Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2011-09-23 · Byla Nr. N-575-1669-11

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-09-23
Bylos Nr.
N-575-1669-11
Teisminio proceso Nr.
4-25-3-00325-2010-7
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjai
Antanas Ablingis (pirm.), Romanas Klišauskas, Ričardas Piličiauskas (pran.)
Kategorijos
  • 45.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. N575-1669/2011Teisminio proceso Nr. 4-25-3-00325-2010-7Procesinio sprendimo kategorija 45.4.3 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. rugsėjo 23 d. Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Romano Klišausko ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro apeliacinį skundą dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2010 m. liepos 8 d. nutarimo A. B. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą A. B. dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 126 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymo, kuriame nurodė, kad A. B. 2010 m. balandžio 17 d., apie 8.47 val., Kretingos rajone, kelio Šiauliai-Palanga 139 kilometre vairavo automobilį „VW Transporter“ būdamas neblaivus (0,48 prom.). Šiais savo veiksmais asmuo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus.

Žemesnės instancijos teismas

Kretingos rajono apylinkės teismas 2010 m. liepos 8 d. nutarimu A. B. administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukė. Teismas konstatavo, kad nėra administracinio teisės pažeidimo sudėties. Nurodė, kad nebuvo surinkta pakankamai įrodymų, leidžiančių manyti, jog A. B. vairavo automobilį būdamas lengvo girtumo laipsnio, kadangi administracinio teisės pažeidimo protokoluose yra nurodyti skirtingi laikai, negu buvo atliekami patikrinimai alkotesteriu, asmeniui nebuvo atliktas papildomas patikrinimas alkotesteriu, o atlikus patikrinimą ligoninėje buvo nustatyta alkoholio koncentracija, kuri leidžia vairuoti automobilį.

II.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuras (toliau – ir Institucija) apeliaciniu skundu prašo Kretingos rajono apylinkės teismo 2010 m. liepos 8 d. nutarimą panaikinti ir priimti naują sprendimą. Nurodo, kad tai, jog A. B. jau buvo tikrintas Palangos mieste ir prietaisas parodė leistiną normą, nepaneigia to, kad asmuo galėjo vartoti alkoholį iki sustabdant antrą kartą. Mano, kad kraujo tyrimas, kurio metu A. B. organizme buvo aptikta 0,33 promilės alkoholio, įrodo, jog sustabdymo metu asmuo galėjo būti lengvo girtumo. Teigia, kad teismas nepaskyrė ekspertizės tam, kad išsiaiškintų, kuriais prietaiso parodymais tikslinga remtis priimant nutarimą. Pažymi, kad teisės aktai nenumato pakartotinio patikrinimo alkotesteriu. Nurodo, kad A. B. vairuojamo automobilio sustabdymo laikas neturi bylai jokios reikšmės, nes neaišku ar Palangoje atlikto tyrimo metu prietaiso parodytas laikas buvo tikslus. Mano, kad padarytas pažeidimas yra įrodytas surinkta bylos medžiaga bei tai, kad neblaivumui (girtumui) nustatyti buvo naudojamas prietaisas su galiojančia patikra.

Atsiliepimas

A. B. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo nutarimą palikti nepakeistą ir apeliacinio skundo nepatenkinti. Nurodo, kad kaltinimą palaikanti institucija elgėsi daugiau negu nerūpestingai, institucijai per du kartus nepavyko tinkamai surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolo, jos atstovai nusišalino nuo administracinės bylos nagrinėjimo teisme. Pažymi, kad pirmame administracinio teisės pažeidimo protokole pažeidimo laikas nurodytas 8.35 val., o antrame – 8.47 val., todėl netgi remiantis antruoju, pakartotinai surašytu administracinio teisės pažeidimo protokolu, tariamas neblaivumas buvo nustatytas prieš 4 minutes iki alkotesterio parodymų 8.51 val. Mano, kad šie faktai kelia pagrįstas abejones Institucijos teiginiais. Nurodo, kad prielaida, jog jis galėjo vartoti alkoholį iki trečiojo patikrinimo, remtis nederėtų, kadangi ji paneigiama vėlesniais patikrinimais ligoninėje. Teigia, kad apie ekspertizės būtinybę galima būtų kalbėti tuo atveju, jei nebūtų objektyvių duomenų apie ligoninėje atliktus tyrimus bei ankstyvesnių patikrinimų rezultatų. Mano, kad jei vykdant patikrinimo procedūrą iš karto atsirado prieštaravimų ir prašymų, pareigūnai neturėjo pagrindo nepatenkinti prašymo dėl pakartotinio patikrinimo. Pažymi, kad ginčijamo patikrinimo metu jam nebuvo pasiūlyta praskalauti burną.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

III.

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas administracinėn atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.

Pagal ATPK 256 straipsnio nuostatas įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 6 dalimi nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Todėl teismas negali teikti pirmenybės atitinkamiems įrodymams. Be to, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktų įrodymų visumą, sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog byloje nėra surinkta pakankamai įrodymų, leidžiančių manyti, kad A. B. automobilį vairavo būdamas neblaivus.

Iš byloje esančios medžiagos matyt, kad Palangos miesto policijos pareigūnams sustabdžius transporto priemonę vairuojantį A. B. ir patikrinus jo neblaivumą 8.29 val. buvo nustatytos 0,38 promilės alkoholio, o tikrinant pakartotinai 8.35 val. – 0,37 promilės alkoholio (b. l. 20). Policijos pareigūnams kelyje Šiauliai-Palanga vėl sustabdžius vairuojantį A. B. ir patikrinus jo neblaivumą 8.51 val. buvo nustatytos 0,48 promilės alkoholio (b. l. 18). Teisėjų kolegija pažymi, kad A. B. teigimu (to nepaneigia ir kiti bylos duomenys), jis prašė atlikti pakartotinį jo patikrinimą alkotesteriu, tačiau tai padaryti policijos pareigūnai atsisakė. Institucija apeliaciniame skunde nurodė, kad teisės aktai nenumato pakartotinio patikrinimo alkotesteriu. Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nors tokia teisinė pareiga išties nėra konkrečiai suformuluota Policijos patrulių veiklos instrukcijoje, patvirtintoje Policijos generalinio komisaro 2002 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 660, ar Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452, bet būtent policijos įstaigai (pareigūnams) šiuo atveju teko pareiga surinkti pakankamus įrodymus, patvirtinančius A. B. neblaivumą. Iš policijos pareigūno K. B. tarnybinio pranešimo (b. l. 14) matyti, kad sulaikytas A. B. paaiškino, jog maždaug prieš 5 minutes Palangos mieste policijos pareigūnai irgi nustatinėjo jo neblaivumą, kur alkotesteriu pirmuoju kartu nustatytos 0,38 promilės, o antruoju – 0,37 promilės alkoholio. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad esant tokioms aplinkybėms, kokios yra nustatytos šioje byloje, galėjo būti vadovaujamasi ne tam tikrų instrukcijų raide, bet ir protingumo kriterijumi. Taigi galėjo būti atliktas ir pakartotinis neblaivumo patikrinimas.

Byloje taip pat nustatyta, kad A. B. buvo nuvykęs į gydymo įstaigą, kad būtų atlikta medicininė apžiūra jo neblaivumui nustatyti. Iš byloje esančio Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ir apsvaigimui nustatyti akto Nr. 9 (b. l. 22) matyti, kad medicinos įstaigoje tikrinant A. B. neblaivumą alkotesteriu 9.35 val. buvo nustatytos 0,29 promilės, o 9.55 val. – 0,20 promilių alkoholio, apžiūros išvada – blaivus. Remiantis specialisto išvada, 9.45 val. paimtame A. B. kraujo ėminyje rastos 0,33 promilės etilo alkoholio (b. l. 23). Atkreiptinas dėmesys, kad tiek prieš, tiek ir po ginčijamo neblaivumo nustatymo atliktas A. B. neblaivumo patikrinimas alkotesteriu ir kraujo tyrimas nustatė alkoholio koncentraciją, kuri leidžia vairuoti transporto priemones. Kadangi konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais, vadovautis vien ginčytinais alkotesterio parodymais, kuriais A. B. nustatytas 0,48 promilių girtumas, ir pripažinti asmenį padarius ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, apeliacinės instancijos teismas negali.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad byloje nėra neginčijamų įrodymų, kad A. B. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, todėl remiantis in dubio pro reo principu, laikytina, kad A. B. kaltė padarius jam inkriminuojamą ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, nagrinėjamu atveju nebuvo įrodyta. Atsižvelgiant į įvykio aplinkybes, darytina išvada, kad rinkti byloje naujus įrodymus nėra jokios protingos galimybės.

Įvertinusi byloje esančią medžiagą ir teismo nutarimą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.). Atsižvelgus į tai, Kretingos rajono apylinkės teismo 2010 m. liepos 8 d. nutarimas yra paliekamas nepakeistas, o Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro apeliacinio skundo netenkinti.

Kretingos rajono apylinkės teismo 2010 m. liepos 8 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Antanas AblingisRomanas KlišauskasRičardas Piličiauskas