Alytaus apylinkės teismo įsakymas

Prienų rajono apylinkės teismo teisėja Loreta Radzevičienė, išnagrinėjusi Kauno apygardos Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroro Mindaugo Povilansko pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinusi su ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga, kurioje:

V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis 9 klasių išsilavinimą, Skriaudžių pagrindinės mokyklos 10 klasės moksleivis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, Prienų rajono apylinkės teismo 2011-11-23 nuosprendžiu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos BK 93 str. 1 d. 3 p., 2 d.,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis V. K. 2013 m. vasario 5 d. apie 12.00 val., viešoje vietoje -Skriaudžių pagrindinės mokyklos kieme, esančiame Jaunimo g. 5A, Skriaudžiuose, Veiverių sen., Prienų r. sav., kilus žodiniam konfliktui su R. Š., įžūliais veiksmais pasireiškusiais tuo, kad pašalinių asmenų akivaizdoje, spyrė koja R. Š. į kojas, taip jį pargriaudamas ant žemės bei smogė ne mažiau vieną kartą kumštimi nukentėjusiajam R. Š. į veidą, tuo nežymiai sutrikdymas jo sveikatą, kas pasireiškė kairės akies sumušimu, nosies sumušimu, tokiu būdu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį.

Šiais veiksmais V. K. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamo kodekso 284 str. 1 d.

Iš įtariamojo V. K. apklausos protokolo matyti, kad jis kaltu prisipažino ir parodė, jog 2013-02-05 Skriaudžių mokyklos kieme į pro šalį praeinantį R. Š.. paleido sniego gniūžtę, tačiau nepataikė. Tada R. Š. jį išvadino necenzūriniais žodžiais: „pydere“, „lope“, „klišiau“ ir panašiai. Jis pakišo R. Š. koją, o pastarajam nugriuvus ant žemės, smogė rankos kumštimi į veido sritį, pataikydamas į nosį. Po šio smūgio jis nuo R. pasitraukė ir nuėjo į pamokas, o R. su savo draugu dar liko mokyklos kieme. Rytojaus dieną jis sužinojo, kad R. nuo jo suduoto smūgio lūžo nosis. Jis kartu su mama nuvyko pas R. į namus ir jo dėl savo veiksmų atsiprašė. Anksčiau su R. Š. jokių konfliktų neturėjo. Jis supyko, kad R. Š. jį iškoliojo necenzūriniais žodžiais, todėl ir smūgiavo R.. Dėl savo veiksmų nuoširdžiai gailisi ir pasižada ateityje nedaryti naujų nusikalstamų veikų (b.l. 46-47).

Iš nukentėjusiojo R. Š. apklausos protokolo matyti, kad 2013 m. vasario 5 d. kartu su savo draugu M. K. ėjo iš parduotuvės. V. K. pradėjo link jų mėtyti sniego gniūžtes. V. K. jis pasakė, kad V. yra asilas. Jam priėjus arčiau, V. K. smogė koja per jo kojas ir jis pargriuvo ant žemės. Tada V. prišoko prie jo ir keliu prispaudė prie žemės, paskui jį paleido ir netikėtai smogė jam kumščiu į nosį. Po smūgio jam prie kairiosios akies pradėjo bėgti kraujas. Po suduoto smūgio V. K. nuėjo į mokyklą, o jis pasiliko lauke, nes jam „dvejinosi“ vaizdas. Direktoriaus pavaduotoja V. N. nusivedė jį į mokyklą ir šaldė sumušimą. Anksčiau jokių konfliktų su V. K. jis nėra turėjęs (b.l. 11-13).

Liudytoja V. S. apklausos metu parodė, kad 2013 m. vasario 5 d. jos sūnus R. Š. sugrįžo iš mokyklos po pamokų apie 15 val. Sūnus pasakė, kad skauda nosį ir papasakojo, kad mokykloje jį sumušė dešimtokas V. K.. Sūnui pradėjo vis labiau tinti nosis, todėl jis buvo nuvežtas pas gydytojus. Sūnui buvo nustatytas nosies lūžimas. V. K. tėvai atsiprašė jos ir sūnaus Ramūno dėl padaryto sužalojimo, patirtus nuostolius atlygino, todėl V. K. ji pretenzijų neturi ir neturės ateityje (b.l. 27-28).

L. M. Kairaitis apklausos metu parodė, kad tikslios datos nurodyti negali, apie 12 va. kartu su savo draugais R. Š. ir R. K. ėjo iš parduotuvės į mokyklą. V. K. paleido sniego gniūžtę ir ja pataikė R. Š.. Tada Ramūnas pavadino V. asilu. Jiems priėjus arčiau, V. K. pastūmė R. bei sudavė tris smūgius. Grumtynių metu jie abu pargriuvo ant žemės. Kai abu atsistojo, V. K. smogė R. į veidą ir R. susiėmė už nosies Jis pripuolė išskirti besimušančius R. ir V.. Tada V. atsitraukė ir nuėjo link mokyklos. Jis ir R. K. parvedė R. į mokyklą. Matė, kad po V. K. smūgio R., šiam pradėjo bėgti kraujas (b.l. 32-33).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo, nukentėjusiojo ir liudytojų parodymų, V. K. kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos patvirtina ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Alytaus poskyrio specialisto išvada Nr. G 265/13 (06), kurioje konstatuota, kad R. Š. nustatytas kairės akies sumušimas, nosies sumušimas padaryti kieto buko daikto poveikyje, galimai prie užduotyje nurodyto laiko ir aplinkybių. Sužalojimai galėjo būti padaryti ir vieno trauminio poveikio pasėkoje. Sužalojimas kvalifikuotinas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (b.l. 17-18).

Prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu tenkintinas.

Iš aukščiau išdėstytų ir aptartų įrodymų visumos matyti, kad V. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. Įstatymas numato, kad dėl nusikalstamų veikų, už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos, nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais, kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti. Už V. K. padarytą nusikalstamą veiką gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė – viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų, todėl pagal įstatymo nuostatas nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Civilinis ieškinys byloje nepareikštas, nukentėjusiajam padaryta žala atlyginta. Protokole, kurį pasirašė kaltinamasis, jam buvo išaiškinta galimybė procesą užbaigti baudžiamuoju įsakymu, jis susipažino su šio proceso tvarka ir pasekmėmis ir jas suprato.

Kaltinamasis V. K. sutiko, kad prokuroras kreiptųsi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltimasis sutiko dėl siūlomos jam paskirti bausmės rūšies.

Skiriant bausmę, vadovaujamasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, nustatytais Lietuvos Respublikos BK 54 str. Kaltinamasis padarė tyčinę nusikalstamą veiką – nesunkų nusikaltimą. Kaltinamojo V. K. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 2, 3 p yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi, atlygino padarytą žalą. V. K. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Bylos duomenimis nustatyta, kad V. K. neteistas, nebaustas administracine tvarka, auga socoalinės rizikos šeimoje, mokyklos administracijos charakterizuojamas patenkinamai, psichiatrinio bei priklausomybės ligų kabineto įskaitose neįrašytas, sutinka su prokuroro pasiūlyta bausme.

V. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., ir jam paskirti 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per visą bausmės atlikimo laikotarpį būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 22 val. iki 6 val., tęsti mokslą.

Išaiškinti V. K., kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Prienų rajono apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Kaltinamajam pasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis nepasinaudoja teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.