Kauno apygardos teismo nutartis

2010-09-21 · Civilinė byla Nr. 2A-1371-527/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-09-21
Bylos Nr.
2A-1371-527/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Jolita Cirulienė (pirm.), Gintautas Koriaginas, Aušra Baubienė
Atsakovas
A. I.
Ieškovas
S. S.-B.
Civilinė byla Nr. 2A-1371-527/2010;
pirmosios instancijos teismo teisėja Janina Dervinskienė;procesinių sprendimų kategorijos: 78.2.1; 121.15; 121.21.KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. rugsėjo 21 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Jolitos Cirulienės, kolegijos teisėjų Aušros Baubienės ir Gintauto Koriagino,

sekretoriaujant Dovilei Stoškuvienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. I. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 21 d. sprendimo civilinėje byloje ieškovės S. S.-B. ieškinį atsakovui A. I. dėl išlaikymo priteisimo nepilnamečiam vaikui ir

Aprašomoji dalis

n ustatė:

Šalies argumentai

ieškovė ieškiniu (b. l. 3-5) prašė priteisti iš atsakovo nepilnametei dukrai A. I. išlaikymą po 500 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos iki jos pilnametystės, išlaikymo įsiskolinimą nuo 2009-01-01 iki 2009-03-01 mokant po 400 Lt už mėnesį ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodoma, kad šalys 2006-10-13 susilaukė dukters, tačiau kartu negyveno ir bendro ūkio nevedė. Dukra gyvena su ieškove, ji viena ją išlaiko ir augina, atsakovas su dukra matėsi tik keletą kartų, ja visiškai nesirūpina. Ankščiau šalių sutarimu atsakovas paremdavo dukrą materialiai, tačiau jau 3 mėnesiai kaip atsakovas iš viso nustojo teikti bet kokį išlaikymą dukrai. Atsakovo materiali pagalba reikalinga ne tik patenkinti kasdieninius dukters poreikius, tačiau ir jos gydymui, nes mergaitė serga astigmatizmu bei geležies stokos anemija. Pakilus pragyvenimo lygiui, pabrangus maistui ir kitoms prekėms ieškovė negali skirti pakankamai pinigų savo dukters poreikiams tenkinti.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno miesto apylinkės teismas 2009-09-21 (b. l. 100-102) sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: priteisė iš atsakovo dukters išlaikymui po 350 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2009-03-30 iki jos pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, ir 1 050 Lt išlaikymo įsiskolinimą nuo 2009-01-01 iki 2009-03-01 bei išlaikymą uzufrukto teise paskyrė tvarkyti įstatyminę nepilnametės dukters atstovę ieškovę; priteisė iš atsakovo 22 Lt bylinėjimosi išlaidas ir 126 Lt žyminį mokestį valstybei; priteisė iš ieškovės 10 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei; priteisė iš atsakovo ieškovei 350 Lt už advokato pagalbą.

Teismas nurodė, kad ieškovės pateikiamos išlaidos šalių dukters poreikiams tenkinti yra iš dalies pagrįstos ir tikėtinos, tačiau vertintinos kritiškai, nes ieškovės gaunamos pajamos yra vidutiniškai apie 960 Lt per mėnesį (b. l. 14), o ieškovė nurodė, kad vien nepilnametei dukrai per mėnesį išleidžia 940 Lt (b. l. 16). Be to, būtina atsižvelgti į ieškovės ir atsakovo gaunamas pajamas ir turimą turtą, taip pat į galimybes išlaikyti nepilnametę dukrą. Ieškovės gaunamas vidutinis darbo užmokestis sudaro apie 960 Lt per mėnesį (b. l. 14), nekilnojamojo ar registruotino kilnojamojo turto ji neturi (b. l. 12,13). Atsakovas šiuo metu nedirba, tik ieškovei padavus ieškinį teismui ir užvedus civilinę bylą užsiregistravo darbo biržoje (b. l. 51), nekilnojamojo turto neturi, turi automobilį (b. l. 50,54). Jis sutinka dukters išlaikymui mokėti po 130 Lt (b. l. 47). Tėvų turtinės galimybės teikti išlaikymą nepilnametei dukrai yra nevienodos. Kaip matyti iš teismui pateiktų įrodymų, ieškovės gaunamos pajamos yra didesnės nei atsakovo, todėl jai tenka prisiimti didesnę dalį išlaidų, reikalingų vaikui išlaikyti. Tačiau teismas taip pat pažymėjo, kad atsakovas nors ir šiuo metu nedirba ir registruotas darbo biržoje, turi papildomų pajamų, nes nuo bylos iškėlimo teisme momento moka išlaikymą nepilnametei dukrai po 130 Lt kas mėnesį, todėl manytina, kad atsakovas nenurodė ir nepateikė teismui visų įrodymų. Atsakovei nepateikus įrodymų apie išlaikymo teikimą nepilnametei dukrai nuo 2009-01-01 iki 2009-03-01 teismas priteisė iš atsakovo nepilnametei dukrai išlaikymo įsiskolinimą už šį laikotarpį, skaičiuojant po 350 Lt už mėnesį, iš viso 1 050 Lt (CK 3.200 str.). Patenkinus ieškinį iš dalies (70 proc. reikalavimų), iš atsakovo priteistos bylinėjimosi išlaidos, proporcingos patenkintų reikalavimų daliai, t. y. 22 Lt išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu valstybei, ir 126 Lt žyminio mokesčio valstybei (CPK 79 str., 92 str., 93 str.), o iš ieškovės - 10 Lt bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (CPK 79 str., 92 str., 93 str.). Be to, iš atsakovo priteista ieškovei 350 Lt už advokato padėjėjos suteiktą teisinę pagalbą (CPK 98 str.).

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu (b. l. 115-117) atsakovas prašo 2009-09-21 teismo sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Atsiliepimas

Apeliantas nurodo, kad jis išlaikė savo dukterį kiek galėjo, mokėdavo jai per mėnesį 130 Lt, o esant visiškai finansiškai beviltiškoje padėtyje, tesėdamas atsiliepime į ieškinį duotą pažadą, dukterį rėmė iš parduoto vienintelio turto (automobilio) gautų pinigų, t. y. pervedė jai 400 Lt (b. l. 50, 54). Atsakovas gyvena (duomenys neskelbtini) kaime (iki Šiaulių 20 km, iki Radviliškio 8 km), kuriame bedarbystė yra didelė, darbą susirasti yra labai sunku, o pardavęs automobilį, negali kas dieną autobusu važinėti į Radviliškį, kur galima gauti vienadienį darbą. Atsakovas jokių lėšų negauna, gyvena pas tėvas, kurie augina daržoves, todėl pavalgymui pinigų nereikia. Teismo išvada, jog ieškovas galimai turi pragyvenimo šaltinį, yra neteisinga, nes kaip minėta, pinigus mergaitės išlaikymui jis skolinosi, o kitus gavo pardavęs automobilį, į teismo posėdžius nevyko, nenorėdamas švaistyti pinigų, kuriuos geriau atidavė dukrai.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdama į šias ribas, kolegija taip pat patikrino, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, nenustatyta.

Byloje ginčas kilo dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio. CK 3.192 straipsnio 1–3 dalyse nustatyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus; kad išlaikymo tvarka ir forma nustatoma bendru tėvų susitarimu; kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas; kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus turi būti aiškinama atsižvelgiant į CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tėvų valdžios lygybės principą, kuris reiškia, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Konkrečios tėvų teisės ir pareigos vaiko atžvilgiu priklauso nuo konkrečių bylos faktinių aplinkybių.

Pažymėtina, kad, nagrinėdamas šeimos santykių bylas, teismas yra aktyvus - jis vertina ne tik šalių pateiktus įrodymus, bet, siekdamas teisingai išspręsti bylą, turi teisę juos rinkti savo iniciatyva (CPK 376 straipsnio 1 dalis), gali patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo reikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu (CPK 376 straipsnio 3 dalis). Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pažeidė minėtas teisės normas, nes patenkino ieškovės prašymą dėl išlaikymo vaikui priteisimo, nepakankamai tiksliai įvertinęs šalių turtinę padėtį ir realias galimybes teikti nustatyto dydžio išlaikymą.

Teisėjų kolegija tik iš dalies sutinka su teismo sprendimo motyvais ir padarytomis išvadomis bei apelianto apeliacinio skundo argumentais.

Įstatymas vaiko išlaikymo dydį sieja visų pirma su protingais jo paties poreikiais. Vaiko poreikius lemia jo gabumai, polinkiai, sveikatos būklė.

Teisėjų kolegija pažymi, kad teismas neanalizavo šalių dukrų poreikių turinio ir apimties, šalių turtinės padėties, iš esmės patenkino ieškinį konstatavęs, kad LAT yra suformavęs teisminę praktiką, kad išlaikymo dydis turi būti siejamas su 1 MMA dydžiu – 800 Lt, o tai netiesiogiai ir pagal įstatymo analogiją numatyta CK 6.461 straipsnio 2 dalyje, todėl iš atsakovo priteisė po 350 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų dukros išlaikymui.

Atsakovas apeliaciniame skunde nurodė, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo priteistu iš jo dukrai 350 Lt išlaikymo dydžiu, mokamomis kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis iki jos pilnametystės, nurodydamas, kad priteistas išlaikymas neatitinka tėvų turtinės padėties, todėl jis šiuo metu gali dukrai teikti tik 130 Lt išlaikymą per mėnesį. Be to, nurodė, kad teismas pažeidė CPK 177 straipsnį, nes rėmėsi byloje neįrodyta aplinkybe, kad galimai turi pajamų, tačiau nepateikė teismui visų įrodymų.

Byloje nustatyta, kad ieškovė nekilnojamojo turto neturi (b. l. 12, 74), registruotų transporto priemonių neturi (b. l. 13, 75), vidutinės pajamos per mėnesį 2008 m. gruodžio – 2009 m. laikotarpiu sudarė 964 Lt (b. l. 14), 2009 m. vasario – 2009 m. balandžio mėn. laikotarpiu – 824 Lt (b. l. 64), t. y. vidutiniškai – 895 Lt, išmokų iš VSDFV 2008-04 - 2009-04 negavo (b. l. 39), 2009-05-26 Kauno m. savivaldybės administracijos pažyma rodo, kad ieškovei dukros išlaikymui mokama kas mėnesį 97,50 Lt dydžio išmoka (b. l. 65). Tuo tarpu atsakovas išmokų iš VSDFV negauna (b. l. 42), laikotarpiu nuo 2008-11-01 iki 2008-12-31 buvo įsigijęs verslo liudijimą (b. l. 49), o daugiau duomenų apie atsakovo valstybinį socialinį draudimą nėra (b. l. 42-43), 2009-04-10 pažyma iš VĮ „Regitra“ Šiaulių filialo rodo, jog jo vardu yra registruota transporto priemonė VW Jetta, 1987 metų, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 50), tačiau šią transporto priemonę atsakovas nurodo pardavęs ir gautas pajamas panaudojo dukros išlaikymui, tą rodo pridedami bankiniai pavedimai ir pačios ieškovės pateikti sąskaitos išrašai (b. l. 66-73, 107, 108, 110, 111), Radviliškio darbo biržos pažyma rodo, kad atsakovas įregistruotas darbo biržoje nuo 2009-04-09 (b. l. 51), atsakovas nekilnojamojo turto neturi (b. l. 54).

Pateikti įrodymai patvirtina, kad atsakovo turtinė padėtis šiuo metu yra prastesnė už ieškovės turtinę padėtį, todėl, kolegijos nuomone, tai duoda pagrindą pripažinti, kad teismo priteista 350 Lt per mėnesį suma dukters išlaikymui yra per didelė, kurios atsakovas nesugebėtų sumokėti. Atsakovo apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai apie tai, kad jis gyvena kartu su tėvais ir prasimaitina iš užauginamų daržovių, darbo kaime sunku susirasti, artimiausias miestas - Radviliškis, kur taip pat nėra lengva surasti net vienadienio darbo, be to, pardavus automobilį, tapo sudėtinga važinėti dideliais atstumais, laikytini pagrįstais. Ieškovė 2009-03-30 ieškinyje nurodė, kad 2006-10-13 gimusiai dukrai išlaikyti per mėnesį reikalinga 940 Lt suma (dukros maitinimui per mėnesį reikia 200 Lt, mokesčiui už vaikų darželį – 150 litų, vaistams, vitaminams – 100 Lt, higienos reikmenims – 50 Lt, laisvalaikio praleidimui – 100 Lt, avalynei, drabužiams – 100 Lt, kanceliarinėms ir raštinės prekėms – 50 Lt, darželio rinkliavoms – 20 Lt, komunaliniams patarnavimams – 130 Lt, žaislams – 40 Lt (b. l. 16). Ieškovė konkrečiais įrodymais pagrindė tik dalį nurodytų išlaidų, t. y. ji pateikė pažymą iš lopšelio-darželio (b. l. 15), maisto ir buitinių prekių pirkimo parduotuvėse kvitus (b. l. 20-28), bilietų į cirką, koncertą, Kauno botanikos sodą kopijas (b. l. 29), sąskaitos už kabelinės televizijos paslaugas kvitą (b. l. 30), mokėjimo pranešimą už kitus komunalinius patarnavimus (b. l. 31, 32).

Teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad atsakovas nevengia išlaikyti savo dukters, tą patvirtina ir byloje pateikti pinigų pervedimo kvitai, tai, kad atsakovas stengėsi įsidarbinti, patvirtina VSDFV pažyma apie asmens įmokas už 2008-04-01 – 2009-04-30 laikotarpį, rodanti, kad atsakovas 2008-08-25 - 2008-12-09 dirbo UAB (duomenys neskelbtini) darbuotoju (b. l. 45), pažyma apie asmens įmokas už 2008-04-01 - 2009-04-30 laikotarpį rodo, kad atsakovas dirbo pagal verslo liudijimą ir 2008-12-11 – 2008-12-31 sumokėjo 121,94 Lt įmokų (b. l. 45). Įvertinus tai, kad šiuo metu atsakovas jokių pajamų negauna, tačiau turi surasti būdų pragyvenimui, akivaizdu, kad teismo priteisti 350 Lt dukters išlaikymui per mėnesį nėra jo turtinei padėčiai proporcinga suma.

Kaip buvo pažymėta, įstatymas vaiko išlaikymo dydį visų pirma sieja su protingais jo paties poreikiais. Vaiko poreikius lemia jo gabumai, polinkiai, sveikatos būklė. Nors teismas sprendime nurodė, kad pagrindiniu kriterijumi šalių dukters išlaikymo dydžiui nustatyti laikyti jos interesai ir poreikiai, teisėjų kolegija pažymi, kad teismas netyrė ieškovės pateiktos teismui dukters poreikių bei išlaidų suvestinės ir dėl jos nepasisakė. Teismas tik nurodė, kad ieškovės pateikta suvestinė vertintina kritiškai dėl to, jog ieškovė, gaudama vidutiniškai 960 Lt per mėnesį, dukters išlaikymui išleidžia 940 Lt. Įvertinus byloje surinktus įrodymus konstatuotina, kad tiek ieškovės, tiek atsakovo turtinė padėtis yra sunki, todėl, nustatydamas išlaikymo dydį dukrai (duomenys neskelbtini), kolegijos nuomone, teismas nepagrįstai pasirinko CK 6.461 straipsnio 2 dalyje nustatytą orientacinį kriterijų – minimalią mėnesinę algą. Ieškovės nurodytos dukters išlaikymo išlaidos – 940 Lt per mėnesį (b. l. 16) – neatitinka šalių turtinės padėties, nėra pilnai pagrįstos rašytiniais įrodymais, todėl teismo priteista iš atsakovo 350 Lt suma dukros išlaikymui per mėnesį, kolegijos nuomone, nėra proporcinga šalių turtinei padėčiai ir dukters poreikiams.

Ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 400 Lt įsiskolinimą dukters išlaikymui už laikotarpį nuo 2009-01-01 iki 2009-03-01. Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškinį iš dalies, priteisė išlaikymo įsiskolinimą po 350 Lt už tris mėnesius, už kuriuos nebuvo pateikta byloje įrodymų apie išlaikymo mokėjimą, t. y. nuo 2009-01-01 iki 2009-04-01, kas sudaro 1 050 Lt sumą. Atsižvelgiant į tai, kad šis įsiskolinimas susidarė iki kreipimosi į teismą dėl išlaikymo priteisimo dienos (ieškinys teisme gautas 2009-03-30), taip pat į šalių sudarytą 2007-01-20 sutartį dėl nepilnamečio vaiko ir nepilnametės vaiko motinos išlaikymo (b. l. 48), kurioje buvo sutarta mokėti 200 Lt išlaikymą kas mėnesį nepilnametei dukrai, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė didesnį nei šalių sutartą išlaikymo įsiskolinimą, nenurodydamas tokio sprendimo motyvų. Nors teismas, nagrinėdamas šeimos santykių bylas, vadovaujantis CPK 376 straipsnio 3 dalimi, gali patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo reikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu, teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pažeidė šią nuostatą tuo atžvilgiu, kad patenkino ieškovės prašymą dėl išlaikymo įsiskolinimo vaikui priteisimo didesnėje apimtyje, nepakankamai tiksliai įvertinęs atsakovo turtinę padėtį ir realias galimybes teikti nustatyto dydžio išlaikymą.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje nustatytas aplinkybes, įvertinusi teismo sprendimo turinį, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas, pažeidė procesinės teisės normas, padarė neteisingą išvadą dėl nurodytos apelianto dalies išlaikymo prievolėje proporcingumo jo turtinei padėčiai, todėl teismo sprendimas keistinas, o apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, sumažinant iš atsakovo priteistą išlaikymo įsiskolinimą iki 600 Lt (po 200 Lt už tris mėnesius: nuo 2009-01-01 iki 2009-04-01) bei iš atsakovo priteistą išlaikymą dukrai (duomenys neskelbtini) iki 250 Lt mokamomis kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis iki jos pilnametystės, sumažinant (CPK 178 - 185, 328, 330 straipsniai, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Kolegijos nuomone, būtent 250 Lt mėnesinė išlaikymo suma laikytina labiausiai atitinkančia tiek šalių sudarytą 2007-01-20 sutartį dėl nepilnamečio vaiko ir nepilnametės vaiko motinos išlaikymo (b. l. 48), kurioje buvo sutarta mokėti ką tik gimusiai dukrai 200 Lt išlaikymą kas mėnesį, tiek su dukters amžiumi ir sveikatos būkle (astigmatizmas, geležies stokos anemija, b. l. 17) išaugusius dukters poreikius, tiek ir pasikeitusią abiejų tėvų turtinę padėtį (ieškovė tapo pilnametė, susilaukė dar vieno vaiko, o atsakovas šiuo metu yra bedarbis ir neturi jokių pajamų). Tačiau pažymėtina, kad iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai, atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms, šalims neužkertamas kelias kreiptis į teismą dėl nustatyto dukrai išlaikymo dydžio pakeitimo (CK 3.201 straipsnio 1 dalis).

Patenkinus apeliacinį skundą iš dalies, atitinkamai perskirstytinos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 4 dalis). CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Byloje nustatyta, kad ieškovė pirmosios instancijos teisme pareiškė du turtinius reikalavimus – dėl išlaikymo įsiskolinimo ir išlaikymo priteisimo. Kadangi reikalavimą dėl įsiskolinimo priteisimo teisėjų kolegija tenkina didesnėje apimtyje (papildomai už kovo mėn.), o ieškinio reikalavimą dėl 500 Lt per mėnesį (6 000 Lt per metus – CPK 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas) išlaikymo priteisimo kolegija tenkina tik iš dalies, priteistą sumą sumažindama iki 250 Lt, ir laikydama, kad patenkinta tik 56 proc. ieškinio (6 000 + 400 = 6 400; 3 000 + 600 = 3 600; 3 600 x 100 proc. / 6 400 = 56 proc.), atitinkamai sumažindama iš atsakovo valstybei priteistą sumą už procesinių dokumentų įteikimą byloje iki 18,50 Lt bei žyminį mokestį iki 108 Lt, iš atsakovės priteistina suma valstybei už procesinių dokumentų įteikimą padidintina iki 14,50 Lt.

Atsakovas už apeliacinį skundą sumokėjo 50 Lt (b. l. 131) žyminį mokestį, nuo likusios žyminio mokesčio dalies buvo atleistas. Patenkinus apeliacinį skundą iš dalies, pagal įstatymą ieškovė privalėtų atlyginti atsakovui dalį sumokėto žyminio mokesčio, tačiau apeliantui nereikalaujant, teismas šių išlaidų atsakovui iš ieškovės nepriteisia.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-331 straipsniais,

n utaria:

apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 21 d. sprendimą, sumažinti iš atsakovo A. I. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2009 m. balandžio 1 d. priteistą dukrai A. I. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) išlaikymo įsiskolinimą iki 600 Lt sumos, sumažinti iš atsakovo A. I. nuo 2009 m. kovo 30 d. priteistą dukrai A. I. išlaikymą iki 250 Lt, mokamą kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis iki dukros pilnametystės.

Pakeisti sprendimą dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo: sumažinti iš atsakovo A. I. valstybei priteistą sumą už procesinių dokumentų įteikimą byloje iki 18,50 Lt bei žyminį mokestį iki 108 Lt, padidinti iš atsakovės S. S. ((duomenys neskelbtini)) (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) valstybei priteistiną sumą už procesinių dokumentų įteikimą iki 14,50 Lt.

Kitas sprendimo dalis paklikti nepakeistas.

Kolegijos pirmininkė Jolita CirulienėTeisėjai Aušra BaubienėGintautas Koriaginas