- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-02-24
- Bylos Nr.
- 1A-128-317-2010
- Teisminio proceso Nr.
- 63-1-00443-2009
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Algirdas Jaliniauskas (pirm.), Jurgis Kiškis, Algerdas Urbšys
- Nuteistasis
- V. V.
- Nukentėjusysis
- O. M.
Pranešėjas: Algirdas Jaliniauskas Baudž. byla Nr. 1A-128-317/2010
2010 m. vasario 24 d.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algirdo Jaliniausko, teisėjų Jurgio Kiškio ir Algerdo Urbšio, sekretoriaujant Audronei Stankevičiūtei, Vidai Butiškienei, dalyvaujant prokurorei Rimai Žaltauskaitei, gynėjui Edvinui Sergaičiui, nuteistajam V. V., VTAT atstovui Vygintui Aukštuoliui, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. V. apeliacinį skundą dėl 2009 m. gruodžio 3 d. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo V. V. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal LR BK 140 str. 2 d. laisvės atėmimu 7 (septyniems) mėnesiams.
Vadovaujantis LR BK 75 str., laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams ir paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - 7 MGL (910 Lt) dydžio įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant įmoką sumokėti per keturis mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Nuteistajam paskirtas įpareigojimas be sutikimo institucijos prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, neišvykti iš gyvenamosios vietos.
Iš V. V. nukentėjusiajam O. M. priteista 1500 Lt neturtinei žalai atlyginti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. V. nuteistas už tai, kad 2009 m. liepos 29 d. apie 16 val. 47 min. prie (duomenys neskelbtini) vidurinės mokyklos aikštelės, esančios (duomenys neskelbtini) iš pykčio tyčia sudavė koja vieną smūgį į pilvą mažamečiui O. M. gim. (duomenys neskelbtini), sukeldamas jam fizinį skausmą bei padarydamas pilvo sumušimą, t.y. nežymų sveikatos sutrikdymą.
Šalies argumentai
Nuteistasis V. V. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2009-12-03 nuosprendį ir priimti kitą-išteisinamąjį nuosprendį.
Skunde nurodo, jog apylinkės teismo nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas, teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, padarė esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, sukliudžiusių teismui nešališkai ir išsamiai išnagrinėti bylą bei priimti teisingą nuosprendį.
Apelianto teigimu, ikiteisminio tyrimo metu ir bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu jis prašė apklausti liudytojomis jo mažametę dukrą A. V. bei mažametę V. N.. Jo prašymas buvo atmestas, nors vykdydamas BPK 1 str. nuostatas išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas, teismas privalėjo apklausti jo įvardintas liudytojas. To nepadaręs, teismas pažeidė LR BPK 20 str. 5 d. ir 7 str. nuostatas bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką.
Apeliantas pažymi, jog teismas nuosprendyje rėmėsi tik spėliojimais ir prielaidomis. Anot apelianto, teismas netinkamai kvalifikavo jo veiką pagal LR BK 140 str. 2d., kadangi nėra neginčijamai įrodyta esminė aplinkybė - mažamečio sumušimo, jo sužalojimo ar fizinio skausmo sukėlimo faktas, nes specialisto išvadoje nurodyta, kad mechaninės traumos požymių nekonstatuota, apžiūrint pilvą pažeidimo požymių nėra. Jo teigimu, specialistas ne tik vizualiai jokių sumušimo pėdsakų nerado ir neužfiksavo, bet ir vienareikšmiai konstatavo, kad jokių sumušimo pėdsakų neužfiksuota netgi atlikus echoskopinį tyrimą. Dėl to, jo nuomone, teismas netinkamai ir pažeisdamas LR BPK 20 str. 5d. nustatytas taisykles vertino jam pateiktą įrodymą-specialisto išvadą Nr. G 2356/09(02).
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis V. V. ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, jame išdėstytais argumentais.
Prokurorė nuteistojo V. V. skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo V. V. apeliacinis skundas atmestinas.
Apylinkės teismas priėmė teisme ištirtais įrodymais pagrįstą ir motyvuotą nuosprendį, kuriame teismo padarytos išvados pilnai atitinka bylos aplinkybes, o baudžiamasis įstatymas nuteistojo V. V. atžvilgiu pritaikytas tinkamai.
Nuosprendyje aptarti įrodymai patvirtina, kad V. V. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką t.y. kad 2009-07-29 V. V. tyčia spyrė koja mažamečiui O. M., sukeldamas jam fizinį skausmą, padarydamas pilvo sumušimą t.y. nežymų sveikatos sutrikdymą. Veika tinkamai kvalifikuota pagal LR BK 140 str. 2d.
Kaltinamojo V. V. kaltę patvirtina nuoseklūs nukentėjusiojo O. M. parodymai duoti tiek tyrėjui, tiek ir ikiteisminio tyrimo teisėjui, kuriais abejoti kolegija neturi pagrindo, nes juos patvirtina nuoseklūs mažamečio M. V., jo tėvo M. V., nukentėjusiojo motinos-V. M. parodymai, asmens parodymo atpažinti pagal nuotraukas protokolai, specialisto išvada. Nukentėjusysis patvirtino, jog nuo V. V. spyrio jis jautė fizinį skausmą, specialistė išvadoje patvirtino, jog dėl pilvo sumušimo O. M. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, todėl V. V. veika tinkamai buvo kvalifikuota pagal LR BK 140 str. 2d. Apeliacinės instancijos teismas neturi objektyvaus pagrindo abejoti specialisto išvada Nr. G2356/09(2), kurioje O. M. konstatuotas pilvo sumušimas, atitinkantis nežymų sveikatos sutrikdymą, todėl nepagrįstai nuteistasis teigia, jos specialisto išvada nepatvirtina padaryto sužalojimo
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo prašymu apklaustos liudytojomis mažametės A. V. bei V. N. patvirtino tik tai, jog buvo kilęs žodinis konfliktas tarp mažamečio O. M. ir nuteistojo V. V.. V. N. aplamai nemačiusi kaip vystėsi įvykiai po to, kai ji po žodinio nuteistojo ir mažamečio nukentėjusiojo konflikto iš įvykio vietos pasišalino. A. V. teisme patvirtino, jog jos tėtis-nuteistasis V. V. spyrė į nukentėjusiojo pusę, tačiau nurodė, jog pataikė į jo dviratį. Šiais A. V. parodymais kolegija netiki ir jais nesivadovauja, kadangi ši mažametė liudytoja yra nuteistojo dukra ir yra suinteresuotas asmuo. Be to jos parodymai prieštarauja ne tik nuosekliems mažamečio M. V., jo tėvo M. V., nukentėjusiojo motinos - V. M. parodymams, kuriais nėra objektyvaus pagrindo abejoti, bet ir paties V. V. parodymams tyrimo metu( b.l.55), kuriuose V. V. teigė, jog jo konflikto su O. M. metu bei tuo metu, kai jis spyrė, dukters A. V. įvykio vietoje nebuvo.
LR BPK 305 str. 1 d. 2 p. įpareigoja teismą savo išvadas grįsti tais įrodymais, kurie įvertinti vadovaujantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Ši norma nustato, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.
Apeliacinės instancijos teismas nerado teisinio pagrindo abejoti tuo, kad įrodymus vertinusio pirmos instancijos teismo vidinis įsitikinimas nebuvo pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Sprendžiant nuteistojo V. V. kaltės klausimą, nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, turėjusių esminę reikšmę tiriant įrodymus bei paveikusių nuosprendžio teisėtumą bei pagrįstumą. Kaltinamojo kaltė grindžiama nuosprendyje aptartais teisme ištirtais bylos duomenimis. Šie faktiniai duomenys, kaip įrodymų šaltinis, gauti teisėtais būdais baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka. Jų patikimumas LR BPK numatytomis priemonėmis patikrintas teismo proceso metu. Teismas nuosprendį pagrindė ne spėliojimais ir prielaidomis, o teisme ištirtais įrodymais, nuosprendį surašė vadovaudamasis LR BPK 305 str. nuostatomis, surinktus įrodymus įvertino bendrame bylos duomenų kontekste, todėl nuosprendį naikinti skunde nurodytais motyvais nėra objektyvaus pagrindo.
Kolegijos nuomone, apylinkės teismo nuosprendis yra motyvuotas, argumentuotas, teisėtas ir pagrįstas, todėl jį naikinti nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Kolegija, vadovaudamasi LR BPK 326 str. 1 d. 1 p.
nutarė:
Nuteistojo V. V. apeliacinį skundą atmesti.