Kauno apygardos teismo sprendimas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Viktoras Preikšas

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pa­žei­di­mo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens J. P. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 9 d. nutarimo J. P. administracinio teisės pa­žei­dimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

J. P. Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 9 d. nutarimu pripažintas padaręs ad­ministracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pa­žei­dimų kodekso (toliau – ATPK, redakcija, galiojusi iki 2017 m. sausio 1 d.) 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje, už tai kad 2016 m. kovo 16 d., apie 16.15 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „Audi A3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas atbulas buvo neatidus, nesi­laikė saugaus tarpo iš šono, nesuvaldė vairuojamo automobilio ir atsitrenkė į kitą stovinčią trans­porto priemonę. Iš eismo įvykio vietos, nepranešęs policijai ar nukentėjusiam asmeniui, neuž­pildęs eismo įvykio deklaracijos, pasišalino t. y. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14, 9, 127, 222 punktų reikalavimus ir buvo nubaustas už pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje – 57 Eur bauda, už pažeidimą, numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje – 868 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams. Vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, paskirtos nuobaudos subendrintos ir J. P. paskirta galutinė nuobauda – 868 Eur baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams.Kauno apylinkės teismas skundžiamame nutarime konstatavo, kad surinktų ir teismo ištirtų įro­dymų visuma patvirtina, kad J. P. padarė ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje numatytus pažeidimus, yra kaltas ir baustinas. Apeliaciniame skunde J. P. prašo Kauno apylinkės teismo 2016 m .lapkričio 9 d. nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukti. Skunde teigiama, jog teis­mas, priimdamas skundžiamą nutartį, visiškai nepagrįstai nurodė, kad pažeidimų faktas ir J. P. kaltė įrodyta surinkta administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga. Apeliantas nurodo, kad nejuto, jog atsitrenkė į kitą automobilį, to nepajuto ir automobilyje sėdėję asmenys, ant savo automobilio matė įbrėžimus, didelių sugadinimų nebuvo. Iš byloje surinktų įrodymų negalima daryti neginčijamos išvados, kad J. P. pasišalino iš eismo įvykio vietos suprasdamas ir tiks­lingai siekdamas išvengti atsakomybės už eismo įvykį. Teigia, kad tikrai nejuto vairuojamo au­to­mobilio kontakto su kitu automobiliu, kiemas buvo labai duobėtas ir pilnas automobilių, tikslo išvengti atsakomybės neturėjo, nes užpildžius eismo įvykio deklaraciją atsakomybė nebūtų kilusi. Apeliantas nebandė maskuoti ar panaikinti automobilio apgadinimų, po kontakto dar kartą buvo grįžęs į tą patį kiemą, išlipęs neapžiūrėjo nei savo, nei nukentėjusiojo automobilio. J. P. tu­rėjo vairuotojo pažymėjimą, transporto priemonė yra drausta privalomuoju civilinės atsako­my­bės draudimu, buvo blaivus. Iš įvykio vietos jis pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo, todėl administracinio teisės pažeidimo byla dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo, apelianto teigimu, nutrauktina. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos administracinės veiklos skyrius pateikė atsiliepimą, kuriame prašo apelianto skundo netenkinti ir palikti 2016 m. lapkričio 9 d. Kauno apylinkės teismo nutarimą nepakeistą. V. A. taip pat pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašo J. P. skundą atmesti, nes mano, kad Kauno apylinkės teismo nutarimas yra teisėtas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

J. P. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo (TAR 2015 m. liepos 10 d., i. k. 2015-11216) 4 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad administracinius teisės pažeidimus, už kuriuos iki 2017 m. sausio 1 d. buvo pas­kirtos administracinės nuobaudos, tačiau nutarimai dėl nuobaudos skyrimo dar neįsiteisėjo, šio įstatymo 3 straipsnyje numatytais atvejais, gavus administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens prašymą (šis prašymas gali būti įtrauktas ir į skundą ar apeliacinį skundą), perkvalifikuoja teismas ar institucija, priėmusi nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, arba teismas, kuris na­grinėja skundą ar apeliacinį skundą dėl nutarimo byloje. Sutinkamai minėto įstatymo 3 straips­nio 1 dalis numato, kad asmens veika perkvalifikuojama pagal atitinkamą Administracinių nusi­žen­gimų kodekso (toliau – ANK) straipsnį, kai jame nustatyta švelnesnė administracinė atsakomybė.

ATPK 130 straipsnio 1 dalies sankcija numato baudą nuo 1158 iki 1448 Eur su transporto prie­mo­nės konfiskavimu ar be konfiskavimo arba administracinį areštą nuo 20 iki 30 parų su trans­porto priemonės konfiskavimu ar be konfiskavimo. ANK 426 straipsnio 1 dalis (aukštesnysis teis­mas laiko, jog padaryta žala neviršija 15 BBND, kadangi, kaip matyti iš byloje pateikto mo­kėjimo nurodymo, ADB „(duomenys neskelbtini)“ V. A. išmokėjo 318,88 Eur draudimo išmoką) numato baudą nuo 850 iki 1500 Eur, taip pat gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atė­mimas nuo 1 iki 3 metų arba transporto priemonės konfiskavimas. Šiuo atveju ANK numato švel­nesnę atsakomybę, nes nebegalima skirti administracinio arešto, taip pat mažėja galimos skirti bau­dos dydžio vidurkis nuo 1303 iki 1175 eurų. Todėl J. P. veika perkvalifikuojama iš ATPK 130 straipsnio 1 dalies į ANK 426 straipsnio 1 dalį.

ATPK 127 straipsnio 2 dalies numatyta atsakomybė už kelių eismo taisyklių pažeidimą, kuris nulėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įren­ginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą). Tuo tarpu ANK atsakomybė už tokį pažeidimą nėra numatyta, todėl administracinė teisena pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį J. P. nutrauktina.Vadovaujantis ANK 565 straipsnio nuostata, administraciniai nusižengimai tiriami ir admi­nis­tra­cinių nusižengimų bylos nagrinėjamos pagal procesines teisės normas, galiojančias procesinių veiksmų atlikimo metu.

Apeliantas J. P. teigia, jog neturėjo tyčios pasišalinti iš eismo įvykio vietos nurodydamas, kad jo kaltė nėra įrodyta byloje surinktais įrodymais. Aukštesnysis teismas, neišeidamas už ape­liacinio skundo ribų, patikrina apylinkės teismo priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą šiuo aspektu.

ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Vadinasi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įver­tintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logišku­mas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vi­di­niu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri pada­roma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Šiuo atveju apylinkės teismas įvertino visą surinktą bylos medžiagą, pagrindė, kuriais įrodymais vadovaujasi, o kuriuos vertina kritiškai. Apie eismo įvykį informaciją pateikė du pašaliniai liu­dy­tojai, kurie nėra suinteresuoti bylos baigtimi. Liudytojas Stanislovas G. U. parodė, kad matė automobilį, kuris važiavo atgal, pasuko į kairę ir važiavo link Kęstučio g. Vėliau ei­da­mas pamatė, kad stovinčios mašinos sparnas įlenktas. Liudytojas J. N. paaiškino, kad įei­damas į kiemą išgirdo duslų garsą, suveikė signalizacija. Pamatė mašiną, kuri staiga iš­va­žiavo iš kiemo. Įėjęs į kiemą pamatė kitą stovintį automobilį, kurio galas buvo įlenktas. Liudytojų pa­ro­dy­mai esminėse aplinkybėse sutampa, todėl teismas neturi pagrindo jais netikėti. Liudytojų pa­rodymus patvirtina ir Ekspertizės aktas Nr. 11-1272(16), kuriame nurodyta, jog tikėtina, kad au­to­mobiliai „Audi A6“ ir „Audi A3“ buvo sugadinti jų tarpusavio kontakto metu. Įvertinus iš­dės­tytas aplinkybes, teismui nekyla abejonių, jog J. P. kliudė kitą automobilį ir taip sukėlė eismo įvykį.

Apeliaciniame skunde keliama versija, kad kontakto tarp automobilių J. P. galėjo nepajusti dėl to, jog kiemas buvo duobėtas, pilnas automobilių, tačiau, nagrinėjamos bylos kontekste, tai nelaikytina aplinkybe, galėjusia sutrukdyti objektyviai J. P. suvokti, kad jis kliudė kitą au­tomobilį. Pagal automobilių apgadinimų pobūdį, automobilio „Audi A6“ galinio bamperio apdailos dešinysis kampas buvo gniuždomas, jame buvo padaryta plastinė deformacija, ant au­to­mobilio matomos ryškios braukimo žymės. Pažymėtina ir tai, kad įvykus eismo įvykiui, suveikė kito automobilio signalizacija. Net ir darant prielaida, kad garsas buvo per mažas, kad jį išgirstų asmenys sėdintys automobilyje, nepajausti kontakto neįmanoma. Automobilių apga­di­nimai, vertinant juos buvusio kontakto pajautimo atžvilgiu yra žymūs, ryškūs ir, teismas spren­džia, kad tokio kontakto nejausti apeliantas negalėjo.

Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog byloje esančių duomenų visuma patvirtina, kad J. P., žinodamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus, su­vok­damas, kad įvyko eismo įvykis, ir su kitu eismo įvykyje dalyvavusiu asmeniu nesutarus dėl eismo įvykio aplinkybių, žinodamas, kad tokioje situacijoje privalu iškviesti policijos pareigūnus, šios pareigos nevykdė, t. y. tyčia pasišalino iš eismo įvykio vietos. Dėl šių priežasčių pritartina nutarime padarytai išvadai, kad apelianto veika teisingai kvalifikuota kaip pasišalinimas iš eismo įvykio vietos. Aukštesnysis teismas konstatuoja, kad apylinkės teismas tinkamai ištyrė byloje esančius įrodymus ir juos įvertino laikydamasis įstatymo reikalavimų, nurodė, kuriais įrodymais grindžia savo išvadas, o kuriuos atmeta kaip nepatikimus ir jais nesivadovauja. Teismo išvados dėl to, kad J. P. suvokė atsitrenkęs į kieme stovėjusį automobilį, motyvuotos ir pagrįstos, aukštesnysis teismas neturi objektyvaus pagrindo su padarytomis išvadomis nesutikti.

Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad J. P. suvokė, jog sukėlė eismo įvykį, taip pat suvokė, kad jis yra susijęs su šiuo įvykiu, ir iš jo pasišalino suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą Kelių eismo taisyklėms, t. y. norėjo taip elgtis. Suvokdamas savo pa­reigą pasilikti eismo įvykio vietoje, apeliantas šią pareigą sąmoningai ignoravo, todėl yra pagrįstai nubaustas už ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytų administracinių teisės pažeidimų padarymą. Tačiau įsigaliojus naujajam ANK, jau minėta, asmens veika turi būti perkvalifikuojama, jei ANK numato švelnesnę atsakomybę. Kadangi ANK 426 straipsnio 1 dalis numato švelnesnes nuobaudų rūšis, todėl J. P. padarytas administracinis nusižengimas per­kvalifikuojamas iš ATPK 130 straipsnio 1 dalies į ANK 426 straipsnio 1 dalį ir jam skiriama 850 Eur bauda. ANK 426 straipsnio 7 dalyje numatytas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas yra alternatyvi nuobauda, todėl nagrinėjamu atveju teismas, įvertinęs bylos aplinkybes (J. P. administracine tvarka anksčiau nebaustas, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenus­ta­tyta) papildomos nuobaudos J. P. neskiria. Administracinė teisena pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį nutrauktina, nes ANK nenumato atsakomybės už kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą). Esant išdėstytoms aplinkybėms, apelianto skundas ten­ki­namas iš dalies, o skundžiamas nutarimas keičiamas, pritaikant galiojančio ANK nuostatas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas,

nutaria:

J. P. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 9 d. nutarimą pakeisti: J. P. veiką pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį perkvalifikuoti pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį ir paskirti 850 Eur (aštuonių šimtų penkiasdešimties eurų) baudą.

Administracinę teiseną J. P. pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį nutraukti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.