Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininkės Aldonos Rakauskienės, Vytauto Masioko ir pranešėjo Rimanto Baumilo,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. V. kasacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2005 m. rugsėjo 19 d. nuosprendžio ir Panevėžio apygardos teismo 2006 m. gegužės 4 d. nuosprendžio.

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2005 m. rugsėjo 19 d. nuosprendžiu M. V. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 4 dalį areštu trisdešimčiai parų, pagal BK 302 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 ir 2 punktais, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir subendrinta bausmė nustatyta laisvės atėmimas šešiems mėnesiams.

Tuo pačiu Panevėžio miesto apylinkės teismo 2005 m. rugsėjo 19 d. nuosprendžiu M. V. nuteistas ir pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams ir šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtosios bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir nustatyta subendrinta bausmė laisvės atėmimas dvejiems metams.

Pritaikius BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalis, prie Panevėžio miesto apylinkės teismo 2005 m. rugpjūčio 12 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalies iš dalies pridėta Panevėžio miesto apylinkės teismo 2005 m. rugsėjo 19 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis ir galutinė subendrinta bausmė nustatyta – laisvės atėmimas trejiems metams šešiems mėnesiams.

Panevėžio apygardos teismo 2006 m. gegužės 4 d. nuosprendžiu Panevėžio miesto apylinkės teismo 2005 m. rugsėjo 19 d. nuosprendžio dalis dėl M. V. pripažinimo kaltu pagal BK 302 straipsnio 1 dalį panaikintas ir priimta nauja nuosprendžio dalis, kuria M. V. pagal BK 302 straipsnio 1 dalį išteisintas, nes nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Be to, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2005 m. rugsėjo 19 d. nuosprendžio dalis dėl M. V. pripažinimo kaltu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį pakeista ir iš nuosprendžio aprašomosios dalies pašalinti teiginiai, kad M. V. pagrobė J. S. priklausančius 30 Lt vertės buto raktus.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, bausmės, paskirtos pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir 178 straipsnio 4 dalį, subendrintos apėmimo būdu ir subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas vieneriems metams šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, ši bausmė iš dalies pridėta prie Panevėžio miesto apylinkės teismo 2005 m. rugpjūčio 12 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės ir galutinė bausmė M. V. paskirta laisvės atėmimas trejiems metams keturiems mėnesiams.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, prokurorės, prašiusios kasacinį skundą tenkinti iš dalies,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. V. nuomone, teismas netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, nes iš byloje surinktų įrodymų matyti, kad jis automobilio pagrobti neketino, o siekė tik juo pasinaudoti, tarp nukentėjusiojo J. S. ir jo buvo nusistovėjusi praktika, pagal kurią jam buvo leidžiama automobiliu naudotis, automobilį jis grąžino savininkui, palikdamas jį pastarajam žinomoje vietoje, todėl jo veika negali būti vertinama kaip automobilio vagystė.

Motyvuojamoji dalis

Kasacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Dėl BPK 20 straipsnio 5 dalies taikymo

Nuteistasis nepagrįstai teigia, kad įvertinant byloje surinktus įrodymus buvo padaryta BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų pažeidimų. Nukentėjusysis J. S., apklausiamas teisme, o vėliau ikiteisminio tyrimo teisėjo nuosekliai nurodė, kad iš jo buto buvo pavogti mobiliojo ryšio telefonas, automobilio raktas, o iš šalia esančios nesaugomos automobilių stovėjimo aikštelės jam priklausantis automobilis, paaiškino, kad savo automobiliu niekam neleido naudotis, nurodė, kad jo bute įvykio išvakarėse ir įvykio dieną buvo M. V. (b.l. 86, 197–199). Nukentėjusiojo parodymus patvirtino liudytoja S. A., kuri paaiškino, kad J. S. turėjo mobiliojo ryšio telefoną, automobilį, kurie dingo, parodė, kad įvykio išvakarėse ir įvykio dieną J. S. bute lankėsi M. V. (b.l. 193–195). Liudytojai G. M. ir E. V. paaiškino, kad M. V. turėjo J. S. automobilio raktą, jo pasiūlymu visi važinėjo šiuo automobiliu (b.l. 215–217, 219–221). Be to, liudytojas E. V. paaiškino, kur pasibaigus benzinui paliko J. S. automobilį (b.l. 216). Liudytojai R. D., I. D. nuosekliai parodė, kad J. S. automobilio raktelius atnešė M. V. (b.l. 201–202, 230–232). Šių asmenų parodymus patvirtina įvykio vietų apžiūros protokolai, daiktų, dokumentų pateikimo ir apžiūros protokolai, kiti įrodymai (b.l. 11–12, 14-18,20-24,33-34, 40-43). Pažymėtina, kad ir pats M. V. bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, pripažino, kad pagrobė iš nukentėjusiojo J. S. mobiliojo ryšio telefoną, automobilio raktą, automobilį (b.l. 86). Taigi M. V. kaltė padarius kaltinime nurodytas nusikalstamas veikas patvirtinta byloje surinktų ir tinkamai įvertintų įrodymų visuma.

Nuteistasis nepagrįstai teigia, kad J. S. parodymai, duoti teisme ir apklausiant jį ikiteisminio tyrimo teisėjui, turėjo būti vertinami kritiškai. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad J. S. įvykio dieną būtų buvęs labai girtas ir nesiorientuotų realybėje. Priešingai, jo veiksmai, pranešimas apie įvykį policijai, mėginimas išsiaiškinti, kur dingo automobilis kreipiantis į M. V. močiutę, rodo, kad J. S. orientavosi realybėje Nukentėjusysis, apklausiamas ne kartą, nuosekliai nurodė, kokie daiktai iš jo buvo pavogti. Parodymus pakeitė iš esmės tik dėl asmens tapatybės kortelės vagystės, nes pats šią kortelę buvo pasidėjęs kitoje vietoje ir po kelių dienų surado bei apie šią aplinkybę informavo teisėsaugos institucijas (b.l. 180–183, 197–199). Nuteistasis teisingai nurodo, kad nukentėjusiojo parodymai kito dėl to, kurioje jo buto vietoje buvo padėti iš jo pavogti daiktai, tačiau, kolegijos nuomone, tai negali būti vertinama kaip esminis J. S. parodymų prieštaravimas, nes visos nurodytos mobiliojo telefono, automobilio rakto buvimo vietos buvo nukentėjusiojo bute.

Kolegijos nuomone, teismai liudytojų I. D., R. D. parodymus įvertino tinkamai, nes apklausiami ikiteisminio tyrimo teisėjo jie nuosekliai parodė, kad J. S. automobilio raktus atnešė M. V., nenustatyta, kad teismas būtų iškreipęs šių liudytojų parodymų prasmę.

Nuteistasis deklaratyviai teigia, kad teismas neištyrė liudytojų G. M. ir E. V. parodymų, nes apeliacinės instancijos teismas atliko įrodymų tyrimą, kurio metu buvo perskaityti šių liudytojų apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją protokolai (b.l. 241).

Dėl BK 178 straipsnio 2 dalies taikymo

Iš byloje surinktų įrodymų visumos matyti, kad tarp J. S. ir M. V. nebuvo susiklosčiusi praktika, kad M. V. galėtų naudotis J. S. automobiliu. Priešingai, iš bylos duomenų matyti, kad M. V. nemoka vairuoti automobilio, o J. S. savo automobiliu niekam neleido naudotis, o iki įvykio menkai pažinojo M. V. Pagal susiklosčiusią teismų praktiką vagystė yra baigta, kai kaltininkas įgyja galimybę pagal savo valią neteisėtai valdyti, naudotis ir disponuoti svetimu turtu. Iš bylos medžiagos matyti, kad tokią galimybę M. V. buvo įgijęs, nes be automobilio savininko žinios ir leidimo paėmė automobilį iš jo stovėjimo vietos, važinėjo šiuo automobiliu po Panevėžio miestą ir jo apylinkes, o pasibaigus benzinui paliko jį stovėti nesaugomoje automobilių stovėjimo aikštelėje Panevėžio mieste. Atsižvelgus į tai, neturi reikšmės M. V. veikos kvalifikavimui aplinkybė, kad automobilio raktelius per tarpininką liudytoją I. D. jis tą pačią dieną mėgino grąžinti nukentėjusiajam J. S.

Dėl BK 178 straipsnio 4 dalies taikymo

Panevėžio apylinkės teismo 2005 m. rugsėjo 19 d. nuosprendžiu buvo nustatyta, kad nuteistasis M. V. iš nukentėjusiojo J. S. buto pagrobė turto už 140 Lt, už tai jis buvo nuteistas pagal BK 178 straipsnio 4 dalį 30 parų areštu, tačiau Panevėžio apygardos teismo 2006 m. gegužės 4 d. nuosprendžiu nustatyta, kad iš nukentėjusiojo J. S. buvo pagrobtas mobiliojo ryšio telefonas ir automobilio raktas, kurių bendra vertė 106 Lt, nes nepasitvirtino apylinkės teismo nuosprendžiu nustatyta kaltinimo dalis dėl 30 Lt vertės J. S. priklausančių buto raktų vagystės ir J. S. vardu išduotos asmens tapatybės kortelės pagrobimo. Taigi apeliacinės instancijos teismo nustatyta, kad iš J. S. buto buvo pagrobta turto už 106 Lt. BK 178 straipsnio 4 dalyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė už nedidelės vertės svetimo turto pagrobimą, t. y. už pagrobimą svetimo turto, kurio vertė, kaip matyti iš BK 190 straipsnio, viršija 1 MGL, bet neviršija 3 MGL dydžio sumos. M. V. iš J. S. buto pagrobto svetimo turto vertė neviršija 1 MGL (125 Lt), todėl baudžiamoji atsakomybė už šią veiką nėra numatyta. Apeliacinės instancijos teismas, padaręs pakeitimus apylinkės teismo nuosprendyje, konstatavęs, kad sumažėjo pagrobto turto vertė ir nepakeitęs bausmės dydžio, visiškai nesvarstė, ar už pagrobto tokio dydžio turtą numatyta baudžiamoji atsakomybė, todėl šiuo aspektu ir keistinas Panevėžio apygardos teismo 2006 m. gegužės 4 d. nuosprendis.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panevėžio apygardos teismo 2006 m. gegužės 4 d. nuosprendį pakeisti:

panaikinti nuosprendžio dalį, kuria M. V. nuteistas pagal BK 178 straipsnio 4 dalį, ir šios bylos dalį nutraukti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių;

panaikinti nuosprendžio dalį, kuria M. V. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir 178 straipsnio 4 dalį paskirtos bausmės vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi ir 5 dalies 2 punktu subendrintos apėmimo būdu.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis prie Panevėžio miesto apylinkės teismo 2006 m. rugsėjo 19 d. nuosprendžiu M. V. paskirtos ir neatliktos bausmės pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimo vieneriems metams ir šešiems mėnesiams iš dalies pridėti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2005 m. rugpjūčio 12 d. nuosprendžiu M. V. paskirtą bausmę ir galutinę bausmę nustatyti laisvės atėmimą trejiems metams keturiems mėnesiams.

Kitos apeliacinio teismo nuosprendžio dalies nekeisti.