Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

2013-01-07 · Baudžiamoji byla Nr. 1-202-201/2013

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2013-01-07
Bylos Nr.
1-202-201/2013
Teisminio proceso Nr.
1-33-1-00476-2012-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Adolfina Simaitienė
Nukentėjusysis
J. D.
Kaltinamasis
J. F., T. S.
Advokatai
Danguolė Žilinskienė
Baudžiamoji byla Nr. 1-202-201/2013Teisminio proceso Nr. 1-33-1-00476-2012-9Procesinio sprendimo kategorija (S) 1.1.7.2.7.;1.1.10.1.;1.2.14.3.1.;2.3.6.4.2.
KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. sausio 7 d.Klaipėda

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Adolfina Simaitienė, sekretoriaujant Erikai Ziniūtei, Lijanai Ereminaitei-Krivdai, dalyvaujant prokurorėms Nijolei Žemaitytei, Linai Karbauskienei, kaltinamųjų gynėjams advokatams Danguolei Žilinskienei, Antanui Lekstučiui, nukentėjusiajam J. D., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

J. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, Lietuvos Respublikos pilietė, netekėjusi, gyv. (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m., vidurinio išsilavinimo, nedirbanti, teista: 2003-06-28 Klaipėdos m. apylinkės teismo pagal LR BK 290 str. 1 MGL (125 Lt) bauda. Bauda nesumokėta; 2012-06-05 Klaipėdos apygardos teismo pagal LR BK 135 str. 1 d., laisvės atėmimu 3 metams, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę Panevėžio pataisos namuose.

T. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Kretingoje, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m., pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, neteistas,

kaltinamai padarę nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. F. ir T. S., panaudodami fizinį smurtą, pagrobė svetimą turtą:

jie, veikdami bendrininkų grupėje, būdami apsvaigę nuo alkoholio, 2010-03-24, apie 23.50 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m., pagrobė svetimą turtą, t.y. J. F. matant kitiems bute buvusiems ir aplink nukentėjusįjį J. D. sėdėjusiems nepažįstamiems neblaiviems asmenims, kas nukentėjusiajam sukūrė bauginančią situaciją, pareikalavo duoti pinigų. Šiam atsisakius, J. F. priėjo prie J. D. ir, apieškojusi rūbų kišenes, iš striukės dešinės pusės kišenės ištraukė 130 Lt bei mobilų telefoną „Nokia X3“ su jame buvusia „Bitės“ tinklo abonento kortele, bendros 120 Lt vertės. Po to, J. D. reikalaujant grąžinti pagrobtus daiktus bei pasakius, kad iš buto neišeis, kol jų neatgaus, T. S., veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, priėjo prie J. D. ir, siekdami išlaikyti paimtą turtą, po vieną kartą kumščiu smogė nukentėjusiajam į dešinį skruostą, tuo padarydami jam veido sumušimą su minkštųjų audinių patinimu, poodine kraujosruva, dešinio žandinio (maksiliarinio) ančio vidinės sienelės lūžimu, kas sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą, ir sumuštą J. D. išstūmė iš buto. Tokiu būdu J. F., T. S. ir tyrimo metu nenustatytas asmuo, veikdami bendrai, panaudodami fizinį smurtą, pagrobė J. D. priklausantį 250 Lt vertės turtą.

Kaltinamoji J. F. kaltės nepripažino ir parodė, kad vakare, apie 21.30 val. susipažino su Juozu ir kartu nuėjo pas Vitą su Tomu. Su Vita truputį išgėrė degtinės. Jau buvo po 22 val., kai J. D. jai davė 50 litų, kad parneštų dar degtinės ir cigarečių. Ji su Olegu nuėjo į naktinę parduotuvę ir nupirko degtinės bei cigarečių. Jiems grįžus į butą, J. D. pradėjo prie jos ir Vitos priekabiauti. Apie 12.30 val. ji išėjo. J. D. niekas nemušė. Su nukentėjusiuoju iki įvykio nebuvo pažįstama, su juo susipažino prie „Maximos“ parduotuvės Šilutės pl. 40. J. D. stovėjo su jos pažįstamu ir pasiūlė jai eiti į barą. Eiti į barą ji nesutiko ir pasiūlė jam eiti pas T. S., kurį pažįsta per Vitą. Pas Tomą ji atėjo blaivi, o Juozas buvo išgėręs. Į svečius atsinešė pusės litro degtinės ir penkis butelius „delaito“. Tomas buvo su Vita namie vieni, vėliau grįžo jų vaikai ir atėjo Olegas. Bute jie buvo keturiese. Tada Juozas davė 50 litų, kad parneštų cigarečių ir degtinės. J. D. ji neprašė pinigų alkoholiui, jis pats paprašė, kad ji nupirktų cigarečių. Bute pas T. S. prabuvo apie tris valandas. Juozas priekabiavo prie jos ir Vitos. Tomas pyko, kad Juozas lindo prie Vitos ir jo prašė išeiti, bet jis nėjo, todėl ji viena išėjo iš buto. Ryte sužinojo apie tai, kas įvyko. Juozo niekas nemušė, daiktų niekas neėmė, jo telefono nematė. Nežino, kodėl ją kaltina nukentėjusysis. Bute vartojo alkoholį ir truputį išgėrė, tačiau Juozo ji nestūmė ir nesudavė smūgių. Priekabiavimas neiššaukė konfliktinės situacijos, jai Juozas atsibodo, todėl jį paliko bute ir viena išėjo. Tarp jos ir nukentėjusiojo konflikto nebuvo. Nematė, kad T. S. būtų sudavęs nukentėjusiajam į veidą, kai T. S. išgeria, jis vos paeina.

Kaltinamasis T. S. kaltu neprisipažino ir parodė, kad datos nepamenu, kai tvarkėsi namuose ir buvo išgėręs. Užėjo pažįstama su J. D. ir atsinešė alkoholio, kurį pradėjo vartoti. Su J. D. vėliau ėjo į parduotuvę degtinės. Nusipirkę deginės ir du butelius pigaus vyno, toliau gėrė. Kada atėjo Olegas, nelabai pamena. Nežino, ar įvyko koks konfliktas bei kas galėjo ištraukti J. D. telefoną. O jei kas ir traukė telefoną, tai tikrai neakivaizdžiai. Kada kas išėjo namo - nežino, tačiau jei kas svečią atsiveda, tai svečio pas jį vieno nepalieka. Nežino, ar J. F. namo išėjo viena. Po to vakaro J. D. dar buvo užėjęs į svečius ir pasakė apie dingusį telefoną. Tačiau per akistatą J. D. neigė, kad po įvykio dar buvo užėjęs. Iš tyrėjos sužinojo, kad sudavė Juozui smūgį. Kai jis išgeria, negali net paeiti ir iki tualeto reikia jį nešti. Išgėręs negali pastovėti ant kojų, o tuo labiau negalėtų smūgiuoti. Kai išgeria, nebepaeina, todėl lieka sėdėti savo vietoje. Nežino iš kur pas J. D. atsirado sužalojimai. Olegą pažįsta iš matymo, jis tiesiog užėjo į svečius. J. F. atėjo vakare, dar iki 22 val. Tada jau buvo pavartojęs alkoholio, bet dar nebuvo labai girtas ir galėjo nueiti iki parduotuvės. Kojomis nebepaeina, kai išgeria pusantro litro degtinės, bet ne vienas tada turi išgerti. Dar nemiegojo, kai nukentėjusysis išėjo iš buto, bet kaip jis išėjo - nepamena. Neatsimena, kaip iš buto išėjo Jelena ir Olegas ir nelabai pamena, kaip Olegas pas juos atėjo, nes visą vakarą buvo neblaivus. Nepamena, kaip kompanija išsiskirstė.

Nukentėjusysis J. D. parodė, kad buvo draugiškai pakviestas išgerti. Jį pakvietė moteris, kurią sutiko prie „Maksimos“ parduotuvės Šilutės plente. Moteris jį užkalbino ir pakvietė į butą išgerti, tuo metu jau buvo išgėręs butelį alaus. Eidamas nupirko dar tris butelius alaus. Kai pirko alų, J. F. matė jo piniginę ir ten buvusius 130 litų. Bute Debreceno gatvėje, į kurį atėjo su J. F., buvo šeimininkė, du jos vaikai, dar viena moteris ir kaltinamasis T. S.. Pamatęs bute daug žmonių truputį išsigando, bet namo neišėjo, su savimi turėjo mobilų telefoną, tačiau juo nesinaudojo. Bute išbuvo apie dvi valandas. Ant stalo dar buvo degtinės, kurią jis nupirko, tačiau J. F. paprašė dar duoti pinigų svaigiems gėrimams, jam atsisakius duoti pinigų, buvo sumuštas. Jį mušė kaltinamasis T. S. ir sudavė į dešinį skruostikaulį. Pinigus ir telefoną ištraukė J. F.. Kiti bute buvę asmenys matė, kaip buvo ištraukti jo daiktai. Jis priešinosi, todėl ir gavo. Paskui jį pro duris išmetė jaunas vaikinas ir moteris. Tuomet jis nuėjo į Policijos komisariatą, tačiau pareigūnai pareiškimo nepriėmė, nes buvo išgėręs. Pamatęs važiuojantį policijos automobilį, pareigūnams paaiškino, kas nutiko. Po įvykio nebuvo tame bute ir su kaltinamaisiais nekalbėjo. Bute buvo keturi asmenys – jis, J. F., T. S., jaunuolis ir po to dar atsirado ir penktas asmuo. Dabar neatsimena, kiek ten tų žmonių buvo.

2012-07-17 Specialisto išvadoje G 768/12(03) nustatyta, jog J. D. padarytas veido sumušimas su minkštųjų audinių patinimu, poodine kraujosruva, dešinio žandinio (maksiliarinio) ančio vidinės sienelės lūžimas, kas sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą. Minimus sužalojimus J. D. galėjo gauti bukos traumos pasekoje, paveikus dešinę veido pusę kietu buku daiktu, galimai 2012-03-24 antros paros pusėje (b.l. 19, 21-22).

Iš 2012-05-22 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, jog J. D. iš jam pateiktų 6 fotonuotraukų atpažino moterį, užfiksuotą fotonuotraukoje Nr. 3, kaip nustatyta tai J. F., kuri iš jo 2012-03-34 pagrobė pinigus ir mobilų telefoną (b.l. 98-100).

Iš 2012-08-28 akistatos tarp nukentėjusiojo J. D. ir įtariamosios J. F. protokolo matyti, jog kiekvienas liko prie savo parodymų, prieštaravimai nepašalinti, J. D. patvirtino įvykio aplinkybes (b.l. 36-38).

Iš 2012-06-04 akistatos tarp nukentėjusiojo J. D. ir įtariamojo T. S. protokolo matyti, jog kiekvienas liko prie savo parodymų, prieštaravimai nepašalinti, J. D. patvirtino įvykio aplinkybes (b.l. 32-34).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamieji savo kaltės nepripažino, tačiau jų kaltė įrodyta nukentėjusiojo parodymais bei kita teismo posėdžio metu ištirta rašytine bylos medžiaga.

Kaltinamieji neigė sumušę nukentėjusįjį J. D. ir atėmę iš jo pinigus bei mobilų telefoną. Tačiau nukentėjusysis tvirtina, jog pakviestas kaltinamosios J. F. į butą išgerti, kartu su ja nuėjęs į „Maximos“ parduotuvę pirko alkoholinius gėrimus ir J. F. matė, jog jis turi pinigų. Jam atėjus į butą, esantį Debreceno g., pamatė esant daugiau žmonių. Nukentėjusiojo teigimu, bute buvo keturi asmenys – buto šeimininkė, jos vaikai, T. S. ir jis su J. F., vėliau atėjo dar vienas asmuo, t.y. jaunas vaikinas. Nagrinėjant bylą teisme, nustatyta, jog kompanija kartu vaišinosi alkoholiu, o pritrūkus gėrimų J. F. pareikalavo, kad J. D. dar nupirktų alkoholio, tačiau jam nesutikus, iš jo kišenių ištraukė pinigus ir mobilų telefoną, J. D. pareikalavus daiktus grąžinti, T. S. smogė nukentėjusiajam į dešinį skruostą, tuo padarydamas jam veido sumušimą su minkštųjų audinių patinimu, poodine kraujosruva, dešinio žandinio (maksiliarinio) ančio vidinės sienelės lūžimu, kas sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą. Pažymėtina, jog iš J. D. kišenių, pinigus ir mobilų telefoną J. F. ištraukė matant kitiems išgertuvių dalyviams. Po to, kaip teigė nukentėjusysis, jį sumuštą iš buto išmetė ten buvusi moteris ir jaunas vaikinas. J. D. tiek teismo posėdžio, tiek ir ikiteisminio tyrimo metu tvirtino, jog į veidą smūgiavo T. S., o daiktus ištraukė J. F.. Faktą, jog J. D. buvo sumuštas, kaltinamais T. S. neigė, tačiau šią aplinkybę patvirtina specialisto išvada (b.l. 19, 21-22). Be to, aplinkybės, jog nukentėjusysis J. D., kaltinamojo T. S. bute kartu su kitais asmenimis vartojo alkoholį neneigė ir kaltinamieji, tačiau tiek J. F., tiek T. S. neigė, jog nukentėjusysis buvo sumuštas ir iš jo atimti daiktai. Tačiau, vertinant aplinkybių visumą, akivaizdu, jog vartojant alkoholį kilo konfliktas tarp nukentėjusiojo ir kitų bute buvusių išgertuvių dalyvių, kai pritrūkus alkoholio nukentėjusysis J. D. atsisakė jo dar nupirkti, kai tuo tarpu J. F. žinojo, jog nukentėjusysis turi pinigų. Todėl visiškai realu, jog būtent J. F. ištraukė iš nukentėjusiojo kišenių pinigus ir mobilų telefoną. Todėl nukentėjusiojo parodymai, jog iš jo buvo atimti pinigai bei mobilus telefonas, jam atsisakius nupirkti dar alkoholio, o po to, pareikalavus daiktus grąžinti buvo ir sumuštas yra logiški ir atitinka įvykio aplinkybes. Kaltinamojo T. S. teiginiai, jog jis išgėręs visiškai nepastovi ant kojų ir todėl, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, negalėjo smūgiuoti J. D., teismo neįtikino, juolab, kaip pats teigė, iki ateinat J. D. jau buvo išgėręs, vadinasi jei su J. D., kaip pats teigė ir ėjo pirkti alkoholio, tai buvo jau neblaivus. Be to, teismo posėdžio metu nustatyta, jog alkoholio J. D. atsinešė ateidamas į butą pas kaltinamąjį J. S., kurį pirko kartu su kaltinamąja J. F., todėl darytina išvada, jog alkoholį kaltinamasis ėjo pirkti vienas jau po išgertuvių su J. D. ir būdamas gerokai neblaivus. Taigi T. S. teiginiai, jog pavartojęs alkoholio, jis negali pastovėti ant kojų, laikytini jo gynybine pozicija, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės. T. S. teiginius, jog jis išgėręs visiškai nepastovi ant kojų, patvirtinusi kaltinamoji J. F. bei teigusi, jog ji nematė, kad kas nors būtų paėmęs iš nukentėjusiojo jo daiktus ar jį mušęs, siekė paneigti savo dalyvavimą darant nusikaltimą ir taip išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Esant šioms aplinkybėms, pripažįstama, kad nukentėjusysis buvo sužalotas jo nurodytomis aplinkybėmis ir pagrobti nukentėjusiojo nurodyti daiktai, t.y. pinigai ir mobilus telefonas.

Kaltinamųjų kaltė visiškai įrodyta.

T. S. ir J. F., panaudodami fizinį smurtą, sumušė nukentėjusįjį ir pagrobė jam priklausantį turtą, jų veika kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d.

T. S. ir J. F. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįstama tai, jog nusikaltimą padarė, veikdami bendrininkų grupėje (LR BK 60 str. 1 d. 1 p.).

Skiriant bausmę kaltinamiesiems vadovaujamasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje, atsižvelgtina į padarytos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, į tai, kad kaltinamieji tiesiogine tyčia padarė nusikaltimą, kuris priskiriamas apysunkių nusikaltimų kategorijai, T. S. nusikalto pirmą kartą, tačiau jauno amžiaus vyras niekur nedirba ir kaip nustatyta „Sodros“ duomenimis niekada nedirbo (b.l. 161), Darbo biržoje nesiregistruoja ir nesistengia rasti darbą, neturi realaus pragyvenimo šaltinio (b.l. 162), baustas administracine tvarka už smulkias vagystes. J. F. teista ir šiuo metu atlieka bausmę už sunkų tyčinį nusikaltimą, dėl padarytos veikos neprisipažino ir savo poelgio nevertina kritiškai, be to, kaltinamieji nusikaltimą padarė būdami apsvaigę nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nuskalstamos veikos padarymui, teismas atsižvelgia ir į atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą.

Įvertinus minėtas aplinkybes, teismo nuomone, kaltinamiesiems skirtinos laisvės atėmimo bausmės, artimos straipsnio sankcijoje numatytam bausmės vidurkiui.

Teismo nuomone, bausmės tikslai kaltinamajam T. S. gali būti pasiekti, jos vykdymą` atidedant.

J. D. pareikštas 250 litų civilinis ieškinys turtinei žalai atlyginti laikytinas įrodytu, nors J. D. ir nepateikė ieškinio dydį patvirtinančių dokumentų, tačiau pilnai tenkintinas, nes žala nukentėjusiojo turtui padaryta tyčiniais kaltinamųjų veiksmais.

J. D. pareiškė 7000 litų civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti, motyvuodamas, jog dėl patirto sužalojimo turėjo nedarbingumo pažymėjimą ir negalėjo dirbti bei dėl to prarado dalį savo uždarbio.

Neturtinė žala pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl turi būti siekiama, kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinę ir fizinę skriaudą. Civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas, spręsdamas klausimą dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus. Taigi, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teisingumo principas įpareigoja, kad asmeniui padaryta žala būtų atlyginta visiškai, tačiau būtinai atsižvelgiant ir į žalą padariusio asmens turtinę padėtį, žalos padarymo aplinkybes ir kt. Protingumo principas reiškia, kad asmens veiksmus konkrečioje situacijoje būtina vertinti pagal apdairaus, rūpestingo, atidaus, t. y. racionalaus, protingo, asmens (bonus pater familias) elgesio adekvačioje situacijoje etaloną (CK 1.5.). Nukentėjusysis J. D., turėdamas tikslą išgerti, su nepažįstama moterimi sutiko eiti į butą ir tokiu būdu elgdamasis neapdairiai ir neprotingai, savo noru atsidūrė rizikingoje situacijoje, bute pamatęs ir daugiau jam nepažįstamų asmenų, visgi su jais girtavo. Taigi šioje situacijoje įžvelgiama ir nukentėjusiojo kaltė. Esminis ir lemiamas kriterijus, nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, yra nusikalstama veika sukelti padariniai, apibūdinti jau minėtoje CK 6.250 straipsnio 1 dalyje, tačiau nukentėjusysis savo ieškinyje nenurodo, kokias pasekmes jam sukėlė patirti sužalojimai. Pažymėtina, jog neturtinės žalos padarymo faktą ir tą aplinkybę, kad yra įstatymo nustatytas neturtinės žalos atlyginimo atvejis (CK 6.263 str. 2 d.), turi įrodyti ieškovas (CPK 178 str.).Savaime vien nusikaltimo padarymo faktas ar pakenkimas asmens sveikatai, kad ir menkiausio laipsnio ar neigiamo poveikio nepreziumuoja neturtinės žalos fakto. Tačiau teismas, vertindamas tai, jog žala buvo padaryta asmens sveikatai - vienai iš didžiausių įstatymu ginamų vertybių, pripažįsta asmens teisę į neturtinės žalos atlyginimą. Spręsdamas priteistinos sumos neturtinei žalai atlyginti dydžio klausimą, teismas atsižvelgia ne tik į kaltinamųjų kaltę, jų turtinę padėtį, bet ir į nukentėjusiojo elgesį bei kitas, turinčias reikšmės bylai, aplinkybes. Pusiausvyra tarp nukentėjusio asmens teisių į neturtinės žalos atlyginimą ir žalą padariusių asmenų turtinės padėties turi būti protinga ir adekvati ginamoms vertybėms.

Nukentėjusiojo prašoma priteisti neturtinė žala, atsižvelgiant į CK 6.250 str. 2 d. nustatytus kriterijus, nusikalstamos veikos padarinius, nukentėjusiojo bei kaltinamųjų interesų pusiausvyrą, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus bei į formuojamą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką – yra aiškiai per didelė, todėl tenkintina iš dalies.

Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos pareiškė 262,29 Lt civilinį ieškinį dėl gydymo išlaidų atlyginimo.

Iš bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusysis J. D. dėl sužalojimo buvo gydomas Klaipėdos Universitetinėje ligoninėje, gydymo išlaidos priteistinos iš kaltinamųjų solidariai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamas išdėstytu, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini)305 str., 307 str.;

nusprendė:

J. F. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d., ir paskirti laisvės atėmimą dvejiems metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d. ir 9 d. šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su bausme, paskirta Klaipėdos apygardos teismo 2012-06-05 nuosprendžiu, iš dalies jas sudedant ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – 4 (ketverius) metus laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Paskirti kardomąją priemonę suėmimą. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos. Į bausmės laiką įskaityti bausmę, iš dalies atliktą pagal 2012-06-05 Klaipėdos apygardos teismo nuosprendį.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti - panaikinti.

T. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d., paskirti laisvės atėmimą dvejiems metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1 d., 2 d. 5 p., 8 p., bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams, įpareigojant per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti.

Priteisti iš J. F. ir T. S. solidariai 250 litų turtinės žalos ir 500 litų neturtinės žalos atlyginimo J. D. bei 262,29 Lt gydymo išlaidų Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per šį Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Teisėja Adolfina Simaitienė