Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Donato Jatužio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Valdo Ciesiūno ir Jolantos Raščiuvienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokurorės Dalios Styrienės apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2017 m. lapkričio 16 d. nuosprendžio, kuriuo A. I. išteisinta neįrodžius, kad ji dalyvavo padarant nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau –BK) 182 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinių skundų argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Apeliaciniu skundu prokurorė Dalia Styrienė prašo panaikinti skundžiamą apylinkės teismo nuosprendžio dalį dėl A. I. išteisinimo ir priimti naują – apkaltinamąjį nuosprendį: A. I. pripažinti kalta pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir nuteisti laisvės apribojimo bausme 1 metams 6 mėnesiams, įpareigojant ją šiuo laikotarpiu nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu, nebendrauti su D. Č., neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. S. Š. pareikštą civilinį ieškinį tenkinti iš dalies – iš D. Č. ir A. I. solidariai priteisti 880 Eur turtinės žalos atlyginimą. Mobiliojo ryšio telefoną (duomenys neskelbtini), IMEI (duomenys neskelbtini), SIM kortelę (duomenys neskelbtini), 3 mikro SD korteles, saugomas (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato saugomų daiktų saugykloje (2017 m. kovo 28 d. kvitas B, serija (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)) nuosprendžiui įsiteisėjus konfiskuoti ir sunaikinti (BK 72 straipsnio 2 dalis).Apeliaciniame skunde nurodoma, kad apylinkės teismas, konstatuodamas, kad byloje surinkti įrodymai A. I. kaltės padarius BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką neįrodo, nurodė neteisingą išteisinamojo nuosprendžio priėmimo pagrindą (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas), kadangi priimdamas išteisinamąjį nuosprendį minėtu pagrindu, teismas pripažįsta, kad nusikalstama veika prieš nukentėjusiąją iš tikrųjų buvo padaryta, tačiau surinkti įrodymai nepatvirtina, kad nusikalstamą veiką padarė būtent tas asmuo, kuriam pareikštas kaltinimas. Apeliaciniame skunde teigiama, jog apylinkės teismo išvados prieštarauja bylos medžiagai ir nagrinėjamo įvykio faktinėms aplinkybėms, kadangi teismas analizavo ir vertino tik A. I. ginančius įrodymus, ir visiškai nevertino SMS žinučių turinio, pokalbių išklotinių, nelygino parodymų tarpusavyje ir su kitais bylos duomenimis. Taip pat nurodoma, kad teismas neteisingai, abejodamas parodymų patikimumu, įvertino nukentėjusiosios S. Š. parodymus. Teismas neįvertino, kad nukentėjusioji, apklausta kaip liudytoja, tiek teisme, tiek ir ikiteisminio tyrimo metu, nurodė, kad A. I. pasakiusi, kad duotų pinigų nukentėjusiosios anūko ligai. Taip pat nukentėjusioji nurodė, kad A. I. padavus 500 eurų, A. I. pasakiusi, jog per mažai, todėl nukentėjusioji jai davusi ir auksinį žiedą, o A. I. pasakiusi, jog ji yra A. B., kai jau buvo paėmusi pinigus, žiedą iš nukentėjusiosios. Prokurorė atkreipia dėmesį, kad vertinant nukentėjusiosios parodymus nenustatyta jokių aplinkybių, dėl kurių nukentėjusioji galėtų būti suinteresuota nepagrįstai apkaltinti A. I. nebūtu nusikaltimu bei duoti apie ją melagingus parodymus, todėl mano, kad nėra pagrindo abejoti nukentėjusiosios nuosekliais parodymais. Neesminiai skirtumai nukentėjusiosios S. Š. parodymuose nesudaro pakankamo pagrindo pripažinti juos nepatikimais.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas

4.4. BK 182 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sukčiavimo sudėtis, nustatanti baudžiamąją atsakomybę tam, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą. Sukčiavimui būdinga tai, kad dėl panaudotos apgaulės kitas asmuo patiria turtinės žalos (netenka turto, turtinės teisės), o kaltininkas gauna turtinės naudos sau ar kitam asmeniui. Sukčiaujant apgaulė panaudojama turint tikslą suklaidinti turto savininką, valdytoją, asmenį, kurio žinioje yra turtas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-109-746/2017). Sukčiavimas gali būti padarytas tik esant tiesioginei tyčiai, t. y. kai kaltininkas suvokia, kad esmingai apgaudinėja (praneša neteisingus duomenis, meluoja, nutyli ar iškraipo esmines aplinkybes, faktus ir pan.) turto savininką, numato, kad dėl jo veiksmų kitas asmuo patirs turtinę žalą, o jis sau ar kitam asmeniui gaus turtinės naudos, ir to nori (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-358/2011, 2K-312/2013, 2K-7-176-303/2015). Nagrinėjamu atveju matyti, kad pirmosios instancijos teismas, nepaisant to, kad A. I. savo kaltę pripažino iš dalies, vis vien patikėjo ir rėmėsi jos parodymais, jog ji apie daromą nusikalstamą veiką nieko nežinojo, kadangi jai niekas nieko neaiškino, o ji tik vykdė jai telefonu duodamus nurodymus, tačiau apeliacinės instancijos teismo nuomone, tokie parodymai šiuo atveju, turi būti vertinami kritiškai ne tik vadovaujantis logikos dėsniais, tačiau ir kitų faktinių bylos duomenų kontekste, kurie būtent ir padeda įžvelgti nusikalstamo sukčiavimo sudėtį ir jos veiksmuose. Nors pirmosios instancijos teismas patikėjo A. I., jog ji neveikė bendrais veiksmais ir nesuvokė, kad apgaulės būdu yra pasisavinamas svetimas turtas, tačiau apeliacinės instancijos teismui tokie A. I. parodymai kelia pagrįstų abejonių, todėl šie parodymai traktuotini kaip pasirinktas jos gynybos būdas. Pirmiausia atkreiptinas dėmesys į tai, kad A. I. parodymai, SMS žinučių turinio bei telefoninių skambučių analizė patvirtina, kad A. I. su nuteistuoju D. Č. siejo draugiški santykiai. Be pažadėto pakankamai didelio atlygio – 80 Eur, A. I. telefonu bendravo ir dar su kitu, nenustatytu asmeniu, kuris A. I. liepė būti pasiruošusiai ir laukti skambučio. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad vien tik tam, kad nuvykti paimti kažkieno perduodamus pinigus, specialiai ruoštis nebūtina, t. y., rasti būdą kaip nuvykti, laukti būtent tam tikro paros laiko, leidimo vykti būtent tam tikrą valandą, ir tam tikru momentu ir kt. Šiuo atveju, A. I., vykdydama nurodymą ir iš esmės būdama nuolat kontroliuojama, iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) vyko taksi automobiliu, kuriuo, kaip pati parodė, važinėja dažnai, dėl ko vairuotojas yra pažįstamas. Šiuo aspektu būtina atkreipti dėmesį į tai, kad A. I. yra nedirbanti, daugiavaikė motina. Bylos duomenys patvirtina, jog ji į policiją neatvyksta registruotis dėl lėšų stygiaus, daug kartų bausta administracine tvarka už važiavimą autobusu be bilieto. Todėl toks nesuderinamas gyvenimo būdo kontrastas pagrįstai leidžia daryti išvadą, kad tam tikras pajamas ji galėjo gauti iš neteisėtos veikos. Tai, kad A. I. veikė bendrais veiksmais, be to, žinojo ir puikiai suprato daromos nusikalstamos veikos esmę, patvirtina net ir jos pačios elgesys, kadangi ikiteisminio tyrimo metu ji parodė, kad nuvykusi prie namo minėtu adresu, pati skambino ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui ir klausė, ar jai jau galima eiti į vidų (t. 2, b. l. 124-127). Reiškia, A. I. žinojo ir puikiai suprato situacijos – daromo nusikaltimo esmę, nes atvažiavusi ir ne laiku nuėjusi, galėjo sutrukdyti nusikaltimo sumanymui, kadangi nukentėjusioji galėjo būti dar nepaveikta apgaulės, o A. I. nebūtų gavusi svetimų pinigų savo, D. Č. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens naudai. Būtent jos užduotas klausimas, ar ji jau gali eiti į namo vidų, rodo, kad iki jos veiksmų atlikimo turėjo būti atlikti ir kiti veiksmai – apgaulės paveikta nukentėjusioji būtų pasiruošusi atiduoti pinigus neva anūko operacijai. Šią išvadą taip pat patvirtina ir tai, kad ji nuolatos, iš esmės nenutrūkstamai, nuo pat kelionės pradžios iki momento, kada paėmė iš nukentėjusiosios pinigus, bendravo tiek su D. Č., tiek su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu savo ir nukentėjusiosios telefonu. Šiuo atveju būtina atkreipti dėmesį ir į tai, kad atstumas nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) yra beveik 30 kilometrų, todėl visiškai neįtikinama, kad vykstant nurodyta kryptimi visą laiką buvo tikslinamas adresas. Atvirkščiai, iš esmės nenutrūkstantis pokalbis su abiem asmenimis, rodo ne ką kitą, kaip tik aktyviai vykdomą susitarimą, derinamą veiksmų planą. A. I. ikiteisminio tyrimo 2016 m. spalio 20 d. apklausos metu taip pat parodė, kad kalbėdama nukentėjusiosios telefonu su jai skambinusiu asmeniu, išgirdo ją pristatant kito asmens vardu ir pavarde bei suprato, kad ji yra identifikuojama kitu asmeniu, todėl tolimesni jos parodymai, kad ji neprisistatė nukentėjusiajai kaip A. B., nelaikytini pagrindžiančiais jos nekaltumą, kadangi nukentėjusioji jau buvo apgaulingai įtikinta dėl jos tapatybės. Kita vertus, A. I. parodymai teisiamojo posėdžio metu, jog ji ne tik neprisistatė minėtu vardu, bet apskritai tylėjo, taip pat nepaneigia paties fakto, jog ji veikė nusikalstamai. A. I. veiksmų bendrumą darant nusikalstamą veiką parodo ir tai, kad paliepta surasti žmogų, kuris galėtų pervesti kitiems asmenis apgaulės būtų gautus pinigus, ji tą ir siekė padaryti, tačiau jai nepavyko, nes pažįstama, kuriai skambino, dirbo ir neturėjo laiko (t. 2, b. l. 8-9; 79). Galiausia, nors A. I. ir neigia veikusi bendrininkų grupe bei žinojusi apie daromą nusikaltimą, tačiau tokie jos teiginiai nėra įtikinami dar ir dėl to, kad ji pati negali tiksliai pasakyti, kada konkrečiai ji sudvejojo situacijos teisingumu, nes viena vertus ikiteisminio tyrimo metu ji parodė, kad įtarimai kilo jau bebūnant nukentėjusiosios namuose, supratimas dėl vykdomos nusikalstamos veikos – gavus pinigus (ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai), tačiau kita vertus - teisminio nagrinėjimo – tik po to, kai D. Č. liepė surasti žmogų, kuris galėtų pervesti pinigus. Dar daugiau abejonių dėl realios situacijos nesuvokimo kelia ir liudytojo A. Z. parodymai, ne tik teisminio, tačiau ir ikiteisminio tyrimo metu, kad A. I. grįžus į taksi automobilį, jis jos pasiteiravo „ar čia nėra bajeris alio mama“, o A. I. vengė ta tema kalbėti (t. 1, b. l. 138-139). Reiškia, net svetimam asmeniui, vežusiam A. I. nurodytu adresu, susidarė įspūdis, kad yra vykdoma nusikalstama veika, A. I. įvardinant iš esmės net nusikalstamos veikos pobūdį, todėl atsižvelgus ne tik į byloje esančias aplinkybes, tačiau ir į A. I. socialinį brandumą, gyvenimišką patirtį bei plačiai visuomenėje žinomą tokio nusikaltimo darymo specifiką, A. I. niekaip negalėjo nesuvokti situacijos realumo ir to, jog ji būtent veikė bendrais veiksmais apgaulės būdu tikslu įgyti svetimą turtą savo ir kitų asmenų naudai. Taip pat, kaip jau minėta anksčiau, SMS žinučių ir skambučių analizė tik patvirtina susitarimo buvimo faktą, kadangi iš jų matyti, kaip 2 dienos iki analizuojamo įvykio buvo klausiama dėl galimybės susitikti su draugu, likus dienai – suintensyvėja skambučiai, adresuojama žinutė su tekstu: „Tu visai iprotejai jai susitarem tai laikykis savo zodzio o ne pavedinek nes pinigus p.“, atsako - „Nezinau, ritoji gausiu pinigu kadi masina nusisamdit ir grisiu“. Taigi, ne tik praleistų 76 skambučių skaičius, tačiau ir žinučių turinys, leidžia daryti išvadą, kad susitarimas bendrais veiksmais daryti nusikalstamą veiką iš tiesų egzistavo. Be to, šią išvadą sustiprina ir A. I. parodymai teisme, kad dar prieš tai, prieš tą įvykį kai skambino, sakė, kad jai reikės važiuoti ten pat, bet tada ji nekalbėjo, išjungė telefoną. Reiškia, dieną prieš įvykį A. I. turėjo kitų reikalų, todėl nesutikimą veikti bendrai tą dieną išreiškė telefono išjungimu, nepaisant to, kad jau vėlai vakare siųsta žinutė aiškiai atskleidžia kitos dienos planus bei žinojimą, kad ji tikrai gaus pinigų, kas vienareikšmiškai parodo ne ką kitą, kaip tik aiškų situacijos suvokimą ir įvertinimą. Nors pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad jos veiksmuose nėra bendrininkavimo požymių, kad ji tik vykdė duotus nurodymus, tačiau atkreipiamas dėmesys į tai, kad vis tik A. I. tiksliai žinojo, kad kitą dieną ji gaus pinigų, todėl tikėti, kad ji naiviai nesuprato, kokia nusikalstama veika yra daroma, nėra jokio pagrindo. Kita vertus, mažai tikėtina, kad planuojamo daryti ar daromo nusikaltimo subtilybės (vieta, laikas, būdas ir pan.) bus aptariamos aiškiai, be jokių užuominų ar nenaudojant užšifruotų žodžių. Taigi, apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas, išties nepagrįstai patikėjo A. I. parodymais, kad ji su D. Č. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu nesitarė daryti nusikaltimo, nežinojo ir nesuprato, jog daro nusikalstamą veiką.

4.5.Apeliacinės instancijos teismas, priešingai, nei pirmosios instancijos teismas, mano, kad nukentėjusiosios S. Š. parodymai dėl esminių aplinkybių nėra nenuoseklūs ir kintantys viso proceso metu. Nepaisant to, jog nukentėjusioji teisiamajame posėdyje tiksliai neprisiminė, ar A. I. apskritai prisistatė kokiu nors vardu, tačiau parodė, kad ji pasakė, jog jos anūkas labai serga, yra sudaužytas, kad reikia 500 Eur ir žiedo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teisme nukentėjusioji parodė, jog ikiteisminio tyrimo metu jos duoti parodymai tikslesni, kadangi geriau prisiminė įvykio aplinkybes. Šios aplinkybės, įvertinus itin senyvą nukentėjusiosios amžių (g. (duomenys neskelbtini) m.), taip pat praėjusį pakankamai ilgą laiko tarpą nuo įvykio iki teisiamojo posėdžio, neduoda pagrindo abejoti nukentėjusiosios parodymų patikimumu, juolab, kad nukentėjusioji atpažino A. I. kaip moterį, kuriai ji perdavė pinigus ir žiedą, įsitikinusi, kad juos perduoda dėl anūko operacijos, be to, nukentėjusioji tvirtino, kad atvykusi moteris prisistatė A. B. vardu. Galiausia atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad išeinančių ir įeinančių telefono skambučių išklotinių analizė patvirtina, kad tiek nukentėjusioji, su jai skambinusiu ir pinigų reikalavusiu asmeniu, tiek A. I., bendravo su nenustatytais asmenimis, besinaudojusiais tais pačiais telefonų numeriais (t. 1., b. l. 35-44; 59-75), todėl pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad aptariamo įvykio metu, kai nukentėjusioji bendravo telefonu su kitu asmeniu, A. I. negalėjo atlikti jokių aktyvių veiksmų, dėl ko nepagrįstai iš kaltinimo pašalino aplinkybes, kad A. I. nukentėjusiajai prisistatė kito asmens vardu ir prašė duoti pinigų. Šiuo aspektu papildomai atkreiptinas dėmesys į tai, kad kaip ir nurodė pati A. I., jai buvo duotas nurodymas įėjus pas nukentėjusiąją savo telefono neišjungti, o tai reiškia, kad jei įvykio metu tiek nukentėjusiosios, tiek A. I. telefonų linijos buvo užimtos tuo pačiu metu bendraujant ir su kitais asmenimis, visiškai nereiškia, kad A. I. negalėjo ir neatliko jokių nusikalstamų veiksmų.

4.6. Taigi, įvertinus byloje surinktų įrodymų visumą, įrodyta, kad A. I. veikdama bendrininkų grupėje su D. Č. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu, (duomenys neskelbtini) pataisos namuose bausmę atliekančiu asmeniu, turėdami tikslą apgaule įgyti svetimą turtą, sukčiavo, o būtent: (duomenys neskelbtini) pataisos namuose bausmę atliekančiam nenustatytam asmeniui, paprašius kartu bausmę atliekančio D. Č. surasti asmenį, kuris paimtų apgaule išviliotus pinigus, o pastarajam suradus ją – A. I., žadėdamas jai atlygį už pagalbą ir jai sutikus, po ko nenustatytam asmeniui neteisėtai turėtu mobiliojo ryšio telefonu, kurio Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) 2016 m. spalio 18 d., 13.50 val., paskambinus nukentėjusiajai S. Š. į fiksuoto ryšio telefoną, kurio abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir melagingai nurodžius, kad sužalotas jos anūkas D. Ž. ir reikalingi pinigai jo gydymui, o nukentėjusiajai S. Š. sutikus mokėti 500 Eur, nenustatytam asmeniui neteisėtai turėtu mobiliojo ryšio telefonu, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), davus nurodymus A. I. vykti į (duomenys neskelbtini), ir paimti apgaule išviliotus pinigus. Po ko D. Č. neteisėtai turėtu mobiliojo ryšio telefonu, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), 14.13 val., išsiuntus A. I. SMS žinute adresą (duomenys neskelbtini), kuriuo A. I. 14.40 val., nuvyko ir nuėjo paimti pinigų. A. I. pasakius, kad per mažai, nukentėjusioji padavė auksinį 400 Eur vertės žiedą, kurį A. I. paėmė, po ko D. Č. nurodžius A. I. susirasti kitą asmenį, kuris nurodytiems SMS žinutėje asmenims persiųstų pinigus, tačiau jai tokio asmens nesuradus, ji pagal nurodymą paskirstė pinigus, t. y. sau pasiliko 80 Eur, o Lietuvos pašte, esančiame (duomenys neskelbtini), pervedė A. A. 20 Eur (pinigų perlaidos Nr. (duomenys neskelbtini)), N. V. 190 Eur (pinigų perlaidos Nr. (duomenys neskelbtini)), o likusius pinigus 210 Eur ir auksinį žiedą perdavė nenustatytam asmeniui autobusų stotelėje, esančioje (duomenys neskelbtini) gatvėje, prie pastato Nr. (duomenys neskelbtini), tokiu būdu bendrais veiksmais savo, nenustatyto asmens ir D. Č. naudai įgijo svetimą turtą – nukentėjusiajai S. Š. priklausantį 900 Eur vertės turtą. Ši A. I. veika atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 1 dalyje, požymius.

4.7. A. I. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Jos atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra tai, kad veiką padarė bendrininkų grupe. Šiuo atveju pažymėtina, kad A. I. padarė nusikalstamą veiką turėdama nepanaikintą ir neišnykusį teistumą, būdama recidyviste (BK 27 straipsnis), nepaisant to, kad kaltinamajame akte, kuris yra pagrindinis kaltininkę kaltinantis dokumentas, tokia aplinkybė jai neinkriminuota.

4.8. Individualizuodamas bausmę, teismas yra saistomas bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnis), bausmės paskirtimi (BK 41 straipsnio 2 dalis), kitomis baudžiamajame įstatyme įtvirtintomis bausmių skyrimo nuostatomis. Šių imperatyvų taikymui taip pat turi įtakos konstituciniai teisingumo ir teisinės valstybės, teisės į teisingą teismą, proporcingumo bei kiti principai. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. BK 182 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos šios bausmės rūšys: viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki trejų metų. Atsižvelgiant į tai, kad A. I. savo kaltę pripažįsta iš dalies, yra jauno amžiaus, nepaisant to, kad praeityje teista ir turi neišnykusi ir nepanaikintą teistumą (t. 2, b. l. 39-42), padarė vieną nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), jos atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, tačiau nustatytos dvi jos atsakomybę sunkinančios aplinkybės (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 ir 13 punktai), yra daugiavaikė motina, „sodros“ duomenimis iki 2018-01-06 buvo vaiko priežiūros atostogose (t. 2, b. l. 20), psichikos sveikatos centre ir priklausomybių ligų įskaitoje neregistruota (t. 2, b. l. 25, 27), yra pakankamas pagrindas daryti išvadą, kad šį kartą bausmės tikslai bus pasiekti skyrus ne laisvės atėmimo, bet laisvės apribojimo bausmę, kurios dydis artimas BK 48 straipsnyje numatytam laisvės apribojimo maksimaliam dydžiui, ir įpareigojant laisvės apribojimo bausmės metu būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, ir nebendrauti su D. Č.. Pažymėtina, kad bylos aplinkybės leidžia teigti, jog laisvės atėmimo bausmė neigiamai paveiktų A. I. turimus socialinius ryšius – ji negalėtų pasirūpinti savo mažamečiais vaikais, susirasti darbą bei atlyginti padarytą turtinę žalą nukentėjusiajai.

4.9. Nukentėjusioji S. Š. byloje pateikė civilinį ieškinį dėl turtinės žalos – 900 Eur priteisimo iš nuteistųjų. Byloje esantys įrodymai patvirtina nukentėjusiajai padarytos turtinės žalos dydį, tiek nuteistasis D. Č., tiek A. I. su civiliniu ieškiniu sutiko, pažadėjo dėti pastangas jį atlyginti. Pažymėtina, kad bendrai žalą padarę nusikalstamos veikos bendrininkai nepriklausomai nuo bendrininkavimo formos atsako solidariai, todėl 900 Eur turtinės žalos atlyginimas priteisiamas ne vien tik iš D. Č., tačiau ir iš A. I.. Priteisti mažesnį – 880 Eur turtinės žalos atlyginimą iš A. I., kaip to prašo prokurorė, nėra pagrindo, todėl skundas šioje dalyje netenkinamas.

4.10. BK 72 straipsnio 2 dalis nustato, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Remiantis minėtu, iš A. I. konfiskuotini mobiliojo ryšio telefonas (duomenys neskelbtini), IMEI (duomenys neskelbtini), SIM kortelė (duomenys neskelbtini), 3 mikro SD kortelės, saugomi (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato saugomų daiktų saugykloje (2017 m. kovo 28 d. kvitas B, serija (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)), kurie nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 2 punktu,

nusprendžia:

Panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2017 m. lapkričio 16 d. nuosprendžio dalį dėl A. I. išteisinimo ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį:

pripažinti A. I. kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje, ir nubausti ją 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant visą bausmės atlikimo laiką nuo 22.00 val. iki 6.00 val., būti namuose, jei tai nesusiję su darbu, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir nebendrauti su D. Č..

Priteisti iš A. I. ir D. Č. solidariai S. Š. 900 Eur (devynis šimtus eurų) nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, konfiskuoti iš A. I. nusikalstamos veikos priemones: mobiliojo ryšio telefoną (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), SIM kortelę (duomenys neskelbtini), 3 mikro SD korteles, saugomus (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato saugomų daiktų saugykloje (2017 m. kovo 28 d. kvitas B, serija (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)), ir nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.