- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-05-08
- Bylos Nr.
- e2A-961-619/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-44855-2015-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vytautas Zelianka, Andrutė Kalinauskienė, Danutė Kutrienė
- Ieškovas
- R. B.
- Atsakovas
- R. M.
- Kategorijos
- 3.3.1.18.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Andrutės Kalinauskienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Danutės Kutrienės ir Vytauto Zeliankos, teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės R. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės R. B. ieškinį atsakovui R. M. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo, išvadą teikianti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovė kreipėsi su ieškiniu į teismą, prašydama nepilnametės šalių dukters A. M. gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove; priteisti iš atsakovo nepilnametei dukrai 300 Eur dydžio periodinį išlaikymą, mokamą kiekvieną mėnesį nuo ieškinio pateikimo dienos iki dukters pilnametystės; priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą – 1200 Eur (po 200 Eur už laikotarpį nuo 2015 m. liepos mėn. iki 2015 m. gruodžio mėn.); nustatyti atsakovo ir nepilnametės dukters bendravimo tvarką pagal jos prašymą; priteisti iš atsakovo ieškovės naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas; Nurodė, kad kartu su atsakovu gyveno nesudarę santuokos, 2014 m. sausio 27 d. jiems gimė dukra. Nuo 2015 m. liepos šalys kartu nebegyvena. Šalims gyvenant kartu, atsakovas kas mėnesį dukters išlaikymui skirdavo po 300 Eur, o nuo 2015 m. liepos mėn. ėmė skirti po 100 Eur. Ieškovės teigimu, tokio dydžio išlaikymas nėra pakankamas patenkinti dukros poreikius, kurie į mėnesį sudaro vid. 845,20 Eur. Atsakovui nevykdžius pareigos mokėti išlaikymą geruoju, susidarė 1200 Eur išlaikymo įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2015 m. liepos mėn. iki gruodžio mėn., skaičiuojant išlaikymą po 200 Eur mėn. Atsakovas su reikalavimu dėl dukros gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove sutiko, nesutiko padengti išlaikymo įsiskolinimo, nurodė, jog yra pajėgus teikti 100 Eur išlaikymą. Pateikė jo siūlomą bendravimo su dukra tvarką, kurią ir prašė nustatyti.
Pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. rugpjūčio 11 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, nustatė nepilnamečio vaiko A. M. gyvenamąją vietą su ieškove R. B., priteisė iš atsakovo R. M. nepilnametei dukrai A. M. periodinį 200 Eur dydžio išlaikymą, mokamą kiekvieną mėnesį nuo bylos iškėlimo teisme 2015-12-22 iki dukros pilnametystės, paskyrė ieškovę nepilnamečiui vaikui priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise. Teismas nustatė tokią atsakovo ir nepilnametės dukters bendravimo tvarką:
Atsakovas R. M., a. k. (duomenys neskelbtini) (toliau tvarkoje – atsakovas) su nepilnamete dukra A. M., a.k. (duomenys neskelbtini) (toliau tvarkoje–dukra) bendrauja 360 valandų per mėnesį. Atsakovas bendravimo su nepilnamete dukra trukmę, nepilnametės dukters paėmimo ir grąžinimo laiką ir vietą su ieškove R. B., a. k. (duomenys neskelbtini) (toliau tvarkoje – ieškovė) privalo suderinti ne vėliau kaip prieš 1 dieną iki dukters paėmimo dienos. Atsakovas su nepilnamete dukra gali bendrauti jo pasirinktoje vietoje, tame tarpe ir savo gyvenamojoje vietoje Lietuvoje ir Latvijoje, lankyti giminaičius. Atsakovo ir nepilnametės dukters bendravimas gali vykti atskiromis dienomis be nakvynės ir keletą dienų iš eilės su nakvynėmis. Atsakovas privalo informuoti ieškovę, kurioje iš dviejų respublikų jis su nepilnamete dukra bus savo bendravimo laiku.Kas antrą savaitę (pirmąja atsakovo bendravimo savaite laikant savaitę, kurią įsiteisės teismo sprendimas) atsakovo ir nepilnametės dukters bendravimas vyksta penktadieniais, šeštadieniais, sekmadieniais ir pirmadieniais ieškovės ir atsakovo prieš 1 dieną iki dukters paėmimo dienos suderintu laiku ir trukme.Kas antrą savaitę (pirmąja atsakovo bendravimo savaite laikant sekančią savaitę, po teismo sprendimo įsiteisėjimo savaitės) atsakovo ir nepilnametės dukters bendravimo laikas yra pirmadieniais, antradieniais, trečiadieniais, ketvirtadieniais ir penktadieniais, ieškovės ir atsakovo prieš 1 dieną iki dukters paėmimo dienos suderintu laiku ir trukme. Ieškovės ir atsakovo bendru sutarimu (išdėstytu raštu SMS žinutėse ar kitur) atsakovo ir nepilnametės dukters bendravimo laikas gali būti ir kitoks nei numatyta 2 ir 3 punktuose.Atsakovas su nepilnamete dukra turi teisę bendrauti iki pusantro mėnesio vasaros laikotarpiu. Šis laikas gali būti skaidomas savaitėmis, arba būti nepertraukiamas. Ieškovė ir atsakovas bendravimo su dukra laiką vasaros laikotarpiu, dukters paėmimo ir grąžinimo laiką ir vietą suderina ne vėliau kaip iki kiekvienų metų gegužės mėnesio pirmos dienos. Vasaros laikotarpiu tvarkos 1 – 4 punktai netaikomi, jeigu ieškovė ir atsakovas nesusitaria kitaip.Atsakovas su nepilnamete dukra turi teisę bendrauti Tėvo dieną - birželio pirmąjį sekmadienį.Atsakovas su dukra turi teisę kas antrus metus praleisti Šventų Kalėdų ir Naujųjų metų šventes. Pirmąsias Šventas Kalėdas tėvas su nepilnamete dukra praleidžia 2017 metais, Naujųjų metų šventę – 2016/2017 metais. Abu tėvai gali susitarti, kad atsakovas su nepilnamete dukra praleidžia visą šventinį laikotarpį, t.y., nuo gruodžio 24 dienos iki sausio 1 dienos, arba kitomis šalių sutartomis dienomis. Dukters paėmimo ir grąžinimo laiką ir vietą ieškovė ir atsakovas suderina ne vėliau kaip prieš 1 dieną iki dukters paėmimo dienos. Atsakovas su dukra turi teisę kas antrus metus praleisti Šventų Velykų šventę. Pirmąsias Šventas Velykas tėvas su nepilnamete dukra praleidžia 2018 metais. Dukters paėmimo ir grąžinimo laiką ir vietą ieškovas ir atsakovė suderina ne vėliau kaip prieš 1 dieną iki dukters paėmimo dienos. Per kitas valstybines šventes, atmintinas dienas (išskyrus Motinos dieną – pirmąjį gegužės sekmadienį, kai dukra bendrauja su motina), su nepilnamete dukra bendrauja tas iš tėvų, kuriam bendravimo laikas atitenka pagal tvarkos 2, 3 ir 5 punktus.Įvykus iš anksto nenumatytoms svarbioms nuo ieškovės ir atsakovo valios nepriklausančioms aplinkybėms abu tėvai vienas kitą apie tai informuoja nedelsiant, bet ne vėliau kaip likus 2 (dviem) valandoms iki dukters pasiėmimo/pristatymo atgal momento.Atsakovui neatvykus pasiimti nepilnametės dukters 1-8 punktuose nurodytu ieškovės ir atsakovo suderintu laiku, atsakovas atitinkamai praranda teisę pagal bendravimo tvarkos 1-8 punktus atitinkamą dieną pasiimti nepilnametę dukrą, laikant, jog atsakovas savanoriškai atsisakė įgyvendinti savo teisę bendrauti su dukra. Šis bendravimo su dukra laikas atsakovui nekompensuojamas.Ieškovė ir atsakovas su nepilnamete dukra planuodami laikinai (ne ilgesniam nei vieno mėnesio laikotarpiui) išvykti į užsienį (išskyrus Latvijos Respubliką) apie tai ne vėliau kaip prieš vieną savaitę turi raštu (SMS žinute ar kitaip) informuoti vienas kitą ir suderinti kaip bus kompensuojamas ieškovės arba atsakovo netekto bendravimo su dukra laikas.Ieškovė apie ketinimą išvykti nuolat gyventi į užsienio valstybę atsakovą privalo informuoti ne vėliau kaip prieš 6 mėnesius. Ieškovė nuolat gyventi į užsienį kartu su dukra gali išvykti tik suderinusi atsakovo ir nepilnametės dukters bendravimo tvarką, gyvenant užsienyje, ir gavusi atsakovo sutikimą arba teismo leidimą.Dukros gimtadieniai švenčiami dalyvaujant abiem nepilnametės dukters tėvams, abiejų tėvų suderintoje vietoje ir laiku, nebent abu tėvai nutartų kitaip.Ieškovė privalo informuoti atsakovą apie dukters lankomas ugdymo (lavinimo) įstaigas, kuriose dukrai teikiamos arba bus teikiamos ugdymo ir lavinimo paslaugos, bei gydymo įstaigas, kuriose nepilnametei teikiamos arba bus teikiamos medicininės paslaugos, tam, kad atsakovas betarpiškai galėtų domėtis nepilnametės dukters ugdymo ir lavinimo procesu, sveikatos būkle. Šiame punkte nurodytą informaciją ieškovė privalo suteikti atsakovui ne vėliau kaip per tris dienas nuo sutarties dėl ugdymo (papildomo lavinimo) paslaugų teikimo, gydymo paslaugų teikimo sudarymo dienos.Ieškovė ir atsakovas, dukrai sulaukus amžiaus, kuomet ji galės savarankiškai naudotis nuotolinio bendravimo priemonėms, privalo bendru sutarimu įgyti įrankius reikalingus nuotoliniam bendravimui ir susitarti dėl ryšio paslaugų apmokėjimo klausimų.Tiek ieškovė, tiek atsakovas savo bendravimo su dukra metu, iki šalių dukra neturės galimybės savarankiškai su kiekvienu iš tėvų bendrauti jai suteikta ryšio priemone, privalo užtikrinti kitam iš tėvų galimybę bendrauti su dukra, jų pačių naudojamomis ryšio priemonėmis (telefonu, kompiuteriu ir pan.).
Žemesnės instancijos teismas
Kitoje dalyje ieškinį atmetė. Priteisė iš atsakovo ieškovei 799,50 Eur bylinėjimosi išlaidas. Priteisė iš atsakovo valstybei 73,79 Eur žyminio mokesčio.
Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos įrodymų visumą konstatavo, kad protingos šalių dukros išlaikymo išlaidos per mėnesį galėtų sudaryti apie 400 Eur, o tai leidžia daryti išvadą, kad ieškovė neįrodė, kad išlaikymui reikalinga 845 Eur suma. Teismas laikė įrodytu, kad 2015 m. šalims gyvenant skyrium atsakovas dukros išlaikymui teikė apie 208 Eur/mėn., todėl ieškinio reikalavimą dalyje dėl išlaikymo įsiskolinimo atmetė. Įvertinęs šalių turtinę padėtį, atsakovo turimus kitus išlaikytinius, teismas konstatavo, kad atsakovas pajėgus teikti 200 Eur mėn. išlaikymą šalių dukraiIeškovės reikalavimą nustatyti dukros bendravimo tvarką pagal jos siūlomą variantą teismas atmetė, laikydamas, kad ieškovės pasiūlyta bendravimo tvarka pažeidžia tėvų lygiateisiškumo principą, deklaratyvi, neteisinga. Konstatavo, kad ieškovei yra žinoma, kad atsakovas daugiau laiko gyvena Latvijoje, todėl jos bendravimo tvarkoje esantys ribojimai atsakovui su dukra išvykti į užsienį, nedarant išimčių išvykimui į Latvijos Respubliką, laikytini nesąžiningais, taip pat, ieškovei jos siūloma tvarka suteikiama ženkliai daugiau teisių tiek į atostogas kartu su vaiku, tiek laikinai išvykstant į užsienį, tiek suteikiant teisę vienai nuspręsti su dukra išvykti nuolatiniam gyvenimui į užsienį. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad atsakovo siūloma bendravimo tvarka pažeidžia ieškovės interesus tuo, jog ji nėra konkreti, suteikianti atsakovui teisę neprotingai trumpu laikotarpiu informuoti ieškovę apie savo sprendimą būti su vaiku ir ribojanti ieškovės teisę planuoti savo bei jos ir dukters bendravimo laiką, todėl taip pat negali būti nustatyta. Teismui nustačius, kad atsakovas daugiau gyvena Latvijos Respublikoje nei Lietuvoje, nustatė tokią bendravimo tvarką, kuri teismo vertinimu labiausiai užtikrins šalių ir vaiko interesus.
Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė R. B. prašė pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 11 d. sprendimu nustatytą atsakovo bendravimo tvarką tokiu būdu: 2.1. Bendravimo tvarkos 1,2,3,7 punktus pakeisti, nustatant, kad iki dukrai sukaks treji metai, atsakovui nesuteikiama teisė išsivežti dukros iš Lietuvos Respublikos teritorijos ribų, taip pat pasiimti dukros su nakvyne; 2.2. Bendravimo tvarkos 3 punktą pakeisti, panaikinant atsakovo teisę bendrauti su A. M. pirmosios savaitės penktadieniais; 2.3 Bendravimo tvarkos 13 p. pakeisti, nustatant, kad ieškovė privalo informuoti atsakovą prieš du mėnesius. Panaikinti sprendimą dalyje dėl atmesto reikalavimo priteisti išlaikymo įsiskolinimą, ir priteisti iš atsakovo 660 Eur nepilnametės dukters A. M. išlaikymo įsiskolinimą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliantė nesutinka su teismo sprendimu dalyje, kuria buvo atmestas reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo už laikotarpį nuo 2015 m. liepos mėn. iki 2015 m. gruodžio mėn., viso 1200 Eur. Ieškovės teigimu, iš atsakovo banko sąskaitos išrašo, pateikto su atsiliepimu į ieškinį, matyti, kad laikotarpiu nuo 2015 m. liepos mėn. iki 2015 m. gruodžio mėn. atsakovas dukters išlaikymui pervedė 540 Eur, o ne 1040 Eur, kaip nurodyta teismo sprendime. Teismui konstatavus, kad iš atsakovo priteistinas 200 Eur mėnesio išlaikymo dydis, darytina išvada, kad priteistinas išlaikymo įsiskolinimas sudaro 660 Eur. Apeliantės tvirtinimu, pažymėtina, kad iki 2015 m. rugpjūčio 19 d. pavedimo atsakovas nenurodydavo, už kurį mėnesį mokamas išlaikymas. Nuo 2015 m. pradžios iki 2015 m. rugpjūčio 9 d. bendra mokėjimų suma (paskirtyje nurodant, kad tai išlaikymas A. M.) sudarė 1406 Eur, tai yra vidutiniškai po 234 Eur, kas yra laikytina išlaikymo teikimu pirmąjį 2015 m. pusmetį. Taigi, teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, dėl ko iš dalies nepagrįstai atmetė reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo. Apeliantės įsitikinimu, pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl dalies bendravimo tvarkos nuostatų yra keistinas, nes pirmosios instancijos teismas, nustatydamas bendravimo tvarką visiškai nevertino atsakovo gyvenimo būdo ir sąlygų, bendravimo su dukra ypatumų ir vadovavosi tik formaliais teisės aktų reikalavimais sudaryti skyrium gyvenančiam tėvui lygias sąlygas bendrauti su nepilnamečiu vaiku. Taip pat, pirmosios instancijos teismas, leisdamas atsakovui išsivežti dukrą už Lietuvos teritorijos ribų bei pasiimti su nakvyne, visiškai neatsižvelgė į faktinę aplinkybę, jog nei Lietuvoje, nei Latvijoje atsakovas neturi nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto, atsakovui išsivežus dukrą į Latviją, ši turėtų dalintis kambariu arba su atsakovu bei jo drauge, arba su priešingos lyties vyresniu atsakovo vaiku. Apeliantė pabrėžia, kad draudimu iki dukrai sueis 3 metai išvykti už LR teritorijos ribų bei išsivežti su nakvyne yra siekiama ne atsakovo teisių ribojimo, o mažamečio vaiko interesų apsaugos užtikrinimo. Dėl to bendravimo tvarka keistina, nustatant kad iki šalių dukrai sueis treji metai, atsakovui nesuteikiama teisė išvežti vaiko už LR teritorijos ribų, taip pat pasiimti dukters su nakvyne. Ieškovė nurodo, kad pagal nustatytą bendravimo tvarką (2p. ir 3p.), atsakovas su dukra bendrauja iš esmės kiekvieną penktadienį, dėl ko ieškovei tampa komplikuotas savaitgalių su dukra planavimas ir organizavimas, esant tokiai tvarkai komplikuosis ilgesnės kelionės planavimas – nesant galimybės išvykti penktadienio vakarą, kelionei bus sugaištas šeštadienio laikas. Dėl to keistinas bendravimo tvarkos 3 punktas, panaikinant atsakovo teisę bendrauti su dukra pirmosios savaitės penktadieniais. Ieškovės nuomone, bendravimo tvarkos 13 punktas, kuriuo ieškovė įpareigota apie planuojamą išvykimą su dukra nuolat gyventi į užsienį informuoti atsakovą ne vėliau kaip prieš 6 mėnesius, trumpintinas iki 2 mėnesių. Ieškovės teigimu, toks poreikis keltis gyventi į kitą valstybę gali kilti ieškovės darbdaviui komandiravus ją dirbti į kitą valstybę. Tokiu atveju ieškovė apie darbdavio sprendimą pagal įmonėje susiformavusią praktiką būtų informuota maždaug prieš mėnesį.Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas, kiek tai liečia reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, pažeidė procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą, nes įrodymų nevertino kompleksiškai ir visapusiškai, dėl ko nepagrįstai konstatavo, kad reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo nėra įrodytas. Be to, teismas netinkamai aiškino materialinės teisės normas, reglamentuojančias skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarką ir jos nustatymą, taip pat nukrypo nuo aukštesnės instancijos teismų suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos, dėl ko byla išspręsta neteisingai ir yra pagrindas teismo sprendimo pakeitimui. Atsakovas atsiliepimu su skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, išlaikymo įsiskolinimo nėra, už 2014 m. jis pervesdavo ieškovei vid. 167 Eur per mėn, viso 2011 Eur, nuo 2015 m. sausio iki 2015 m. liepos mėn. (iki šalys gyveno kartu) 1306 Eur, vid. 187 Eur per mėn., nuo 2015 m. rugpjūčio mėn. iki 2016 m. sausio mėn. 1040 Eur, vid. 208 Eur per mėnesį. Jo tvirtinimu, apeliantė neįrodė, kad kai kuriuose mokėjimų pavedimuose nurodyta lėšų paskirtis „pagal susitarimą“ reiškia kokį nors kitą susitarimą nei šalių susitarimą dėl dukros išlaikymo. Tvirtina, jog nustatyta bendravimo tvarka yra pagrįsta, atitinka šalių nepilnamečio vaiko interesus, teismas pagrįstai taikė maksimalią bendravimo tvarką. Prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tame skaičiuje ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.). Ši byla nagrinėjama ieškovės pateikto apeliacinio skundo ribose.Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria teismas netenkino ieškovės reikalavimo dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo ir šioje dalyje ieškinį atmetė. Apeliantė taip pat iš dalies nesutinka su teismo nustatyta šalių dukros ir atsakovo bendravimo tvarka, prašo ją pakeisti. Dėl išlaikymo įsiskolinimo. Apeliantės tvirtinimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, ko pasekoje nepagrįstai atmetė apeliantės reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo. Tvirtina, kad ginčo laikotarpiu atsakovas pervedė dukros išlaikymui 540 Eur, o ne 1040 Eur, kaip nurodė sprendime teismas. Apeliantas su tuo nesutinka, motyvuodamas, kad už 2014 m. jis pervesdavo ieškovei vid. 167 Eur per mėn, viso 2011 Eur, nuo 2015 m. sausio iki 2015 m. liepos mėn. (iki šalys gyveno kartu) 1306 Eur, vid. 187 Eur per mėn., nuo 2015 m. rugpjūčio mėn. iki 2016 m. sausio mėn. 1040 Eur, vid. 208 Eur per mėnesį. Jo tvirtinimu, apeliantė neįrodė, kad kai kuriuose mokėjimų pavedimuose nurodyta lėšų paskirtis „pagal susitarimą“ reiškia kokį nors kitą susitarimą nei šalių susitarimą dėl dukros išlaikymo. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos įrodymų visumą, šioje dalyje apeliantės skundo argumentų nepripažįsta pagrįstais. Viena iš sudėtinių tėvų valdžios dalių – išlaikyti savo vaikus – yra reglamentuojama CK 3.192 straipsnyje. Jeigu nepilnamečio vaiko tėvai ar vienas iš jų nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus, teismas išlaikymą priteisia pagal vieno iš tėvų ieškinį (CK 3.194 straipsnis). Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad Europos Konvencijos dėl nesantuokinių vaikų teisinio statuso 6 straipsnyje nustatyta, kad nesantuokinio vaiko tėvas ir motina turi tokias pačias pareigas išlaikyti vaiką, kaip ir tuo atveju, jei šis būtų gimęs santuokoje. Tai įtvirtinta ir CK 3.161 straipsnio 5 dalyje, kurioje reglamentuojama, kad vaikų, gimusių nesusituokusiems tėvams, ir vaikų, gimusių susituokusiems tėvams, teisės yra lygios. Europos konvencijoje dėl nesantuokinių vaikų teisinio statuso bei Jungtinių tautų Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnyje įtvirtinta vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi, o tėvams ar kitiems vaiką auklėjantiems asmenims tenka didžiausia atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal jų sugebėjimus ir finansines galimybes. CK 3.200 straipsnyje nustatyta, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos. Teisė į išlaikymą, kaip ir kitos vaiko teisės, atsiranda nuo vaiko gimimo momento. Išlaikymo įsiskolinimas gali būti priteisiamas ne ilgiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos.Pažymėtina, kad tėvams (vienam jų) nevykdant pareigos išlaikyti nepilnametį vaiką, įstatyme nnustatyta galimybė teismui priteisti iš jų (vieno jų) išlaikymą, kurį jie (jis) turės pareigą teikti ateityje (nuo teismo sprendime nurodytos datos), taip pat priteisti išlaikymo skolą. Nors teisė reikalauti išlaikymo atsiranda nuo tada, kai vaiko tėvas (motina) jo nebeteikia, tačiau įstatyme nustatytas ribojimas išlaikymo skolai priteisti, t. y. išlaikymo skola negali būti išieškota daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pateikimo dienos (CK 3.200 straipsnis). Išlaikymo skola gali atsirasti tiek dėl to, kad išlaikymas neteikiamas visiškai, tiek ir dėl to, jog jis teikiamas tik iš dalies, t. y. netenkinant visų būtinų vaiko poreikių (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. B. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-14/2008; 2010 m. gegužės 20 d. nutarimą, priimtą civilinėje byloje Nr. R. A. v. A. A., bylos 3K-P-186/2010).Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieškovės pateiktus duomenis – Swedbanko sąskaitos duomenis už laikotarpį nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. ir nuo 2015 m. sausio 2 d. iki 2015 m. gruodžio 11 d. bei atsakovo banko sąskaitos išrašus konstatavo, kad „atsakovas į ieškovės sąskaitą iki dukters gimimo – 2014-01-27 pervesdavo pinigų sumas, paaiškinimuose nurodydamas „pagal susitarimą“. 2013 metais, kai šalys gyveno kartu, tokie pervedimai sudarė 1555 Eur (vid. 130 Eur/mėn.), 2014 metais – 2011 Eur (vid.167 Eur/mėn.), nuo 2015 m. sausio mėn. iki 2015 m. liepos mėn. (iki šalys gyveno kartu) – 1306 Eur (vid.187 Eur/mėn.), nuo 2015 m. rugpjūčio mėn. iki 2016 m. sausio mėn. – 1040 Eur (vid. 208 Eur/mėn), kas teismo vertinimu patvirtina, jog atsakovas 2015 m., šalims pradėjus gyventi skyrium, dukters išlaikymui skirdavo apie 200 Eur per mėnesį. Teisėjų kolegija šias teismo išvadas pripažįsta pagrįstomis. Ieškovės tvirtinimu, išlaikymo įsiskolinimas susidarė už laikotarpį nuo 2015 m. liepos iki 2015 m. gruodžio mėn., jo dydį skaičiuojant po 200 Eur/mėn. Kaip nustatyta iš bylos duomenų – ieškovės ir atsakovo banko sąskaitos išrašų, atsakovas ieškovei minėtu laikotarpiu nuo 2015 m. sausio mėn. iki 2016 m. sausio mėn. pervedė 2346 Eur. Dalis atliktų mokėjimų yra įvardijami kaip „A. M. išlaikymas“, kita dalis - „pagal susitarimą“. Apeliantei neįrodžius, kad pavedimuose nurodyta paskirtis „pagal susitarimą“ reiškia kokį nors kitą šalių susitarimą nei išlaikymą dukrai, kolegijos vertinimu nėra teisinio pagrindo daryti išvadai, kad atliktų mokėjimų paskirtis yra kita nei išlaikymas nepilnametei šalių dukrai. Pažymėtina ir tai, kad atsakovo geruoju išlaikymui skirta suma (vid. 200 Eur/mėn.) iš esmės atitinka teismo nustatytą išlaikymo dydį ir proporcinga vaiko poreikiamas bei tėvo turtinei padėčiai, atitinka orientacinį kriterijų dėl priteistino išlaikymo dydžio. Dėl nurodytos aplinkybės, šioje dalyje apeliantės skundas laikytinas nepagrįstu ir atmestinas. Dėl bendravimo tvarkos. Apeliantė nesutinka iš dalies su teismo nustatyta bendravimo tvarka, dalyje, kurioje teismas nustatė, kad atsakovas gali bendrauti su dukra jo pasirinktoje vietoje, tame tarpe ir savo gyvenamojoje vietoje Lietuvoje ir Latvijoje, gali išsivežti dukrą už Lietuvos ribų, taip pat pasiimti su nakvyne. Jos vertinimu, turi būti taikomas draudimas išvežti vaiką už Lietuvos Respublikos ribų, taip pat pasiimti dukrą su nakvyne iki jai sukaks 3 metai, todėl bendravimo tvarkos 1,2,3,7 punktai keistini. Mano, jog toks draudimas yra būtinas siekiant užtikrinti dukros tinkamą vystymąsi bei interesų apsaugą. Teisėjų kolegijos vertinimu, nustačius aplinkybę, kad apeliacinio skundo nagrinėjimo metu šalių nepilnametei dukrai yra daugiau nei 3 metai (gim. 2014-02-19), praranda aktualumą nurodyti apeliantės skundo argumentai, todėl dėl jų teisėjų kolegija plačiau nepasisako. Apeliantė prašo pakeisti bendravo tvarkos 3 punktą, numatantį teisę atsakovo bendrauti su dukra pirmos savaitės penktadieniais bei 13 punktą, numatantį, kad ieškovė privalo informuoti atsakovą prieš du mėnesius apie ketinimą su nepilnamete dukra išvykti nuolat gyventi į užsienio valstybę. Atsakovas tam nepritaria, motyvuodamas tuo, kad įspėjimo apie išvykimą nuolatiniam gyvenimui terminas į užsienį nėra pakankamai ilgas ir protingas tam, kad per tą laikotarpį būtų galima ne tik nuspręsti, bet ir apsitarti dėl dukros gyvenimo, ugdymo sąlygų, bet ir bendravimo su kitais artimaisiais. Todėl atsakovas privalo būti informuotas tiek galima anksčiau, teismas pagrįstai nustatė 6 mėn. terminą. Teigia, jog teismo nustatyta bendravimo tvarka yra pagrįsta ir teisėta, užtikrina tiek šalių mažamečio vaiko interesus ir sudaro galimybę tėvui maksimaliai dalyvauti vaiko auklėjime. Teisėjų kolegija apeliantės argumentus iš dalies pripažįsta pagrįstais. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 str. ir CK 3.3 str. įtvirtintas vienas iš pagrindinių šeimos teisės principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Pagal CK 3.155 str. tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tėvai, auklėdami vaikus, turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium (CK 3.156 str.). Tėvams nesutariant dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, teismas gali nustatyti bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką (CK 3.170 str. 4 d.). Teismas, nustatydamas skyrium gyvenančio vieno iš tėvų bendravimo su vaiku tvarką, pirmiausia turi atsižvelgti į vaiko interesus ir, jei tai neprieštarauja vaiko interesams, gali nustatyti skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai galimybę maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką; minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tada, jeigu nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 str. 2 d.). Taigi, visus klausimus, susijusius su vaiko auklėjimu, jo poreikiais ir interesais, nesant teismo procesiniu sprendimu nustatytos tvarkos, šalys privalo derinti tarpusavyje, vadovaudamosi LR CK 3.165 str. 3 d., o taip pat bendradarbiavimo ir prioritetinio vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugos principais. Kita vertus, net ir esant teismo nustatytai bendravimo tvarkai, tėvai savo bendru sutarimu gali nukrypti nuo nustatytos tvarkos, vadovaudamiesi tais pačiais vaikų teisių apsaugos principais.Apeliantė nurodė, kad pagal teismo nustatytos bendravimo tvarkos 2 punktą kas antrą savaitę atsakovo ir dukros bendravimas vyksta penktadieniais, šeštadieniais, sekmadieniais ir pirmadieniais šalims prieš 1 dieną iki dukros paėmimo suderintu laiku ir trukme. Pagal 3 punktą - kas antrą savaitę (pirmąja atsakovo bendravimo savaite laikant sekančią savaitę, po teismo sprendimo įsiteisėjimo savaitės) atsakovo ir nepilnametės dukters bendravimo laikas yra pirmadieniais, antradieniais, trečiadieniais, ketvirtadieniais ir penktadieniais, ieškovės ir atsakovo prieš 1 dieną iki dukters paėmimo dienos suderintu laiku ir trukme. Tokiu būdu atsakovas bendrauja iš esmės kiekvieną penktadienį, dėl ko ieškovei tampa komplikuotas savaitgalių su dukra planavimas ir organizavimas, komplikuosis ilgesnės kelionės. Teisėjų kolegija, įvertinusi teismo nustatytą bendravimo tvarką 2 ir 3 punktu, šiuo atveju sutinka su apeliantės skundo argumentais, kad atsakovas su dukra bendraus iš esmės kiekvieną penktadienį, ko pasekoje ieškovė netenka galimybės praleisti su dukra penktadienius, tampa komplikuotas savaitgalių planavimas, dėl nurodytų motyvų tikslintina teismo nustatyta bendravimo tvarka ir 3 punktas išdėstomas taip: Pagal 3 punktą - kas antrą savaitę (pirmąja atsakovo bendravimo savaite laikant sekančią savaitę, po teismo sprendimo įsiteisėjimo savaitės) atsakovo ir nepilnametės dukters bendravimo laikas yra pirmadieniais, antradieniais, trečiadieniais, ketvirtadieniais, ieškovės ir atsakovo prieš 1 dieną iki dukters paėmimo dienos suderintu laiku ir trukme“. Įvertinus teismo nustatytą maksimalią tėvo ir vaiko bendravimo tvarką, šiuo atveju nebus pažeisti šalių vaiko interesai ir sudaryta galimybė šalims racionaliai planuoti laiką ir dalyvauti vaiko gyvenime. Teisėjų kolegija taip pat pritaria apeliantės skundo argumentams, kad 13 punkte nustatytas įpareigojimas apie ketinimą išvykti nuolat gyventi į užsienio valstybę privalu informuoti atsakovą prieš 6 mėnesius yra pakankamai ilgas ir neracionalus laiko tarpas, iš esmės varžantis apeliantės galimybes keisti savo gyvenamąją vietą savalaikiai, todėl nėra proporcingas, teismo nustatyta tvarka šioje dalyje keistina, nustatant 2 mėn. informavimo terminą. Dėl bylinėjimosi išlaidų. Apeliantė byloje patyrė 400 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai bei 165 Eur už rašytinę psichologo konsultaciją. Atsakovo bylinėjimosi išlaidos sudarė išlaidos, susijusios su rašytinių įrodymų vertinimu į lietuvių kalbą – 166,89 Eur. Apeliantės skundą tenkinus iš dalies, ieškovei iš atsakovo priteistina 200 Eur už apeliacinio skundo surašymą, prašymas dėl patirtų išlaidų už rašytinę psichologo konsultaciją atmestinas, šių išlaidų nesant pagrindo pripažinti būtinomis (CPK 88 str.). Iš ieškovės atsakovui priteistina 166,89 Eur išlaidų, susijusių su dokumentų vertimu (CPK 88 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu kolegija,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 11 d. sprendimą pakeisti dalyje dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo (3 ir 13 punktai) ir šioje dalyje sprendimą išdėstyti taip:
Nustatyti atsakovo R. M. ir nepilnametės dukters A. M. bendravimo tvarką:
Kas antrą savaitę (pirmąja atsakovo bendravimo savaite laikant sekančią savaitę, po teismo sprendimo įsiteisėjimo savaitės) atsakovo ir nepilnametės dukters bendravimo laikas yra pirmadieniais, antradieniais, trečiadieniais, ketvirtadieniais, ieškovės ir atsakovo prieš 1 dieną iki dukters paėmimo dienos suderintu laiku ir trukme.
13. Ieškovė apie ketinimą išvykti nuolat gyventi į užsienio valstybę atsakovą privalo informuoti ne vėliau kaip prieš 2 mėnesius. Ieškovė nuolat gyventi į užsienį kartu su dukra gali išvykti tik suderinusi atsakovo ir nepilnametės dukters bendravimo tvarką, gyvenant užsienyje, ir gavusi atsakovo sutikimą arba teismo leidimą.
Kitoje dalyje sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei R. B. iš atsakovo R. M. 200 Eur už advokato pagalbą apeliacinės instancijos teisme.
Priteisti atsakovui R. M. iš ieškovės R. B. 166,89 Eur išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu apeliacinės instancijos teisme.