Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nijolės Piškinaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Egidijos Tamošiūnienės ir Egidijaus Žirono,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano būstas“ ir atsakovės Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 29 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-4477-580/2016 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano būstas“ ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai, dalyvaujant tretiesiems asmenims: uždarajai akcinei bendrovei „Transporto infrastruktūra“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Latuna“, dėl suteikiančiosios institucijos sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Dėl išsamaus pasiūlymo atmetimo pagrindų

Dėl naujų ASV įrengimo už nustatytų užstatymo ribų

Teismas nustatė, kad konkurso sąlygų pirminiame variante konkrečios ASV ar sklypų ribos automobilių pastatymo aikštelėms įrengti nebuvo nustatytos. Konkurso sąlygų 5.4 punkte nustatyta, kad dalyvis privalo vadovautis galiojančio Santariškių medicinos miestelio teritorijos detaliojo plano sprendiniais, patvirtintais 2006 m. gegužės 24 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu, atsižvelgdamas į kitus teritorijų planavimo dokumentus. Konkurso sąlygų 10.1 punktas nustatė, kad suinteresuoti asmenys gali pateikti prašymus atsakovei, jeigu būtų reikalingas konkurso ar konkurso sąlygų paaiškinimas, kad atsakymai į prašymus bus laikomi neatskiriama konkurso sąlygų dalimi. Naujų ASV įrengimo vietų schema (toliau – schema) konkurso dalyviams buvo pateikta kartu su atsakovės 2015 m. rugsėjo 30 d. raštu pateiktais konkurso sąlygų paaiškinimais (patikslinimais). Šiame rašte atsakovė nurodė, kad schemoje pateikiama grafinė informacija, pavaizduojanti konkrečias vietas (sklypus), kuriose gali būti įrengiamos naujos ASV; projekto vykdymo metu dalyvis privalės vadovautis pateikiama schema, tačiau taip pat privalės užtikrinti ASV atitiktį teisės aktų reikalavimams, pavyzdžiui, dėl atstumų iki artimiausių statinių ir pan. 2015 m. lapkričio 5 d. pateiktame konkurso sąlygų paaiškinime atsakovė nurodė: detaliojo plano keitimas nepriklauso jos (atsakovės) kompetencijai; dalyvis privalo įsivertinti planuojamus įgyvendinti sprendinius ir tai aprašyti teikdamas pasiūlymą; schemoje pateiktas ne konkretus, o orientacinis sklypų užstatymo plotas. Įvertinęs konkurso sąlygų nuostatas, jų patikslinimus (paaiškinimus), teismas sprendė, kad dalyvis sprendinius dėl naujų ASV turėjo parengti vadovaudamasis schema, o nesant galimybių pagal nurodytą dokumentą įrengti pakankamai tinkamų ASV, galėjo planuoti detaliojo plano sprendinių pakeitimą, numatyti ir išsamiame pasiūlyme pateikti detaliojo plano pakeitimo sprendinius bei detaliojo plano keitimo eigą. Teismas atmetė ieškovės argumentus, kad naujų ASV įrengimo vietos buvo paliktos dalyvio nuožiūrai. Schemoje atsakovė nurodė konkrečias aikštelių įrengimui numatytas teritorijas. Tai, kad schemoje nustatytas orientacinis automobilių statymo aikštelių užstatymo plotas, reiškia, jog aikštelių ribos gali būti tiek, kiek būtinai reikalinga, pastumiamos į vieną ar kitą pusę, tačiau tokia konkurso sąlyga negali būti aiškinama, kaip leidžianti naujas ASV planuoti kitoje vietoje, nei numatyta schemoje. Teismas nustatė, kad ginčo pasiūlymas buvo atmestas dėl to, kad ieškovė naujas ASV projektavo neatsižvelgdama į schemą. Lentelėje, kurioje vaizduojamas naujų ASV įrengimas sklype Nr. 1, matyti, kad naujos ASV yra projektuojamos už šio sklypo ribų. Sklype Nr. 1 didelė dalis ieškovės projektuojamų ASV yra teritorijoje, kuri nenumatyta automobilių statymo aikštelėms įrengti. Lentelėje, kurioje vaizduojamas naujų ASV įrengimas sklype Nr. 4, matyti, kad naujos ASV projektuojamos kitoje vietoje, nei nurodyta schemoje. Sklype Nr. 1 už užstatymo ribų projektuojama 60-65 procentų naujų ASV, o sklype Nr. 4 – 65-70 procentų naujų ASV. Paskaičiavimas padarytas schemoje nurodytą plotą uždėjus ant ieškovės planuojamų aikštelių projekto brėžinių, kurie paimti iš ginčo pasiūlymo. Ieškovė nepateikė teismui paskaičiavimų, kad nurodyti plotai sulyginti neteisingai (CPK 178 str.). Ieškovės argumentai dėl ginčo pasiūlymo atitikimo Santariškių medicinos miestelio teritorijos detaliajam planui bei schemos neatitikimo nurodytam planui nėra įrodyti (CPK 178 str.), nes nepateiktas išsamaus pasiūlymo, schemos bei detalaus plano sulyginimas. Esant konkurso sąlygose numatytai galimybei keisti detaliojo plano sprendinius, schemos ir esamo detaliojo plano atitikimas nėra aplinkybė, kuria galima remtis teikiant konkurso sąlygų neatitinkantį išsamų pasiūlymą.

Dėl vaikų žaidimų aikštelės ir mažosios architektūros objektų iškėlimo rizikos perkėlimo

Dėl reikalavimo nepabloginti esamos situacijos

Dėl pasiūlyme pateiktos informacijos teisingumo

Dėl dalyvių sąrašo panaikinimo

Dėl informacijos apie ekspertinį vertinimą pateikimo

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Apeliacinių skundų ir atsiliepimo į skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl žodinio bylos nagrinėjimo

Apeliacinio proceso paskirtis yra ne pakartoti visos bylos nagrinėjimą iš naujo. Tai – pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolė, kurią reglamentuojančios taisyklės nustato tam tikrus ribojimus, nebūdingus procesui pirmosios instancijos teisme. Tai ne tik skirtingos bylos nagrinėjimo ribos, bet ir kitokia įrodymų pateikimo bei jų tyrimo apimtis (CPK 314, 320 str.).Ieškovė prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Toks prašymas motyvuojamas pirmosios instancijos teismo neištirtomis ginčo faktinėmis aplinkybės, suvaržyta teise pateikti išsamius paaiškinimus, byloje keliamais sudėtingais ir specialių žinių reikalaujančiais teisės ir fakto aiškinimo klausimais, didele bylos apimtimi.Pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinės instancijos teismas apeliacinį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas (CPK 322 str.). Taigi įstatymas nustato teismo diskrecijos teisę nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, kuri gali būti ribojama tik išimtinais atvejais. Nagrinėjamu atveju tokio būtinumo teisėjų kolegija nenustatė. Pirma, apeliacinio skundo argumentais dėl netinkamai, nepakankamai teismo ištirtų ginčo faktinių aplinkybių ieškovė iš esmės nesutinka su teismo atliktu byloje surinktų įrodymų vertinimu. Tokių skundo argumentų pagrįstumą teisėjų kolegija gali įvertinti, remdamasi bylos medžiaga – tam nėra būtina pakartotinai išklausyti šalis apie tai kaip turėtų būti vertinamos atitinkamos faktinės aplinkybės, įrodymai. Antra, pasirengimas bylos nagrinėjimui vyko paruošiamųjų dokumentų būdų; byla pirmosios instancijos teisme išnagrinėta žodinio proceso tvarka, dėl to nėra pagrindo spręsti apie suvaržytą ieškovės teisę pateikti išsamius paaiškinimus. Tokios išvados nepaneigia aplinkybė, kad byla buvo išnagrinėta viename teismo posėdyje. Įstatymas įpareigoja teismą imtis priemonių, kad būtų užkirstas kelias procesui vilkinti, ir siekti, kad byla būtų išnagrinėta vieno posėdžio metu, jeigu tai nekenkia tinkamai išnagrinėti bylą (CPK 7 str. 1 d.). Bylos duomenys įrodo, kad ieškovės interesus teismo posėdžio metu atstovavo advokato padėjėjas, kuriam buvo suteiktos visos procesinės teisės pateikti išsamius paaiškinimus žodžiu dėl ginčo faktinių aplinkybių ir teisinio jų vertinimo. Trečia, didelė bylos apimtis ar specialių žinių poreikis ginčo išnagrinėjimui taip pat nėra priežastis bylą apeliacinėje instancijoje nagrinėti žodinio proceso tvarka. Specialiosios žinios, ieškovės nuomone, reikalingos šios bylos nagrinėjime, galėjo būti išdėstytos apeliaciniame skunde, o žodinis jų atkartojimas teismo posėdyje, kolegijos vertinimu, nėra tikslingas.

Dėl naujų rašytinių įrodymų prijungimo

Dėl ieškovės apeliacinio skundo

Prieš pasisakant dėl ieškovės skundo argumentų, tikslinga aptarti šio ginčo nagrinėjimui aktualų teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką. KĮ 2 straipsnio 1 punktas nustato, kad koncesija – vadovaujantis koncesijos sutartimi ir joje nustatytomis sąlygomis suteikiančiosios institucijos koncesininkui pagal šį įstatymą suteikiamas leidimas vykdyti ūkinę veiklą, susijusią su infrastruktūros objektų projektavimu, statyba, plėtra, atnaujinimu, pakeitimu, remontu, valdymu, naudojimu ir (ar) priežiūra, teikti viešąsias paslaugas, valdyti ir (ar) naudoti valstybės ar savivaldybės turtą (tarp jų eksploatuoti gamtos išteklius), kai koncesininkas pagal koncesijos sutartį prisiima visą ar didžiąją dalį su tokia veikla susijusios rizikos bei atitinkamas teises ir pareigas, o koncesininko atlyginimą už tokią veiklą sudaro tik teisės užsiimti atitinkama veikla suteikimas ir pajamos iš tokios veiklos ar tokios teisės suteikimas ir pajamos iš tokios veiklos kartu su atlyginimu, mokamu koncesininkui suteikiančiosios institucijos, atsižvelgiant į jos prisiimtą riziką. Pagal KĮ 6 straipsnį, koncesijos suteikiamos šio įstatymo III skyriaus antrajame skirsnyje numatytu atviro viešo konkurso būdu, išskyrus atvejus, numatytus šio įstatymo III skyriaus trečiajame skirsnyje, kai koncesijos gali būti suteikiamos be konkurso. Koncesijos teisiniai santykiai savo esme panašūs į viešųjų pirkimų teisinius santykius, kadangi turi panašius teisinio reguliavimo tikslus (ekonominis visuomenės suinteresuotumas tam tikrais gėriais, kurių poreikis patenkinamas šiomis viešojo konkurso rūšimis, dalyvių sąžiningos konkurencijos skatinimas ir užtikrinimas, konkursą rengiančių institucijų atstovų korupcijos prevencija ir pan.), paprastai tą patį konkursą inicijuojantį subjektą. Šie abu teisiniai santykiai neišvengiamai turi viešojo intereso pobūdį.KĮ ir VPĮ įstatymo taikymo ypatybės viešosios koncesijos eigoje išsamiai išdėstytos kasacinio teismo praktikoje, kurioje išaiškinta, kad koncesiją suteikiančiosios institucijos sprendimas atmesti pasiūlymą vertintinas ne tik pagal KĮ 14 straipsnį, bet ir pagal dalyvių nediskriminavimo, lygiateisiškumo (vienodo požiūrio), proporcingumo, skaidrumo ir abipusio pripažinimo principus, taikant viešųjų pirkimų reglamentavimo ir teismų praktikos analogiją; viešųjų pirkimų principų taikymas pagal analogiją, bendrieji viešumo, objektyvumo bei nešališkumo reikalavimai neturi lemti konkrečios VPĮ nuostatose nustatytos tvarkos taikymo paslaugų koncesijoms, nes tiek Europos Sąjungos, tiek nacionalinis įstatymų leidėjas siekė įtvirtinti skirtingas šių dviejų rūšių konkursų vykdymo tvarkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-350/2010).Nurodyta kasacinio teismo praktika patvirtina, kad viešosios darbų koncesijos suteikimo konkurse vadovaujamasi KĮ nuostatomis bei VPĮ 3 straipsnyje nurodytais principais. Kitos VPĮ nuostatos gali būti taikomos pagal analogiją, tik nustačius teisės spragą, neiškreipiant KĮ nurodytų tikslų. Apeliantė (ieškovė) nesutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad ginčo pasiūlyme nurodytas naujų ASV įrengimas neatitiko konkurso sąlygų reikalavimų. Tokį nesutikimą apeliantė pirmiausiai argumentuoja tuo, kad konkurso sąlygos nenustatė, jog naujos ASV turi būti įrengiamos tik schemoje nurodytose ASV vietų ribose. Atsakovė patvirtino, kad schemoje nurodytas nekonkretus, o orientacinis naujų ASV įrengimo užstatymo plotas. Apeliantės teigimu, nurodydama atitinkamas naujų ASV aikštelių įrengimo vietas, ji atsižvelgė ne tik į schemoje nurodytas neaiškiai pažymėtas linijas, tačiau ir atstumus iki pastatų, optimalų automobilių judėjimo pasirinkimą ir kitas aplinkybes. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantė nepagrįstai konkurso sąlygų reikalavimų nesilaikymą pasiūlyme pateikiant naujų ASV įrengimo sprendinius siekia pateisinti konkurso sąlygas aiškindama išimtinai sau naudinga linkme.Byloje nustatyta, kad reikalavimas, planuojant naujų ASV įrengimą, laikytis schemoje pateiktos grafinės informacijos, pavaizduojančios konkrečias vietas, kuriose gali būti įrengiamos naujos ASV, buvo nustatytas konkurso sąlygų tikslinimo (aiškinimo) metu. Schema kartu su kitais konkurso sąlygų patikslinimais buvo pateikta atsakovės 2016 m. rugsėjo 30 d. rašte, kuriame, be kita ko, pažymėta, kad šiuo raštu pateikiami konkurso sąlygų paaiškinimai (patikslinimai) yra neatskiriama konkurso sąlygų dalis ir turi pirmumą prieš pirmines konkurso sąlygas, jas aiškinant. Naujų ASV schemoje atsakovė nurodė 4-ias naujų ASV įrengimo vietas (sklypus), pateikdama orientacines automobilių statymo aikštelių užstatymo ribas. Byloje taip pat nustatyta, kad ieškovės ginčo pasiūlyme naujos ASV sklypuose Nr. 1 ir Nr. 4 suplanuotos įrengti už schemoje nurodytų sklypo užstatymo ribų: lentelėje, kurioje vaizduojamas naujų ASV įrengimas sklype Nr. 1 matyti, kad naujos ASV yra projektuojamos už schemoje nurodytų orientacinių šio sklypo užstatymo ribų ir didelė dalis projektuojamų ASV yra teritorijos dalyje, kuri nenumatyta automobilių statymo aikštelėms įrengti; lentelėje, kurioje vaizduojamas naujų ASV įrengimas sklype Nr. 4, matyti, kad naujos ASV projektuojamos visiškai kitoje vietoje, nei nurodyta schemoje; sklype Nr. 1 už nustatytų ribų projektuojama 60-65 procentų naujų ASV, o sklype Nr. 4 – 65-70 procentų naujų ASV. Nurodytos aplinkybės leidžia prieiti prie išvados, kad apeliantė (ieškovė), planuodama naujų ASV įrengimą, visiškai nesilaikė schemoje nurodytų aikštelių įrengimo teritorijų ribų, orientacinių juose užstatymo ribų. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad orientacinės sklypo užstatymo ribos sudaro pagrindą spręsti apie galimybę minimaliai jas koreguoti, tačiau negali būti aiškinamos taip, kad naujas ASV leidžiama planuoti visiškai kitoje vietoje, nei nustatyta schemoje. Dėl to, kad apeliantės išsamiame pasiūlyme sklypuose Nr. 1 ir Nr. 4 nukrypo nuo schemoje nustatytų ribų apie 60 – 70 procentų, peržengdama net atsakovo schemoje nurodytas sanitarines zonas, spendžiama, kad ji (ieškovė) nesilaikė konkurso sąlygose nurodytų esminių sprendinių dėl naujų ASV aikštelių lokalizacijos bei ribų. Skundo argumentas, kad, teikdama ASV lokalizacijos sprendinius, apeliantė įvertino atstumus iki pastatų, optimalų automobilių judėjimo pasirinkimą ir kitas ginčo statinių projektavimui reikšmingas aplinkybes, nesudaro pagrindo teigti, kad pateikti sprendiniai atitiko atsakovės poreikius. Tai, kad dalyvio pasiūlymas iš dalies atitiko konkurso techninės specifikacijose ir kitose konkurso sąlygose nustatytus privalomus reikalavimus, nesudaro pagrindo suteikiančiajai institucijai derėtis dėl koncesijos sutarties sudarymo su tokį pasiūlymą pateikusiu dalyviu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-226-248/2015).Skunde teigiama, kad, atsakovo schemoje nenustačius tikslių užstatymo ribų (nesant konkrečių teritorijų plotų, koordinačių, kitų inžinerinių rodiklių), atsakovė neturėjo galimybės paskaičiuoti, kokiu mastu apeliantė (ieškovė) nesilaikė nustatytų reikalavimų naujoms ASV įrengti. Dėl šių argumentų išsamiai pasisakyta skundžiamame sprendime. Teismas nustatė, kad apeliantės ginčijamas skaičiavimas padarytas schemą su nurodytais plotais uždėjus ant ieškovės planuojamų aikštelių projekto brėžinių, pateiktų su išsamiu pasiūlymo. Atsiliepime į skundą atsakovė nurodo, kad, padidinę jiems pateiktą schemą, dalyviai galėjo matyti pavyzdines sužymėtas automobilių vietas, o padidinę brėžinį – visus teritorijoje esančius statinius, gatves, sklypo užstatymą, ribas, reljefą ir kitus reikšmingus duomenis, nes orientacinės ribos buvo pažymėtos ant originalaus Santariškių medicinos įstaigų miestelio mastelyje atliko brėžinio. Tokiu būdu dalyvis galėjo nesunkiai apskaičiuoti atstumus iki artimiausių pastatų, statinių, gatvių ir kitų objektų ir atitinkamai apskaičiuoti siūlomų naujų ASV įrengimo orientacinę vietą. Nurodytų duomenų pagrindu teisėjų kolegija neturi pagrindo spręsti, kad atsakovė matematinį schemoje ir ginčo pasiūlyme nurodytų naujų ASV plotų palyginimą atliko neteisingai. Apeliantė (ieškovė) įrodymų, kad atsakovė neteisingai atliko nurodytą skaičiavimą, nepateikė (CPK 178 str.), tokio veiksmo teisingumo nenuginčijo. Yra pagrindas teigti, kad apeliacinis skundas dėl atsakovės atliktų apskaičiavimų tikslumo nepagrįstas. Be to, pagal atsakovą, schemoje nustatytos orientacines sklypų užstatymo ribos sietinos su darbais, atliktinais tų sklypų viduje – automobilių statymo vietomis, o pačių sklypų ribų korekcija negalima, nors, kaip nustatyta byloje, ieškovė būtent to siekė. Bet kokiu atveju, apeliantės pateiktų sprendinių dėl naujų ASV įrengimo sklypuose Nr. 1 ir Nr. 4 neatitikimo schemoje, nustatytiems reikalavimams mastas yra akivaizdus ir sudaro itin didelį nukrypimą – abiems atvejais daugiau nei 60 procentų nuo nustatytų ribų.Priešingai nei teigia apeliantė, teismas neturėjo pareigos vertinti aplinkybių apie tai, kad konkurso dalyvių siūlomos koncepcijos buvo vertinamos dar preliminarių neįpareigojančių pasiūlymų stadijoje, kad atsakovė neturėjo jokių pretenzijų dėl apeliantės preliminaraus neįpareigojančio pasiūlymo atitikimo konkurso nuostatoms. Visų pirma, dėl to, kad preliminarių neįpareigojančių pasiūlymų mastas nėra tapatus išsamių įpareigojančių pasiūlymų mastui (KĮ 11 str. 2 d.). Nurodytų pasiūlymų vertinimas susijęs tik tiek, kad išsamiuose įpareigojančiuose pasiūlymuose siūlomos sąlygos negali būti blogesnės negu pateiktos neįpareigojančiuose pasiūlymuose, išskyrus atvejus, kai konkurso sąlygos tai reglamentuoja kitaip (KĮ 13 str. 4 d.). Antra, ginčo atveju po preliminarių neįpareigojančių pasiūlymų pateikimo bei jų įvertinimo buvo patikslintos konkurso sąlygos. Konkurso sąlygos buvo patikslintos nepažeidžiant KĮ 9 straipsnio 4 dalyje nustatyto reglamentavimo, kad suteikiančioji institucija, nusprendusi pakeisti konkurso sąlygas, turi teisę tai padaryti laikotarpiu nuo konkurso sąlygų paskelbimo iki išsamių įpareigojančių pasiūlymų pateikimo. Be to, ginčo konkurso sąlygose buvo nustatyta, kad suteikiančioji institucija turi teisę iki išsamių pasiūlymų pateikimo papildyti specifikacijų 4 ir 5 priedus, kurie tiesiogiai susiję su ASV įrengimo vietomis. Taigi apeliantės preliminaraus neįpareigojančio pasiūlymo pateikimo ir jo vertinimo aplinkybės, sprendžiant dėl atsakovės sprendimo atmesti apeliantės (ieškovė) išsamų įpareigojantį pasiūlymą teisėtumo, nėra teisiškai reikšmingos. Skunde akcentuojama teismų praktika, suformuota VPĮ 24 straipsnio 9 dalies normos taikymo pagrindu, kurioje pasisakyta, kad perkančioji organizacija neturi teisės perkelti neaiškių pirkimo dokumentų nuostatų neigiamos jų aiškinimo rizikos tiekėjams ir dalyviams, todėl, jeigu perkančioji organizacija tinkamai nesuformulavo pirkimo sąlygų, tokia rizika tenka jai, o ne dalyviams; kad perkančiosios organizacijos, pirkimo dokumentuose nustatydamos pirkimo sąlygas, be kitų principų bei VPĮ nuostatų, turi nepažeisti ir skaidrumo principo, inter alia reiškiančio jų (pirkimo sąlygų) aiškumą, tikslumą, nedviprasmiškumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-323/2009, 2011 m. balandžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-158/2011).Kasacinio teismo praktikoje yra suformuota taisyklė, kad teismas, nagrinėdamas bylas, teisės normas aiškina ir taiko ne a priori, o kiekvienoje konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir šias siedamas su taikytina teisės norma. Kiekvienas teismo pateiktas teisės aiškinimas gali ir turi būti suprantamas tik konkrečios bylos faktinių aplinkybių kontekste. Apeliantės nurodyti teismų išaiškinimai, pateikti civilinėse bylose Nr. 3K-3-323/2009, Nr. 3K-3-158/2011, kurių faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių. Nurodytose civilinėse bylose nagrinėti ginčai, susiję su viešųjų pirkimų teisiniais santykiais, kurių tapatinti su nagrinėjamu atveju analizuojamais koncesijos teisiniais santykiais nėra pagrindo. Taigi apeliantės nurodyti teismų išaiškinimai nutartyse, priimtose civilinėje byloje Nr. 3K-3-323/2009, Nr. 3K-3-158/2011, nagrinėjamu atveju nėra aktualūs, todėl teisėjų kolegija, vertindama skundžiamo apygardos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, neturi pagrindo jais vadovautis. Apeliaciniame skunde keliami išsamaus pasiūlymo atitikimo Santariškių medicinos įstaigų miestelio detaliajam planui bei schemos atitikimo nurodytam detaliajam planui klausimai. Teismas šių klausimų nenagrinėjo, motyvuodamas, kad apeliantė nepateikė įrodymų, kurių pagrindu būtų galima į nurodytus klausimus atsakyti (CPK 178 str.). Apeliantė teigia, kad pateikti atitinkamus įrodymus sukliudė teismas (aplinkybės paminėtos aprašant apeliacinį skundą).Pagal CPK 42 straipsnio 1 dalį, 46 straipsnio 2 dalį, 47 straipsnio 2 dalį šalys ir kiti dalyvaujantys byloje asmenys turi teisę teikti teismui įrodymus. CPK 12 ir 178 straipsniuose įtvirtinta šalių pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 str.). Visus įrodymus ir paaiškinimus, turinčius reikšmės bylai, šalys turi pateikti pasirengimo bylos nagrinėjimui stadijos metu (CPK 226 str.).Nėra pagrindo spręsti, kad apeliantei nebuvo žinoma įrodinėjimo pareiga, procesinių dokumentų pateikimo terminai. Ikiteisminis ginčo nagrinėjimas prasidėjo 2016 m. kovo mėnesio pradžioje, teisminis – 2016 m. balandžio 15 d., pasiruošimas bylos nagrinėjimui baigtas 2016 m. birželio 13 d., bylos nagrinėjimas teismo posėdyje paskirtas dar po mėnesio – 2016 m. liepos 13 d. Paminėta, apie įrodymų dėl ginčo pasiūlymo atitikimo detaliajam planui pateikimo būtinybę apeliantė užsiminė dublike, nuo kurio pateikimo (2016 m. gegužės 27 d.) iki bylos nagrinėjimo teismo posėdyje praėjo dar beveik du mėnesiai. Teismas netenkino apeliantės atstovo teismo posėdžio metu pareikšto prašymo atidėti bylos nagrinėjimą, kad sudaryti galimybę pateikti naujus įrodymus. Teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovė pažeidė įrodinėjimo pareigą, neteikė įrodymų savalaikiai dėl savo procesinio pasyvumo, ir pirmosios instancijos teismas, atsisakęs atidėti bylos nagrinėjimą, kad ieškovas ateityje pateiktų tam tikrus įrodymus, kuriuos galėjo aptiekti laiku, nepažeidė esminių civilinio proceso principų bei ieškovo teisių į teisingą teismą. Tokią išvadą patvirtina ir aplinkybė, kad kartu su skundu apeliantė nepateikė jokių įrodymų, galinčių patvirtinti argumentus dėl išsamaus pasiūlymo atitikimo detaliajam planui ir schemos neatitikimo nurodytam dokumentui (CPK 178 str.), o pateikti detaliojo plano pagrindinis ir transporto dalies brėžiniai, visų pirma, yra prieinami viešai, o antra, savaime nurodytų argumentų nei patvirtinta, nei paneigia.Apeliantės nurodyta aplinkybė, kad detaliajame plane nustatyta, jog automobilių stovėjimo aikštelių įrengimo tvarka – požeminė, o schemoje nurodyta, kad projektuotinos antžeminės naujų ASV aikštelės, nesudaro pagrindo teigti, kad schemos reikalavimais nebuvo galima vadovautis dėl šio dokumento prieštaravimo detaliajam planui. Pirminių konkurso sąlygų 5.4 punkte nustatyta, kad planuodamas įgyvendinti projektą, dalyvis privalo vadovautis Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu patvirtinto ir galiojančio Santariškių medicinos įstaigos miestelio detaliojo plano sprendiniais, kartu atsižvelgiant ir į kitus teritorijų planavimo dokumentus. Konkurso sąlygų 2 priedo 2.10 punkte nustatyta galimybė keisti detaliojo plano sprendinius, dalyviui prisiimant riziką dėl jų pakeitimo. Paminėta, kad konkurso sąlygų tikslinimo metu dalyviams buvo pateikta schema, kurioje buvo nurodyta grafinė informacija, pavaizduojanti konkrečias vietas, kuriose gali būti įrengiamos naujos ASV. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2015 m. balandžio 15 d. sprendimu buvo pritarta bendradarbiavimo sutarties tarp atsakovės ir savivaldybės sudarymui, kuria pastaroji prisiėmė pareigą, be kita ko, sudaryti susitarimus su atsakove ir koncesininku dėl konkrečių priemonių, kaip yra įgyvendinimas kompleksinis automobilių stovėjimo (parkavimo) sprendimas (CPK 179 str. 3 d.). Be to, ginčo pasiūlymu apeliantė (ieškovė) pati nurodė keisianti detaliojo plano sprendinius. Taigi aplinkybė, kad schemoje nurodytas naujų ASV aikštelių įrengimo būdas neatitiko nustatytojo detaliajame plane, nesudaro pagrindo nesilaikyti schemos (konkurso sąlygų) reikalavimų, kadangi dalyvis turėjo galimybę pakeisti detaliojo plano sprendinius. Tuo labiau kad reikalavimai automobilių stovėjimo aikštelėms, kurie, atsižvelgiant į tai, kad detalusis planas – pagrindinės gairės/esminiai reikalavimai, susiję su sklypų naudojimu (dėl jų naudojimo būdo, statinių aukštingumo, užstatymo tankio), laikytini šalutiniais, neprioritetiniais. Apeliantei nepateikus jokių įrodymų, teismas neturėjo pagrindo detaliau pasisakyti dėl jos deklaracijų apie schemos neatitikimą detaliajam planui ir kitiems teritorijų planavimo reikalavimams.Skundžiamu sprendimu teismas konstatavo, kad ginčo pasiūlymas pagrįstai buvo atmestas ir dėl vaikų žaidimo aikštelės ir mažosios architektūros objektų iškėlimo rizikos perkėlimo atsakovei. Teismas nustatė, kad tokia rizika pagal koncesijos sutarties sąlygas būtų perkeliama atsakovei, o ne apeliantei (ieškovei), kaip teigė pastaroji. Kadangi konkurso sąlygos nenustatė pareigos atsakovei prisiimti tokią riziką, taip pat įpareigojo dalyvį užtikrinti, kad pasiūlymas atitiktų konkurso sąlygų reikalavimus (konkurso sąlygų 10 priedo 1 skirsnio 3 punktas), teismas pripažino, kad atsakovė turėjo teisę pasiūlymo atmetimą motyvuoti ir nurodytu pagrindu. Nesutikdama su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija, apeliantė skunde iš esmės atkartoja argumentus, kuriuos teismas įvertino ir dėl kurių pasisakė, padarydamas išvadą dėl nepagrįstai ginčo pasiūlymu atsakovei perkeliamos rizikos. Apeliacinio proceso paskirtis yra ne pakartotinis visos bylos išnagrinėjimas iš naujo, o pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolė. Apeliantei nepateikus nesutikimo su paminėta teismo išvada motyvų, teisėjų kolegija neturi pareigos pakartotinai nagrinėti ir vertinti nurodytų skundo argumentų. Skunde kvestionuojamas ir ginčo pasiūlymo atmetimo neužtikrinus reikalavimo nepabloginti esamos padėties (konkurso sąlygų 5.8 p.) pagrįstumas. Apeliantės teigimu, ginčo pasiūlymo sprendiniai neblogina esamos situacijos, nes konkurso sąlygose nenurodyta, kaip turi būti įgyvendintas nurodytas reikalavimas. Teisėjų kolegija nesutinka su tokia apeliantės pozicija.Pirma, jeigu apeliantei buvo neaišku, kaip turi būti įgyvendintas konkurso sąlygų 5.8 punktas, ji turėjo teisę pateikti prašymą atsakovei dėl šios sąlygos paaiškinimo. KĮ 13 straipsnio 2 dalis nustato, kad konkurso dalyviai turi teisę prašyti suteikiančiosios institucijos paaiškinti konkurso sąlygas, taip pat bet kokios su konkursu susijusios papildomos informacijos. Nurodyta teise apeliantė nepasinaudojo, todėl nepagrįstai apeliuoja, kad atitinkama konkurso sąlygų nuostata jai nebuvo aiški. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad dalyvio elgesys neatitinka bonus pater familias elgesio standarto, kai sąlygų neaiškumo klausimas yra keliamas ne po susipažinimo su jomis, o vėlesnėje stadijoje jas pritaikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2009).Antra, konkurso sąlygų 5.8 punkto nuostatos labai aiškiai nustato, kad, teikdamas pasiūlymą, dalyvis privalo užtikrinti, jog vykdant darbus kiekviename projekto įgyvendinimo etape būtų užtikrintas Santariškių medicinos įstaigų pasiekiamumas darbuotojams ir lankytojams, t. y. užtikrintas ne mažesnis nei šiuo metu esamas ASV skaičius; kad vadovaudamasis šiuo principu, dalyvis privalo parengti darbų atlikimo planą, kuriame būtų pademonstruota, jog darbai bus suplanuoti tokiu eiliškumu, kad esamas ASV skaičius nesumažėtų darbų vykdymo laikotarpiu. Nustatyti reikalavimai paneigia apeliantės prielaidą, kad esamos padėties nepabloginimas turėtų būti siejamas su atliktų darbų rezultatu. Esamos padėties nepabloginimas aktualus ne tik atlikus darbus ir skaičiuojant bendrą įrengtų naujų ASV kiekį, tačiau visą darbų vykdymo laikotarpį. Dėl to atsakovei buvo aktualus darbų atlikimo planas ir darbų eiliškumas, o ne tik galutiniai rezultatai, kuriuos skunde akcentuoja apeliantė. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad esamos padėties nepabloginimo reikalavimo susiejimas su atliktų darbų rezultatu būtų nelogiškas, atsižvelgiant į Santariškių medicinos įstaigų miestelio paskirtį, funkcijas ir šios įstaigos teikiamų paslaugų svarbą.Konkurso sąlygų 5.8 punkte nustatyta, kad šiuo metu Santariškių medicinos įstaigos miestelyje yra 2 279 ASV, iš kurių 1 236 ASV skirta darbuotojams, o 1 043 ASV – lankytojams. Konkurso sąlygų 12 priedo 4.1 punkte nustatytas reikalavimas pateikti darbų atlikimo planą, sudarytą ne ilgesniais intervalais kaip 1 mėnuo. Iš kartu su ginčo pasiūlymu pateiktų duomenų teismas nustatė, kad iki 10 projekto įgyvendinimo mėnesio ASV skaičius mažėja – bendra ASV infrastruktūra sumažėja daugiau nei 10 procentų, todėl pagrįstai konstatavo, kad apeliantės pateikti sprendiniai neatitinka konkurso sąlygų 5.8 punkto reikalavimo dėl esamos padėties nepabloginimo. Šios išvados nepaneigia skunde akcentuojamos aplinkybės, kad darbų atlikimo plane aiškiai matosi darbų atlikimo schema (ASV naikinimo ir įrengimo eiliškumas) bei galimybė užtikrinti ASV minimalios apimties sukūrimo etape, stovėjimo vietų skaičius plėtros etape. Išsamūs įpareigojantys pasiūlymai vertinami atsižvelgiant ne į atskirus, o į visus konkurso sąlygose nustatytus reikalavimus. Tai, kad konkurso sąlygose nebuvo nurodytas laikinų ASV skaičius, nesudarė pagrindo apeliantei nesilaikyti ar savaip interpretuoti reikalavimą dėl esamos padėties nepabloginimo. Apeliantė nesutinka su ginčo pasiūlyme pateiktų netikslių duomenų vertinimu. Apeliantės teigimu, atsakovė nepagrįstai sprendė, kad ginčo pasiūlyme nesutampa nurodomas naujų ASV skaičius, kad atsakovė neturėjo vertinti plėtros etapo dalyje sukuriamų naujų ASV, o nustačiusi tam tikrus paskaičiavimų neatitikimus, turėjo VPĮ 39 straipsnio 1 dalies pagrindu kreiptis į apeliantę ir leisti ištaisyti nustatytas aritmetines klaidas. Nurodyti skundo argumentai atmestini, kaip nepagrįsti.Priešingai nei teigia apeliantė, atlikus aritmetinius sudėties veiksmus visuose ginčo pasiūlymo dokumentuose, nėra gaunamas vien 2 244 naujų ASV skaičius. Išsamaus pasiūlymo 1.1 dalyje nurodyta, kad minimalios apimties sukūrimo etape siūloma pastatyti 1 847 naujų ASV; prie išsamaus pasiūlymo pateiktuose prieduose (16 lentelėje) nurodyta, kad iš viso naujų ASV skaičius – 2 220, nors sudėjus lentelėje nurodytus skaičius gaunamas 2 243; susumavus pasiūlymo 1.2.1 ir 1.2.2 punktuose nurodytas naujas ASV, gaunama 2 246. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad iš kartu su ginčo pasiūlymu pateiktų duomenų neįmanoma suprasti, kuris naujų ASV skaičius yra teisingas, kadangi pateikti net 4 naujų ASV minimalios plėtros sukūrimo etape skaičiai. Be to, kartu su pasiūlymu nepateikti duomenys, pagal kuriuos buvo padaryti naujų ASV skaičiavimai, dėl to nurodytų skaičiavimų trūkumai nelaikytini objektyviai nustatytinais ir paprastai ištaisytinais. Tokio pobūdžio pasiūlymo trūkumai nesudarė pagrindo atsakovei kreiptis į apeliantę ir prašyti paaiškinti (patikslinti) atitinkamus jo (pasiūlymo) duomenis.Sutiktina su atsakove, kad nurodytų ginčo pasiūlymo klaidų ištaisymas galėtų lemti apeliantės nesąžiningumą, kurį eliminuoti atsakovė neturėtų objektyvių galimybių. Esant skirtingiems naujų ASV skaičiams, apeliantė galėtų savo nuožiūra interpretuoti dedamąsias dalis tam, kad gautų tokį rezultatą, kuris atitiktų konkurso sąlygas. Tuo labiau kad numatyti naujų ASV skaičiai kiekviename etape turi esminę reikšmę, nes už juos yra skiriami atitinkami balai (konkurso sąlygų 10 priedo 2 skirsnio lentelė), todėl bet kurios iš šių reikšmių pakeitimas lemtų pasiūlymo keitimą iš esmės.Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovės pareiga prašyti paaiškinti (patikslinti) ginčo pasiūlymą negali būti vertinama pagal VPĮ 39 straipsnio 1 dalį, kuri nustato, kad perkančioji organizacija, pasiūlymų vertinimo metu radusi pasiūlyme nurodytos kainos apskaičiavimo klaidų, privalo paprašyti dalyvių per jos nurodytą terminą ištaisyti pasiūlyme pastebėtas aritmetines klaidas, nekeičiant vokų su pasiūlymais atplėšimo posėdžio metu paskelbtos kainos. Kaip minėta, VPĮ nuostatos koncesijos teisiniuose santykiuose taikomos tik pagal analogiją. Nelaikytina, kad KĮ yra teisės spraga nesureglamentavus ne kainos, o kitų konkursui teikiamų pasiūlymų keitimo galimybės, o nenustačius teisės spragos įstatymo analogijos taikymas nėra negalimas. KĮ 13 straipsnio 1 dalis nustato, kad išsamiuose įpareigojančiuose pasiūlymuose privalo būti aptarti konkurso sąlygose suformuluoti techniniai, finansiniai ir komerciniai klausimai bei pateikta konkurso sąlygose reikalaujama informacija, kuri visuomet turi apimti: 1) pasiūlymus ir komentarus dėl koncesijos projekto techninių sąlygų ir reikalavimų jo įgyvendinimui, įskaitant suteikiančiosios institucijos konkurso sąlygose numatytus saugumo ir aplinkos apsaugos reikalavimus; 2) suteikiančiosios institucijos konkurso sąlygose pasiūlytų sutarties sąlygų komentarą ar išlygas dėl jų. Kolegija sutinka su teismo pozicija, kad esminių išsamaus pasiūlymo elementų keitimo galimybė apeliantei pagrįstai nebuvo suteikta, nes tokiu būdu būtų pažeistas KĮ 14 straipsnio 1 dalies reikalavimas, kad suteikiančioji institucija turi vertinimo kriterijus taikyti sąžiningai, nediskriminuodama nė vieno konkurso dalyvio.Atsakovės pareigos prašyti dalyvio paaiškinti (patikslinti) pasiūlymą, atsižvelgiant į nagrinėjamu atveju nustatytų netikslumų pobūdį, nelemia ir skunde akcentuojami VPĮ įtvirtinti skaidrumo, lygiateisiškumo bei proporcingumo principai. Šiam ginčui aktualiame kontekste Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – ETT) yra pažymėjęs, kad jei perkančiosioms organizacijoms būtų leista prašyti tiekėjo, kurio pasiūlymą ji laiko neaiškiu ar neatitinkančiu techninių specifikacijų, pateikti atitinkamus paaiškinimus, tuo atveju, jei šio dalyvio pasiūlymas galiausiai būtų atrinktas, galėtų atrodyti, kad jos slaptai dėl jo derėjosi kitų tiekėjų nenaudai ir taip pažeidė tiekėjų lygiateisiškumo principą; tačiau nedraudžiama išimtiniais atvejais taisyti ar pildyti atskirus pasiūlymo duomenis dėl to, kad akivaizdžiai būtinas paprastas jų paaiškinimas, arba siekiant ištaisyti akivaizdžias redakcinio pobūdžio klaidas, jei dėl šio pakeitimo faktiškai nepateikiamas naujas pasiūlymas (ETT 2012 m. kovo 29 d. sprendimas SAG ELV Slovensko, C-599/10, ECLI:EU:C:2012:191, ir jame nurodyta ETT jurisprudencija). Aplinkybė, kad naujų ASV skaičius turėjo būti vertinamas pagal pasiūlymų sprendinius minimalios apimties sukūrimo etape, nesudaro apeliantei pagrindo nesilaikyti konkurso sąlygų 5.8 punkto nuostatos, kad vykdydamas koncesijos sutartį per abu projekto įgyvendinimo etapus dalyvis turi teisę sukurti ne daugiau nei 2 250 naujų ASV. Vienas iš ginčo pasiūlyme nurodomų naujų ASV skaičius minimalios plėtros sukūrimo etape, kuris, apeliantės teigimu, yra teisingas – 2 244, plėtros etape apeliantė planuoja įrengti dar 320 naujų ASV. Sudėjus nurodytus skaitmenis, būtų žymiai viršijamas maksimaliai leistinas sukurti naujų ASV skaičius. Nustatytos aplinkybės patvirtina, kad ir konkurso sąlygų 10 priedo 1 skirsnio 6 punkto pagrindu, kuris įpareigoja atsakovės komisiją patikrinti, ar pasiūlyme pateikti duomenys yra teisingi, ginčo pasiūlymas atmestas pagrįstai.Į esminius ieškovės skundo bei atsiliepimo į jį argumentus atsakyta, kiti – nėra reikšmingi. Pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias koncesijos teisinius santykius, laikėsi šių teisinių santykių pagrindu suformuotos kasacinio teismo praktikos, įrodinėjimo taisyklių, todėl, atmesdamas ieškinį, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą (CPK 263 str. 1 d.). Ieškovės apeliacinis skundas yra nepagrįstas ir atmetamas.

Dėl atsakovės apeliacinio skundo

Apeliacijos objektas pagal atsakovės apeliacinį skundą – teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iki 500 Eur sumažino jos prašytų priteisti bylinėjimosi išlaidų sumą. Prašyta atlyginti 2 399,87 Eur atstovavimo išlaidų suma neviršija rekomendacijose nustatytų maksimalių tokių išlaidų dydžių, o apeliantės turimas atskiras teisės departamentas ir šio padalinio darbuotojų skaičius nesudaro bylinėjimosi išlaidų sumažinimo pagrindo.Spręsdamas procesinį bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą, teismas pagrįstai vadovavosi CPK 98 straipsnio 2 dalimi, kuri nustato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta rekomendacijose. Pagal rekomendacijų 2 punktą, nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, rekomenduojama atsižvelgti į rekomendacijų 8 punkte nurodytus maksimalius dydžius ir į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, turto ar pinigų sumų dydį (priteistinų ar ginčijamų), teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, kitas svarbias aplinkybes.Teisėjų kolegijos vertinimu, tai, kad apeliantės (atsakovės), turinčios atskirą teisės departamentą su 14 darbuotojų, interesus šioje byloje atstovavo advokatė, nepripažintina atstovavimo išlaidų sumažinimą sąlygojančia aplinkybe. Pirma, CPK 56 straipsnis nustato teisę juridiniams asmenims naudotis advokato teisine pagalba.Antra, apeliantė – valstybės įstaiga, kuri formuoja valstybės politiką, organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja jos įgyvendinimą, o įstatymų nustatytais atvejais – ją įgyvendina sveikatos apsaugos ministrui pavestose valdymo srityse. Įvertinus apeliantės veiklos pobūdį, tikėtina, kad ji nėra patyrusi KĮ pagrindu vykdomų konkursų organizatorė. Atsižvelgiant į tai, bei kompleksinę ginčo apimtį, sudėtingą ir apeliantės veiklai nebūdingą ginčo reglamentavimą, viešąjį interesą keletą metų sprendžiant vienos didžiausių asmens sveiktos priežiūros įstaigos automobilių parkavimo problemą, sprendimas teisminiam šio ginčo nagrinėjimui pasitelkti koncesijos teisinius santykius išmanančius specialistus nelaikytinas neracionaliu. Trečia, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. birželio 4 d. nutarimu patvirtintose Atstovavimo valstybei ir Vyriausybei teismuose taisyklėse nustatyta, kad jeigu byla sudėtinga, reikia specialių žinių, patyrimo, užsienio valstybių teisės žinių ir kitais atvejai, kai tai būtina siekiant tinkamai ir efektyviai apginti valstybės interesus, atstovauti valstybei gali būti pasitelkiami advokatai, kiti asmenys, kuriems galima pavesti valstybės atstovavimą civilinėje ar administracinėje byloje (taisyklių 8 p.). Apeliantės (atsakovėse) pasinaudojimas apmokamomis advokato paslaugomis yra pagrįstas ir nesudarė pagrindo sumažinti Rekomendacijose nustatytų maksimalių tokių paslaugų atlyginimo dydžių neviršijančios atstovavimo išlaidų sumos. Skundžiamas teismo sprendimas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo keičias, atsakovei iš ieškovės priteisiant visą jos patirtų tokių išlaidų sumą – 2 399,87 Eur.

Dėl bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų

Netenkinus ieškovės apeliacinio skundo, atsakovė įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93 str.). Teismui pateikti dokumentai (2016 m. rugsėjo 20 d. darbų ataskaita, PVM sąskaita faktūra, 2016 m. rugsėjo 26 d. banko sąskaitos išrašas) įrodo, kad atsakovė apeliacinės instancijos teisme patyrė 374,98 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurios neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių, todėl jos prašymas tenkinamas. Išlaidos priteisiamos iš ieškovės.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, remdamasi Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 29 d. sprendimo dalį dėl priteistų atsakovei bylinėjimosi išlaidų dydžio pakeisti ir priteisti atsakovei – Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai (j. a. k. 188603472), iš ieškovės – uždarosios akcinės bendrovės „Mano būstas“ (j. a. k. 300883806), 2 399,87 Eur (du tūkstančius tris šimtus devyniasdešimt devynis eurus ir aštuoniasdešimt septynis euro centus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.

Kitą Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 29 d. sprendimo dalį (dėl bylos esmės) palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės – uždarosios akcinės bendrovės „Mano būstas“ (j. a. k. 300883806), atsakovei – Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai (j. a. k. 188603472). 374,98 Eur (tris šimtus septyniasdešimt keturis eurus ir devyniasdešimt aštuonis euro centus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.