Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Pasvalio butų ūkis“ ieškinį atsakovui UAB „.(duomenys neskelbtini)“ dėl skolos, delspinigių ir palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Remiantis Lietuvos Respublikos CK 4.84 str. 4 d. bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gegužės 28 d. nutarimu Nr. 752 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimo Nr. 603 „Dėl daugiabučių namų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“ patvirtintų administravimo pavyzdinių nuostatų 8 punktu, bei Pasvalio rajono savivaldybės tarybos 2007 m. rugsėjo 26 d. sprendimu Nr. T1-162 ir 2008 m. gruodžio 05 d. sprendimu Nr. T1-248, buvo nustatytas kaupiamųjų lėšų tarifas, kuris nuo 2007 m. spalio 01 d. yra 0,30 Lt. už vieną kvadratinį metrą, o nuo 2009 m. sausio 01 d. – 0,33 Lt administravimo tarifas už kvadratinį metrą. Todėl ieškovas, veikdamas kaip pastato administratorius, atsakovui pagal jo asmeninės nuosavybės teise turimą patalpų plotą, kas mėnesį skaičiavo 123,01 Lt, administravimo mokestį, 111,83 Lt kaupimo lėšas ir 55,92 Lt mokestį už teritorijos priežiūrą. Atsakovas nuo 2012 m. balandžio 01 d. nei karto šio mokesčių nemokėjo, nors jam periodiškai buvo pateikiamos sąskaitos- faktūros. Iki 2012 m. gruodžio 31 d. susidarė 2896,36 Lt skola.

Remiantis Lietuvos Respublikos CK 1.125 str. 5 d. 1 p. bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. sausio 25 d. nutarimo Nr. 124 „Dėl delspinigių skaičiavimo tvarkos“ su vėlesniais pakeitimais, atsakovas turi sumokėti 129, 03 Lt delspinigių ir 5 % procesinių palūkanų nuo visos sumos, nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovas turi negyvenamąsias patalpas daugiabučiame name, esančiame Vyšnių g. 12, Pasvalio m., yra šio daugiabučio namo bendrasavininkas ir turi prievolę mokėti mokesčius už nuosavybės administravimą, kaupimo lėšas ir teritorijos priežiūrą. Mokestis skaičiuojamas nuo atsakovo patalpų naudingojo ploto, tai yra pagrindinės paskirties patalpų ploto ir pagalbinių šiltų patalpų ploto suma. Pagalbinė šilta patalpa yra iš visų pusių šiltomis atitvaromis apribota pagalbinė patalpa, neatsižvelgiant į tai, ar joje yra šildymo prietaisų. Todėl atsakovui administravimo mokestis buvo skaičiuojamas nuo 327,77 m² ploto. R. P. rajono savivaldybės tarybos 2007 m. rugsėjo 26 d. sprendimu Nr. T1-162 „Dėl UAB „Pasvalio butų ūkis“ teikiamų mokamų paslaugų tarifų nustatymo“ 0,30 Lt už vieną kvadratinį metrą buvo skaičiuojamos kaupimo lėšos. Teritorijos tvarkymo mokestis buvo skaičiuojamas nuo atsakovo naudingojo ploto, tai yra nuo pagrindinių ir pagalbinių patalpų sumos. Dėl šios kiemo valymo paslaugos ieškovas vykdė gyventojų apklausą ir šio daugiabučio, bei kitų daugiabučių gyventojai apsisprendė paslaugą pirkti iš bendrovės, vykdančios administravimą. Kadangi atsakovas yra taip pat šio daugiabučio namo bendrasavininkas, jis privalo mokėti visus administravimo bei priežiūros mokesčius kaip ir butų gyventojai. Prašo ieškinį tenkinti visiškai. Priteist iš atsakovo 2896,36 Lt skolos 129,03 Lt delspinigių bei 5 % dydžio metines palūkanas nuo visos sumos, nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Liudytojas K. M., apklaustas teismo posėdyje, paaiškino, kad jis yra atsakovo atstovės sutuoktinis ir kažkada buvo šios įmonės direktoriumi. Liudytojas nurodė, kad visos atsakovo patalpų komunikacijos yra atskirtos. Jos buvo sutvarkytos darant patalpose remontą. Įmonėms patalpų plotas skaičiuojamas pagrindinis ir pagalbinis plotai, o privatiems asmenims – naudingas plotas. Tačiau pagalbinis rūsio plotas nėra naudojamas, todėl netinkamai yra skaičiuojami mokesčiai atsakovui. Su visu daugiabučiu namų, atsakovo komunikacijos yra susiję labai nedidele dalimi, tik dalis kanalizacijos. Nešildomo rūsio patalpose žiemos metu temperatūra būna apie 10-12 laipsnių šilumos. Rūsys neapšiltintas, jokių šildymo sistemų rūsyje nėra, nėra jokių šiltų atitvarų, todėl rūsio plotas neturėtų būti įskaičiuojamas skaičiuojant administravimo išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys pagrįstas ir tenkintinas visiškai.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad atsakovas yra daugiabučio namo, esančio .(duomenys neskelbtini) bendraturtis, kadangi tame name turi negyvenamasisas patalpas- odontologijos kabinetą 247,29 kv. m. ir prekybos sandėlį 122,46 kv m. ( b.l.72-73, 80-81). Ieškovas yra paskirtas daugiabučio namo bendrosios nuosavybės administratoriumi. (b.l. 30, 31-35) Remiantis 2006 m. liepos 11 d. Pasvalio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. DV-364 „Dėl daugiabučių namų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo“, Pasvalio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2007 m. sausio 11 d. įsakymu Nr. DV-29 ir Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CK 4.84 str. 4 d., ieškovas įpareigotas vykdyti šio daugiabučio bendrojo naudojimo objektų nuolatinę techninę priežiūrą ir šildymo bei karšto vandens sistemų priežiūrą. (b.l. 36-40).

Pagal LR CK 4.73 straipsnio 1 d., 2 d. nuostatą bendrosios dalinės nuosavybės teisė yra, kai bendrosios nuosavybės teisėje nustatytos kiekvieno savininko nuosavybės teisės dalys; bendrosios nuosavybės teisė laikoma daline, jeigu įstatymai nenustato ko kita. Bendrosios nuosavybės teisę ir įstatyminį bendraturčių tarpusavio santykių sureguliavimo režimą reglamentuoja CK IV knygos „Daiktinė teisė“ V skyriaus „Nuosavybės teisė“ IV skirsnio „Bendrosios nuosavybės teisė“ normos. Jos reglamentuoja ir daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų nuosavybės teisę, butų ir kitų patalpų savininkų teises ir pareigas naudojantis bendrąja nuosavybe bei bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimą.

Atsakovas pripažįsta privalo mokėti administravimo mokesčius, neginčija bendrosios nuosavybės administravimo. Ginčas tarp šalių kilo dėl mokesčių ir tikslinių įmokų apskaičiavimo tvarkos ir pagrįstumo. Atsakovas mano, kad mokesčiai jam turėtų būti skaičiuojami minusuojant pagalbines patalpas, o ieškovas teigia, jog mokesčiai skaičiuotini nuo viso atsakovo turimų patalpų ploto.

Lietuvos Respublikos CK 4.83 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai steigia butų ir kitų patalpų savininkų bendriją arba sudaro jungtinės veiklos sutartį. Jeigu butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties, taip pat jei bendrija likviduota arba nutraukta jungtinės veiklos sutartis, skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius (LR CK 4.84 straipsnio 1 dalis). Pagal Lietuvos Respublikos CK 4.82 straipsnio 1 dalį butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga. Buto ir kitų patalpų savininkui priklausanti bendrosios dalinės nuosavybės dalis yra lygi jam nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingojo ploto ir gyvenamojo namo naudingojo ploto santykiui (CK 4.82 straipsnio 5 dalis).

Atsakovas nurodo, kad visos komunikacijos jo patalpose įrengtos atskirai, o bendrų patalpų su kitais namo gyventojais jie neturi. Tačiau bendrojo naudojimo objektais yra ne tik bendro naudojimo patalpos, bet ir 1) bendrosios konstrukcijos – pagrindinės daugiabučio namo laikančiosios (pamatai, sienos, perdengimai, stogas) ir kitos konstrukcijos (balkonų bei laiptinių konstrukcijos, fasadų apdailos elementai, įėjimo į namą laiptai ir durys); 2) bendroji inžinerinė įranga – daugiabučio namo vandentiekio, kanalizacijos, dujų, šilumos, elektros, telekomunikacijų ir rodmenų tinklai, ventiliacijos kameros, vamzdynai ir angos, šildymo radiatoriai, elektros skydinės, liftai, televizijos kolektyvinės antenos ir kabeliai, šilumos mazgai, karšto vandens ruošimo įrenginiai, katilinės ir kita bendrojo naudojimo inžinerinė techninė įranga bendrojo naudojimo patalpose ar konstrukcijose, taip pat šie objektai, įrengti atskiriems gyvenamųjų ir negyvenamųjų patalpų savininkams nuosavybės teise priklausančiose patalpose, jeigu jie susiję su viso namo inžinerinės techninės įrangos funkcionavimu ir jeigu jie nėra trečiųjų asmenų nuosavybė.

Bendrų namo objektų ir tinklų išlaikymas yra pagrįstas ne jų faktiniu naudojimu, o bendrąja nuosavybe ir visų bendrasavininkių prievole išlaikyti bendrąja nuosavybę. Taigi, atsakovas privalo savo lėšomis prisidėti prie viso daugiabučio bendrosios nuosavybės administravimo, nes tai atitinka viso namo bendrasavininkių interesus ir padeda išsaugoti bendrąją nuosavybę.

Lietuvos Respublikos CK 4.83 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Pagal Lietuvos Respublikos CK 4.82 straipsnio 3 dalį butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus, kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti. Daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkas kartu yra ir bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektas, todėl pagal daiktinės teisės normas privalo padengti išlaidas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės eksploatavimu.

Įstatymuose, reglamentuojančiuose daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų pareigas bendrosios dalinės nuosavybės teisėje, yra įtvirtinta bendroji taisyklė, jog bendraturtis privalo proporcingai prisidėti prie visų išlaidų, skirtų namui bei bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems pagerinimams atlikti. Šiai taisyklei taikyti yra teisiškai nereikšminga atitinkamų bendrosios dalinės nuosavybės objektų, dėl kurių daromos nurodytos išlaidos, funkcinė paskirtis, taip pat bendraturčio, kuriam ji taikytina, naudojimosi ar nesinaudojimo tais objektais aplinkybės. LR CK 4.82 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės dalis yra lygi jam nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingojo ploto ir gyvenamojo namo naudingojo ploto santykiui. Šioje teisės normoje įtvirtintas proporcingumo principas, kuris reiškia, kad kiekvieno butų ir kitų patalpų savininko bendrosios dalinės nuosavybės dalis yra nustatoma kaip atitinkama proporcija. Ji apskaičiuojama visą konkrečiam butų ir kitų patalpų savininkui nuosavybės teise priklausančių patalpų gyvenamajame name naudingąjį plotą palyginant su gyvenamojo namo visu naudinguoju plotu. LR CK 4.82 straipsnio 4 dalies nuostata įpareigoja butų ir kitų patalpų savininkus reguliariai kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui(statiniui) atnaujinti pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus ir šios lėšos yra bendroji butų ir kitų patalpų savininkų bendroji dalinė nuosavybė.

Išplėstinė teisėjų kolegija, 2009 m. lapkričio 267d. civilinėje byloje Smėlynės g. 49-ojo daugiabučio namo savininkų bendrija v. UAB „Kaunuva“ ir kt., bylos Nr. 3K-7-515/2009 pasisakė, kad atsižvelgdama į CK 4.82 straipsnio 5 dalyje įtvirtintos teisės normos tikslus ir su bendrosios dalinės nuosavybės dalimi įstatymų siejamas savininko teises ir pareigas, vadovaudamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, sprendžia, kad nustatant butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės dalis į palyginamuosius naudinguosius plotus turi būti įskaičiuojamas ir rūsio patalpų plotas, taip pat ir bendraturčio, kurio bendrosios dalinės nuosavybės dalis nustatinėjama, atitinkamame gyvenamajame name faktiškai turimų (užimamų) patalpų naudingasis plotas, nesvarbu, kad šios patalpos nėra teisiškai įregistruotos bei įteisintos. Šios teisės normos prasme butų ir kitų patalpų savininkų nuosavybės teise priklausančių patalpų gyvenamajame name naudingasis plotas suprantamas kaip visas tame name savininko faktiškai turimas (užimamas) plotas. Pažymėtina ir tai, kad nustatant bendraturčio faktiškai turimą (užimamą) plotą yra teisiškai nereikšminga atitinkamų patalpų funkcinė bei naudojimo paskirtis, taip pat naudojimosi jomis dažnumas, intensyvumas ir pan.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovas nuo 2012 m. balandžio mėnesio iki 2012 m. gruodžio mėnesio teikė atsakovui sąskaitas – faktūras su paskaičiavimais dėl administravimo, teritorijos priežiūros bei kaupimo lėšų apmokėjimo (b.l. 7-15). Tačiau atsakovas jų nesumokėjo ir nereiškė prieštaravimų dėl paslaugų kokybės. Teismas daro išvadą, kad ieškovas pagrįstai reikalauja, kad atsakovas mokėtų mokesčius proporcingai visam jam priklausančių patalpų plotui. Ieškovas tinkamai atliko paskaičiavimus pagal 2007 m. rugsėjo 26 d. Pasvalio rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T1-162 „Dėl UAB „Pasvalio butų ūkis“ teikiamų mokamų paslaugų tarifų nustatymo“ ir 2008 m. gruodžio 05 d. Pasvalio rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T1-248 „Dėl Pasvalio rajono savivaldybės teritorijoje esančių butū ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo tarifo nustatymo“ nustatytus tarifus ir atsakovui priklausantį patalpų plotą. (b.l. 43,44, 45).

Taigi, įvertinus visas nurodytas aplinkybes, ieškovo ieškinys yra pagrįstas ir tenkintinas pilnai.

Priteistini delspinigiai už nesumokėtą laikotarpį 129,03 Lt (b.l. 55), priteistinos 5 % dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2013 m. sausio 16 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos (LR CK 6.37 str., 6.210 str. 2 d.)

Iš atsakovo ieškovui priteistinas 91,00 Lt žyminis mokestis (LR CPK 80 str. 1 d. 1 p., 6 p., 93 str.) ir 500,00 Lt išlaidos susijusios su teisine pagalba (LR CPK 98 str. 1 d.).

Iš atsakovo valstybei priteistinos išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (LR CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 96 str.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo UAB „.(duomenys neskelbtini)“, į.k. .(duomenys neskelbtini), buv. .(duomenys neskelbtini), ieškovo UAB „Pasvalio butų ūkis“ ,į.k. 169176222, buv. Gėlių g. 5A, Pasvalys, a.s.(duomenys neskelbtini) AB DNB bankas, banko kodas 40100, naudai įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2012 m. balandžio 01 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. už administracinę ir techninę priežiūrą, kaupimo lėšas ir teritorijos priežiūrą, viso 2896,36 Lt ( du tūkstančius aštuonis šimtus devyniasdešimt šešis litus 36 ct), 129,03 Lt delspinigių, 5 % dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2013 m. sausio 16 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas 91,00 Lt ( devyniasdešimt vieną litą) žyminio mokesčio ir 500,00 Lt teisinės pagalbos išlaidų.

Priteisti iš atsakovo UAB „.(duomenys neskelbtini)“, į.k. .(duomenys neskelbtini), buv. .(duomenys neskelbtini)16,40 Lt pašto išlaidų valstybei (gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM, juridinio asmens kodas 188659752, a.s. LT247300010112394300, įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui per šį teismą