- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-12-14
- Bylos Nr.
- eI-31-602/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-66-3-00043-2016-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Arūnas Sutkevičius (pirm.), Ričardas Piličiauskas, Veslava Ruskan (pran.)
- Kategorijos
- 17.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko, Veslavos Ruskan (pranešėja), Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lietuvos Respublikos Seimo nario Vytauto Kamblevičiaus pareiškimo dėl Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos direktoriaus pavaduotojo 2016 m. spalio 31 d. įsakymo Nr. V1-165 „Dėl Perleidžiamųjų žvejybos teisių jūrų vandenyse suteikimo komisijos sudarymo“ atitikties Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2016 m. spalio 25 d. įsakymui Nr. 3D-618 „Dėl perleidžiamųjų žvejybos teisių jūrų vandenyse suteikimo komisijos darbo reglamento patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. liepos 10 d. įsakymui Nr. 3D-566 „Dėl žemės ūkio ministro 2010 m. kovo 24 d. įsakymo Nr. 3D-259 „Dėl žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos pavadinimo ir nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“ ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymui, priėmimo klausimą.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme gautas Lietuvos Respublikos Seimo nario Vytauto Kamblevičiaus pareiškimas, kuriuo prašoma ištirti Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos direktoriaus pavaduotojo 2016 m. spalio 31 d. įsakymo Nr. V1-165 „Dėl Perleidžiamųjų žvejybos teisių jūrų vandenyse suteikimo komisijos sudarymo“ (toliau – ir Įsakymas) atitiktį Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2016 m. spalio 25 d. įsakymui Nr. 3D-618 „Dėl perleidžiamųjų žvejybos teisių jūrų vandenyse suteikimo komisijos darbo reglamento patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. liepos 10 d. įsakymui Nr. 3D-566 „Dėl žemės ūkio ministro 2010 m. kovo 24 d. įsakymo Nr. 3D-259 „Dėl žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos pavadinimo ir nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“ ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymui. Pareiškimu taip pat prašoma taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos direktoriaus pavaduotojo 2016 m. spalio 31 d. įsakymo Nr. V1-165 „Dėl Perleidžiamųjų žvejybos teisių jūrų vandenyse suteikimo komisijos sudarymo“ galiojimą iki įsiteisės teismo sprendimas/nutartis šioje byloje arba/ir teismo nuožiūra pritaikyti kitokią reikalavimo užtikrinimo priemonę, kuri laikinai sureguliuos padėtį, susijusią su ginčo teisiniais santykiais.
Šalies argumentai
Pareiškėjas pareiškime paaiškino, kad prašomu ištirti įsakymu Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Žuvininkystės tarnyba) direktoriaus pavaduotojas V. P. sudarė Perleidžiamųjų žvejybos teisių jūrų vandenyse suteikimo komisiją (toliau – ir Komisija), save paskyrė Komisijos pirmininko pavaduotoju. Pareiškėjo teigimu, šis įsakymas prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams. Jame nurodyta, kad jis yra priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2016 m. spalio 25 d. įsakymo Nr. 3D-6182 2 punktu, kuriuo Žuvininkystės tarnyba įgaliota patvirtinti Komisijos sudėtį, tačiau 2016 m. spalio 25 d. įsakymo Nr. 3D-618 3 punkte nustatyta, kad šis įsakymas įsigalioja 2016 m. lapkričio 1 d. Tokiu būdu Žuvininkystės tarnybos direktoriaus pavaduotojo 2016 m. spalio 31 d. įsakymas Nr. V1-165 priimtas neįsigaliojusio Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymo pagrindu. Be to, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2016 m. spalio 25 d. įsakymo Nr. 3D-618 2 punktu įgaliojimai patvirtinti Komisijos sudėtį suteikti Žuvininkystės tarnybai, kuriai vadovauja direktorius, o prašomą ištirti aktą priėmė tam įgaliojimų neturintis Žuvininkystės tarnybos direktoriaus pavaduotojas. Prašomas ištirti įsakymas prieštarauja ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo principams – šio įstatymo 3 straipsnio 4 punkte įtvirtintam nepiktnaudžiavimo valdžia principui, kuris reiškia, kad viešojo administravimo subjektams draudžiama atlikti viešojo administravimo funkcijas neturint šio įstatymo nustatyta tvarka suteiktų viešojo administravimo įgaliojimų arba priimti administracinius sprendimus, siekiant kitų, negu įstatymų ar kitų norminių teisės aktų nustatyta, tikslų. Pareiškėjo teigimu, prašomu ištirti Įsakymu sudaryta Komisija nagrinėja individualiai neapibrėžtos ūkio subjektų grupės prašymus ir suteikia leidimus atitinkamai ūkinei veiklai ir šis įsakymas yra norminis administracinis teisės aktas, skirtas individualiai neapibrėžtai asmenų grupei, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir Administracinių bylų teisenos įstatymas) 112 straipsniu, prašo ištirti jo teisėtumą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
II.
Pareiškėjas pareiškime nurodo, kad jį teikia vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 112 straipsniu, t. y. siekdamas pasinaudoti teise kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su abstrakčiu pareiškimu inicijuojant norminio administracinio teisės akto teisėtumo tyrimą.
Sprendžiant abstraktaus pareiškimo ištirti norminio administracinio akto teisėtumą priėmimo klausimą, be kita ko, turi būti įvertinta, ar nurodytas aktas yra norminio pobūdžio. Nustačius, kad pareiškimu prašoma ištirti ne norminio, o individualaus administracinio akto teisėtumą, pareiškimas negali būti priimamas ir nagrinėjimas vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 112-119 straipsniuose nustatyta norminio administracinio teisės akto teisėtumo tyrimo tvarka.
Norminio administracinio akto sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 10 dalyje, pagal kurią norminis administracinis aktas yra teisės aktas, nustatantis elgesio taisykles, skirtas individualiai neapibrėžtai asmenų grupei. Individualus administracinis aktas to paties straipsnio 9 dalyje apibrėžiamas kaip vienkartis teisės taikymo aktas, skirtas konkrečiam asmeniui ar nurodytai asmenų grupei.
Remiantis šiomis teisės normomis bei susiformavusia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, gali būti išskiriami šie esminiai požymiai, apibūdinantys norminį administracinį aktą, kurio teisėtumas gali būti tiriamas specialia norminių administracinių aktų teisėtumo tyrimo tvarka – tai teisės aktas, priimtas administravimo subjekto, vykdančio administravimo funkcijas, juo nustatomos visuotinai privalomos elgesio taisyklės ir jis skirtas individualiais požymiais neapibūdintų subjektų grupei (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 21 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I575-3/2011; 2013 m. liepos 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. I143-24/2013 ir kt.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, jog daugelis norminių administracinių aktų požymių yra vertinamieji, todėl kiekvienu atveju teismas, spręsdamas, ar teisės aktas, dėl kurio teisėtumo ištyrimo yra kreiptasi į administracinį teismą, gali būti pripažintas norminiu administraciniu aktu, turi išsiaiškinti šiame teisės akte įtvirtintų elgesio taisyklių pobūdį, subjektų ratą, kuriems taikomas aktas, aktą priėmusio subjekto statusą bei kitas akto priėmimo aplinkybes (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. kovo 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A8-78/2006; 2007 m. vasario 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. I1-01/2007).
Pareiškėjo prašomu ištirti Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos direktoriaus pavaduotojo 2016 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. V1-165 yra patvirtinta Perleidžiamųjų žvejybos teisių jūrų vandenyse suteikimo komisijos sudėtis. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatymo 17 straipsnio 3 dalimi, Komisija suteikia ūkio subjektams teisę į žvejybos galimybes ar teisę naudoti žvejybos įrankius. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2016 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 3D-618 patvirtinto Perleidžiamųjų žvejybos teisių jūrų vandenyse suteikimo komisijos darbo reglamento 3 punkte nustatyta, kad Komisija nagrinėja ūkio subjektų prašymus dėl perleidžiamųjų teisių į žvejybos galimybes Baltijos jūroje, tolimuosiuose žvejybos rajonuose ir perleidžiamųjų teisių naudoti verslinės žvejybos įrankius priekrantės žvejybai suteikimo ir suteikia jas ūkio subjektams.
Prašomame ištirti Įsakyme yra nurodyta, kad juo sudaroma Komisija ir išvardijami vardai ir pavardės asmenų, kurie skiriami Komisijos pirmininku, pavaduotoju ir likusiais nariais. Taip pat Įsakyme nurodyta, kad jis priimamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatymo (2016 m. birželio 29 d. įstatymo Nr. XII-2532 redakcija) 17 straipsnio 3 ir 4 dalimis bei Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2016 m. spalio 25 d. įsakymo Nr. 3D-618 „Dėl Perleidžiamųjų žvejybos teisių jūrų vandenyse suteikimo komisijos darbo reglamento patvirtinimo“ 2 punktu.
Toks aktas neatitinka būtinųjų norminio administracinio akto požymių – nenustato elgesio taisyklės, skirtos individualiai neapibrėžtai asmenų grupei. Pareiškime nepagrįstai nurodoma, kad Įsakymas yra norminis administracinis aktas dėl to, kad juo sudaryta Komisija priiminės sprendimus dėl individualiais požymiais neapibrėžtų subjektų teisių ir pareigų – inter alia nagrinės asmenų prašymus suteikti leidimus atitinkamai ūkinei veiklai. Šių individualiais požymiais neapibrėžtų asmenų teisės ir pareigos nustatytos, inter alia Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatyme ir kituose teisės aktuose, reglamentuojančiuose prašymų dėl perleidžiamųjų teisių į žvejybos galimybes Baltijos jūroje, tolimuosiuose žvejybos rajonuose ir perleidžiamųjų teisių naudoti verslinės žvejybos įrankius priekrantės žvejybai suteikimo nagrinėjimą. Pažymėtina, kad pareiškėjas dėstydamas savo argumentus dėl tariamo ginčijamo akto neteisėtumo, remiasi minėtų teisės aktų nuostatomis bei dėsto savo abejones būtent dėl juose išdėstytomis normomis nustatyto mechanizmo neatitikimo teisės principams.
Įsakymu priimtas sprendimas patvirtinti Komisijos sudėtį nėra taisyklė, į kurios reguliavimo sritį galėtų patekti subjektai, kurių prašymus nagrinės ši Komisija. Įsakymas laikytinas skirtu į Komisiją skiriamiems asmenims – Įsakymu jame nurodyti asmenys įgyja atitinkamo Komisijos nario teises ir pareigas. Šie asmenys Įsakyme apibrėžti individualiais požymiais, nurodant jų vardus ir pavardes. Pažymėtina, kad administracinių teismų praktikoje sprendimas paskirti konkretų asmenį į tam tikras pareigas, kuriose jam yra priskirti viešojo administravimo įgaliojimai yra laikomas individualiu administraciniu aktu (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. birželio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-593-261/2016; 2012 m. gruodžio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A552 -3125/2012 ir kt.).
Pareiškėjas nenurodė jokių išskirtinių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą nukrypti nuo šios pozicijos. Įsakymu nėra nustatomos visuotinai privalomos elgesio taisyklės ir jis skirtas individualiais požymiais apibūdintų subjektų grupei, todėl jo teisėtumo vertinimui netaikytina Administracinių bylų teisenos įstatymo 112-119 straipsniuose nustatyta tvarka, reglamentuojanti norminių administracinių teisės aktų teisėtumo tyrimą. Individualių administracinių aktų, kurie gali būti administracinės bylos dalyku, teisėtumo teisminė kontrolė gali būti inicijuojama, inter alia pagal asmens, kuris kreipiasi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, skundą, pagal prokuroro, viešojo administravimo subjektų, organizacijų ar fizinių asmenų pareiškimą dėl viešojo intereso arba valstybės, savivaldybės ir asmenų teisių bei įstatymų saugomų interesų gynimo (Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 str.) ir kitais įstatymų nustatytais pagrindais.
Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju siekdamas pasinaudoti teise pateikti abstraktų pareiškimą ištirti norminio administracinio akto teisėtumą pareiškėjas kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su pareiškimu, prašydamas ištirti administracinio akto, kuris nėra norminis, teisėtumą, šį pareiškimą atsisakytina priimti kaip nenagrinėtiną teismų Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka (Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 116 straipsnio 1 dalis).
Pareiškėjas taip pat byloje prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo prašymą atsisakytina priimti, prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo nenagrinėtinas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 70 str. 4 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 70 straipsnio 4 dalimi ir 116 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
Atsisakyti priimti pareiškėjo Lietuvos Respublikos Seimo nario Vytauto Kamblevičiaus pareiškimą dėl Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos direktoriaus pavaduotojo 2016 m. spalio 31 d. įsakymo Nr. V1-165 „Dėl Perleidžiamųjų žvejybos teisių jūrų vandenyse suteikimo komisijos sudarymo“ atitikties Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2016 m. spalio 25 d. įsakymui Nr. 3D-618 „Dėl perleidžiamųjų žvejybos teisių jūrų vandenyse suteikimo komisijos darbo reglamento patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. liepos 10 d. įsakymui Nr. 3D-566 „Dėl žemės ūkio ministro 2010 m. kovo 24 d. įsakymo Nr. 3D-259 „Dėl žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos pavadinimo ir nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“ ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymui.
Nutartis neskundžiama.