Panevėžio apygardos teismo nutartis

Teisėja Rita BilevičienėBaudžiamoji byla Nr. 1A-546-193/2013Teisminio proceso Nr. 1-08-3-00004-2013-2Procesinio sprendimo kategorija 2.4.6.

2013 m. liepos 26 d.

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš kolegijos pirmininko Ričardo Gilio (pranešėjas), teisėjų Artūro Ridiko ir Valdo Petro Meidaus,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. R. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013-05-28 nuosprendžio, kuriuo:

J. R. a/k (duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK (toliau – BK) 140 str. 1 d. ir paskirtas laisvės apribojimas vieniems metams. Vadovaujantis BK 48 str. 5 d. 2 p. jis įpareigotas per laisvės apribojimo laikotarpį nebendrauti su A. G..

Nukentėjusiojo A. G. ieškinys neturtinei žalai tenkintas iš dalies ir iš J. R. priteista 800 Lt A. G. naudai neturtinei žalai atlyginti, 44 Lt proceso ir 500 Lt atstovavimo išlaidų.

A. G. a/k (duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu pagal BK 140 str. 1 d. ir paskirtas laisvės apribojimas vieniems metams. Vadovaujantis BK 48 str. 5 d. 2 p. įpareigotas per laisvės apribojimo laikotarpį nebendrauti su J. R..

Pagal BK 187 straipsnio 1 dalį A. G. išteisintas, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

Nukentėjusiojo J. R. 800 Lt turtinės žalos civilinis ieškinys dėl žalos atlyginimo, vadovaujantis BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktu, paliktas nenagrinėtu.

Nukentėjusiojo J. R. ieškinys neturtinei žalai tenkintas iš dalies ir iš A. G. J. R. priteista 1000 Lt neturtinei žalai atlyginti, 44 Lt proceso išlaidų ir 500 Lt atstovavimo išlaidų J. R. naudai.

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. R. nuteistas už tai, kad jis, 2012-10-23, apie 15.30 val. “Kaubariškio” sodininkų bendrijos sklype Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) alėja, Karsakiškio sen. Panevėžio r., kauptuku sudavė smūgius A. G. į kairę rankos plaštakos nykščio nugarinę dalį, ją prakirsdamas, tuo sukeldamas fizinį skausmą ir padarydamas nukentėjusiajam A. G. nežymų sveikatos sutrikdymą (BK 140 str. 1 d.).

A. G. nuteistas už tai, kad jis, 2012-10-23, apie 15.30 val. “Kaubariškio” sodininkų bendrijos sklype Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) alėja, Karsakiškio sen. Panevėžio r., su sodo žirklėmis, skirtomis medžiams genėti, sudavė J. R. keturis smūgius į rankas ir petį, tuo padarydamas jam poodines kraujosruvas dešiniame dilbyje, kairio peties sąnario srityje, odos nubrozdinimus kairio peties sąnario srityje, kairėje plaštakoje, tokiu būdu nežymiai sutrikdydamas nukentėjusiojo J. R. sveikatą (BK 140 str. 1 d.).

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje apeliantas J. R. ir jo gynėjas prašė skundą tenkinti, o A. G. ir jo gynėjas - skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Nuteistojo J. R. apeliaciniu skundu nuosprendis ginčijamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo – veikų kvalifikavimo pagal BK 140 str. 1 d., ir 187 str. 1 d., dėl teismo išvadų atitikimo bylos aplinkybėms, dėl netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų - civilinio ieškinio.

Pagal bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrąsias nuostatas, įtvirtintas BPK 320 str., apeliacinės instancijos teismas bylą tikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose.

Dėl prašymo išteisinti J. R. pagal BK 140 str. 1 d.

Nuteistasis J. R. kaltės nepripažino. Parodė, kad 2012-10-23 nuo 11 val. sodo kaimynas A. G. ėmė reikšti kokį tai nepasitenkinimą jo atžvilgiu. A. G. buvo vienas, jo žmonos nebuvo. Apie 15 val. girtas A. G. ėmė jį kolioti, gąsdino, kad visus sutvarkys. Su medžių genėjimui skirtomis žirklėmis A. G. iškirpo apie du metrus krūmų. Dirbdamas su kauptuku, J. R. perspėjo, kad nekarpytų gyvatvorės. A. G. su žirklėmis apeliantui sudavė keturis smūgius į ranką bei smūgį į žąstą. Jis iš A. G. žirkles atėmė. Tuomet A. G. pačiupo kauptuką ir juo ėmė mosuoti neva gindamasis. Apeliantas A. G. nesužalojo. Visa tai matė kaimynas P. P.. J. R. neigia, kad jis žirklėmis sužalojo A. G. ranką. Iš tiesu tai yra neaišku kuo buvo sužalota ranka žirklėmis ar kauptuku. A. G., po konflikto pas jį besilankiusiam sodo kaimynui P. P. A. G. rodė kauptuką, kuriuo jį buvo norima sužaloti. Tačiau jam A. G. nerodė nei sužaloto piršto, nei kaklo. Pasak teismo eksperto – A. G. galėjo pats susižaloti. Tai patvirtina, kad jis J. R. jokių sužalojimų jam nepadarė. Teigiama, kad smurtą per langą matė A. G. žmona. Tačiau ji nebuvo sode ir tai tvirtina 4 liudytojai. O A. G. įvykio dieną iš sodo nebuvo išvykęs. Todėl A. G. kaltinimai J. R. yra nepagrįsti. Apie įvykį apeliantas pranešė policijai, kreipėsi į med. ekspertus. J. R. buvo nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas.

Nuteistasis A. G. kaltės neprisipažino. Parodė, kad 2012-10-23, apie 10 val. jis J. R. paprašė, kad šis sutvarkytų ant keliuko užvirtusius J. R. priklausančius karklus. Kadangi jis jų netvarkė, todėl medžių genėjimui skirtomis žirklėmis A. G. iškirpo du supuvusius karklo krūmus. Gyvatvorė buvo apie 2 metrų aukščio ir 2 metrų ilgio. J. R. buvo neblaivus, elgėsi agresyviai, sakė “dink iš čia“. Kauptuku smogė A. G. per ranką, iš rankų išplėšė žirkles. A. G. pačiupo iš J. R. kauptuką. Grumtynių metu gindamasis, galėjo kauptuko kotu nubrozdinti šio ranką. Tuo metu J. R. žirklėmis A. G. sužalojo ranką. Tai matė A. G. žmona. A. G. nesutinka, kad jis J. R. padarė 800 Lt žalą, nes karklų gyvatvorė yra bevertė, ji apsodinta savavališkai ir užima bendro naudojimo keliuko dalį. Neturtinės žalos visiškai nepripažįsta. Konflikto metu kauptuku jam - A. G. buvo sužalota ranką, nubrozdintas kaklas, atimtas sekatorius. Vėliau, apžiūrint ekspertui, kaklo srityje žymių nebebuvo. Stumdamas J. R. nuo savęs galėjo jį sužaloti kauptuko kotu. Po konflikto A. G. kaimynui P. P. pasakojo apie J. R. smurtą. Sužalojimus matė namo kaimynė G. K. bei sūnus E. G..

Iš skundžiamu teismo nuosprendžiu nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad 2012-10-23 apie 15.30 val. „Kaubariškio“ sodininkų bendrijoje tarp jo narių J. R. ir A. G. kilo abipusis konfliktas dėl J. R. netinkamai prižiūrimos gyvatvorės, bei jos dalies iškirpimo, ką padarė A. G.. Apylinkės teismas pagrįstai ir motyvuotai konstatavo, kad žodinis konfliktas peraugo į abipusius smurtinius veiksmus, kurių metu jie abu buvo lengvai sužaloti. Konflikto bei žalojančių įrankių (kauptuko ir žirklių) buvimą pripažino patys nuteistieji, kiekvienas savaip interpretuodamas sužalojimų vienas kitam padarymo aplinkybes Abipusius smurtinius veiksmus patvirtino liudytojai P. P. (tiesiogiai matęs J. R. sužalojimą) ir S. G. (tiesiogiai mačiusi A. G. sužalojimą) (b.l. 73, 102). Iš specialistų Gintauto Serbentos parodymų (dėl jo tirto J. R. sužalojimų), R. Ž. parodymų (dėl jo tirto A. G. sužalojimų) bei jų išvadų matyti, kad J. R. ir A. G. buvo padaryti nežymūs sveikatos sutrikdymai, tikėtina įvykio aplinkybėse nurodytu būdu ir laiku (b.l. 24, 88-89). Kad įvykio dieną A. G. buvo sužalota ranka, ir kad ją, pasak A. G. pasakojimo, abipusio konflikto metu sužalojo J. R., patvirtino ir liudytojai V. S., Z. S., E. G. ir G. K. (b.l. 74, 102). Šių duomenų pagrindu apylinkės teismas nuosprendyje pagrįstai konstatavo, kad abi pusės (tiek A. G., tiek ir J. R.) iš tiesų buvo puolančiosios, o besiginančiųjų nebuvo. Pavojingo kėsinimosi, kuris būtų suteikęs teisę kuriam nors iš nuteistųjų gintis, nebuvo. Vieno kitam suduoti smūgiai I-osios instancijos teismo buvo pagrįstai vertinti neadekvačia reakcija konflikto metu ir abipuse kalte dėl atsiradusių pasekmių – tiek A. G., tiek ir J. R. padarytų nežymių sveikatos sutrikdymų. Apelianto teiginiai, kad jo liudytojų E. G. (nuteistojo A. G. sūnaus) ir G. K. (nuteistojo A. G. kaimynės) parodymus apie įvykio aplinkybes teismas turėjo vertinti itin atidžiai ir kritiškai , nėra pagrįsti, nes minėti asmenys liudija tik matę A. G. sužalotą ranką, o ne patį sužalojimo faktą.

Nurodytų įrodymų visetas leidžia pagrįstai teigti, kad fizinį skausmą ir nežymų sveikatos sutrikdymą A. G. J. R. padarė abipusio asmeninio konflikto metu tyčiniais smurtiniais nusikalstamais veiksmais, todėl kolegija konstatuoja, kad J. R. buvo teisingai pripažintas kaltu dėl nusikaltimo žmogaus sveikatai pagal BK 140 str. 1 d.

Skirdamas bausmę kaltinamajam J. R., teismas pagrįstai atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, stadiją bei kaltinamojo asmenybę. Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika yra priskiriama prie nesunkių nusikaltimų (BK 11 str.). J. R. kaltės nepripažino, neteistas, nedirba, neigiamai charakterizuojančių duomenų nėra, todėl atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, nesant atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, I-osios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad parenkant bausmės rūšį skirtina švelnesnė sankcijoje numatyta bausmė – laisvės apribojimas. (BK 140 str. 1 d. sankcija – viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas, laisvės atėmimas iki 1 metų).

Dėl prašymo pripažinti A. G. kaltu pagal BK 187 str. 1 d.

A. G. buvo kaltintas tuo, kad jis, 2012-10-23, apie 15.00 val. “Kaubariškio” sodininkų bendrijos sklype Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) alėja, Karsakiškio sen. Panevėžio r., būdamas neblaivus, grasindamas susidorojimu, tyčia sunaikino svetimą – J. R. priklausantį 800 Lt vertės turtą - apie 50 vienetų, apie 2,5-3 m. aukščio, prieš 15 metų pasodintų gyvatvorės sodinių, kurių vieneto vertė 15 Lt, juos keliose vietose iškarpęs su medžių genėjimui skirtomis sodo žirklėmis (BK 187 str. 1d.).

I-osios instancijos teismas padarė pagrįsta išvadą, kad J. R. nepateikė konkrečių įrodymų, kurie patvirtintų jam priklausančio 800 Lt vertės turto sunaikinimą ar sugadinimą. Iš tiesų duomenys byloje yra prieštaringi, kurie ir sukelia abejones dėl paties įvykio ir nusikalstamos veikos buvimo. Įvykio diena nurodoma 2012-10-23. Įvykio vieta neapžiūrėta. Anot J. R. buvo nukarpytos tujos, A. G. iškirpo apie 50 krūmų. Yra teismui pateiktos nuotraukos, kuriose matyti, kad nukirptos ne šakos, o visi krūmeliai, tarp kurių buvo ir tujų. Sunaikintą kiekį patvirtina liudytojai S. ir P.. Miškų urėdijos specialistas nenustatė kokios rūšies buvo išpjauti krūmai. Apeliacinės instancijos teisme J. R. pripažino, kad tai buvo ne tujos. Padarytą žalą apeliantas vertina gyvatvorės atkūrimo apsodinant tujomis verte, tačiau šie darbai neįvykdyti, todėl nėra pagrindo ir konstatuoti, kad buvo padaryta J. R. nurodoma žala. Liudytojai V.Z. S. ir P. P. parodė, kad buvo nupjautas koks tai kiekis (50 šakų, ar 5 metrai pločio) karklų.

Žinia, kad sunaikintas ar sužalotas turtas turi turėti materialinę vertę. Privalu vertinti ir tokio turto kiekį, paskirtį bei prarasto turto reikšmę. Nusikalstama veika inkriminuotina, kuomet padaroma žala viršija 1 MGL (130 Lt). Beverčių daiktų sunaikinimas nėra nusikaltimo dalykas. Tai yra pagrindiniai kriterijai veikos kvalifikavimui.

Nenustačius sunaikinto ar sužaloto svetimo turto dalyko bei jo įrodymais pagrindžiančios vertės, iš tiesu nėra pagrindo teigti, kad A. G. padarė BK 187 str. 1 d. nusikalstamą veiką. Todėl A. G. pagrįstai buvo išteisintas, jo veikoje nesant BK 187 str. 1 d. nusikalstamos veikos sudėties (BPK 3 str. 1 d. 1 p., 303 str. 5 d. 1 p.).

Dėl prašymo iš A. G. priteisti J. R. padarytą 800 Lt turtinę ir 5000 Lt neturtinę žalą.

Nukentėjęs J. R. pareiškė 5800 Lt civilinį ieškinį - 5000 Lt neturtinei žalai atlyginti, nes jam padaryta didelė moralinė žala, kadangi dėl jo atžvilgiu panaudoto fizinio smurto J. R. patyrė dvasinius išgyvenimus, gėdą nuo kaimynų, bei jaučia baimę; - 800 Lt turtinei žalai atlyginti, nes buvo sunaikinta jo gyvatvorė.

J. R. civilinis ieškinys dėl 5000 Lt neturtinės žalos teismo buvo tenkintas iš dalies. I-osios instancijos teismas pripažino, jog nukentėjusiajam buvo padaryta neturtinė žala. J. R. patyrė fizinį skausmą, pažeminimą, išgąstį. Tai patvirtina medicinos eksperto išvada - J. R. buvo suduoti 4 smūgiai. Todėl sutiktina su J. R. pozicija (apeliacinio teismo posėdyje), kad A. G. jį sužeidė kauptuko kotu ne gindamasis. Tačiau vertinant gyvenimišką patirtį fizinis skausmas, pažeminimas ir išgąstis pasireiškė trumpalaikiai, tiesioginių didesnių pasekmių jo sveikatai nesukėlė nei fizine, nei emocine prasme. Nukentėjusysis nei pas gydytojus, nei pas psichologą nesikreipė, todėl nėra duomenų, jog liekamieji reiškiniai turėtų įtakos ateityje. Todėl atsižvelgus į šias aplinkybes ieškinys buvo sumažintas. Taip pat, vadovaujantis CK 6.250 str. 2 d. nurodytais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgė į žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Įvertinus sužalojimo pasekmes, tai, kad ir pats nukentėjęs prisidėjo prie konflikto, kaltinamojo turtinę padėtį, kaltinamojo nedarbą, turimą nekilnojamą turtą bei pinigines lėšas bankinėse sąskaitose, teismas konstatavo, kad prašomas neturtinės žalos dydis yra aiškiai per didelis, todėl vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais jis buvo pagrįstai sumažintas iki 1000 Lt. Tokia suma atitinka ir teismų praktiką.

J. R. civilinis ieškinys dėl 800 Lt turtinės žalos (dėl iškarpytos gyvatvorės) atlyginimo buvo paliktas nenagrinėtu pagrįstai, kadangi A. G. išteisinamuoju nuosprendžiu paghal BK 187 straipsnio 1 dalį buvo išteisintinas BPK 303 str. 5 d. 1 punkto pagrindais. Žinia, kad tokiu atveju civilinis ieškovas turi teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka (BPK 115 str. 3 d. 2 p.).

Dėl prašymo palikti nenagrinėtu nukentėjusiojo A. G. civilinį ieškinį 5000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Skundžiamu nuosprendžiu A. G. pripažintas nukentėjusiu nuo J. R. nusikalstamų veiksmų, pareiškė 5000 Lt civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti tuo pagrindu, kad jam padaryta didelė moralinė žala. Skundžiamu nuosprendžiu pripažinta, jog A. G. padaryta neturtinė žala. Jo ieškinys dėl neturtinės žalos buvo tenkintas iš dalies- priteista 800 litų neturtinei žalai atlyginti. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija nustatė, kad J. R. pripažintas kaltu ir nuteistas pagrįstai. Pagrindo palikti nenagrinėtu A. G. civilinį ieškinį nebuvo. Tenkinti apelianto skundo reikalavimą šioje dalyje pagrindo taip pat nėra.

Dėl išdėstytų motyvų, tenkinti J. R. apeliacinį skundą (panaikinti nuosprendį ir priimti naują, kuriuo J. R. išteisinti pagal BK 140 str. 1 d.; nukentėjusiojo J. R. ieškinį neturtinei žalai tenkinti visiškai ir priteisti iš A. G. 5000 Lt J. R. neturtinei žalai atlyginti; priteisti iš A. G. 800 Lt J. R. turtinei žalai atlyginti; A. G. pripažinti kaltu pagal BK 187 str. 1 d.; nukentėjusiojo A. G. 5000 Lt neturtinės žalos civilinį ieškinį palikti nenagrinėtu), nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Nuteistojo J. R. apeliacinį skundą atmesti.