- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2012-09-13
- Bylos Nr.
- N1-100-876/2012
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Judita Sungailaitė
- Kaltinamasis
- M. A., G. U.
- Civilinis ieškovas
- V. A.
- Advokatai
- Irena Teresė Balsienė
- Kategorijos
Šakių rajono apylinkės teismo teisėja Judita Sungailaitė, sekretoriaujant Irenai Urbštaitei, dalyvaujant prokurorui Linui Frančiakui, kaltinamiesiems M. A., G. U., kaltinamojo gynėjai advokatei Irenai Teresei Balsienei, nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui V. A.,
M. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim(duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, mokosi (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,
G. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, mokosi (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, 2012-03-25 Kauno apygardos prokuratūros Šakių rajono apylinkės prokuratūros prokuroro nutarimu nutraukta baudžiamoji byla Nr.91-1-00157-12 , vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 38 str.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. A. ir G. U. laike nuo 2011 m. gruodžio mėn. pabaigos iki 2012 m. sausio 2 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, Vasaros g. 13, Buktiškių kaime, Barzdų seniūnijoje, Šakių rajone, veikdami bendrininkų grupėje, V. A. sodyboje per užrakintą durų tarpą įsibrovė į ūkinį pastatą, kur iš keturių plastikinių talpų pagrobė 260 litrų dyzelinio kuro - 780 Lt vertės, 7 plastikines 20 litrų talpas, kurių vienos vertė 10 Lt, tokiu būdu nukentėjusiajam V. A. padarė 850 Lt turtinę žalą.
Šalies argumentai
M. A. teismo posėdžio metu nurodė, kad 2011 m. gruodžio pabaigoje įsibrovė į ūkinį pastatą ir pagrobė dyzeliną. Įsibraudamas žinojo, kam priklauso pastatas. Braudamasis nežinojo, kad ten yra kuro, tačiau žinojo, ko ieško. Iš pradžių buvo vienas, tačiau paskui pasikvietė G., kuriam paskambino apie 23 val. G. skambino, kad padėtų kurą išnešti ir pasidėti toliau nuo to pastato. G. paaiškino, kad yra kuro ir reikia išnešti, pasakė ateiti iki kanalo. G. padėjo nešti plastikines talpas iki kanalo. Kaltu prisipažįsta dėl 13 plastikinių talpų paėmimo, o dėl kito kiekio neprisipažįsta. Kurą nešė per kelis kartus. Kurą pardavė po kokios valandos, po išsinešimo, kurą pardavė E. S., kuris paėmė 6 talpas ir išvežė parduoti, vėliau gavo 300 Lt. Likusias talpas nusinešė prie sandėlio, kurias vėliau pardavė G., už jas gavo 180 Lt. S. neaiškino iš kur gavo kurą, tik pasakė, kad yra jo ir prašė, kad parduotų. Talpas plastikines atsinešė iš namų 4-6, o kitas rado pastate, kiek paėmė, neatsimena. Talpos buvo po 20 l, viso paėmė 260 l. 30 l talpos yra platesnės už 20 l, jas gerai atskiria.
G. U. teismo posėdžio metu nurodė, kad jam paskambino ir paprašė padėti panešti talpas. Kai jis atėjo, M. buvo ištraukęs 6 talpas, jis jas nunešė iki kanalo. Viso buvo 13 talpų. Jis atėjo apie 23 val., į patalpą jis nesibrovė, tačiau suprato, kad kuras yra vagiamas. S. jis nieko neaiškino, iš kur gavo kurą.
Nukentėjusysis V. A. teismo posėdžio metu nurodė, kad pasigedo kuro, o paskui iš draugų sužinojo, kad Senovaitis pardavinėja kurą, paskambino policijai. Pagrobto kuro kiekį nustatė matuodamas, tai yra visos talpos buvo pilnos, o po vagystės kurą supylė į vieną ir kiek liko tuščių, tiek nustatė, kad pagrobta. Pagrobtos talpos buvo 30 l dydžio, tokios ir buvo pagrobtos. Pagrobtą kiekį paskaičiavo tiksliai, tačiau kuras buvo ne per vieną kartą išneštas.
Liudytojas E. S. teismo posėdžio metu nurodė, kad jis važiavo iš šokių, paskambino M. ir paklausė, ar kam reikia kuro. Jis nuvažiavo ir paėmė 120 l plastikinėse talpose po 20 l. jas pardavė R. B.. Gavo 300 Lt ir visus atidavė M. Kai jis atvažiavo visos talpos buvo prie kelio padėtos. Jis M. nematė, paėmė 6 talpas, tiek kiek buvo prie kelio padėta.
Liudytojas R. B. teismo posėdžio metu nurodė, kad jis nusipirko kuro iš Senovaičio, 120 l talpos buvo po 20 l. Jam paskambino R., o kurą atvežė E. Talpos buvo plastikinės po 20 l, buvo 6 talpos.
Motyvuojamoji dalis
Nusikalstamą veiką taip pat patvirtina šie byloje surinkti įrodymai:
Įtariamojo M. A. parodymų patikrinimo vietoje protokolas, kuriame M. A. patvirtino įvykio aplinkybes (b.l. 33-36).
Akistatos protokolas, kurioje kaltinamieji patvirtino savo parodymus (b.l. 72).
Įtariamojo G. U. parodymų patikrinimo protokolas (b.l. 78-79).
Byloje surinkti duomenys patvirtina aplinkybes, jog M. A. ir G. U. įvykdė nusikaltimą, numatytą BK 178 str. 2 d. Kaip matyti, teisiamasis M. A. atvyko į įvykio vietą turėdami tikslą pagrobti kurą. Posėdžio metu jie nurodė, kad būdami įvykio vietoje, norėjo pagrobti tiek, kiek bus, tai yra veikė neapibrėžta tyčia, todėl jie privalo atsakyti už atsiradusias pasekmes. Nors kaltinamasis G. U. į patalpas nesibrovė ir prie nusikaltimo vykdymo prisidėjo vėliau, tačiau teismas konstatuoja, jog veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 178 str. 2 d. Kaip nurodė pats G. U., jis atvykęs į nusikaltimo padarymo vietą matė, kad M. A. įsibrovęs į pastatą grobė dyzeliną. Suprato, jog yra vykdoma vagystės, tačiau neatsižvelgiant į tai, padėjo toliau daryti nusikaltimą. Tokiu būdu G. U., suvokdamas, jog yra daromas nusikaltimas, savo konkliudentiniais veiksmais prisidėjo prie vykdomo nusikaltimo, kas leidžia daryti išvadą, kad jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 178 str. 2 d.
Bylos duomenys patvirtina, kad M. A., norėdami pagrobti kurą, turėjo įveikti kliūtis, tai yra įsibrauti į pastatą, tad norėdamas pagrobti kurą jis turėjo įsilaužti, tai yra nugalėti kliūtis, kas laikytina neteisėtu įsibrovimu. Šias aplinkybes suvokė ir G. U..
Kaltinamieji nurodė, kad dėl padaryto nusikaltimo prisipažįsta, tačiau nesutinka dėl pavogto kuro kiekio. Nurodė, kad jie pagrobė tik 13 talpų, kurios buvo po 20 l, tai yra viso 260 l dyzelino. Nukentėjusysis V. A. nurodė, kad kuras buvo pavogtas per kelis kartus.
Iš bylos duomenų matyti, kad M. A. ir G. U. kaltinami dėl 600 l dyzelinio kuro vagystės, tačiau patys teisiamieji nurodė, kad jie sodyboje į tuščias talpas pripylė tik 260 l kuro. Pats nukentėjusysis teismo posėdžio metu nurodė, kad šis kuras buvo išleistas ne per vieną kartą. Teisiamieji nurodė, kad eidami į sodybą nešėsi 6 tuščias talpas po 20 l, ir dar 7 pasiėmė buvusias pastate. Kaip matyti, pats nukentėjusysis nurodė, jog kuras buvo pagrobtas ne per vieną kartą, tačiau teisme nagrinėjamas kaltinimas dėl įvykio, kurio metu teisiamieji nurodo pavogę 13 talpų po 20 l, dėl kitų įvykių, kurių metu galėjo būti pavogta dar kuro, kaltinimai nėra pateikti, todėl teismas konstatuoja, kad kaltinamieji gali būti traukiami atsakomybėn tik dėl nurodomo įvykio metu pagrobto kuro. Kadangi kaltinamieji nurodo tikslų pavogto kuro kiekį, tiksliai papasakoja kuro pagrobimo ir pardavimo aplinkybes. Jų parodymus taip pat patvirtino teismo posėdžio metu apklausti liudytojai E. S. ir R. B., kurie parodė, jog pirko kurą, kuris buvo 20 l talpose, todėl teismas mano, kad neįrodyta, jog kaltinamieji pavogė 600 l dyzelino. Kadangi byloje nėra kitų duomenų, kokį kiekį tiksliai pagrobė teisiamieji, tad visos aplinkybės aiškintinos kaltinamųjų naudai. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes teismas konstatuoja, kad keistinos faktinės kaltinimo aplinkybės, nurodant, kad M. A. ir G. U. iš V. A. pagrobė 260 l dyzelinio kuro, bei 7 talpas 20 l, kurios nukentėjusiojo įvertintos po 10 Lt.
Dėl civilinio ieškinio
Byloje yra pareikštas civilinis ieškinu V. A. 2070 Lt dydžio (b.l. 11), kuris yra mažintinas. Kaip jau nurodyta teisiamieji pripažinti tik dėl 260 l dyzelinio kuro vagystės, atitinkamai ir žala gali būti priteistina tik dėl teisiamųjų veiksmų, kurie priežastiniu ryšiu susiję su atsiradusiomis pasekmėmis. Šioje byloje teisiamieji pripažinti kaltais tik dėl 260 l kuros bei 7 plastikinių talpų vagystė, todėl mažintinas žalos dydis. Iš bylos duomenų matyti, kad už 600 l kuro V. A. prašo 1800 Lt, tad už 260 l būtų 780 Lt, bei 70 Lt už 7 plastikines talpas.
Dėl bausmių dydžio
Skiriant bausmę būtina laikytis BK 54 str. numatytų bendrųjų bausmių skyrimo pagrindų. Šio straipsnio antroje dalyje nurodoma, kad skiriant bausmę būtina atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
Teisiamųjų M. A. ir G. U. veika pagrįstai ir teisingai kvalifikuota pagal BK 178 str. 2 d., kadangi jie tyčia, suvokdamas savo neteisėtų veiksmų pobūdį ir pavojingumą, įsibrovė į V. A. sodybą ir pagrobė svetimą turtą. BK 61 str. įpareigoja skiriant bausmę atsižvelgti į atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes. Nors patys teisiamieji nurodė, kad prisipažįsta iš dalies, tačiau teismas jų prisipažinimą pripažįsta atsakomybe lengvinančia aplinkybe, nes iš bylos duomenų matyti, kad patį įvykį jie pripažino ir nurodė įvykio aplinkybes. Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką yra tada, kai asmuo savanoriškai prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, o nuoširdus gailėjimasis dėl nusikalstamos veikos paprastai pasireiškia tuo, kad kaltininkas neigiamai vertina savo poelgius. Nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos yra atsakomybę lengvinanti aplinkybė tik tada, kai kaltininkas tai daro savo noru. Kaip matyti iš bylos duomenų, M. A. ir G. U. ikiteisminio tyrimo ir teismo proceso metu savo kaltę dėl įvykdytos vagystės pripažino, parodymų nekeitė, teigė, jog gailisi dėl padarytų veiksmų. Iš bylos duomenų matyti, kad nusikalstama veika padaryta bendrininkų grupėje, kas pripažintina sunkinančia aplinkybe (BK 60 str. 1 d. 1 p.).
Skiriant bausmę M. A. ir G. U. teismas visų pirma atsižvelgia į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – padarytas apysunkis nusikaltimas, taip pat atsižvelgia į nusikalstamos veikos stadiją, – nusikalstama veika baigta; į kaltės formą ir rūšį, – nusikalstama veika padaryta esant tiesioginei tyčiai, suvokiant daromų veikų pavojingumą, numatant ir norint, kad atsirastų BK numatyti pavojingi padariniai; į atsakomybę sunkinančią ir lengvinančią aplinkybes, į kaltinamųjų asmenybę – nėra duomenų, kad teisiamieji nusikaltimo darymo metu galėtų būti nepakaltinami ar ribotai pakaltinami – nėra įrašyti į gydytojo psichiatro ir priklausomybės ligų kabinetų įskaitą, neteisti.
Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. sankcijoje numatytos baudos, arešto, laisvės apribojimo ir laisvės atėmimo iki šešerių metų bausmės. M. A. ir G. U. įvykdė tyčinę nusikalstamą veiką, įvykdytas nusikaltimas pripažintinas baigtu. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog teisiamieji suvokė atliekantis neteisėtus veiksmus ir juos vykdė, tai parodo jų požiūrį į visuomenėje nusistovėjusias elgesio normas ir jų ignoravimą. M. A. yra nepilnametis, abu mokosi, neturi savarankiškų pajamų, todėl jiems skirtina laisvės apribojimo bausmė.
Inkriminuoto nusikaltimo sankcijoje nėra nurodytos laisvės apribojimo dydžio ribos, tad jos dydis nustatytinas atsižvelgiant į BK 48 str. 2 d. nurodytus dydžius. Šiame straipsnyje nurodoma, jog laisvės apribojimas gali būt skiriamas nuo 3 mėnesių iki 2 metų.
G. U. padarytas nusikalstamas veikas pripažįsta ir nuoširdžiai gailisi, tai pripažintina atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Kaip matyti iš bylos duomenų, G. U. ikiteisminio tyrimo ir teismo proceso metu savo kaltę pripažino, parodymų nekeitė, teigė, jog gailisi dėl padarytų veiksmų. Iš bylos duomenų matyti, kad G. U. nusikalstamas veikas padarė bendrininkų grupėje, kas pripažintina sunkinančia aplinkybe (BK 60 str. 1 d. 1 p.). Todėl jam skirtinos bausmės dydis nustatytinas atitinkantis nurodytą bausmės vidurkį, tai yra 1 metams ir 2 mėnesiams. BK 48 str. 4 d. nurodomo, jog paskyrus asmeniui laisvės apribojimo bausmę, teismas gali nustatyti vieną ar kelis draudimus bei įpareigojimus. Atsižvelgdamas į tai, kad G. U. yra jauno amžiaus, šiuo metu mokosi, jam skirtinas įpareigojimas tęsti mokslus arba pradėti, dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, be to skirtinas įpareigojimas būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su mokslu ar darbu. Siekiant, kad paskirta bausmė pasiektų BK 41 str. numatytus tikslus bei paveiktų G. U., kad jis laikytusi įstatymų ir vėl nenusikalstų, teismas konstatuoja, jog teisiamąjį būtina įpareigoti neatlygintinai dirbti sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Jam nustatytina išdirbti 60 valandų per visą laisvės apribojimo bausmės laiką, nes šiuo metu mokosi, ir nebūtų apsunkintas įpareigojimo atlikimas bei būtų galimybės suderinti šių veiklų laiką.
BK 91 str. taip pat įpareigoja atsižvelgti į nepilnamečio gyvenimo ir auklėjimo sąlygas, jų elgesį po nusikalstamos veikos. Teisiamasis M. A. yra nepilnametis ir jo asmenybę charakterizuojantys duomenys parodo, kad teisiamojo šeima buvo įtraukta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. Dėl vaiko elgesio kildavo sunkumų. Teismo posėdžio metu įstatyminiai atstovai pripažino, kad tėvas šeimoje girtauja. Teismas konstatuoja, jog norint pasiekti bausmės tikslus teisiamajam skirtinas laisvės apribojimo bausmės vidurkis. BK 48 str. 4 d. nurodomo, jog paskyrus asmeniui laisvės apribojimo bausmę, teismas gali nustatyti vieną ar kelis draudimus bei įpareigojimus. M. A. šiuo metu mokosi, jam skirtinas įpareigojimas tęsti mokslus. Siekiant, kad paskirta bausmė pasiektų BK 41 str. numatytus tikslus bei paveiktų M. A., kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, teismas konstatuoja, jog teisiamąjį būtina įpareigoti neatlygintinai dirbti sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Jam nustatytina išdirbti 60 valandų per visą laisvės apribojimo bausmės laiką, nes šiuo metu mokosi, ir nebūtų apsunkintas įpareigojimo atlikimas bei būtų galimybės suderinti šių veiklų laiką. Taip pat būtina įpareigoti būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su mokslu, ar darbu.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 303-307 str., teismas
nusprendžia:
M. A. , asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu pagal BK 178 str. 2 d. ir paskirti 1 metų ir 2 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant tęsti mokslus; būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu, ir neatlygintinai per laisvės apribojimo bausmės laiką išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti
G. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu pagal BK 178 str. 2 d. ir paskirti 1 metų ir 2 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant tęsti mokslus, arba dirbti, arba užsiregistruoti darbo biržoje; būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu, ir neatlygintinai per laisvės apribojimo bausmės laiką išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Nukentėjusiojo V. A. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš M. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir G. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) solidariai priteisti 850 Lt (aštuonis šimtus penkiasdešimt Lt) turtinei žalai atlyginti V. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Nepilnamečiui M. A. neturint turto, ar uždarbio, kurio pakaktų nusikaltimu padarytai žalai atlyginti, priteisti 425 Lt (keturis šimtus dvidešimt penkis Lt) solidariai iš civilinių atsakovų N. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir R. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Nuosprendis per 20 d. nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą Šakių rajono apylinkės teisme.