Kauno apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų D. D. ir S. D. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 13 d. nutarties, kuria nepatvirtintas bankrutuojančių asmenų D. D. ir S. D. kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo planas ir bankroto byla Nr. e2FB-2652-800/2017 nutraukta, suinteresuoti asmenys Bigbank AS, veikiantis per filialą, uždaroji akcinė bendrovė „General financing“, uždaroji akcinė bendrovė „Nordecum“, uždaroji akcinė bendrovė „Ferratum“, uždaroji akcinė bendrovė „Mokilizingas“, uždaroji akcinė bendrovė „Minibank“, uždaroji akcinė bendrovė „Creditreform“, uždaroji akcinė bendrovė „Sergel“, uždaroji akcinė bendrovė „Teisinių paslaugų grupė“, akcinė bendrovė „Teo LT“, akcinė bendrovė „Omnitel“, antstolis A. B..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundų ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas nutarties, kuria nepatvirtintas fizinių asmenų kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo planas ir nutraukta bankroto byla, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

Vadovaujantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, bei atsižvelgti į prašomo naujai priimti įrodymo įtaką šalių ginčo išsprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2008).Nagrinėjamu atveju, apeliantai (pareiškėjai) kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus – Specialiųjų poreikių nustatymo pažymą SP Nr. 2402, Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarybos 2016 m. rugsėjo 22 d. raštą Nr. R-3285, testamentą, S. S. gimimo liudijimą. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims – kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus (CPK 12 str., 178 str.). Įvertinus tai, kad nagrinėjamu atveju pateiktais įrodymais bankroto administratorius grindžia atsiliepimą į atskirąjį skundą, atsižvelgiant į tai, kad naujai pateikti rašytiniai įrodymai apima duomenis, kurie atsirado po skundžiamos nutarties priėmimo, ir jų priėmimas ir vertinimas susijęs su nagrinėtais faktais ir aplinkybėmis, teismas naujus rašytinius įrodymus prideda prie bylos ir vertina juos kartu su kita bylos medžiaga.

Dėl mokumo atkūrimo plano tvirtinimo

Pagal Fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 1 straipsnio nuostatą fizinio asmens bankroto institutu siekiama sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinių asmenų mokumą, užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą, siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. Šiuo institutu iš esmės siekiama vienas kitam prieštaraujančių tikslų, kuriuos būtina derinti: apsaugoti fizinį asmenį nuo sunkių ekonominių ir socialinių padarinių ir padėti jam grįžti į visavertį gyvenimą, t. y. grąžinti skolininko ekonominį pajėgumą, kartu maksimaliai apsaugoti ir ginti kreditorių interesus. Taigi fizinio asmens bankroto procesu siekiama ne apskritai atleisti fizinį asmenį nuo skolų grąžinimo kreditoriams, bet, taikant reabilitacijos, atkūrimo priemones, civilizuotai išspręsti išieškojimo iš nemokaus asmens turto problemas, subalansuoti ir apsaugoti visų jo kreditorių interesus. Dėl to fizinio asmens bankroto procedūros tikslas lemia fizinio asmens pareigą rūpintis suderinti savo ir kreditorių interesus, t. y. ieškoti skirtingų interesų pusiausvyros. Viena fizinio asmens pareigų bankroto procese yra parengti mokumo atkūrimo planą. Įstatymų leidėjas aiškiai ir nedviprasmiškai yra nurodęs, kad mokumo atkūrimo planą sudaro ir jį tikslina pats fizinis asmuo, tačiau suteikia galimybę šiame planavimo procese aktyviai dalyvauti ir fizinio asmens kreditoriams, kurie gali teikti savo pastabas ir pasiūlymus (FABĮ 9 str. 3 d.). FABĮ 8 straipsnio 13 dalyje nustatyta, kad plano pakeitimai svarstomi ir tvirtinami ta pačia tvarka kaip ir planas, tai reiškia patikslinti mokumo atkūrimo planą turi pats bankrutuojantis asmuo, o administratorė tik pateikia išvadą dėl fizinio asmens parengto plano ir šaukia kreditorių susirinkimą, kuriame turi būti svarstomas šis klausimas. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Kauno apylinkės teismo apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 22 d. nutartimi pareiškėjams D. D. ir S. D. iškelta fizinio asmens bankroto byla, administratoriumi paskirtas Paulius Vinkleris. Šia nutartimi nustatytas keturių mėnesių terminas nuo nutarties įsiteisėjimo dienos fizinių asmenų kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jų mokumo atkūrimo plano projekto pateikimui tvirtinti. Nutartis įsiteisėjo 2017 m. vasario 22 d. Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 20 d. nutartimi šis terminas buvo pratęstas vienam mėnesiui. Taigi, pareiškėjai D. D. ir S. D. kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo plano projektą kreditorių susirinkimui turėjo pateikti iki 2017 m. liepos 22 d.Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 9 d. nutartimi patvirtintas kreditorių sąrašas D. D. ir S. D. bankroto byloje bendrai 35 785,37 Eur sumai. Reikalavimus, keliamus fizinio asmens mokumo atkūrimo planui, ir šio plano tvirtinimo procedūrą reglamentuoja Fizinių asmenų bankroto įstatymo 7 ir 8 straipsniai. Bankroto administratorius, gavęs bankrutuojančio fizinio asmens parengtą plano projektą, parengia išvadą dėl plano įgyvendinimo galimybių ir ją kartu su plano projektu pateikia kreditoriams bei šaukia kreditorių susirinkimą dėl pritarimo plano projektui (FABĮ 8 str. 1 d., 2 d.). Tuo atveju, jeigu kreditorių susirinkimas pateiktam mokumo atkūrimo plano projektui nepritaria dėl to, kad planas neatitinka jam įstatymo keliamų reikalavimų, fizinis asmuo, atsižvelgęs į kreditorių pastabas, turi teisę plano projektą tikslinti ir pakartotinai teikti kreditorių susirinkimui. Jeigu kreditorių susirinkimas nepritaria plano projektui, bet nenurodo tokio nesutikimo priežasčių arba nesutikimo priežastys nesusijusios su plano projektui nustatytais reikalavimais, jis iš karto teikiamas teismui tvirtinti (FABĮ 8 str. 3 d.). Taigi, plano projekto svarstymas kreditorių susirinkime yra privaloma procedūra, o įstatymu teismui suteikiama teisė tikrinti tokios procedūros vykdymą ir įsiterpti į šią procedūrą, kai nustatomos Fizinių asmenų bankroto įstatymo 8 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos išimtys. Kasacinio teismo išaiškinta, kad FABĮ 8 straipsnio 7 dalyje nurodytas pagrindų, kuriems esant teismas gali nepatvirtinti kreditorių susirinkimo patvirtinto plano pakeitimo, sąrašas nėra baigtinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-102-969/2017). Teismas, sprendžiantis dėl kreditorių susirinkimo patvirtinto plano pakeitimo, be aplinkybių, nurodytų FABĮ 8 straipsnio 7 dalyje, turi įvertinti ir tai, ar pateiktas plano pakeitimas atitinka FABĮ 7 straipsnio reikalavimus, ar jis nepažeidžia FABĮ 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros tikslo, ar nepaaiškėjo aplinkybių, sudarančių pagrindą nutraukti fizinio asmens bankroto bylą (FABĮ 10 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-102-969/2017).Nagrinėjamu atveju iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad 2017 m. birželio 14 d. įvyko pirmasis kreditorių susirinkimas, kurio metu buvo sprendžiamas klausimas dėl pareiškėjų kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo plano patvirtinimo. Susirinkimo metu kreditoriai nepritarė planui ir nurodė nepritarimo mokumo atkūrimo plano projektui argumentus – nenurodyti gaunami dienpinigiai, per didelės bankroto administravimo išlaidos. Antrajam kreditorių susirinkimui buvo pateiktas tvirtinimui patikslintas 2017 m. birželio 23 d. kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo planas. Iš balsavimo raštu biuletenių matyti, kad kreditorės Bigbank AS filialas ir UAB „General Financing“ pateikė pastabas dėl plano vykdymo ir kreditorių reikalavimų tenkinimo. Kreditorės teigė, kad iš pateiktų sąskaitų išrašų matyti, kad nuo nutarties iškelti pareiškėjams bankroto bylą įsiteisėjimo, bankrutuojantys asmenys gavo apie 5 200,00 Eur pajamų, teismas buvo nustatęs 650,00 Eur/mėn. sumą jų būtiniesiems poreikiams patenkinti bei 400,00 Eur sumą bankroto administravimo išlaidoms apmokėti. Taigi asmenys gavo apie 2 200,00 Eur sumą nuo gautų pajamų, kuri turėjo būti kaupiama ir plane numatytas jų paskirstymas kreditorių reikalavimams dengti, taip pat į planą turi būti įtrauktos visos bankrutuojančių asmenų pajamos bei išlaidos (dienpinigiai / kelionės išlaidos), o ne tik darbo užmokestis, mokumo atkūrimo plane teigiama; taip pat nurodyta, jog S. D. prižiūri dažnai sergančią dukterį ir močiutę, tačiau jokių įrodymų, patvirtinančių tokį faktą nepateikta, nėra pateikta informacijos apie tai, jog buvo bandyta įsidarbinti, nėra pridėta duomenų, jog S. D. būtų užsiregistravusi darbo biržoje ir aktyviai ieškotų darbo. Mokumo atkūrimo plane minima, kad dalis pajamų yra skiriama dukters darželio išlaidoms, o aplinkybė, kad bankrutuojančių asmenų duktė lanko darželį prieštarauja teiginiams, kad S. D. daug laiko praleidžia su dukra ir ją nuolat prižiūri. Kreditorių nuomone, pateiktas kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo planas pažeidžia kreditorės ir skolininko interesų pusiausvyrą.Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad fizinio asmens mokumo atkūrimo planas sudaromas ir jo tvirtinimo procedūros vykdomos siekiant teisingos kreditorių ir skolininko (fizinio asmens) interesų pusiausvyros, nes plane turi būti nurodoma įvairi informacija, iš kurios aišku, kaip skolininkas ketina atsiskaityti su kreditoriais bankroto procedūros metu, kokios yra kreditorių daromos nuolaidos, kokios planuojamos bankrutuojančio asmens pajamos ir išlaidos, administravimo išlaidos, turto realizavimo tvarka, bankrutuojančiam asmeniui būtinos jo poreikiams tenkinti išlaidos ir pan. Fizinio asmens mokumo atkūrimo plano projektas turi ne tik formaliai atitikti FABĮ 7 straipsnio reikalavimus, bet jame turi būti nurodytos tokios priemonės, kurios užtikrintų fizinio asmens bei kreditorių teisių ir teisėtų interesų pusiausvyrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-418-695/2016). Nagrinėjamu atveju pirmos instancijos teismas spręsdamas klausimą dėl mokumo atkūrimo plano pakeitimo vertino kreditorių nesutikimo priežastis, nurodytas 2017 m. birželio 14 d. ir 2017 m. birželio 23 d. kreditorių susirinkimo metu.Kaip minėta, fizinio asmens bankroto proceso tikslas yra atkurti fizinio asmens mokumą ir bankroto administratoriui bei kreditoriams padedant, kontroliuojant fizinių asmenų turto ir finansinių srautų valdymą išugdyti jų didesnę finansinę atsakomybę už prisiimamus finansinius įsipareigojimus. Pirmos instancijos teismas pagrįstai aplinkybę, kad bankrutuojantys asmenys nedėjo pastangų pataisyti mokumo atkūrimo planą atsižvelgiant į kreditorių pastabas, nes planą rengė bankroto administratorius. Teismų praktikoje pripažįstama, kad fiziniam asmeniui, kuriam iškelta bankroto byla, tenka labai svarbus vaidmuo, nes nuo šio asmens sąžiningų pastangų priklauso mokumo atkūrimo plano įvykdymo sėkmė, o kartu ir jau minėtų fizinio asmens bankroto tikslų įgyvendinimas. Tokiam asmeniui nebendradarbiaujant ir nesiekiant maksimalaus galimo kreditorių reikalavimų tenkinimo, bankroto procesas nebus rezultatyvus, nebus užtikrintas kreditorių interesų gynimas, kartu bus pažeista skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyra. Todėl fizinis asmuo privalo būti aktyvus, sąžiningai naudotis jam bankroto įstatymu suteiktomis teisėmis ir vykdyti jam nustatytas pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-263-706/2015; 2016 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-128-378/2016). Pažymėtina, kad fiziniai asmenys savo bankroto proceso metu turi dėti maksimaliais pastangas užsitikrinti didesnių pajamų gavimą, kad susidarytų kaip galima didesnis pajamų ir išlaidų skirtumas, leidžiantis tenkinti kreditorių reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-190-706/2015). Nagrinėjamu atveju kreditorė UAB „General financing“ nurodė, jog bankrutuojantys asmenys gavo apie 5 200,00 Eur pajamų, iš kurių apie 2 200,00 Eur suma turėjo būti kaupiama ir plane nurodytas jos paskirstymas kreditorių reikalavimams dengti, tačiau pareiškėjai byloje nėra pateikę jokių įrodymų, paneigiančių ar leidžiančių kitaip vertinti šiuos kreditorės nurodytus argumentus. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog iš byloje esančių duomenų ir mokumo atkūrimo plane numatytų gaunamų lėšų, jų paskirstymo kreditorių finansiniams reikalavimams padengti nustatyta, kad pareiškėjai mokumo atkūrimo plane nepateikė tinkamos informacijos apie visas gaunamas pajamas ir ketinamas gauti pajamas viso bankroto proceso metu. Apeliacinės instancijos teismas šiai teismo išvadai pritaria ir pažymi, jog mokami dienpinigiai gali būti laikomi pajamomis, įtrauktinomis į mokumo atkūrimo planą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog nors dienpinigiai nepatenka į darbo užmokesčio sąvoką, tačiau jie laikytini pajamomis, tačiau sprendžiant, ar iš dalies dienpinigių gali būti dengiami kreditorių finansiniai reikalavimai, reikia įvertinti, kokio dydžio dienpinigius, lyginant su darbo užmokesčiu, asmuo gauna; taip pat atsižvelgti į tai, ar prisiimdamas finansinius įsipareigojimus asmuo savo turtinę padėtį siejo ir su gaunamais dienpinigiais. Pirmosios instancijos teismas įvertino gaunamų dienpinigių ir darbo užmokesčio proporcijas ir sprendė, jog pareiškėjai nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog gaunami dienpinigiai, atsižvelgiant į jų dydį, kuris vidutiniškai (apie 1000,00 Eur per mėnesį) daugiau nei du kartus viršija pareiškėjo gaunamą atlyginimą už darbą (apie 480,00 Eur per mėnesį), yra būtinosios pareiškėjo D. D. išlaidos komandiruotėse. Tokių įrodymų apeliantai nepateikė ir kartu su atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui, nors tokią galimybę turėjo (CPK 314 str.). Atkreiptinas dėmesys, jog įrodyti, kad numatyti gauti dienpinigiai yra būtinosios išlaidos, privalo bankrutuojantis fizinis asmuo. Remiantis FABĮ 7 straipsnio 3 dalimi ir CPK 736 straipsniu, Nereikia Dėl išlaidų būtiniesiems poreikiams tenkinti kasacinis teismas yra nurodęs, kad, mažiausia galima tokių išlaidų suma, kurios dydžio nereikėtų įrodinėti, galėtų būti ½ minimalios mėnesinės algos. Išlaidos būtiniesiems poreikiams tenkinti, kurios viršija šią sumą turi būti pagrįstos. Pareiškėjų pateikti kvitai nepatvirtina tų aplinkybių, jog visos gaunamos pajamos, tame tarpe ir visa dienpinigių suma, yra reikalinga būtiniesiems poreikiams tenkinti (CPK 178 str.). Apeliantai taip pat nesutinka su teismo argumentais dėl S. D. pastangų mokumo atkūrimui ir nurodo, jog neturi galimybės šiuo metu įsidarbinti, nes slaugo močiutę, kuriai nustatytas specialus nuolatinės priežiūros poreikis, kadangi gyvena močiutei priklausančiame name ir tai patvirtina naujai pateikti įrodymai. Su tokiais apeliantų teiginiais nėra pagrindo sutikti. Iš apeliantų pateiktų įrodymų – Specialiųjų poreikių nustatymo pažymos SP Nr. 2402 ir Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarybos 2016 m. rugsėjo 22 d. rašto Nr. R-3285 – nustatyta, jog R. S. yra nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis. Šiuo atveju sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog byloje nėra pateikta jokių įrodymų apie tai, kad dėl nurodytų priežasčių pareiškėja jokiais būdais negali dirbti (tokiomis priežastimis galėtų būti vaikui nustatytas neįgalumo lygis, duomenys, jog pareiškėja S. D. yra paskirta visiškai savimi negalinčios pasirūpinti močiutės globėja ar rūpintoja). Apeliacinės instancijos teismas taip pat pritaria teismo išvadai, jog nors S. D. yra įgijusi profesinę apskaitininkės – kasininkės kvalifikaciją, tačiau nedirba ir darbo pagal kvalifikaciją neieško, nenurodė, kokių pastangų imasi dėl galimybės įsidarbinti pagal turimą išsilavinimą ir kvalifikaciją, vykdyti individualią veiklą ir tokiu būdu gauti papildomas pajamas, kurių atitinkamą dalį galėtų skirti kreditorių reikalavimams tenkinti. Atkreiptinas dėmesys, jog pateiktame plane nėra numatyta gauti papildomų pajamų, taupymo galimybės, todėl nėra pagrindo spręsti, kad bankrutuojantys asmenys pasiruošę labai stipriai taupyti ir dalį sutaupytų dienpinigių ir būtinųjų poreikių išlaidų skirti kreditorių reikalavimas tenkinti. Patys apeliantai atskirajame skunde teigia, jog beveik visos jų gaunamos pajamos (darbo užmokestis ir dienpinigiai) yra skiriamos pragyvenimui, t. y. skolininkai trejus metus ketina gyventi visiškai nemažindami savo išlaidų, ką patvirtina ir į bylą pateikti kasos kvitai. Pastebėtina ir tai, kad 2017 m. birželio 23 d. mokumo atkūrimo plane, kuriame numatyta trejų metų plano įgyvendinimo terminas, numatyta, kad kreditorių reikalavimų tenkinimui kas mėnesį vidutiniškai numatoma skirti po 195,51 Eur, ir per visą trejų metų terminą yra numatoma patenkinti kreditorinių reikalavimų 7 038,36 Eur sumai, kas sudaro 19,66 proc. nuo visų Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 9 d. nutartimi patvirtintų kreditorinių reikalavimų bendros 35 785,37 Eur sumos. Nors įstatymas nenumato pareigos bankrutuojančiam asmeniui patenkinti kreditorių finansinius reikalavimus pilna apimtimi, tačiau jis turi imtis aktyvių veiksmų siekdamas maksimalaus galimo kreditorių reikalavimų patenkinimo, o pagal pateiktą mokumo atkūrimo planą kiekvienam iš kreditorių realiai siūloma atsisakyti iki 80 proc. kreditorinių reikalavimų. Pažymėtina, jog apeliantai nepateikė jokių įrodymų apie jų ketinimus bent iš dalies papildomai dengti kreditorinius reikalavimus, o nurodyti argumentai apie išsilavinimą, negalėjimą dirbti, susirasti papildomą darbą, vykdyti individualią veiklą, galimai patiriamas išlaidas yra deklaratyvūs ir nepagrįsti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, bankrutuojantys asmenys nevykdo FABĮ numatyto reikalavimo būti aktyviais ir sąžiningai naudotis jiems įstatymo suteiktomis teisėmis, nesiekia maksimalaus kreditorių interesų patenkinimo, o elgiasi priešingai – stengiasi jų išvengti. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju kreditorės UAB „General financing“ ir Bigbank AS filialas pagrįstai nepritarė tokiam pareiškėjų mokumo atkūrimo planui, kadangi per tris metus numatomos sumos kreditorės reikalavimų tenkinimui iš pareiškėjų gaunamų pajamų numatytos yra nepagrįstai mažos. Balsavimo raštu biuleteniuose kreditorės pateikė savo pastabas, kurios iš esmės buvo susijusios su plano projekto tikslinimu pagal FABĮ 7 straipsnio reikalavimus, tačiau nei pareiškėjai D. D. ir S. D., nei bankroto administratorius nedėjo pakankamai pastangų atkurti pareiškėjų mokumą ir tikslinti plano projektą taip, kad jis kuo labiau atitiktų skolininkų ir kreditorių interesų pusiausvyrą.Mokumo atkūrimo planas nustato fizinio asmens bankroto proceso gaires, jame įtvirtinamos priemonės fizinio asmens mokumui atkurti, kreditorių reikalavimams patenkinti, be patvirtinto mokumo atkūrimo plano fizinio asmens bankroto procesas negali vykti. Kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, kad tuo atveju, jeigu fizinis asmuo nededa pastangų taisyti planą ir pakartotinis kreditorių susirinkimas nepritaria patikslintam plano projektui, teismas, manydamas, kad jis neatitinka įstatymo reikalavimų ir kreditorių susirinkimas pagrįstai jam nepritarė, nes jis pažeidžia fizinio asmens ir kreditorių interesų pusiausvyrą, teismas turėtų plano netvirtinti ir nutraukti fizinio asmens bankroto procedūrą (FABĮ 10 str. 1 d. 2 p.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-263-706/2015). Esant nurodytoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė FABĮ nuostatas, reglamentuojančias patikslinto mokumo atkūrimo plano tvirtinimo procedūrą. Dėl to apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad nėra pagrindo naikinti teisėtos ir pagrįsto pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti bankrutuojančių asmenų D. D. ir S. D. kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo planą ir nutarta nutraukti bankroto byla Nr. e2FB-2652-800/2017 (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu ir 339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.