- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-02-21
- Bylos Nr.
- N-525-587-09
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Laimė Baltrūnaitė (pirm.), Arūnas Sutkevičius, Laimutis Alechnavičius (pran.)
- Kategorijos
- 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė) ir Arūno Sutkevičiaus,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo R. J. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. balandžio 10 d. nutarimo R. J. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Kauno miesto policijos komisariato (toliau – ir Institucija) atstovas 2008 m. kovo 31 d. R. J. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, nepasirinko saugaus greičio, nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į namo tvorą, sugadinta tvora ir automobilis, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 68 ir 172 punktų reikalavimus. Tokie veiksmai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 3 dalį.
R. J. Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. balandžio 10 d. nutarimu (toliau – ir Nutarimas) buvo nubaustas pagal ATPK 127 straipsnio 3 dalį 2 000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nurodė, kad R. J. kaltę patvirtino bylos medžiaga, ir padarė išvadą, jog R. J. pažeidė KET 68 ir 172 punktų reikalavimus bei padarė ATPK 127 straipsnio 3 dalyje numatytą pažeidimą. Pažymėjo, kad pažeidėjo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis nuoširdžiai gailisi, praeityje jam nebuvo taikytos administracinės nuobaudos už analogiškus KET pažeidimus. Atsižvelgė į tai, kad bylos medžiaga patvirtina, jog jo šeimos pajamos nėra didelės, todėl ATPK 127 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatyta bauda nuo 4 000 Lt iki 5 000 Lt yra aiškiai per didelė ir nutarė taikyti ATPK 30¹ straipsnį ir skirti mažesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje. Rėmėsi tuo, kad padarytas grubus KET pažeidimas, atsižvelgė į pažeidėjo girtumo laipsnį ir konstatavo, kad ATPK 30¹ straipsnis netaikytinas sumažinant teisės vairuoti transporto priemones atėmimą. Nurodė, kad atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Vadovaudamasis ATPK 269 straipsnio 7 dalimi, pažymėjo, kad automobilis pareiškėjui grąžintinas sumokėjus baudą.
II.
R. J. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo pakeisti Nutarimą, paskiriant švelnesnę nuobaudą – panaikinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą ir paskirti maksimalią piniginę baudą.
Nurodo, kad dėl padaryto pažeidimo gailisi, padarytą žalą atlygino pilnai, Kauno apskrities visuomenės sveikatos ugdymo centre mokytas ir testuotas apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai. Jis su žmona pilnai išlaiko 2 nepilnametes dukras, viena jų mokosi Všį Kauno paslaugų verslo darbuotojų profesinio rengimo centre, o jos mokslai mokami, jis aprūpina dukrą mokymosi priemonėmis, dukra turi sveikatos sutrikimų, todėl gydymui reguliariai perkami įvairūs medikamentai. Kita dukra mokosi ketvirtoje mokyklos klasėje, dalis šeimos biudžeto skiriama mokyklinėms prekėms įsigyti, dukra lanko pramoginių šokių būrelį. Pažymi, kad jo tėvas sunkiai serga, jis periodiškai vežioja tėvą į gydymo įstaigas, aprūpina jį medikamentais, teikia materialinę paramą. Pabrėžia, kad jo darbo funkcijos tiesiogiai susijusios su transporto priemonių vairavimu, todėl, jam netekus teisės vairuoti transporto priemones, su juo būtų nutraukta darbo sutartis. Pažymi, kad, netekęs darbo, negalėtų tinkamai pasirūpinti nepilnametėmis dukromis ir sergančiu tėvu, būtų pažeisti jų interesai. Nurodo, kad Nutarimu paskirtą baudą jis sumokėjo, tačiau yra pasirengęs mokėti didesnę baudą, jei būtų panaikintas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas.
Atsiliepimas
Institucija atsiliepimu į skundą prašo apeliacinį skundą atmesti.
Nurodo, kad teismas administracinę nuobaudą R. J. skyrė pagrįstai ir teisingai, jam skirta mažesnė nuobauda nei numatyta ATPK 127 straipsnio 3 dalies sankcijoje. Pažymi, jog nė viena apelianto nurodytų aplinkybių nėra išskirtinė. Pabrėžia, kad apeliantas privalėjo elgtis atidžiai ir rūpestingai, turėjo įvertinti galimas neigiamas savo netinkamo elgesio pasekmes. Remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (bylos Nr. N1-1524/07; N1-413/07), nurodo, kad būtinumas turėti teisę vairuoti dėl darbo pobūdžio ir dėl jos netekimo kilsiančios neigiamos pasekmės nelaikytinos išskirtinėmis aplinkybėmis. Pabrėžia, kad R. J. padarytas pažeidimas yra vienas pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų, sukeliantis pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei, sveikatai. Pažymi, jog pažeidimas padarytas sąmoningai, nes nustatytas girtumo laipsnis nepalieka asmeniui abejonių, kad jo būklė galbūt yra tokia, kai dar galima vairuoti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Iš bylos medžiagos matyti, kad apeliantas iš esmės neneigia nustatyto administracinio teisės pažeidimo padarymo fakto, o apeliaciniame skunde nurodo prašymą iš esmės tik pakeisti paskirtą administracinę nuobaudą, t.y. pritaikyti ATPK 30¹ straipsnį.
Pažeidimo padarymo metu galiojusios ATPK redakcijos 127 straipsnio 3 dalis nustatė, kad Kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), kai tokie veiksmai padaryti neblaivaus (girto) arba apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmens, užtraukia baudą vairuotojams nuo keturių tūkstančių iki penkių tūkstančių litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų.
Byloje nustatyta, kad apeliantas, būdamas neblaivus (nustatytas 1,63 promilių girtumas), nepasirinko saugaus greičio, nuvažiavo nuo kelio, atsitrenkė į namo tvorą ir ją sugadino. Todėl apelianto padarytas pažeidimas teisingai ir pagrįstai kvalifikuotas pagal ATPK 127 straipsnio 3 dalį.
ATPK 30¹ straipsnis numato, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos.
Išnagrinėjus bylos medžiagą, nustatyta apelianto atsakomybę lengvinanti aplinkybė – jis pripažino administracinį teisės pažeidimą ir nuoširdžiai gailėjosi (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.), o atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik esant išskirtinėms aplinkybėms, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai. Byloje nenustatyta jokių ypatingų apelianto atsakomybę švelninančių aplinkybių, kurių pagrindu galėtų būti skiriama mažesnė arba švelnesnė nei straipsnio sankcijoje numatyta administracinė nuobauda. Pabrėžtina, kad administracinės nuobaudos paskyrimas visais atvejais yra susijęs su tam tikrų nepatogumų sukėlimu pažeidimą padariusiam asmeniui ir jo šeimos nariams, todėl asmuo, prieš darydamas administracinį teisės pažeidimą, turi įvertinti galimas jo pasekmes. Be to, apelianto padarytas pažeidimas yra vienas iš pavojingiausių pažeidimų, keliančių grėsmę kitų visuomenės narių saugumui, o įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą per prevencinių priemonių taikymą ir pažeidėjo nubaudimą užtikrinti saugų eismą, visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Kartu atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į apelianto nurodytas aplinkybes jau pritaikė ATPK 30¹ straipsnį ir skyrė mažesnę nei straipsnio sankcijoje numatyta baudą, tačiau pakartotinai pritaikyti minėtą straipsnį ir mažinti paskirtą teisės vairuoti transporto priemones atėmimo nuobaudą nagrinėjamu atveju nėra pagrindo.
Todėl teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, į faktą, kad byloje nėra įrodymų, jog priimant Nutarimą, nustatant nuobaudos rūšis ir dydį būtų pažeisti teisės aktų reikalavimai, į tai, kad byloje nenustatyta ypatingai apelianto atsakomybę švelninančių aplinkybių, į tai, kad apeliantui skirta mažesnė nei straipsnio sankcijoje numatyta bauda ir minimali teisės vairuoti transporto priemones atėmimo nuobauda, vadovaudamasi teisingumo ir protingumo principais, konstatuoja, kad R. J. paskirta nuobauda atitinka padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl nėra pagrindo pakartotinai taikyti ATPK 30¹ straipsnį ir ją keisti. Pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė ATPK nuostatas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą Nutarimą, todėl nėra pagrindo jį keisti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
R. J. apeliacinį skundą atmesti.
Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. balandžio 10 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.