- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-08-18
- Bylos Nr.
- II-575-1109/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-00432-2023-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Jolanta Ramonienė
- Pažeidėjas
- P. M.
- Kategorijos
- 1.5.3Administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšies parinkimas, baudos dydžio ir asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmės nustatymas išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą (ANK 34 str.)
- 16.9.3Kelio ženklų, žmonių vežimo reikalavimų nesilaikymas ar kitas Kelių eismo taisyklių pažeidimas (ANK 417 str.)
- 21.10.4Apylinkės teismo sprendimas byloje dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ANK 642 str.)
- 21.11.3Pirmosios instancijos teismo nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje apskundimo terminas ir tvarka (ANK 646 str.)
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens P. M. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) 2023 m. gegužės 2 d. nutarimo Nr. 20-ANR-N-8271-2023.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
P. M. 2023 m. vasario 27 d. surašytas administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu už tai, kad jis 2023 m. vasario 27 d. 9:37 val. (duomenys neskelbtini) vairuojant transporto priemonę nesustojo prieš pėsčiųjų perėją nereguliuojamą šviesoforu ir nepraleido prieš pat eismo juostą stovinčio ir laukiančio galimybės įžengti į pėsčiųjų perėją pėsčiojo. Tokiais veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 30 punktą, tuo padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 4 dalyje (administracinio nusižengimo bylos ROIK 23199281884 medžiagos 5–7 lapai).
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. gegužės 2 d. nutarimu Nr. 20-ANR-N-8271-2023 už ANK 417 straipsnio 4 dalyje numatyto nusižengimo padarymą P. M. skirta 80 eurų dydžio bauda (administracinio nusižengimo bylos ROIK 23199281884 medžiagos 1–3 lapai).
Šalies argumentai
P. M. skunde nesutinka su priimtu nutarimu ir prašo jį panaikinti bei administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu nutraukti, o netenkinus šio prašymo, nutarimą pakeisti ir sumažinti jam paskirtą baudą iki minimumo. Nurodo, kad išvažiavęs iš žiedo sustojo prie ankstesnės pėsčiųjų perėjos praleisti pėsčiojo. Stovėdamas ir pradėdamas judėti šios pėsčiųjų perėjos link, matė, kaip iš viešojo transporto išlipo keletas asmenų ir jie skirstėsi į įvairias puses. Matė ir einančią moterį, kuri ėjo lygiagrečiai stotelės link pėsčiųjų perėjos. Moteris eidama stabtelėjo, paskui vėl pradėjo eiti bei vėl stabtelėjo prie stotelės ir pėsčiųjų perėjos ribos. Eidama ir sustojusi moteris į jo vairuojamą transporto priemonę nei karto nepažiūrėjo. Matėsi, kad moteris žiūri lygiagrečiai šalikelei ar į pirmą eismo juostą. Jis važiavo antra eismo juosta. Akivaizdžiai matėsi, kad moteris jo vairuojamą transporto priemonę praleidinėja. Moteris stovėjo ant stotelės ir pėsčiųjų perėjos susikirtimo, maždaug apie 1 metro atstumu nuo pirmos eismo juostos, pasisukus į kairę. Ar moteris laukė galimybės įžengti į pėsčiųjų perėją, byloje nenustatyta, tokių duomenų byloje nėra, nes moteris neapklausta. KET 30 punktas nurodo, kad asmuo turi stovėti prieš pat eismo juostą. Punktas nenurodo ar asmuo turi stovėti prieš pat eismo juostą, kuri paženklinta kaip perėja, ar tiesiog stovėti prieš pat eismo juostą bet kur ir tokį asmenį vairuotojas privalo praleisti. Iš tokio reglamentavimo neaišku, prieš kurią eismo juostą (kelyje su keliomis eismo juostomis) asmuo turi stovėti, kad vairuotojas privalėtų sustoti. Šiuo atveju nebuvo aišku ar asmuo stovi prieš pat pirmą eismo juostą ar dar stotelėje. Jis važiavo antra eismo juosta, o asmuo stovėjo netoli pirmos eismo juostos, o ne prieš eismo juostą, kuria jis važiavo. Taip pat nėra aišku, kokiu atstumu nuo eismo juostos, kokia padėtimi į eismo juostą asmuo turi stovėti, kad vairuotojas jį privalėtų praleisti. Ką reiškia „prieš pat eismo juostą“, tai pusės metro, vieno metro ar trijų metrų atstumu stovintis asmuo jau būtų įvertintas kaip stovintis prieš pat eismo juostą. Šioje pėsčiųjų perėjoje, kur pėsčiųjų perėja ribojasi su stotele, tai ypač aktualu. Kadangi moteris nekreipė dėmesio į jo vairuojamą automobilį, jis padarė išvadą, kad ji neketina eiti per gatvę ir nelaukia, kad jis ją praleistų. Mano, kad pareigūnai šią situaciją įvertino klaidingai ir priėmė sprendimą, kurio priėmimą sąlygojo nepanaikintos abejonės ir spėlionės. Pati pareigūnė, priimdama nutarimą, spėlioja, į kur moteris susikoncentravusi, spėlioja, į kur moteris žiūri. Pareigūnė teigia, kad moteris stovi vieno žingsnio atstumu, nors iš įrašo matyti, kad ji tik žengdama antrą žingsnį įžengia į gatvę. Tai kaip tik patvirtina, kad ji stovi apie vieno metro atstumu nuo gatvės. Neįvertinta, kad tuo metu iš viešojo transporto išlipa nemažai žmonių, kurie, tarp jų ir minima moteris, eina, stoviniuoja ir juda įvairiomis kryptimis, kas apsunkina priimti sprendimą, ar jie ketina eiti per perėją, ar ne. Nevertinta, kad jo vairuojamas automobilis, moteriai sustojus, galimai prieš pat eismo juostą, jau buvo labai mažu atstumu iki perėjos ir staigus stabdymas galėjo sukelti avarinę situaciją. Minėta moteris neapklausta. Kaltinimas paremtas spėlionėmis. Pareiškėjas mano, kad šiuo atveju nepažeidė KET, dėl to neturėtų būti baudžiamas. Mano, kad pareigūnė, priimdama sprendimą, nevisapusiškai ištyrė visus įrodymus, dėl to priėmė neteisingą sprendimą. Kiekviena versija turi būti nuodugniai ištirta ir patikrinta, o kilę prieštaravimai ir abejonės turi būti pašalinti. Nesant galimybės jų pašalinti – laikomasi in dubio pro reo principo ir visi neaiškumai aiškinami administracinėn atsakomybės traukiamo asmens naudai. Jei vis dėlto panaikinus visus prieštaravimus ir abejones, jis bus patrauktas administracinėn atsakomybėn, prašo sumažinti nuobaudą iki minimumo, nes pareigūnė, priimdama sprendimą, nenustatė lengvinančių aplinkybių, nors apie tai ar jis gailisi, ji jo net nepaklausė. Jis neneigia, kad vairavo automobilį, kad tuo metu važiavo per šią perėją, jis tiesiog nėra tikras tokiu KET 30 punkto vertinimu, bet jei jis šį punktą vertina klaidingai ir padarė pažeidimą, tai gailisi dėl to.
Atsiliepimas
Institucija atsiliepime į skundą prašo jo netenkinti ir palikti skundžiamą nutarimą nepakeistą. Nurodo, kad administracinio nusižengimo byla buvo išnagrinėta žodinio proceso tvarka. P. M. į bylos nagrinėjimą atvyko, pateikė savo žodinius paaiškinimus. Institucijos pareigūnas, įvertinęs visas bylos aplinkybes, įrodymus, esančius administracinio nusižengimo byloje, bei vadovaujantis ANK 34, nenustačius atsakomybę lengvinančių bei nustačius vieną administracinę atsakomybę sunkinančią aplinkybę (ANK 36 straipsnio 1 dalies 12 punktas), priėmė nutarimą, kuriuo paskyrė 80 eurų baudą. Asmeniui buvo taikytas administracinio nurodymo institutas, suteikiant teisę susimokėti pusę minimalios baudos, tačiau asmuo juo nepasinaudojo.
Atsiliepime nurodyta, kad ANK 417 straipsnio 4 dalyje numatyta, jog važiavimas esant draudžiamam šviesoforo signalui arba reguliuotojo gestui, nesustojimas prieš pėsčiųjų perėją, kai to reikalaujama pagal taisykles, užtraukia baudą vairuotojams nuo šešiasdešimt iki devyniasdešimt eurų. Taip pat už šį nusižengimą gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo 1 iki 6 mėn. Institucijos nuomone, šioje administracinio nusižengimo byloje yra surikta pakankamai įrodymų ir pateikta faktų apie pareiškėjo padarytą administracinį nusižengimą, o skųsdamas nutarimą pareiškėjas siekia išvengti numatytos administracinės atsakomybės. Byloje esančiame vaizdo įraše matyti, kad P. M. vairuojamai transporto priemonei artėjant link nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos antrąją eismo juosta, saugiu atstumu, prieš važiuojamosios dalies eismo juostą pėsčioji laukia galimybės įžengti į pėsčiųjų perėją. P. M. pravažiavus pėsčiųjų perėją, pėsčioji žengia žingsnį ir įžengia į pėsčiųjų perėją, kas būtent patvirtina, kad pėsčioji pasukusi galvą į kairę pusę laukė, kol važiuojančios transporto priemonės sustos ir ji saugiai galės pereiti gatvę. Asmens argumentai, kad pėsčioji į jį nežiūrėjo, niekaip nepaneigia jo kaltės padarius administracinį nusižengimą, nes kelių eismo taisyklės neįtvirtina išimčių, kad asmeniui nežiūrint į transporto priemonės vairuotoją, suteikiama teisė tokio pėsčiojo, laukiančio galimybės įžengti į pėsčiųjų perėją, nepraleisti. Taip pat, byloje esančia vaizdo medžiaga paneigta pareiškėjo versija, kad pėsčiųjų perėja ribojasi su viešojo transporto sustojimu ir galimybės suprasti ar pėsčioji dar stovi sustojime, ar prieš eismo juostą, laukdama galimybės pereiti gatvę. Kaip matyti iš byloje esančių nuotraukų, padarytų iš video stop kadrų bei nuotraukų iš „Google maps“, viešojo transporto sustojimas yra pakankamai nutolęs, kad būtu galima suprasti ar asmuo stovi prie sustojimo, ar asmuo stovi prie pėsčiųjų perėjos ir laukia galimybės į ją įžengti. Būtent transporto priemonės vairuotojui ir numatyta pareiga artėjant prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos sulėtinti greitį arba sustoti, kad praleistų laukiantį galimybės įžengti pėsčiąjį, taip pat pareiga įsitikinti, kad pėsčiųjų perėjoje nėra pėsčiųjų, kuriuos turėtų praleisti. Tai suponuoja, kad situacijoje, jeigu vairuotojui kilo abejonė dėl pėsčiojo apsisprendimo, jis turėjo sustoti ir įsitikinęs, kad pėstysis neketina eiti per perėją, nuvažiuoti.
Dėl skunde keliamo administracinės nuobaudos individualizavimo klausimo, institucija pažymi, kad išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą, administracinės nuobaudos dydis buvo parinktas atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų ANK 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą. Administraciniu nurodymu Pareiškėjui buvo suteikta galimybė sumokėti straipsnio sankcijoje numatytą minimalią baudą, t. y., 60 eurų, tačiau jis atsisakė įvykdyti jam paskirtą administracinį nurodymą. Bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta jokių lengvinančių aplinkybių tik sunkinanti, t. y. pareiškėjas padarė tame pačiame straipsnyje numatytą nusižengimą kol dar nepasibaigęs ANK 40 straipsnyje nustatytas terminas, taip pat atsižvelgus į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, ir asmenybę, nebuvo nustatyta kitų aplinkybių, dėl kurių būtų galima mažinti nuobaudos dydį, dėl to buvo paskirta didesnė bauda nei straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkis, t. y. 80 eurų, kuri Institucijos nuomone yra adekvati ir proporcinga. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta aplinkybė pripažįstama atsakomybę lengvinančia tada, jei kaltininkas pripažįsta esmines padarytos veikos aplinkybes, o nuoširdus gailėjimasis dėl nusikalstamos veikos paprastai pasireiškia tuo, kad kaltininkas neigiamai vertina savo poelgius, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius, atlyginti žalą ir pan. Ši aplinkybė parodo asmens kritišką požiūrį į padarytą veiką. Sprendžiant dėl šios aplinkybės ir vertinant kaltininko parodymus, svarbu nustatyti ir tai, ar kaltininko parodymai prisideda prie tinkamo bylos išsprendimo ir teisingo sprendimo byloje priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-43-719/2020). Asmens argumentai, kad institucija nepaklausė ar asmuo gailisi dėl padaryto nusižengimo vertinami kritiškai. Šiuo atveju bylos nagrinėjimo metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nepripažino administracinio nusižengimo, nes prašė administracinio nusižengimo teiseną nutraukti, taip pat asmuo neišreiškė ir nuoširdaus gailėjimosi dėl padaryto administracinio nusižengimo, todėl Institucija pagrįstai nenustatė lengvinančios aplinkybės. Administracinės nuobaudos paskirtis yra atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų, nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo – P. M., paaiškino, kad išvažiavęs iš žiedo sustojo prie prieš tai buvusios pėsčiųjų perėjos, labai gerai matė, kaip stotelėje vaikšto žmonės ir kaip viena moteris galimai eina link pėsčiųjų perėjos ir sustoja. Moteris stovėjo ne prie važiuojamosios dalies krašto, o prie dviračių tako krašto. Kadangi dirba (duomenys neskelbtini), per dieną daug laiko praleidžia važinėdamas, visuomet būna, kad kai pėstysis nori eiti per perėją, susitinka jo ir pėsčiojo akys, iš ko galima spręsti, kad asmuo laukia, kol bus praleistas eiti per perėją. Šiuo atveju, moteris net nežiūrėjo į jį, ji žiūrėjo lygiagrečiai į gatvę, o ne į antrą juostą. Kadangi ji stovėjo prie dviračių tako, ji galimai žiūrėjo į dviračių taką ar į pirma juosta važiuojančią transporto priemonę, bet ji nelaukė, kol jis ją praleis. Kadangi už jo važiavo automobilis, tame vaizdo įraše matosi, kad jei jis būtų stabdęs staigiai, tas automobilis būtų atsitrenkęs į jį. Jis, vengdamas susidūrimo su automobiliu, kuris važiavo iš paskos, tiesiog taip pravažiavo. Iš vaizdo įrašo taip pat matosi, kad moteris ne iš antro, o iš trečio žingsnio patenka į gatvę. Jis darė eksperimentą ir nustatė, kad žingsnis yra apie 50-60 cm, ta vieta nuo gatvės iki dviračių tako yra metras. Moteris daro du žingsnius, t. y. ji stovi nuo gatvės maždaug 80 cm, tai 20 cm nuo dviračių tako. Tai ar ji stovi prie važiuojamosios dalies, ar prie dviračių tako, neaišku. Taip pat neaišku ir tai, kaip galima suprasti, kad žmogus laukia galimybės pereiti gatvę, o ne tiesiog stovi prie perėjos, neketindamas jos pereiti.
Teismo posėdyje liudytojas V. Š. parodė, kad pažeidimas buvo užfiksuotas fotoaparatu, kuris turi filmavimo funkciją. Per perėją ruošėsi eiti moteris. Ji priėjo prie pėsčiųjų perėjos važiuojamosios dalies krašto ir jos žvilgsnis buvo į atvažiuojančius automobilius. Vaizdo medžiagoje matosi, kad ji pereina tą perėją. Ruošdamasi pereiti perėją ji stovėjo prie važiuojamosios dalies krašto, gal 10-20 cm nuo perėjos, prie pat krašto. Moteris važiuojamoje dalyje atsidūrė žengusi vos du žingsnius.
Teismo posėdyje liudytoja M. M. paaiškino, kad šioje administracinėje byloje ji priėmė nutarimą nubausti asmenį. Žodinis bylos nagrinėjimas vyko tą pačią dieną, kuomet ir buvo priimtas nutarimas. Žodinio nagrinėjimo metu pareiškėjas nurodė, kad jis, atvažiuodamas nuo prieš tai esančios pėsčiųjų perėjos, matė stovinčią pėsčiąją, tačiau kadangi ji į jį nežiūrėjo, stebėjo tik iš pirmos juostos atvažiuojančią mašiną, pėsčioji jį praleido, todėl jis pravažiavo. Toliau žodinio nagrinėjimo eigoje asmuo nurodė, kad tiksliai nebuvo aišku, ar ji stovi stotelėje, ar prie pėsčiųjų perėjos. Pagrinde priimant nutarimą vadovautasi vaizdo įrašu, taip pat protokolu. Prieš priimant sprendimą taip pat peržiūrėjo per „Google Maps“ tą vietą, kad yra pakankamas atstumas ir aiškios ribos, kad jei asmuo būtų prisistabdęs prieš pėsčiųjų perėją, būtų nusprendęs, kur stovi žmogus, ar stovi prieš pėsčiųjų perėją. Moteris stovėjo apie metro atstumu nuo važiuojamosios dalies. KET nenumatytas konkretus atstumas, kuris yra laikytinas „prieš pat“ pėsčiųjų perėją. Šiuo atveju moteriai žengus porą žingsnių ji jau atsiduria pėsčiųjų perėjoje. Įvertinus visą vaizdo įrašą nuo pradžios iki pabaigos yra akivaizdu, kad moteris stovi pėsčiųjų zonoje, nes ji, įžengus pėsčiųjų perėją, tiesiai žengdama gatve, atsiranda pėsčiųjų perėjos zonoje, ji eina tiesiai ir kerta pėsčiųjų perėjos kelio ženklinimą, niekur neina į šonus. Byloje asmuo neišreiškė, kad gailisi, nes teigė, kad nesutinka su pažeidimu, todėl nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.
Pareiškėjas nubaustas už tai, kad vairuojant transporto priemonę nesustojo prieš pėsčiųjų perėją nereguliuojamą šviesoforu ir nepraleido prieš pat eismo juostą stovinčio ir laukiančio galimybės įžengti į pėsčiųjų perėją pėsčiojo. Tokiais veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 30 punktą.
P. M. ginčija pažeidimo faktą, teigdamas, kad neįrodyta, jog moteris, stovėjusi prie pėsčiųjų perėjos tuo metu, kai jis pravažiavo kirsdamas pėsčiųjų perėją, laukė galimybės įžengti į pėsčiųjų perėją. Neišsiaiškinus, ar jis turėjo galimybę saugiai sustoti ir praleisti pėsčiąją, neapklausus tos moters ir iš jos žodžių neišgirdus patvirtinimo, jog ji laukė galimybės pereiti gatvę, pareiškėjo vertinimu, negalima daryti neginčytinos išvados, jog moteris laukė galimybės įžengti į pėsčiųjų perėją, o jis padarė ja inkriminuotą kelių eismo taisyklių pažeidimą.
Teismas, įvertinęs skundo motyvus ir atsiliepime į skundą išdėstytus argumentus, patikrinęs ir įvertinęs administracinio nusižengimo byloje surinktus duomenis, daro išvadą, jog skundo argumentai nepagrįsti, nes paneigti byloje surinktais ir ištirtais bei tinkamai įvertintais įrodymais, todėl skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, o P. M. padarytas administracinis nusižengimas, numatytas ANK 417 straipsnio 4 dalyje, yra tinkamai kvalifikuotas, įrodytas bylos medžiaga, nuobauda paskirta tinkamai.
ANK 417 straipsnio 4 dalyje numatyta atsakomybė be kita ko ir už nesustojimą prieš pėsčiųjų perėją, kai to reikalaujama pagal taisykles. Taigi, tai yra blanketinė dispozicija, kuri nukreipia į Kelių eismo taisykles, kurios nustato pareigas konkretiems eismo dalyviams, t. y. nustato atvejus, kada privaloma sustoti prieš pėsčiųjų perėją, o to nepadarius atsakomybė kyla būtent pagal ANK 417 straipsnio 4 dalį.
Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 30 punktas nustato, jog artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą, o keliuose su viena eismo juosta kiekviena kryptimi – į bet kurią eismo juostą perėjoje įžengusį, žengiantį arba prieš pat eismo juostą (važiuojamosios dalies kraštą) stovintį ir laukiantį galimybės įžengti pėsčiąjį. Transporto priemonių vairuotojai privalo imtis papildomų atsargumo priemonių tamsiuoju paros metu, esant blogam matomumui arba tais atvejais, kai pėsčiųjų perėja iš vairuotojo vietos nėra gerai apžvelgiama, ir įsitikinti, kad pėsčiųjų perėjoje nėra pėsčiųjų, kuriuos turėtų praleisti.
Iš šios normos konstrukcijos matyti, kad vairuotojas visų pirma artėdamas prie pėsčiųjų perėjos privalo sulėtinti greitį arba sustoti, kad praleistų perėjoje įžengusį, žengiantį pėsčiąjį arba prieš pat eismo juostą (važiuojamosios dalies kraštą) stovintį ir laukiantį galimybės įžengti pėsčiąjį. Minėtame KET 30 punkte taip pat nustatyta pareiga vairuotojui esant blogam matomumui arba kai perėja iš vairuotojo pusės nėra gerai apžvelgiama imtis papildomų atsargumo priemonių, kad įsitikintų, jog nėra pėsčiųjų perėjoje pėsčiųjų, kuriuos turėtų praleisti. Tai suponuoja pareigą vairuotojui artėjant prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos sulėtinti greitį ir įsitikinti, kad nėra žengiančių, įžengusių ar stovinčių ir ketinančių eiti per pėsčiųjų perėją žmonių. Apie tai, kad pėsčiasis ketina eiti per pėsčiųjų perėją parodo aplinkybė, jog jis atsistoja pėsčiųjų perėjoje prieš eismo juostą ir žiūri ar nėra atvažiuojančių transporto priemonių, kad įsitikintų, jog gali saugiai per eiti gatvę, todėl, laikydamasis KET 30 punkto reikalavimų, vairuotojas visais atvejais matydamas stovintį prie pėsčiųjų perėjos asmenį, kuris žiūrį į kelio, gatvės važiuojamosios dalies kairę ar dešinę pusę privalo sustoti ir tik įsitikinęs, kad pėsčiasis neketino eiti per perėją, važiuoti toliau, arba praleisti pėsčiąjį, kad šis kirstų gatvę.
Nagrinėjamu atveju P. M. neneigia, kad protokole ir nutarime nurodytomis vietos ir laiko aplinkybėmis važiavo per pėsčiųjų perėją, kuri užfiksuota ir vaizdo įraše, neneigia matęs moterį, stovėjusią prie pėsčiųjų perėjos, tačiau teigia, jog surinkti įrodymai byloje nepakankami patvirtinti, jog tuo metu, kai jis kirto pėsčiųjų perėją, moteris stovėjo pėsčiųjų perėjoje prieš pat eismo juostą ketindama eiti per gatvę. Vis dėl to šiuos argumentus paneigia vaizdo įrašas, iš kurio matyti, kad prieš pat P. M. vairuojamai transporto priemonei, pažymėtai „(duomenys neskelbtini)“ ženklu, kertant pėsčiųjų perėją moteris akivaizdžiai stovi pėsčiųjų perėjos teritorijoje, zonoje, kuri pažymėta atitinkamu kelio ženklu, žiūrį į kairę pusę, t. y. į tą pusę, iš kurios yra arčiausiai atvažiuojančios transporto priemonės ir, vos pravažiavus P. M. vairuojamam automobiliui pėsčiųjų perėją antrąja eismo juosta, moteris žengia ir eina per gatvę, nes ją sustoja praleisti pirmąja eismo juosta važiavęs automobilis. Pažymėtina, jog šiuo atveju P. M. skunde neneigė, jog matė, kad moteris stovi prie pėsčiųjų perėjos ir žiūrį į kairę, tačiau aiškino, jog nebuvo aišku, ar ji žiūrį į pirmą eismo juostą ar į antrą eismo juostą, t. y. tą, kuria važiavo jis. Tai tik patvirtina, jog P. M. ne tik matė prie pėsčiųjų perėjos stovinčią moterį, kurios visas elgesys rodė, kad ji ketina eiti per perėją ir laukia, kol galės saugiai tą padaryti – stovi pėsčiųjų perėjos zonoje, žiūri į kairę, į atvažiuojančias transporto priemones, su niekuo nekalba ir nežiūrį į priešingą nuo gatvės pusę, bet ir suprato, kad moteris žiūrį į kelią, į atvažiuojančias transporto priemones ir laukia, kol galės saugiai pereiti per gatvę.
Iš tiesų KEK 30 punkte nėra nurodyta, koks atstumas laikytinas „prieš pats eismo juostą“, tačiau visiems suprantama, kad tai turi būti saugus atstumas. Iš vaizdo įrašo matyti, kad P. M. vairuojamai transporto priemonei pravažiavus pėsčiųjų perėją, moteris iš karto žengia vieną normalų žingsnį link gatvės, tada pristoja (padaro mažą žingsnelį), kad įsitikintų, jog pirmąja juosta važiuojanti transporto priemonė tikrai ją praleidžia ir tada trečiu žingsniu įžengia į važiuojamąją kelio dalį. Tai patvirtina, jo moteris iš tiesų stovėjo saugiu atstumu prie pat važiuojamosios kelio dalies, t. y. prieš pat eismo juostą, o P. M. tinkamai vykdydamas savo kaip vairuotojo pareigas pagal KET 30 punktą turėjo sustoti ir šią moterį praleisti, tačiau to nepadarė, nors, kaip pats pripažino, matė, jog ji stovi pėsčiųjų perėjoje ir žiūri į kairę, t. y. į tą pusę, iš kurios jis ir atvažiavo. Visa tai pavirtina, kad P. M. pažeidė KET 30 punkto reikalavimus, nes nesustojo prieš pat eismo juostą (važiuojamosios dalies kraštą) stovinčios ir ketinančios eiti per gatvę pėsčiosios ir tai padarė tyčia, nes žinojo KET 30 punkto reikalavimus, matė stovinčią ir ketinančią per gatvę eiti moterį, todėl suprato savo pareigą sustoti ir šią moterį praleisti, tačiau šios KET 30 punkte numatytos pareigos nevykdė.
Vaizdo įrašo medžiaga yra pakankama konstatuoti, jog moteris į kelią, į gatvę žiūrėjo, nes ketino eiti per gatvę, tai patvirtina ir aplinkybė, jog vos pravažiavus P. M. ir kitai transporto priemonei sustojus ją praleisti, moteris iš karto žengė į gatvę eiti per perėją. Esant šioms aplinkybėms, net ir neapklausus pėsčiosios apie tai, ką ji ketino daryti stovėdama prie perėjos, duomenų, kad ji norėjo eiti per gatvę, pakanka, todėl tai, kad moteris neapklausta, nelaikytina netinkamu ar nepakankamu aplinkybių ištyrimu, kadangi surinktų įrodymų pakanka ne tik nustatyti faktines pažeidimo aplinkybes, tačiau ir padaryti pagrįstas išvadas dėl pažeidėjo kaltės.
Surinkti įrodymai patikrinti ir kitais duomenimis – liudytojas V. Š. patvirtino, kad pažeidimas buvo užfiksuotas fotoaparatu, kuris turi ir filmavimo funkciją. Jis matė, kad per perėją ruošėsi eiti moteris –ji priėjo prie pėsčiųjų perėjos važiuojamosios dalies krašto ir jos žvilgsnis buvo į atvažiuojančius automobilius. Ruošdamasi pereiti perėją ji stovėjo prie važiuojamosios dalies krašto, prie pat krašto. Moteris važiuojamoje dalyje atsidūrė žengusi vos du žingsnius (tai užfiksuota ir vaizdo įraše).
Liudytoja apklausta M. M. taip pat patvirtino, jog priimant nutarimą buvo vadovautasi vaizdo įrašu bei protokolu. Iš vaizdo įrašo matėsi, kad moteris stovi pėsčiųjų perėjos zonoje vos metro atstumu nuo važiuojamosios kelio dalies ir žengusi vos porą žingsnių atsidūrė važiuojamojoje kelio dalyje.
Nors P. M. teigia, jog paskui jį važiavo automobilis, todėl jam staigiai stabdant galėjo susidaryti pavojinga situacija ir įvyti eismo įvykis, tačiau pažymėtina, jog KET 30 punktas taip pat įpareigoja visais atvejais artėjant prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos sulėtinti greitį ir įsitikinti, ar nėra ketinančių eiti per perėją pėsčiųjų, be to, iš vaizdo įrašo nesimato, kad paskui pareiškėjo automobilį būtų važiavusi kita transporto priemonė, kuri būtų nutolusi labai mažu atstumu.
Apibendrinant darytina išvada, jog P. M. pagrįstai pripažintas, padaręs ANK 417 straipsnio 4 dalyje numatytą nusižengimą, nes jis nesustojo prieš pėsčiųjų perėją nereguliuojamą šviesoforu ir nepraleido prieš pat eismo juostą stovinčio ir laukiančio galimybės įžengti į pėsčiųjų perėją pėsčiojo ir tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 30 punkto reikalavimus.
ANK 610 straipsnio nuostatos numato, jog administracinis nurodymas – į administracinio nusižengimo protokolą įrašomas pasiūlymas asmeniui per penkiolika kalendorinių dienų nuo administracinio nusižengimo protokolo įteikimo dienos, o kai administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu surašomas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nedalyvaujant, – per trisdešimt kalendorinių dienų nuo administracinio nusižengimo protokolo su administraciniu nurodymu išsiuntimo dienos savo noru sumokėti baudą, lygią pusei minimalios baudos, o jei asmuo padarė pakartotinį administracinį nusižengimą, numatytą šio kodekso 414 straipsnio 1 dalyje, 415 straipsnio 1, 2 ir 6 dalyse, 416 straipsnio 2, 3, 4 ir 5 dalyse, 417 straipsnyje, 418 straipsnio 1 dalyje, 419 straipsnio 1 dalyje, 420 straipsnio 1 dalyje, 421 straipsnyje, 432 straipsnio 1 dalyje, 459 straipsnio 1, 4 ir 5 dalyse, 463 straipsnyje, – minimalią baudą, nustatytą šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje (straipsnio dalyje), kuriame (kurioje) nustatyta atsakomybė už asmens padarytą administracinį nusižengimą.
Kaip matyti iš bylos duomenų P. M. surašytas administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu, siūlant sumokėti minimalią sankcijoje numatytą baudą - 60 eurų. Tame pačiame protokole išaiškinta, kad iki administraciniame nurodyme nurodytos datos nesumokėjus baudos, administracinis nurodymas bus laikomas negaliojančiu, o administracinio nusižengimo protokolas išsiunčiamas teismui ar kitai institucijai, kurios pareigūnas įgaliotas nagrinėti administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka.
Kadangi P. M. iki administraciniame nurodyme nurodytos datos nesumokėjo baudos, Institucija jo atžvilgiu pagrįstai priėmė nutarimą ir paskyrė jam didesnę baudą.
P. M. teigia, jog nepagrįstai konstatuota, kad nėra jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Toks argumentas grindžiamas tuo, jog pareiškėjas neneigia, kad vairavo automobilį, kad tuo metu važiavo per šią perėją, tačiau jis tiesiog nėra tikras KET 30 punkto vertinimu, bet jei jis šį punktą vertina klaidingai ir padarė pažeidimą, tai gailisi dėl to. Tokius skundo argumentus teismas vertina kritiškai, kaip siekį išvengti atsakomybės ir sušvelninti savo padėtį. Teismas sutinka su Institucijos atsiliepime pateiktais argumentais, jog prisipažinimas atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstamas tada, jei kaltininkas pripažįsta esmines padarytos veikos aplinkybes, o nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos veikos paprastai pasireiškia tuo, kad kaltininkas neigiamai vertina savo poelgius, išgyvena dėl padarytų veiksmų. Turi matytis asmens kritiškas požiūris į padarytą veiką. Nagrinėjamu atveju tiek skunde, tiek ir teisme pareiškėjas niekada nepripažino esminės aplinkybės, jog jis turėdamas pareigą praleisti ketinančią eiti per perėją pėsčiąją, tai matydamas ir tai suprasdamas, to nepadarė. Aiškino, jog surinkti įrodymai nepatvirtina, kad moteris ketino eiti per perėją, bandė pateisinti savo netinkamą elgesį tuo, kad jeigu būtų sustojęs, būtų sukėlęs avarinę situaciją ir galimai eismo įvykį. Visa tai patvirtina, jog P. M. nepripažino esminių veikos aplinkybių ir tuo labiau kaltės, savo elgesio niekada nevertino kritiškai, o bandė jį pateisinti tuo, jog neaiškios, netikslios KET 30 sąvokos, jog neįmanoma nuspėti, ką žmogus, stovintis prie perėjos, galvoja – ar jis ketina eiti per gatvę ar tiesiog stoviniuoja galvodamas apie kitus dalykus. Esant šioms aplinkybėms, byloje pagrįstai nenustatyta atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Nustatyta viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė, numatyta ANK 36 straipsnio 1 dalies 12 punkte - tame pačiame šio kodekso straipsnyje numatytas administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai, kol dar nepasibaigęs šio kodekso 40 straipsnyje nustatytas terminas, nes šis pažeidimas padarytas nepraėjus nei metams po to kai P. M. buvo baustas pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį ir 4 dalį.
ANK 34 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.
Kadangi atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, nustatyta viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė, mažiau nei metų laikotarpyje P. M. nors ir nebuvo baustas už tai, kad nepraleido pėsčiųjų, tačiau net tris kartus baustas už pažeidimus, numatytus tam pačiame straipsnyje, t. y. ANK 417 straipsnio 4 dalyje ir 2 dalyje. Šios aplinkybės pareiškėją charakterizuoja kaip nedrausmingą vairuotoją, linkusį pažeidinėti Kelių eismo taisykles, todėl P. M. pagrįstai skirta vos didesnė nei sankcijos vidurkis bauda. Paskirta bauda atitinka padaryto pažeidimo ir pažeidėjo pavojingumą, pakankama užtikrinti nuobaudos tikslus, todėl ją keisti nėra pagrindo.
Įvertinus visa tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad Institucija išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, teisingai įvertino byloje esančius įrodymus, įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimų nepadarė ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, nuobauda pareiškėjui skirta teisingai, todėl pareiškėjo skundas netenkinamas, skundžiamas nutarimas paliekamas galioti nepakeistas (ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 646 straipsniu,
nutaria:
P. M. skundo netenkinti ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. gegužės 2 d. nutarimą Nr. 20-ANR-N-8271-2023 palikti nepakeistą.
Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarties administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.