Vilniaus apygardos teismo nutartis

2008-10-01 · Civilinė byla Nr. 2A-1040-467/2008

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-10-01
Bylos Nr.
2A-1040-467/2008
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Alma Urbanavičienė (pran.), Dalia Kačinskienė, Petras Jaržemskis
Atsakovas
Z.B.
Ieškovas
R.B.
Kategorijos
  • 75.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.15pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-1040-467/2008Procesinio sprendimo kategorijos 75.4.3; 121.15.; 121.21. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2008 m. spalio 1 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Almos Urbanavičienės (pranešėja),

kolegijos teisėjų Dalios Kačinskienės, Petro Jaržemskio,sekretoriaujant Loretai Jasiulionienei,dalyvaujant atsakovei Z.B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Z.B. apeliacinį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2008 m. birželio 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo R.B. ieškinį atsakovei Z.B. dėl santuokos nutraukimo.

Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas R.B. 2008-01-22 kreipėsi į teismą su ieškiniu ir, jį patikslinęs, prašė nutraukti santuoką, sudarytą 2007-09-28 Alytaus miesto civilinės metrikacijos biure, tarp jo ir atsakovės Z.B., palikti ieškovui ir atsakovei jų posantuokines pavardes. Nurodė, kad pirmą kartą ieškovas ir atsakovė susituokė 1979 metais, tačiau santuoką 1995 metais nutraukė. Nepaisant to, atsižvelgdamos į dukros R., gim. (duomenys neskelbtini), interesus, šalys ir toliau gyveno kartu. 2007-09-28 šalys antrą kartą sudarė santuoką, tačiau šį kartą sudaryta santuoka buvo klaida, nes tarpusavio santykiai ir toliau išliko šalti. 2008-01-10 ieškovas pranešė atsakovei, jog neketina su ja kartu gyventi ir išsikėlė gyventi į laikinai nuomojamą butą. 2008-01-13 ieškovui ir atsakovei susitikus pasitarti dėl tolimesnio gyvenimo sąlygų, atsakovė užpuolė ieškovą, panaudojo prieš jį fizinį smurtą. Po įvykusio incidento ieškovas suprato, jog tolimesnis jo ir atsakovės bendras gyvenimas neįmanomas. Ieškovas mano, kad santuoka nutrūko dėl atsakovės kaltės, kuri pasireiškė jos nenoru kartu gyventi bei netinkamu ir žiauriu elgesiu ieškovo atžvilgiu. Vėliau ieškovas patikslino, jog iš esmės sutinka, kad santuoka iširo dėl jo kaltės. Ieškovas taip pat nurodė, kad gyvenant santuokoje sutuoktiniai bendro turto neįgijo. Iki santuokos sudarymo, t.y. 2004 metais, ieškovas įsigijo gyvenamąjį namą ir žemės sklypą (duomenys neskelbtini), tačiau šį turtą jis padovanojo sutuoktinei ir dukrai, todėl reikalavimo dėl jo padalijimo nereiškia. Tokiu būdu nekilnojamojo turto klausimas su atsakove išspręstas geruoju.

Atsiliepimas

Atsakovė Z.B. su ieškiniu nesutiko, motyvuodama tuo, kad ieškovas susirado kitą moterį, su kuria bendrauja nuo 2007 m. lapkričio mėnesio, o 2008 m. sausio mėn. - paliko šeimą ir išėjo iš namų. Iki to laiko sutuoktiniai labai gerai sugyveno, tačiau dėl ieškovo neištikimybės ir šeimos palikimo atsakovė ir jų dukra patyrė nervinį stresą, sutriko jų sveikata.

Žemesnės instancijos teismas

Jonavos rajono apylinkės teismas 2008 m. birželio 30 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai ir nutraukė R.B. ir Z.B. santuoką, sudarytą 2007-09-28 Alytaus miesto civilinės metrikacijos biure. Teismas nustatė, kad šalių santuoka yra faktiškai iširusi, šalys kartu nebegyvena nuo 2008 metų sausio mėnesio vidurio, ieškovui išėjus iš namų gyventi atskirai. Teismas laikė, kad savo elgesiu ieškovas pažeidė savo, kaip sutuoktinio pareigas - būti lojaliu kitam sutuoktiniui, gerbti kitą sutuoktinį, remti jį moraliai ir materialiai, nesiekė išlaikyti vedybinių ryšių. Ieškovas moraliai nepalaikė savo sutuoktinės, nesirūpino bendrais šeimos reikalais. Teismas taip pat nurodė, kad ieškovas R.B. 2004-07-23 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu įsigijo 0.0174 ha žemės sklypą ir gyvenamąjį namą, esančius (duomenys neskelbtini). Kadangi šis nekilnojamasis turtas įgytas iki santuokos sudarymo, jis laikytinas asmenine ieškovo nuosavybe ir tarp šalių nedalintinas. Be to ieškovas pripažino, jog dėl šio turto šalys susitarė geruoju ir ginčo nėra.

Atsiliepimas

Apeliaciniu skundu atsakovė Z.B. prašo pakeisti teismo sprendimą – ieškovo R.B. ir atsakovės Z.B. santuoką nutraukti dėl ieškovo kaltės. Nurodo, kad ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas nutraukti santuoką dėl atsakovės kaltės. Gavęs atsiliepimą, ieškovas 2008-06-28 pateikė teismui prašymą, kuriame pripažino, jog santuoka iširo dėl jo kaltės. Ieškovui pripažinus savo kaltę, atsakovei atkrito pareiga įrodinėti jo kaltę, todėl ji sutiko, kad teismas pradėtų žodinį bylos nagrinėjimą iš karto po parengiamojo posėdžio. Tačiau teismas sprendimo rezoliucinėje dalyje ieškovo kaltės nenurodė, nors pagal CK 3.60 straipsnį privalėjo tai padaryti. Pagal dabartinę sprendimo formuluotę santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nors santuokos nutraukimo teisinės pasekmės vienu ir kitu atveju yra skirtingos. Ieškovas per teismo skirtą terminą susitaikyti padovanojo atsakovei pusę gyvenamojo namo ir žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini), todėl CK 3.70 straipsnio 4 dalies pagrindu jis įgyja teisę susigrąžinti padovanotąjį turtą. Apeliantė mano, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti pakeistas dėl materialinės teisės normų pažeidimo.

Atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą ieškovas R.B. prašo apeliacinį skundą atmesti, teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad nesutinka su atsakovės vertinimu, jog ieškovas pripažino savo kaltę dėl santuokos nutraukimo. 2008-06-26 prašyme ieškovas pripažino, jog šeima iširo ir dėl jo kaltės, bet ne tik dėl jo vieno kaltės. Dėl to teismo sprendimas iš esmės yra teisingas. Atsakovė be pagrindo nuogąstauja, jog jis gali pasinaudoti CK 3.70 straipsnio 4 dalyje numatyta teise susigrąžinti padovanotą nekilnojamąjį turtą. Turtas ieškovei ir kartu su ja gyvenančiai pilnametei dukrai buvo padovanotas sąmoningai, kad jos abi galėtų tuo turtu naudotis, o ieškovas ateityje nesirengia reikalauti susigrąžinti padovanotą turtą.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje atsakovė apeliacinį skundą palaikė ir prašė jį tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Ši byla nagrinėjama atsakovės Z.B. apeliacinio skundo ribose. Išnagrinėjusi bylą, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus bei motyvus, išklausiusi atsakovės, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai taikė procesinės ir materialinės teisės normas, tačiau nepilnai išdėstė sprendimo rezoliucinę dalį, kurią būtina papildyti CK 3.60 straipsnyje reglamentuojama santuokos nutraukimo sąlyga (sutuoktinio kalte), bet tai nesudaro pakankamo pagrindo panaikinti arba pakeisti iš esmės teisingą teismo sprendimą (CPK 328 str., 329 str. 1 d.).

Ieškovas R.B. ir atsakovė Z.B. 2007-09-28 sudarė santuoką Alytaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje. Dėl santuokos nutraukimo į teismą su ieškiniu 2008-01-22 kreipėsi ieškovas R.B. Ieškinyje nurodė, kad santuokos sudarymas buvo klaida, nes santykiai su atsakove išliko šalti, todėl 2008-01-10 pranešė atsakovei, jog neketina su ja kartu toliau gyventi ir išsikėlė. Ieškovas R.B. tvirtino, jog santuoka nutrūko dėl atsakovės kaltės, kuri pasireiškė jos nenoru kartu gyventi ir netinkamu žiauriu elgesiu jo atžvilgiu. Taigi ieškovas R.B. iš esmės prašė teismo nutraukti šalių santuoką dėl atsakovės Z.B. kaltės. Tačiau ieškovas R.B. teismo posėdžiuose nedalyvavo, todėl teikė paaiškinimus raštu: 2008-04-07 nurodė, kad iš dalies sutinka, jog išeinant iš namų ir nutraukiant bendrą gyvenimą buvo dalis ir jo kaltės (b.l. 27), o 2008-06-28 patvirtino, kad sutinka, jog šeima iširo dėl jo kaltės, nieko nepasisakydamas dėl atsakovės kaltės (b.l. 42).

Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą iš esmės, motyvuojamojoje sprendimo dalyje konstatavo, kad šalys daugiau kaip penkis mėnesius kartu bendrai nebegyvena, ieškovui R.B. išėjus gyventi atskirai, sutuoktiniai nebeveda bendro ūkio, nepalaiko santuokinių ryšių. Tokiu savo elgesiu, kaip nurodo pirmosios instancijos teismas, ieškovas pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas – būti lojaliu kitam sutuoktiniui, gerbti kitą sutuoktinį, remti jį moraliai ir materialiai, nesiekė išlaikyti vedybinių ryšių. Tokia pirmosios instancijos teismo motyvacija teisėjų kolegijai leidžia daryti išvadą, kad faktiškai šalių santuoką teismas nutraukė dėl ieškovo R.B. kaltės. Tačiau rezoliucinėje sprendimo dalyje ieškovo kaltė nenurodyta, kas, kaip jau minėta, neatitinka CK 3.60-3.61 straipsnių nuostatų.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pagal CK trečiosios knygos IV skyriaus ketvirtojo skirsnio „Santuokos nutraukimas dėl sutuoktinio (sutuoktinių) kaltės“ santuoka gali būti nutraukta dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Vienam sutuoktiniui pareiškus ieškinį santuoką nutraukti dėl kito sutuoktinio kaltės, pastarasis tiek priešieškinyje, tiek nepateikdamas priešieškinio gali prašyti nutraukti santuoką dėl pirmojo sutuoktinio kaltės (CK 3.61 str. 1 d.). Bylos duomenys tvirtina, kad atsakovė Z.B. nesutiko su ieškovu, jog ji kalta dėl santuokos iširimo, ir tvirtino, esant ieškovo kaltę, tačiau, nepaisant to, siekė išsaugoti šeimą (b.l. 21, 35, 50). Pirmosios instancijos teismas sprendime atsakovės kaltės nenustatė, tačiau rezoliucinėje sprendimo dalyje nenurodė ir ieškovo kaltės. CK 3.61 straipsnio 2 dalis numato, jog teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Tokiu atveju, atsiranda tos pačios pasekmės, kaip ir nutraukus santuoką sutuoktinių bendru sutikimu (CK 3.61 str. 3 d., 3.51-3.54 str.). Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo rezoliucine sprendimo dalimi, kadangi mano, jog pagal dabartinę formuluotę santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su apeliante, kad sprendime turi būti konstatuotas aiškus santuokos nutraukimo pagrindas ir esminė sąlyga.

Ieškovas R.B., kreipdamasis į teismą ir prašydamas nutraukti santuoką CK 3.60 straipsnio pagrindu - dėl sutuoktinės kaltės, atsakovės kaltę grindė jos nenoru kartu gyventi ir netinkamu žiauriu elgesiu ieškovo atžvilgiu. Tačiau pareiškęs tokį ieškinį atsakovės kaltės dėl santuokos iširimo neįrodinėjo, nors CPK 178 straipsnis įpareigoja įrodyti aplinkybes, kuriomis ieškovas grindžia savo ieškinį, o pirmosios instancijos teismas nenustatė. Atvirkščiai, atsakovas pripažino savo kaltę dėl šalių santuokos iširimo ir tai nustatė bei konstatavo sprendime pirmosios instancijos teismas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad CK 3.60 straipsnio 2 dalyje kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės, kai dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme numatytos pareigos. Būtent ieškovo elgesį pirmosios instancijos teismas skundžiamo sprendimo motyvuose įvertino kaip sutuoktinio pareigų pažeidimą iš esmės, kai dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Vadinasi, tokia teismo išvada – kad šalių santuoka yra nutraukiama dėl ieškovo kaltės – turi būti aiškiai įrašyta ir sprendimo rezoliucinėje dalyje, ne tik motyvuose. Dėl to skundžiamo teismo sprendimo rezoliucinę dalį teisėjų kolegija, nekeisdamas teismo sprendimo iš esmės, papildo CK 3.60 straipsnyje reglamentuojama santuokos nutraukimo sąlyga (sutuoktinio kalte).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Jonavos rajono apylinkės teismo 2008 m. birželio 30 d. sprendimą iš esmės palikti nepakeistą, papildant jo rezoliucinę dalį įrašu, jog santuoka, sudaryta 2007-09-28 tarp R.B. ir Z.B., įregistruota Alytaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje, nutraukiama dėl ieškovo R.B. kaltės.

Kolegijos pirmininkė Alma UrbanavičienėKolegijos teisėjai Dalia KačinskienėPetras Jaržemskis