Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2011-05-13 · Administracinė byla Nr. AS-822-300-11

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-05-13
Bylos Nr.
AS-822-300-11
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Stasys Gagys (pirm.), Dainius Raižys, Skirgailė Žalimienė (pran.)
Atsakovas
Lietuvos valstybę, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Kupiškio rajono apylinkės teismui
Pareiškėjas
K. Š.
Administracinė byla Nr. AS822–300/2011Procesinio sprendimo kategorija 76; 79.2 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2011 m. gegužės 13 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovą Lietuvos valstybę atstovaujančios Teisingumo ministerijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. vasario 21 d. nutarties, priimtos išnagrinėjus antstolės Irenos Beliačic prašymą dėl sprendimo, priimto administracinėje byloje pagal pareiškėjo K. Š. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Kupiškio rajono apylinkės teismui dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo, vykdymo tvarkos išaiškinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

K. Š. (toliau – ir pareiškėjas) patikslintu skundu (b. l. 37-41) prašė priteisti iš atsakovų Kupiškio rajono apylinkės teismo ir Lietuvos Respublikos, atstovaujamos LR Vyriausybės, solidariai neteisėtai neišmokėtą atlyginimo dalį 93 781,64 Lt. už 2004 – 2006 metus.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008 m. lapkričio 10 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino. K. Š. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės priteisė 93 781, 64 litus. Sprendimo vykdymo procese iš šios sumos nustatyta tvarka išskaičiuoti mokesčius.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009 m. lapkričio 12 d. nutartimi Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. lapkričio 10 d. sprendimą paliko nepakeistą. Sprendimo vykdymą atidėjo šešiems mėnesiams.

II.

2010-12-27 Vilniaus apygardos administraciniame teisme gautas antstolės Irenos Beliačic prašymas (tomas 2, b. l. 64-65). Jame prašoma išaiškinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. lapkričio 10 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. I-3868-437/2008 dėl 76 006, 64 Lt išieškojimo iš skolininko Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, išieškotojo K. Š. naudai vykdymo tvarką. Prašyme rašoma, kad vykdomajame rašte skolininku nurodyta valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos Vyriausybės. Pagal VĮ „Registrų centro“ pateiktus juridinių asmenų registro duomenis, įmonės kodu 88604574 registruota Biudžetinė įstaiga Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko tarnyba.

III.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. vasario 21 d. nutartimi išaiškino, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. lapkričio 10 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I-3868-437/2008 turėtų būti įvykdytas nukreipiant išieškojimą į Lietuvos valstybės iždo sąskaitoje Lietuvos banke esančias lėšas.

Teismas nustatė, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2009 m. rugsėjo 9 d. nutarimo Nr. 1100 2.2 punktu nustatydama, kad išmokant nesumokėtą darbo užmokesčio dalį teisėjams ir jų įpėdiniams, kurie turi teisę gauti nesumokėtą darbo užmokesčio dalį pagal Lietuvos Respublikos teisėjams nesumokėtos darbo užmokesčio dalies grąžinimo įstatymą arba kuriems nesumokėta darbo užmokesčio dalis buvo priteista įsiteisėjusiu teismo sprendimu, iš esmės nustatė teismo sprendimais priteistos skolos mokėjimo tvarką, bet ne teismo sprendimų vykdymo tvarką. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, kaip skolininko atstovas (CPK 51 str. 4 d.), yra įgaliota priimti reikiamus spendimus dėl teismo sprendimo įvykdymo. Pagal LR CPK 668 straipsnio 4 dalį vykdant išieškojimą iš valstybės, išieškojimas gali būti nukreipiamas tik į jai priklausančias lėšas. Lietuvos Respublikos valstybės iždo įstatymo 2 straipsnio 3 dalis reglamentuota valstybės finansinių išteklių valdymo ir naudojimo sistema, t. y. valstybės iždas - Lietuvos Respublikos finansų ministerijos valdoma sistema, kuri apima šios ministerijos valdomą valstybės iždo bendrąją sąskaitą Lietuvos banke ir sistemas, leidžiančias įgyvendinti valstybės iždo funkcijas: kaupti valstybės iždo bendrojoje sąskaitoje valstybės piniginius išteklius ir juos išduoti, tvarkyti šių veiksmų apskaitą, atlikti kontrolę, rengti bei teikti atskaitomybę apie šiuos veiksmus, valdyti valstybės vardu prisiimtus įsipareigojimus išplatinus Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybinius popierius, pasirašius paskolų sutartis ir kitus įsipareigojamuosius skolos dokumentus, prognozuoti valstybės piniginių išteklių srautus, investuoti ar kitaip grąžintinai naudoti laikinai laisvus valstybės piniginius išteklius. Išaiškintina, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. lapkričio 10 d sprendimas administracinėje byloje Nr. I-3868-437/2008 turėtų būti įvykdytas nukreipiant išieškojimą į Lietuvos valstybės iždo sąskaitoje Lietuvos banke esančias lėšas.

IV.

Atsakovą Lietuvos valstybę atstovaujanti Teisingumo ministerija atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartį ir išaiškinti, kad teismo sprendimas turi būti vykdomas Vyriausybės nustatyta tvarka.

Atskirajame skunde nurodė, kad valstybės ekonominė ir finansinė padėtis nepagerėjo, papildomai lėšų skirti teismo sprendimų vykdymui valstybė neturi. Pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2009 m. kovo 18 d. nutarimu Nr. 194 patvirtino nesumokėtos darbo užmokesčio dalies išmokėjimo teisėjams tvarkos aprašą, kuriuo vadovaujamasi išmokant nesumokėtą darbo užmokesčio dalį teisėjams ir jų įpėdiniams, kurie turi teisę gauti nesumokėtą darbo užmokesčio dalį pagal įstatymą arba kuriems nesumokėta darbo užmokesčio dalis buvo priteista įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Tvarkos apraše detaliai reglamentuota priteistos nesumokėtos darbo užmokesčio dalies išmokėjimo procedūra, kurią vykdo atitinkamos institucijos. Poziciją, kad priteistos teisėjams nesumokėtos darbo užmokesčio dalies išieškojimas turi būti vykdomas pagal minėtą tvarkos aprašą, savo praktikoje yra suformavęs Lietuvos apeliacinis teismas (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. spalio 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

V.

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

ABTĮ 94 straipsnio 3 dalis nustato galimybę teismui išaiškinti savo priimtą sprendimą, kol sprendimas neįvykdytas. Pagal šios procesinės teisės normos prasmę, sprendimo išaiškinimas (nekeičiant jo turinio) yra būtinas, kai teismo priimtas ir įsiteisėjęs sprendimas tiesioginių teisinių pasekmių atsiradimo aspektu gali būti traktuojamas nevienareikšmiškai. Todėl, sprendžiant šalių (šalies) prašymo išaiškinti teismo sprendimą pagrįstumo klausimą, yra būtina atskirti atvejus, kai prašoma išaiškinti (papildyti ar patikslinti) teismo priimto sprendimo motyvaciją (ABTĮ 87 straipsnio taikymo požiūriu, motyvuojamąją sprendimo dalį) ir kai kilus abejonėms dėl sprendimo (ABTĮ 87 straipsnio taikymo požiūriu, rezoliucinės jo dalies aiškumo) prašoma išaiškinti, kaip jis turi būti vykdomas. Toks atskyrimas yra būtinas, nes pirmuoju atveju kalbama apie sprendimo turinio pakeitimą, o tai ABTĮ 94 straipsnio 3 dalies taikymo prasme yra neleistina; antruoju – apie priimto sprendimo neaiškumų jo vykdymo stadijoje pašalinimą, o tam ir yra skirta ABTĮ 94 straipsnio 3 dalis. Pažymėtina, kad priimto sprendimo išaiškinimo būtinumas (antrasis iš nurodytų atvejų) yra suponuojamas šio sprendimo rezoliucinės dalies nepakankamo aiškumo, kalbant apie tiesioginį prašomo išaiškinti sprendimo taikymą, t. y. tokio išaiškinimo tikslas negali būti tolimesnės situacijos aiškinimas teismo sprendimo galimų pasekmių atsiradimo aspektu.

Bylos nagrinėjimo dalykas buvo pareiškėjo reikalavimas priteisti iš atsakovų Kupiškio rajono apylinkės teismo ir Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, solidariai neteisėtai neišmokėtą atlyginimo dalį 93 781,64 Lt už 2004 – 2006 metus. Šis reikalavimas ABTĮ taikymo požiūriu pirmosios instancijos teismo įvertintas pakankamai aiškiai ir nedviprasmiškai: Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008 m. lapkričio 10 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino; K. Š. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, priteisė 93 781,64 litus; pažymėjo sprendimo vykdymo procese iš šios sumos nustatyta tvarka išskaičiuoti mokesčius. Iš prašomo išaiškinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. lapkričio 10 d. sprendimo rezoliucinės dalies matyti, kad pareiškėjo skundas patenkintas. Teismo 2008 m. lapkričio 10 d. priimtas sprendimas jo vykdymo požiūriu yra nedviprasmiškas ir pakankamai aiškus. Pažymėtina, kad teismo sprendimai vykdomi vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nuostatomis.

Prašydama išaiškinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. lapkričio 10 d. sprendimą, antstolė iš esmės siekė, kad jai būtų paaiškinta tolimesnė situacija. Todėl, atsižvelgiant į aukščiau pateiktus argumentus, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas antstolės prašymą dėl sprendimo išaiškinimo iš esmės patenkino nepagrįstai. Taigi, atsižvelgiant į išdėstytą, konstatuotina, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas nepagrįstai patenkino pareiškėjo prašymą dėl sprendimo išaiškinimo, todėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartis yra naikintina, o pareiškėjo prašymas dėl sprendimo išaiškinimo atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

atsakovą Lietuvos valstybę atstovaujančios Teisingumo ministerijos atskirąjį skundą iš dalies patenkinti. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartį panaikinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys GagysDainius RaižysSkirgailė Žalimienė