Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ operatoriumi, neteistas;

L. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, vedęs, nedirbantis, teistas:

1. 2012-04-16 Jonavos rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 straipsnio 1 dalį – 10 MGL dydžio bauda (bauda sumokėta);

2. 2013-06-04 Jonavos rajono apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – 85 parų arešto bausme;

3. 2013-06-04 Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal BK 189 straipsnio 1 dalį – 15 MGL (1950 Lt) dydžio bauda;

4. 2013-11-20 Kauno apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, 259 straipsnio 2 dalį – 2 metams laisvės atėmimo ir 15 MGL bauda;

5. 2014-01-16 Jonavos rajono apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį –1 metams laisvės atėmimo;

6. 2014-07-01 Jonavos rajono apylinkės teismo pagal BK 189 straipsnio 1 dalį, 64¹ straipsnį – 6 mėnesiams laisvės atėmimo, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, 64 straipsniu bausmė subendrinta su 2013-11-20 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 10 mėnesių ir 15 MGL bauda, 2015-05-13 Jonavos rajono apylinkės teismo nutartimi 2014-07-01 nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2015‑04‑10 Kauno apylinkės teismo nutartimi naujai paskirta švelnesne bausme pagal 2013-11-20 nuosprendį ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 2 metams 8 mėnesiams ir 15 MGL bauda;

7. 2015-06-04 Jonavos rajono apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu, subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 1 metams 9 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis ši bausmė subendrinta su Jonavos rajono apylinkės teismo 2014‑07‑01 nuosprendžiu bei šio teismo 2015-05-13 nutartimi naujai paskirta bausme, laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams ir 15 MGL bauda ir paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 3 metams 2 mėnesiams ir 15 MGL bauda,

kaltinami pagal BK 178 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. B. ir L. Z., veikdami bendrininkų grupėje, pagrobė svetimą turtą – automobilį, o būtent, laikotarpiu nuo 2017-08-24 19:30 val. iki 2017-08-25 09:00 val. (duomenys neskelbtini), daugiabučio namo kieme, tyčia pagrobė svetimą turtą – V. Š. priklausantį 7000,00 Eur vertės automobilį „VW TOURAN“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (norvegiška registracija), su automobilio dokumentais, ir jame buvusį kitą V. Š. turtą: du mobilaus ryšio telefonų kroviklius, kurių vieno vertė 12,00 Eur, bendros 24,00 Eur vertės, Led šviestuvą su krovikliu, 18,00 Eur vertės, Led šviestuvą su dviem krovikliais, 20,00 Eur vertės, navigaciją ,,Goclever", 40,00 Eur vertės, saulės akinius ,,Biltema", 20,00 Eur vertės, saulės akinius, 25,00 Eur vertės, automobilinį kompresorių, 25,00 Eur vertės, komplektą, kurį sudarė kampinis šlifuoklis ,,Meec" ir veržliasūkis ,,Meec" su dviem akumuliatoriais ir krovikliu, bendros 250,00 Eur vertės, Peugeot 3008 1.6 HDI automobilio turbiną, 250,00 Eur vertės, Toyota HYACE du stabdžių diskus, kurių vieno vertė 20,00 Eur, bendros 40,00 Eur vertės, automobilio stebulę, 50,00 Eur vertės; juodą geležinę dėžę su įrankiais, 300,00 Eur vertės, juodą plastikinę dėžę su įrankiais, 100,00 Eur vertės, tris mažas dėžes su įvairiais raktais, kurių vienos vertė 15,00 Eur, bendros 45,00 Eur vertės, naujas elektriko reples, 10,00 Eur vertės, naujas vyriškas darbines pirštines, 18 porų, kurių viena 1,50 Eur vertės, bendros 27,00 Eur vertės, automobilio tvarkymui skirtas įrankių galvutes, 10 vienetų – bendros 20,00 Eur vertės, popierinę dėžę su medvaržčiais ir vinimis, bendros 200,00 Eur vertės, iš viso pagrobė svetimo, V. Š. priklausančio, turto už 8464,00 Eur, taip pat beverčius daiktus: mobilaus ryšio telefoną Sony 4X, vaikišką megztinį bei šuns rankinę – nešyklę.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymai, veikos kvalifikavimas, jų vertinimas

BK 178 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas pagrobė automobilį. Išanalizavęs ir įvertinęs šių duomenų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, kad kaltinamieji V. B. ir L. Z. pagrobė nukentėjusiojo V. Š. turtą – automobilį ,VW TOURAN“. Kaltinamųjų kaltė įrodyta jų pačių visišku prisipažinimu, nukentėjusiojo V. Š. parodymais, apžiūros protokolu, parodymų patikrinimo vietoje protokolais bei kita ikiteisminio tyrimo metu surinkta ir teisiamojo posėdžio metu ištirta bylos medžiaga. Kaltinamieji padarė bendrą nusikalstamą veiką, bendrininkaudami tarpusavyje. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkavimas yra ypatinga tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis (BK 24 straipsnio 1 dalis). Bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iš jų yra vykdytojai (BK 25 straipsnio 2 dalis). Bendrininkavimo subjektyvieji požymiai yra tyčia ir susitarimas. Tyčia bendrininkavimo atveju pasireiškia tuo, kad kiekvienas bendrininkas suvokia, kad jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis jam inkriminuoto nusikaltimo padaryme. Bendrininkavimas – tai bendra kelių asmenų veikla, todėl visos dėl veikos kilusios pasekmės inkriminuojamos kiekvienam iš bendrininkų, nepriklausomai nuo kiekvieno iš jų vaidmens, veiksmų pobūdžio bei intensyvumo ir indėlio į nusikaltimo padarymą. Bendravykdytojas yra ne tik tas asmuo, kuris pats realizuoja visus nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius, bet ir tas, kuris realizuoja dalį jų.

Nustatyta, kad kaltinamieji veikė bendru sutarimu, išreikštu konkliudentiniais veiksmais (t. y. pritarimu vienas kito veiksmams, šių veiksmų tęsimu, kol buvo pasiektas tikslas), kiekvienas kaltinamasis realizavo dalį pagrobimo sudėties objektyviųjų požymių: L. Z. išlaužė automobilio durelių spyną, išlaužė atsuktuvu automobilio užvedimo spynelę ir automobilį užvedė; V. B. automobilį nuvairavo į jų sutartą vietą bei vėliau į vietą, kur vogtas automobilis buvo perduotas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui. Nors kaltinamasis V. B. nurodė, kad jis tik parvarydavo vogtus automobilius ir už tai gaudavo 200, 00 Eur užmokestį, tačiau tokie jo veiksmai atitinka bendrininkavimą. Jis susitiko su L. Z. žinodamas susitikimo tikslą, į įvykio vietą atvyko suprasdamas ketinimą daryti nusikalstamus veiksmus – grobti svetimą turtą, todėl atlikdamas šiuos veiksmus kaltinamasis suvokė, kad bendrai su kitu asmeniu jis dalyvauja darant nusikalstamą veiką, tam pritarė bei veikė bendra ir vieninga tyčia. Nusikalstama veika padaryta abiejų kaltinamųjų bendrais nusikalstamais veiksmais, jų veika teisingai kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 2 dalį.

Dėl bausmių skyrimo, procesinių prievartos priemonių

Skirdamas bausmę L. Z. teismas atsižvelgia į tai, kad jo padaryta veika priskiriama apysunkiams nusikaltimams, jis teistas už analogiškas nusikalstamas veikas (b. l. 149-155), turi galiojančių administracinių nuobaudų (b. l. 157-159), vykdo individualią veiklą (b. l. 161). Taip pat atsižvelgiama į atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), ir atsakomybę sunkinančias aplinkybes – veiką padarė bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas), taip pat nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajai BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą bausmę – terminuotą laisvės atėmimą. Baudžiamoji byla išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis L. Z. savo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo pripažįsta, todėl jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

L. Z. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (b. l. 135-136).

2018-01-16 prokuroro nutarimu L. Z. paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą turtui, esančiam Swedbank, AB sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Luminor bank, AB sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), už 8464,00 Eur sumą (b. l. 164) paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Skirdamas bausmę V. B., teismas atsižvelgia į tai, kad jo padaryta veika priskiriama apysunkiams nusikaltimams, jis neteistas (teistumas išnykęs) (b. l. 103-105), turi vieną galiojančią administracinę nuobaudą (b. l. 111), dirba (b. l. 112). Taip pat atsižvelgiama į atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančią aplinkybę – veiką padarė bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą bausmę – terminuotą laisvės atėmimą. Baudžiamoji byla išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis V. B. savo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo pripažįsta, todėl jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Pagal BK 75 straipsnio1 dalį asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų; bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad paskirtosios bausmės vykdymo atidėjimas, esant BK 75 straipsnyje numatytoms sąlygoms, leidžia teismui įvairesniais būdais siekti BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų. Teismas, taikydamas BK 75 straipsnį, baudžiamosios veikos ir bausmės individualizavimą atlieka du kartus: pirma – teismas, vadovaudamasis bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, įvertina nusikaltimo pobūdį ir jo pavojingumo laipsnį, kaltininko asmenybę bei atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes ir, atsižvelgdamas į aplinkybių visumą, parenka sankcijoje numatytą bausmės rūšį ir dydį, tinkamiausią bausmės tikslams pasiekti; antra – nustatęs BK 75 straipsnyje numatytas sąlygas, teismas šias aplinkybes įvertina dar kartą, spręsdamas, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Tačiau, atidėdamas paskirtosios bausmės vykdymą, teismas turi spręsti, ar pritaikytų baudžiamųjų teisinių priemonių ir teismo paskirtų įpareigojimų visuma turės poveikį kaltininkui ir kad ateityje jis laikysis įstatymų bei nedarys naujų nusikaltimų. Baudžiamasis įstatymas nenurodo aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas BK 75 straipsnyje numatytas nuostatas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdamas šį klausimą, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės tikslais, nustatytais BK 41 straipsnio 2 dalyje. Be to, spręsdamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, teismas turi įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe, t. y. įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis ir pan. Teismo sprendimu kartu turi būti siekiama išsaugoti kaltininko teigiamus socialinius ryšius. Teismas, įvertindamas byloje esančius duomenis apie kaltininko asmenybę, ypatingą dėmesį turi kreipti į tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius (kaltininkas neteks nuolatinio darbo, galimybių baigti mokslą ar įgyti specialybę, nebus kam prižiūrėti sergančiųjų ar neįgaliųjų, bus apsunkintas vaikų išlaikymas, prarastas ryšys su jais bei šeima ir pan.). Todėl nuteistojo asmenybė ir kitos reikšmingos bylos aplinkybės turi būti įvertintos ne tik skiriant bausmę, bet ir nusprendus atidėti bausmės vykdymą. Bylos duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad konkrečiam nuteistajam bausmės tikslai bus pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr.2K-183/2014, 2K-61-895/2015, 2K-66-303/2015).

Atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę, jo vaidmenį darant nusikalstamą veiką, į tai, kad V. B. padarė ne smurtinį nusikaltimą, kad jis dirba, turi tvirtus socialinius ryšius, kad būdamas laisvėje turės daugiau galimybių atlyginti nusikaltimu padarytą žalą, teismas mano, kad bausmės tikslai jo atžvilgiu gali būti pasiekti be realaus bausmės atėmimo bausmės ir jį dar galima pataisyti neizoliuojant nuo visuomenės.

V. B. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (b. l. 89-90).

2018-01-16 prokuroro nutarimu V. B. paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą turtui esančiam Swedbank, AB sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) už 8464,00 Eur sumą (b. l. 116) paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Dėl civilinio ieškinio

Nukentėjusysis V. Š. pareiškė civilinį ieškinį dėl 8464,00 Eur padarytos turtinės žalos atlyginimo (b. l. 25). Kaltinamieji ieškinį pripažino. Nukentėjusiojo civilinis ieškinys yra įrodytas aukščiau aptartais įrodymais ir tenkintinas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.263 straipsnio 2 dalis).

„VW TOURAN“ raktelis, 1 vnt., saugomas Šiaulių AVPK saugykloje, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintinas nukentėjusiajam V. Š..

Kompaktinis diskas su pokalbių ir ryšio bokštų išklotinėmis saugotinas su byla.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304 – 307 straipsniais, 312 straipsniu,

nusprendžia:

V. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirtą bausmę mažinti 1/3 ir paskirti 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1, 2 dalimis paskirtos bausmės vykdymą atidėti vienerių metų laikotarpiui, įpareigojant per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir tęsti darbą.

V. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

2018-01-16 prokuroro nutarimu V. B. paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

L. Z. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 1 (vienų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, atliekant bausmę pataisos namuose.

Remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirtą bausmę mažinti 1/3 ir paskirti skirti jam 1 (vienų) metų laisvės atėmimo bausmę, atliekant bausmę pataisos namuose.

L. Z. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

2018-01-16 prokuroro nutarimu L. Z. paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Iš V. B. ir L. Z. solidariai priteisti 8464,00 Eur (aštuonis tūkstančius keturis šimtus šešiasdešimt keturis eurus 00 ct) turtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam V. Š..

„VW TOURAN“ raktelį, 1 vnt., saugomą Šiaulių AVPK saugykloje, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti nukentėjusiajam V. Š..

Kompaktinį diską su pokalbių ir ryšio bokštų išklotinėmis saugoti su byla.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, paduodant skundą per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.