Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2017-03-30 · Civilinė byla Nr. 2-589-178/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-03-30
Bylos Nr.
2-589-178/2017
Teisminio proceso Nr.
2-57-3-00006-2017-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Alvydas Poškus
Ieškovas
J. B., Žemaitijos visuomenės parlamento
Atsakovas
Valstybės įmonei Registrų centro Klaipėdos filialui, notarei I
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2-589-178/2017Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00006-2017-3Procesinio sprendimo kategorija 3.1.14.8.5. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. kovo 30 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Poškus teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų J. B. ir Žemaitijos visuomenės parlamento atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. sausio 5 d. nutarties, kuria ieškovų J. B. ir Žemaitijos visuomenės parlamento ieškinį atsakovėms Valstybės įmonei Registrų centro Klaipėdos filialui, notarei I. Š., N. Š. dėl nuosavybės grąžinimo, testamento panaikinimo, restitucijos taikymo ir žalos atlyginimo atsisakyta priimti.

Apeliacinės instancijos teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Byloje sprendžiamas klausimas dėl atsisakymo priimti ieškinį pagrįstumo. Ieškovai J. B. ir Žemaitijos visuomenės parlamentas kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą su ieškiniu atsakovėms VĮ Registrų centro Klaipėdos filialui, notarei I. Š., N. Š. dėl nuosavybės grąžinimo, testamento panaikinimo, restitucijos taikymo ir žalos atlyginimo (ieškinio suma 137 100 Eur).

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. sausio 5 d. nutartimi ieškinį atsisakė priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 5 punkto pagrindu. Teismas nustatė, kad ieškovai 2016 m. kovo 14 d. kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą su analogišku ieškiniu (civilinė byla Nr. 2-1077-613/2016), prašydami panaikinti 2014 m. gruodžio 31 d. K. B. testamentą; areštuoti visą N. Š. asmeninį turtą, gautą paveldėtą turtą, pinigines banko sąskaitas pagal ieškinio sumą iki teismo sprendimo įsiteisėjimo; taikyti restituciją: įpareigoti VĮ Registrų centro Klaipėdos filialą panaikinti 2002 m. vasario 25 d. padarytą įrašą, įregistruoti nuosavybės teises į žemės sklypą (registro Nr. 55/14588) bei arkinius sandėlius (registro Nr. 55/14588) J. B. vardu bei išreikalauti iš VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo naujo arkinių sandėlių pirkėjo rekvizitus, apriboti bet kokius Sudmantų kaime esančių sandėlių teisinius veiksmus; uždėti areštą K. B. bankinėms sąskaitoms, į kurias UAB „Stonų granitas“ pervesdavo nuompinigius; įpareigoti UAB „Stonų granitas“ nuompinigius už arkinių sandėlių nuomą pervesti į depozitinę sąskaitą iki teismo sprendimo įsiteisėjimo; panaikinti UAB „Biowood“ nuosavybės teisių į žemės sklypą ir arkinius sandėlius įregistravimą; areštuoti žemės sklypą bei arkinius sandėlius, uždraudžiant su šiais objektais atlikti bet kokius teisinius veiksmus. Minėtoje byloje 2016 m. gruodžio 12 d. priimta nutartis, kurią ieškovai apskundė atskiruoju skundu, byla išsiųsta į Lietuvos apeliacinį teismą. Teismas, įvertinęs civilinėje byloje Nr. 2-1077-613/2016 pareikštus reikalavimus, nurodytas šalis, konstatavo, jog teismo žinioje yra civilinė byla dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, todėl naujai pateiktą ieškinį atsisakė priimti.

III. Atskirojo skundo argumentai

Ieškovai (toliau – apeliantai) atskirajame skunde prašo Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. sausio 5 d. nutartį panaikinti ir bylą perduoti Vilniaus arba Kauno apygardos teismui, kreiptis į Lietuvos teismų tarybą ir Generalinę prokuratūrą dėl baudžiamosios bylos iškėlimo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Skundžiama nutartis yra klaidinga ir neteisėta. Siekiant teisėtai apginti savo teises ir pareigas, ieškinys teismui paduotas trečią kartą. Teismas neįsigilino į pareikštą ieškinį, nutartį priėmusi teisėja A. P. yra priešiškai nusiteikusi apelianto J. B. atžvilgiu. Klaipėdos apygardos teismas ignoruoja Lietuvos apeliacinį teismą jau keturis kartus iš eilės. Lietuvos apeliacinis teismas yra nurodęs, kad niekas Klaipėdai netrukdo iškelti bylą, vesti bylą ir rinkti įrodymus. Nepagrįsti skundžiamos nutarties motyvai, kad byla yra analogiška Lietuvos apeliaciniam teismui išsiųstai bylai. Po Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. rugpjūčio 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1077-613/2016, Klaipėdos apygardos teismo teisėja G. S. neteisėtai antrą kartą ėmėsi bylos vedimo ir ieškinį atmetė. Minėtoje byloje ieškinio suma buvo 52 046 Eur, o nagrinėjamas ieškinys yra su kitais reikalavimais ir visai kitai sumai, t. y. 137 100 Eur. Nagrinėjamame ieškinyje iš esmės yra patikslinta reikalavimų esmė.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai

CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 str.). Nagrinėjamu atveju absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 5 punkto pagrindu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Atskirasis skundas netenkintinas.

CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatyme nustatyta tvarka kreiptis į teismą tam, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymu saugomas interesas. Teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, privalo išsiaiškinti, ar yra asmens teisės kreiptis į teismą prielaidų ir tinkamo įgyvendinimo sąlygų. Kai asmuo, pateikdamas teismui ieškinį, netinkamai įgyvendina savo procesines teises, teismas atsisako priimti ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies pagrindais. Pagal CPK 137 straipsnio 2 dalies 5 punktą teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu teismo žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Šio ieškinio nepriėmimo pagrindo tikslas yra užtikrinti, kad dėl vieno ir to paties ginčo nebūtų priimta kelių teismo sprendimų. Bylų (ieškinių) tapatumas nustatomas pagal šiuos kriterijus: 1) ginčo šalis (svarbu nustatyti, ar ieškovas (-ai) ir atsakovas (-ai) yra tie patys asmenys, kurie buvo tą patį ieškinio faktinį pagrindą ir dalyką turinčioje byloje); 2) ieškinio dalyką – reikalavimą, kurį ieškovas pareiškia atsakovui (svarbu nustatyti ne tiek reikalavimų lingvistinės formuluotės, kiek ginčo materialinį santykį, t. y. teisinio nagrinėjimo objektą ir gynybos būdą); 3) ieškinio faktinį pagrindą – aplinkybes, kuriomis grindžiamas reikalavimas (ieškinio pagrindas laikytinas tapačiu, kai jis grindžiamas tais pačiais juridiniais faktais). Pripažįstant bylas tapačiomis turi būti nustatyti visi bylų tapatumo požymiai. Nesant bent vieno aukščiau nurodyto požymio, nėra pagrindo konstatuoti, jog bylos tapačios bei atsisakyti priimti ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 5 punkto pagrindu. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, gavęs apelianto ieškinį, nustatė, kad apeliantas jau buvo kreipęsis į Klaipėdos apygardos teismą su analogišku ieškiniu (civilinė byla Nr. 2-1077-613/2016). Todėl, konstatavęs, jog teismo žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, naujai pareikštą (nagrinėjamą) apelianto ieškinį atsisakė priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 5 punkto pagrindu. Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismu, teigia, kad civilinėje byloje Nr. 2-1077-613/2016 ieškinio suma buvo 52 043 Eur, o nagrinėjamas ieškinys yra su kitais reikalavimais 137 000 Eur sumai bei nurodė, kad nagrinėjamoje byloje ieškinyje iš esmės yra patikslinta reikalavimų esmė. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad sprendžiant klausimą, ar skundžiama nutartis pagrįsta, vertintinos būtent jos priėmimo metu buvusios aplinkybės. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina, kad pirmosios instancijos teisme, gavus nagrinėjamą ieškinį, tame pačiame teisme civilinėje byloje Nr. 2-1077-613/2016 iš tikrųjų jau buvo nagrinėjamas toje byloje anksčiau apelianto paduoto ieškinio priėmimo klausimas. Civilinėje byloje Nr. 2-1077-613/2016 apelianto ieškinio dalykas – 2014 m. gruodžio 31 d. K. B. testamento panaikinimas bei įpareigojimas VĮ Registrų centro Klaipėdos filialą panaikinti 2002 m. vasario 25 d. padarytą įrašą, įregistruoti nuosavybės teises į žemės sklypą (registro Nr. 55/14588) bei arkinius sandėlius (registro Nr. 55/14588) J. B. vardu. Kiti pareikšti reikalavimai susiję su procesiniais klausimais, t. y. laikinųjų apsaugos priemonių taikymu, todėl nevertintini sprendžiant ieškinio tapatumo klausimą. Nagrinėjamu atveju apeliantas pareikštu ieškiniu (taip pat) prašo: 1) panaikinti 2014 m. gruodžio 31 d. K. B. testamentą; 2) įpareigoti VĮ Registrų centro Klaipėdos filialą panaikinti 2002 m. vasario 25 d. padarytą įrašą, teisinę registraciją perrašant pirminiam savininkui J. B. (apeliantui); 3) priteisti iš notarės I. Š. Žemaitijos visuomenės parlamentui 50 000 Eur nuostolių; kiti reiškiami reikalavimai yra procesiniai, nes susiję su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu. Nors skundžiamos nutarties priėmimo metu LITEKO duomenimis civilinė byla Nr. 2-1077-613/2016 nebuvo iškelta, tačiau, kaip minėta, jau buvo sprendžiamas ieškinio priėmimo klausimas, t. y. teismo nustatytų ieškinio trūkumų pašalinimo klausimas (CPK 137 str. 1 d., 138 str.). Taigi, teismo procesiniai veiksmai dėl anksčiau (lyginant su nagrinėjamu) pateikto ieškinio jau buvo atliekami. Jei apeliantas teismo nustatytus ieškinio trūkumus šių procesinių veiksmų atlikimo eigoje būtų pašalinęs, ieškinys būtų laikomas paduotu jo pateikimo teismui dieną (CPK 115 str. 3 d.). Todėl nors formaliai bylos (ne)iškėlimo klausimas dar nebuvo išspręstas, teismas, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pagrįstai sprendė, kad skundžiamos nutarties priėmimo metu teismo žinioje jau buvo kita apelianto anksčiau inicijuota byla (CPK 137 str. 2 d. 5 p.). Sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad nagrinėjamu atveju apelianto reiškiami reikalavimai laikytini tapačiais civilinėje byloje Nr. 2-1077-613/2016 pareikštiems reikalavimams (žr. nutarties 12 punktą). Iš esmės neginčytina, kad minėtose ieškiniuose yra reiškiami tokie patys reikalavimai dėl 2014 m. gruodžio 31 d. K. B. testamento panaikinimo ir įpareigojimo VĮ Registrų centro Klaipėdos filialą panaikinti bei padaryti įrašą dėl tų pačių nekilnojamųjų daiktų – žemės sklypo ir arkinių sandėlių. Susipažinus su civilinėje byloje Nr. 2-1077-613/2016 priimtomis teismo nutartimis, matyti, kad apeliantai minėtoje byloje reiškė reikalavimą taip pat ir atsakovei notarei I. Š., nurodydami, kad ji privalo prisiimti materialinę atsakomybę už padarytus pažeidimus. Civilinėje byloje Nr. 2-1077-613/2016 2016 m. spalio 26 d. nutartimi, kuria nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti, apeliantai, be kita ko, buvo įpareigoti nurodyti ir notarės konkrečius pažeidimus, kokio dydžio ir kokiu pagrindu notarei kyla materialinė atsakomybė bei pateikti minėtas aplinkybes patvirtinančius įrodymus. Taigi, apeliantai nagrinėjamu atveju reikšdami ir notarei I. Š. reikalavimą dėl 50 000 Eur nuostolių atlyginimo, iš esmės tik tikslino civilinėje byloje Nr. 2-1077-613/2016 ieškinio (ir) notarei trūkumus. Atskirajame skunde patys apeliantai nurodo, kad nagrinėjamas ieškinys paduotas trečią kartą, o jame yra patikslinti reikalavimai. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vienu metu negali būti pradėti keli procesai ir iškeltos kelios bylos tarp tų pačių šalių dėl to paties ginčo, grindžiamo iš esmės tapačiomis aplinkybėmis. Reikalavimo grindimas tik patikslintais ir/ar papildytais, bet iš esmės tais pačiais faktais, nereiškia ginčo netapatumo. Kitokios ieškinio sumos nurodymą apeliantai taip pat nepagrįstai vertina kaip reiškiamus kitus reikalavimus. Tiek civilinėje byloje Nr. 2-1077-613/2016 nurodoma ieškinio suma 52 046 Eur, tiek nagrinėjamu atveju ieškinio suma 137 100 Eur yra susijusios su to paties turto (žemės sklypo ir arkinių sandėlių), dėl kurio paveldėjimo apeliantai ginčija testamentą, verte. Vien tai, kad šioje byloje apeliantai nurodė kitą to paties turto vertę (ją padidino), nesudaro pagrindo išvadai, jog nagrinėjamo ieškinio reikalavimai skiriasi nuo civilinėje byloje Nr. 2-1077-613/2016 pareikštų reikalavimų. Minėta, kad vertinant pareikštų ieškinių dalykus svarbu nustatyti ginčo materialinį santykį, o ne reikalavimų lingvistines formuluotes, ieškinio sumąAtsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apeliantai nagrinėjamoje byloje iš esmės tapačius reikalavimus grindžia tomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis (juridiniais faktais) kaip ir civilinėje byloje Nr. 2-1077-613/2016, atsakovais yra tie patys asmenys. Todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 5 punkto pagrindu, o skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).Apelianto prašymai dėl bylos perdavimo Vilniaus arba Kauno apygardos teismui bei kreipimosi į Lietuvos teismų tarybą ir Generalinę prokuratūrą nenagrinėtini. Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalyką sudarė Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. sausio 5 d. nutarties teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas, o minėtų apelianto prašymų nagrinėjimas nepatenka į bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Pažymėtina ir tai, kad bylų perdavimo kitiems teismams klausimai yra sprendžiami CPK 34 straipsnio nustatyta tvarka.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 - 338 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. sausio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Alvydas Poškus