- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-08-31
- Bylos Nr.
- N-756-1678-07
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Virgilijus Valančius (pirm.), Stasys Gagys, Vaida Urmonaitė (pran.)
- Nukentėjusysis
- E. B.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Vaidos Urmonaitės (pranešėja), Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal nukentėjusiojo E. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2007 m. kovo 29 d. nutarimo M. O. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos pareigūnas M. O. , kaip fiziniam asmeniui, 2007 m. kovo 14 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą dėl to, kad jis, būdamas sodininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) pirmininku, nesudaręs darbo sutarties ir nustatyta tvarka neįforminęs darbo santykių, nuo 2006 m. gegužės 20 d. iki 2007 m. sausio 13 d. E. B. leido nelegaliai dirbti bendrijos kasininku, tuo pažeidžiant Darbo kodekso 98 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Atsakomybė už tai numatyta Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 41³ straipsnio 1 dalyje.
Vilniaus rajono apylinkės teismas 2007 m. kovo 29 d. nutarimu M. O. administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukė, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (ATPK 250 str. 1 d. 1 p.).
Teismas nurodė, kad byloje nėra jokių įrodymų, kad M. O. kaip fizinis asmuo ir darbdavys savo asmeninėms reikmėms samdė E. B. , tarėsi su juo dėl atlyginimo už asmeniškai jam dirbamą darbą ir turėjo jį mokėti iš savo lėšų, taip pat nėra įrodymų, kad M. O. , būdamas „neoficialiu sodininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) pirmininku“ (kaip nurodyta pirmame jam surašytame protokole), samdė darbuotoją ir leido jam nelegaliai dirbti bendrijoje. Iš pateiktų dokumentų matyti, kad sodininkų bendrijos „Raudondvaris“ įstatai juridinių asmenų registre įregistruoti ir įsigaliojo tik 2007 m. sausio 3 d., t. y. laikotarpiu, kai E. B. nurodo nelegaliai dirbęs bendrovėje, jos įstatai dar nebuvo registruoti. Iki šios datos galiojusių bendrijos įstatų teismui nepateikta, todėl toliau vadovaujamasi Sodininkų bendrijų įstatymo nuostatomis (2003 m. gruodžio 18 d. įstatymas Nr. IX-1934). E. B. 2007 m. sausio 18 d. paaiškinime nurodė, kad 2006 m. gegužės 20 d. susirinkime, kuriame jis buvo išrinktas kasininku, su juo nebuvo kalbėta dėl konkrečios atlyginimo už darbą sumos ir tik po bendrijos įstatų įregistravimo 2007 m. sausio 13 d. valdybos posėdyje buvo pasiūlyta sudaryti su juo darbo sutartį ir nurodyta suma, kurią bendrovė galėtų jam mokėti. Iš bendrijos 2006 m. gegužės 20 d. susirinkimo protokolo matyti, kad E. B. buvo išrinktas kasininku, tačiau jame nėra jokių duomenų, kad jis būtu buvęs pasamdytas bendrijos kasininku. Priešingai, iš patvirtinimo prie 2006 m. gegužės 20 d. protokolo matyti, kad tiek pats M. O. , tiek E. B. buvo išrinkti į pareigas su sąlyga, kad dirbs visuomeniniais pagrindais. Teismas padarė išvadą, kad būtinas darbo sutarties požymis,- susitarimas dėl atlygintinumo, - neįrodytas, o savanoriški darbai nesudaro ATPK 41³ straipsnyje numatyto pažeidimo sudėties. Pagal Sodininkų bendrijų įstatymo 15 straipsnio 3 bei 8 punktų nuostatas nustatyti ūkinės veiklos organizavimo ir valdymo tvarką bei su tuo susijusius įgaliojimus valdymo organui, taip pat jų darbo apmokėjimo sąlygas, samdomų darbuotojų skaičių ir jų darbo apmokėjimo tvarką gali tik bendrijos narių susirinkimas, o ne konkretus fizinis asmuo ar valdybos pirmininkas, susirinkimas neturi teisės pavesti kitiems bendrijos organams spręsti jo kompetencijai priskirtų klausimų. Darbuotojus į darbą priima ir atleidžia, bei sutartis su jais sudaro ir nutraukia bendrijos valdyba ir tik tada, kai yra bendrijos narių susirinkimo sprendimas (sodininkų bendrijų įstatymo 18 str.). Tokio sprendimo bendrijos narių susirinkimas nepriėmė, todėl nei valdyba, nei juo labiau jos pirmininkas neturėjo teisės samdyti E. B. ir neprivalėjo sudaryti su juo darbo sutarties.
II.
Apeliaciniu skundu E. B. prašo Vilniaus rajono apylinkės teismo nutarimą panaikinti ir bylą grąžinti iš naujo nagrinėti teisme. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1) Administracinio teisės pažeidimo protokolas M. O. surašytas kaip sodų bendrijos ,,Raudondvaris“ valdybos pirmininkui, apelianto darbdaviui. Pagal Sodininkų bendrijų įstatymo 18 straipsnio 1 dalį valdyba sudaro darbo sutartis, todėl akivaizdu, kad valdybos pirmininkas su E. B. , pastarąjį išrinkus kasininku, ir turėjo sudaryti darbo sutartį.
2) Iš 2007 m. sausio 13 d. protokolo Nr. 4 matyti, kad buvo sprendžiamas E. B. darbo apmokėjimo klausimas, protokole pripažįstama, kad susiklostę darbo santykiai ir už kasininko darbą turi būti mokama. 2006 m. gegužės 20 d. protokolo 6 punkte taip pat nėra nurodoma, kad kasininkas dirbs neatlygintinai. Atlyginimas buvo mokamas ir prieš E. B. dirbusiam kasininkui. Aplinkybes, kad M. O. buvo susitaręs su E. B. dėl darbo užmokesčio mokėjimo patvirtina R. V. parodymai.
3) Nenustačius nelegalaus darbo įvykio ir sudėties, teismas, vadovaudamasis ATPK 284 straipsnio 2 dalimi, turėjo įvertinti, ar administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veikoje nėra kito pažeidimo požymių (pvz., numatyto ATPK 41 straipsnio 1 dalyje).
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą M. O. prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus rajono apylinkės teismo nutarimą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
1) Protokolas M. O. surašytas kaip fiziniam asmeniui, o ne kaip darbdavio atstovui. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teigimu, jam asmeniškai E. B. jokių paslaugų neteikė ir darbų neatliko.
2) M. O. niekas nebuvo suteikęs įgaliojimų su E. B. pasirašyti darbo sutartį.
3) Bendrijos narių susirinkime E. B. buvo išrinktas bendrijos valdybos nariu, tačiau nei šio susirinkimo metu, nei vėliau valdybos posėdžiuose, klausimo dėl atlyginimo ir darbo sutarties su juo sudarymo nekėlė.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
Apeliacinis skundas netenkintinas.
ATPK 41³ straipsnyje nustatyta atsakomybė už nelegalų darbą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims.
Darbo kodekso 98 straipsnyje nurodyta, kad nelegaliu darbu laikomas darbas esant šio kodekso 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties. Darbo kodekso 93 straipsnyje nustatyta, jog darbo sutartis yra darbuotojo ir darbdavio susitarimas, kuriuo darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, o darbdavys įsipareigoja suteikti darbuotojui sutartyje nustatytą darbą, mokėti darbuotojui sulygtą darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sąlygas, nustatytas darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, kolektyvinėje sutartyje ir šalių susitarimu.
Taigi, M. O. veikos kvalifikavimui pagal ATPK 41³ straipsnio 1 dalį būtina nustatyti, jog M. O. buvo E. B. darbdavys, o E. B. , paklusdamas nustatytai darbo tvarkai, dirbo tam tikrą darbą, kurį atlikti jam pavedė darbdavys; darbdavys sumokėjo ar buvo įsipareigojęs sumokėti sulygtą darbo užmokestį. Byloje nėra materialių ir abejonių nekeliančių įrodymų, patvirtinančių šias aplinkybes. Kaip matyti iš sodininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) narių susirinkimo 2006 m. gegužės 20 d. protokolo (b. l. 6), tiek M. O. bendrijos pirmininku, tiek ir E. B. – kasininku, buvo išrinkti būtent šiame susirinkime. Pagal Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punktą nustatyti bendrijos samdomų darbuotojų skaičių ir jų darbo apmokėjimo tvarką yra išimtinė bendrijos narių susirinkimo teisė. Tokia pat nuostata įtvirtinta ir sodininkų bendrijos ,,Raudondvaris“ įstatų, įregistruotų Juridinių asmenų registre 2007 m. sausio 3 d. (b. l. 24-34) 33.3 punkte. Taigi, M. O. , netgi kaip bendrijos pirmininkas, neturėjo įgalinimų tartis su E. B. dėl darbo užmokesčio.
Kita vertus, administracinio teisės pažeidimo protokole M. O. pareikštas kaltinimas pažeidus Darbo kodekso 98 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas ir nesudarius su E. B. darbo sutarties, kaip fiziniam asmeniui, o ne kaip bendrijos pirmininkui. Administracinio teisės pažeidimo protokolas yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui ir apibrėžiamos to kaltinimo ribos. Jokių duomenų, kad M. O. , kaip fizinis asmuo, samdė E. B. darbo funkcijoms vykdyti, tarėsi su juo dėl darbo apmokėjimo ir pan., nėra. Tokios informacijos nepateikė ir pats E. B. .
Pirmosios instancijos teismas, tinkamai ištyrė bei įvertino byloje surinktus įrodymus, ir padarė pagrįstą išvadą, jog M. O. veikoje nėra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje, sudėties.
Vadovaujantis ATPK 284 straipsnio 2 dalimi administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis organas (pareigūnas) turi teisę pakeisti nuorodą į šio kodekso straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, numatantį atsakomybę už šį pažeidimą, jei administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta administracinio teisės pažeidimo esmė yra įrodyta, tačiau suklysta nurodant teisės normą. Galimybės keisti paties pažeidimo esmę ir nubausti asmenį už kitą pažeidimą, nei jis buvo patrauktas atsakomybėn administracinio teisės pažeidimo protokolu, bylą nagrinėjančiam organui (pareigūnui) įstatymas nesuteikia.
Pirmosios instancijos teismo nutarimas teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
E. B. apeliacinio skundo nepatenkinti.
Vilniaus rajono apylinkės teismo 2007 m. kovo 29 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.