Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Eduardas Maškevičius, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs J. M. ir J. D. atstovo advokato R. L. skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 22 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2016 m. lapkričio 17 d. Palangos miesto apylinkės teisme gautas J. M. ir J. D. atstovo advokato R. L. skundas, kuriuo prašoma pagal Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį ir BK 139 straipsnio 1 dalį D. D. patraukti baudžiamojon atsakomybėn.

Palangos miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 22 d. nutartimi skundas nepriimtas ir grąžintas jį padavusiam asmeniui (pagal BPK 412 straipsnio 3 dalį). Teismas nurodė, kad nors privataus kaltinimo skundą paduoda privatūs kaltintojai (nukentėjusieji) J. M. ir J. D., tačiau jie šio skundo nepasirašė – skundą pasirašė jų atstovas advokatas R. L., nors jokie duomenys, kad yra BPK 408 straipsnio 2 dalyje numatytos priežastys, dėl kurių patys privatūs kaltintojai negalėtų pasirašyti teikiamo skundo, nenurodyti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Privataus kaltinimo bylų procesą reglamentuoja Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) XXX skyriaus nuostatos. Šių kategorijų bylų procesas pasižymi tuo, kad jame nedalyvauja valstybinis kaltintojas, o kaltinimą palaiko privatus kaltintojas. Privataus kaltinimo proceso ypatumas yra tas, kad byla nagrinėjama teisme be ikiteisminio tyrimo, todėl privataus kaltintojo skunde turi būti nuosekliai, aiškiai ir konkrečiai nurodytos veikos, kuriomis yra kaltinamas baudžiamojon atsakomybėn traukiamas asmuo. Nukentėjusiajam nusprendus pradėti privataus kaltinimo procesą, jis turi teisę kreiptis į teismą raštu su skundu, kurio turinys turi atitikti BPK 412 straipsnio 2 dalies reikalavimus, t. y. turi būti nurodyta: teismo, kuriam teisminga byla, pavadinimas, nusikalstamos veikos, kuria kaltinamas asmuo, padarymo vieta, laikas, padariniai ir kitos esminės aplinkybės, duomenys, kurie patvirtina skunde išdėstytas aplinkybes, nukentėjusiojo, nusikalstamos veikos padarymu įtariamo asmens bei liudytojų vardai, pavardės ir gyvenamoji vieta. Skundas turi būti pasirašytas nukentėjusiojo, o BPK 408 straipsnio 2 dalyje numatytu atveju, – jeigu nukentėjusysis dėl nepilnametystės, fizinių ar psichinių trūkumų negali pasinaudoti visomis nukentėjusiojo teisėmis, paduoti pareiškimą ir palaikyti kaltinimą teisme gali jo teisėtas atstovas. Šių reikalavimų neatitinkantis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui vadovaujantis BPK 412 straipsnio 3 dalimi.

Kaip matyti iš teismui pateiktos medžiagos, Palangos miesto apylinkės teismui pateiktame skunde pakankamai detaliai aprašyti D. D. veiksmai, kurie vertinami kaip padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 140 straipsnio 1 dalyje, nurodytas neteisėtų veiksmų atlikimo laikas ir vieta, prie skundo pridėta specialisto išvados kopija. Skunde nurodyti ir įstatymo reikalaujami duomenys apie asmenį, kuriam inicijuojamas privataus kaltinimo procesas. Tačiau šis skundas pačių pareiškėjų nepasirašytas, o pasirašytas jų atstovo advokato R. L.. Taip pat pastebėtina, kad duomenys, jog yra BPK 408 straipsnio 2 dalyje numatytos priežastys, dėl kurių patys privatūs kaltintojai negalėtų pasirašyti teikiamo skundo, nenurodyti. Atkreiptinas dėmesys, kad pats atstovas advokatas R. L. skundu nurodo, kad J. M. ir J. D. nėra nepilnamečiai ar fizinių ar psichinių trūkumų turintys asmenys (b. l. 23). Akivaizdu, jog toks skundas neatitinka BPK 412 straipsnio 1 dalyje ir 2 dalyje nustatytų reikalavimų, todėl apylinkės teismo atsisakymas priimti šį skundą yra pagrįstas.

Skundu nurodoma, kad advokatas R. L. yra J. M. ir J. D. atstovas pagal sudarytą teisinių paslaugų sutartį, o skundą advokatas R. L. padavė ne savo, o nukentėjusiųjų vardu. Tačiau, kaip minėta anksčiau, privataus kaltinimo skundas turi atitikti BPK 412 straipsnio 2 dalies reikalavimus, kurie taikomi ir nukentėjusiojo teisėto atstovo pareiškimui ar skundui (BPK 412 straipsnio 4 dalis), todėl net ir tuo atveju, kai skundą paduoda ne pats nukentėjusysis, o jo teisėtas atstovas, skundas turi būti pasirašytas nukentėjusiojo (išskyrus BPK 408 straipsnio 2 dalyje numatytus atvejus). Taip pat apygardos teismas nesutinka su skundo argumentu, kad apylinkės teismas skundą grąžino vadovaudamasis formaliu pagrindu ir toks sprendimas prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) 2014 m. gruodžio 12 d. nutartyje (bylos Nr. 2K – 563/2014) suformuotai praktikai. Atkreiptinas dėmesys, kad iš šios nutarties nematyti, jog nenustatytos BPK 408 straipsnio 2 dalyje numatytos aplinkybės, kai nukentėjusysis dėl nepilnametystės, fizinių ar psichinių trūkumų negali pasinaudoti visomis nukentėjusiojo teisėmis. Taip pat skirtingos bylos aplinkybės – minimoje LAT nutartyje nukentėjusiojo atstovas advokatas dalyvavo pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, pats palaikė kaltinimą, o nagrinėjamu atveju skundas paduodamas tik pirmosios instancijos teismui. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apygardos teismas vadovautis šia nutartimi neturi pagrindo.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apygardos teismas daro išvadą, kad Palangos miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 22 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti nėra jokio teisinio pagrindo. Taip pat pažymėtina, kad ištaisius nurodytus trūkumus, privatus kaltintojas gali pakartotinai kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Palangos miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 22 d. nutartį palikti nepakeistą ir skundą atmesti.

Ši nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.