Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2012-01-12 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-83-360-2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-01-12
Bylos Nr.
1A-83-360-2012
Teisminio proceso Nr.
1-78-1-00585-2007-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Savinijus Katauskas (pirm.), Aurelija Sadauskaitė, Eduardas Maškevičius
Nuteistasis
M. P.
Nukentėjusysis
M. G.
Advokatai
Jovita Usonytė
Kategorijos
Pranešėjas S. Katauskas Baudž. byla Nr. 1A-83-360/2012

Teisėja I. Šeškauskienė Teisminio proceso Nr. 1-78-1-00585-2007-4

Procesinio sprendimo kategorija 1.2.4.6.8., 1.2.14.10.; 2.4.6.1.1. (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2012 m. sausio 12 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Savinijaus Katausko,

teisėjų Eduardo Maškevičiaus, Aurelijos Sadauskaitės,sekretoriaujant Giedrei Pajauskienei,dalyvaujant prokurorei Vaidai Pužauskienei,gynėjai advokatei Jovitai Usonytei,nuteistajam M. P.,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Plungės rajono apylinkės prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 16 d. nuosprendžio, kuriuo M. P. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 str. 2 d. 8 p., dvejų metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 92 str. 1 d., 2 d., bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams, paskiriant BK 82 str. 1 d. 5) p., 87 str. 2 d. 5) p. numatytą auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą – įpareigojimą tris mėnesius dalyvauti valstybinių ar nevalstybinių įstaigų bei organizacijų rengiamose socialinio ugdymo ar reabilitacijos priemonėse. Į bausmės laiką įskaitytas sulaikymo laikas 2007 m. rugsėjo 30 diena. Kardomoji priemonė – pasižadėjimas neišvykti, palikta galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo. Iš M. P. ir A. R. solidariai priteista Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos 1662, 40 Lt (vienas tūkstantis šeši šimtai šešiasdešimt du litai, keturiasdešimt centų) nukentėjusiojo M. G. gydymo išlaidų. Iš dalies tenkintas civilinis ieškinys ir iš M. P. ir A. R. solidariai priteista 5000 Lt (penki tūkstančiai litų) neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiojo M. G. naudai.

Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. P. nuteistas už tai, kad tyčia nesunkiai sužalojo žmogų dėl chuliganiškų paskatų, t. y. M. P. ir A. R., būdami apsvaigę nuo alkoholio ir veikdami bendrininkų grupe, kartu su B. B., kuri nusikalstamos veikos padarymo metu neturėjo tokio amžiaus nuo kurio numatyta baudžiamoji atsakomybė pagal BK 138 str., laikotarpyje nuo 2007 m. rugsėjo 29 d., apie 22 val. iki 2007 m. rugsėjo 29 d., apie 3 val., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), Plungės mieste, išgertuvių metu, tyčia, dėl chuliganiškų paskatų M. P. trenkė vieną smūgį kumščiu nukentėjusiajam M. G. į galvą, B. B., ne mažiau kaip 24 kartus koja spyrė gulinčiam nukentėjusiajam M. G. į galvą ir ne mažiau kaip keturis kartus užšoko ant nukentėjusiojo viršutinės kūno dalies bei galvos, o A. R. koja ne mažiau kaip 4 kartus spyrė nukentėjusiajam M. G. į galvą, taip padarydami nukentėjusiajam galvos sumušimą su daugybinėmis didelėmis poodinėmis minkštųjų audinių kraujosruvomis, kairės akies viršutinio voko muštines žaizdas, kraujosruvas po abiejų akių obuolių junginėmis ir kraujosruvas abiejų ausų būgneliuose bei lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimą, kas sukėlė M. G. nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Nuosprendžiu nuteisti ir B. B., A. R., tačiau jų atžvilgiu nuosprendis apeliacine tvarka neskundžiamas.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu Plungės rajono apylinkės prokuratūros prokuroras prašo Plungės rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 16 d. nuosprendį dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo dalyje dėl M. P. nepripažinimo kaltu pagal BK 187 str. 1 d. pakeisti. Pripažinti M. P. kaltu pagal BK 187 str. 1 d. ir nuteisti jį terminuotu laisvės atėmimu 10 mėnesių. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d. 4 d., paskirtas bausmes pagal BK 187 str. 1 d. ir 138 str. 2 d. 8 p. subendrinti iš dalies sudedant ir nustatyti galutinę bausmę – terminuotą laisvės atėmimą 2 metams 3 mėnesiams. Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nuosprendis turi būti pakeistas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo. Prokuroro teigimu, baudžiamoji byla buvo perduota Plungės rajono apylinkės teismui su kaltinamuoju aktu, kaltinant M. P. nusikalstamų veikų, numatytų BK 138 str. 2 d. 8 p. ir 187 str. 1 d. padarymu. 2011 m. balandžio 1 d. teismo nutartimi baudžiamoji byla perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje M. P. taip pat kaltinant nusikalstamų veikų, numatytų BK 138 str. 2 d. 8 p. ir 187 str. 1 d. padarymu. Nors teismas ištyrė šioje byloje surinktus duomenis, susijusius su visomis nagrinėjamomis nusikalstamomis veikomis, tai yra teismas ištyrė ir surinktus duomenis, susijusius su M. P. pareikštu kaltinimu dėl svetimo turto sugadinimo pagal požymius nusikaltimo, numatyto BK 187 str. 1 d., tačiau pirmosios instancijos teismas priimdamas nuosprendį, visiškai nenurodė ir neįvertino pagal pareikštą kaltinimą M. P. įvykdytos veikos – svetimo turto sugadinimo aplinkybių, neįvertino ir nemotyvavo dėl šios veikos surinktų įrodymų, neišsprendė M. P. kaltės ir patraukimo baudžiamojon atsakomybėn klausimų, todėl netinkamai pritaikė įstatymą. Kad M. P. tyčia sugadino svetimą M. Š. priklausantį turtą, patvirtina ikiteisminio tyrimo metu duoti ir teisminio nagrinėjimo metu pagarsinti nukentėjusiosios M. Š. parodymai, liudytojo T. C. parodymai, kad jis matė, kad M. P. išdaužė durų stiklą. Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Plungės mieste, patalpų apžiūra. Apžiūros metu rastos sugadintos kambario dvejos durys, išdaužiant jų stiklus bei vienas duris įskeliant, paties nuteistojo M. P. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu ir pagarsinti teisminio nagrinėjimo metu, kad būnant pas M. G. namuose jis išdaužė vienų kambario durų stiklą, taip pat du kartus spyrė į duris, kurios galėjo suskilti. Savo kaltę pagal pareikštą kaltinimą pripažino visiškai. Taigi prokuroro teigimu, iš nurodytų duomenų matyti, kad M. P. atžvilgiu turėjo būti priimtas apkaltinamasis nuosprendis, jį pripažįstant kaltu padarius nusikaltimą ir pagal BK 187 str. 1 d. Pažymi, jog be teismo nuosprendyje nurodytų aplinkybių, skiriant M. P. bausmę, turėjo būti atsižvelgiama ne tik į tai, kad M. P. įvykdė tyčinį apysunkį nusikaltimą, bet turėjo būti atsižvelgiama ir į tai, jog nuteistasis įvykdė tyčinį nesunkų nusikaltimą, kurį padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tai laikytina jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe, taip pat į tai, kad nukentėjusiajai neatlygino padarytos turtinės žalos.

Teismo posėdyje prokuroras prašo apeliacinį skundą tenkinti.

Nuteistasis M. P. teismo posėdyje palaiko prokurorės poziją, nuteistojo gynėja advokatė prašo bausmę švelninti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Plungės rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 16 d. nuosprendis naikinamas ir byla perduodama iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Teisė į nešališką teismą įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje, BPK 44 straipsnio 5 dalyje ir kt. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. vasario 12 d., 2006 m. lapkričio 27 d. ir kituose nutarimuose aiškinama, jog asmens konstitucinė teisė, kad jo bylą išnagrinėtų nešališkas teismas, reiškia ir tai, jog asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti abejonių. Teisėjas, nagrinėjantis bylą, turi būti neutralus. Teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija, būtina teisingo bylos išnagrinėjimo, taigi ir pasitikėjimo teismu, sąlyga (kasacinė nutartis Nr. 2K-527/2010). Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje laikomasi nuomonės, kad, nors nešališkumas paprastai reiškia išankstinio nusistatymo, tendencingumo nebuvimą, pagal Konvencijos 6 straipsnio 1 dalį jis gali būti tikrinamas dviem aspektais, kurie yra glaudžiai tarpusavyje susiję, t. y. subjektyviąja bei objektyviąja prasme.

Pirmiausia, teismas turi būti subjektyviai nešališkas, t. y. turi būti įvertinta ar konkretus teisėjas konkrečioje byloje yra asmeniškai iš anksto nusistatęs ar tendencingas. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje suformuotas principas, kad asmeninis teisėjo nešališkumas turi būti preziumuojamas, kol nėra įrodyta priešingai, pavyzdžiui, nustatyta, kad teisėjas parodė priešiškumą ar nepalankumą dėl asmeninių priežasčių. Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė jokių faktų ar aplinkybių, kurios leistų spręsti apie šią bylą nagrinėjusios teisėjos subjektyvų šališkumą. Todėl apylinkės teismo nešališkumo klausimas toliau nagrinėtinas objektyvaus nešališkumo aspektu.

Vadovaujantis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, teismas turi būti nešališkas objektyviąja prasme, t. y. jis turi pateikti pakankamas garantijas, pašalinančias bet kokią pagrįstą abejonę dėl teismo šališkumo. Vertinant nešališkumą objektyviąja prasme, turi būti nustatyta, ar yra realių faktų, kurie kelia abejonių dėl teisėjo ar teismo nešališkumo. Vis dėlto sprendžiant, ar konkrečioje byloje yra pateisinamas pagrindas abejoti, kad konkretus teisėjas ar teisėjų kolegija yra šališki, nuteistojo (kaltinamojo) požiūris, nors ir yra svarbus, bet nėra lemiamas. Svarbiausią reikšmę turi tai, ar toks baiminimasis gali būti laikomas objektyviai pagrįstu.

Vadovaujantis BPK 255 straipsnio 1 dalimi, byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. Konkrečios bylos nagrinėjimo teisme ribos nustatomos prokuroro surašytame kaltinamajame akte ir teismo nutartyje perduoti nagrinėti teisiamajame posėdyje. Kaip matyti iš bylos medžiagos, Plungės rajono apylinkės teismui su kaltinamuoju aktu perduotoje byloje M. P. buvo kaltinamas pagal BK 138 str. 2 d. 8 p., ir 187 str. 1 d. t. y., dėl nukentėjusiajam M. G. padaryto nesunkaus sveikatos sutrikdymo bei dėl svetimo M. Š. turto sugadinimo. Būtent dėl šių kaltinamojo ir šių nusikalstamų veikų 2011 m. balandžio 1 d. Plungės rajono apylinkės teismo nutartimi byla perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje (t. 2., b. l. 21).

Iš baudžiamosios bylos matyti, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu M. P. nuteisė pagal BK 138 str. 2 d. 8 p. t. y., dėl to, jog M. P. tyčia nesunkiai sužalojo žmogų dėl chuliganiškų paskatų, o būtent M. P. ir A. R., būdami apsvaigę nuo alkoholio ir veikdami bendrininkų grupe, kartu su B. B., kuri nusikalstamos veikos padarymo metu neturėjo tokio amžiaus nuo kurio numatyta baudžiamoji atsakomybė pagal BK 138 str., laikotarpyje nuo 2007 m. rugsėjo 29 d. apie 22 val. iki 2007 m. rugsėjo 29 d. apie 3 val., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), Plungės mieste, išgertuvių metu, tyčia, dėl chuliganiškų paskatų M. P. trenkė vieną smūgį kumščiu nukentėjusiajam M. G. į galvą, B. B., ne mažiau kaip 24 kartus koja spyrė gulinčiam nukentėjusiajam M. G. į galvą ir ne mažiau kaip keturis kartus užšoko ant nukentėjusiojo viršutinės kūno dalies bei galvos, o A. R. koja ne mažiau kaip 4 kartus spyrė nukentėjusiajam M. G. į galvą, taip padarydami nukentėjusiajam galvos sumušimą su daugybinėmis didelėmis poodinėmis minkštųjų audinių kraujosruvomis, kairės akies viršutinio voko muštines žaizdas, kraujosruvas po abiejų akių obuolių junginėmis ir kraujosruvas abiejų ausų būgneliuose bei lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimą, kas sukėlė M. G. nesunkų sveikatos sutrikdymą. Pripažinęs M. P. kaltu dėl šio nusikaltimo apylinkės teismas paskyrė jam bausmę. Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad iš prokuroro surašyto kaltinamojo akto, Plungės rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 1 d. nutarties perduoti bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje, taip pat iš bylos medžiagos matyti, jog nagrinėjamoje byloje M. P. buvo kaltinamas ir BK 187 str. 1 d., tai yra tuo, jog jis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, laikotarpyje nuo 2007 m. rugsėjo 29 d., apie 22 val. iki 2007 m. rugsėjo 30 d. apie 3 val., tikslus laikas nenustatytas, gyvenamajame name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), Plungės mieste, rankos kumščiu išdaužė nukentėjusiajai M. Š. priklausantį durų stiklą, kurio vertė 100 litų, ir ne mažiau kaip du kartus spyręs į kambario duris, taip jas įskeldamas, sugadino duris, kurių vertė 400 litų, tokiu būdu nukentėjusiajai M. Š. buvo padaryta 500 litų turtinė žala.

Taigi byla buvo perduota nagrinėti pirmosios instancijos teismui būtent dėl šių dviejų nukentėjusiųjų atžvilgiu padarytų nusikalstamų veikų. Pirmosios instancijos teismas nuosprendžiu pripažindamas M. P. kaltu tik dėl BK 138 str. 2 d. 8 p. nusikaltimo, turėjo priimti vienokį ar kitokį galutinį procesinį sprendimą ir dėl BK 187 str. 1 d. pareikšto kaltinimo. Tačiau dėl šios kaltinimo dalies pirmosios instancijos teismas galutinio procesinio sprendimo nepriėmė, nepadarė jokių teisinių išvadų, kuriomis būtų patvirtinta ar paneigta nuteistojo M. P. kaltė dėl svetimo turto sugadinimo. Todėl kolegijos manymu, apylinkės teismas neišnagrinėjo šios baudžiamosios bylos ta apimtimi, kuria ji buvo perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė BPK nuostatas, reglamentuojančias bylos nagrinėjimo teisme ribas bei nuosprendžio surašymą, taip nepagrįstai suvaržydamas nukentėjusiosios M. Š. teises ir teisėtus interesus dėl padarytos žalos jos turtui. Pastebėtina, kad vadovaujantis BPK 44 straipsnio 10 dalimi, kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo. Tačiau pirmosios instancijos teismui neišsprendus šio klausimo šis nukentėjusiosios M. Š. teisėtas interesas nebuvo įgyvendintas. Taip liko neaišku ar nuteistasis M. P. kaltas dėl svetimo turto sugadinimo ar nekaltas.

Iš prokuroro apeliacinio skundo turinio matyti, kad prokuroras prašo apygardos teismo M. P. nuteisti dėl padarytos nusikalstamos veikos BK 187 str. 1 d., nors pirmosios instancijos teismo nuosprendyje dėl to nepasisakyta, šis klausimas nesvarstytas, neišdėstyti tai patvirtinantys ar paneigiantys motyvai. Tačiau teisėjų kolegijos manymu, aukščiau aptarti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio trūkumai negali būti pašalinti nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, kadangi, pirmosios instancijos teismas visiškai teisine prasme neįvertino nuteistojo M. P. nusikalstamos veikos, numatytos BK 187 str. 1 d. Svarbu pažymėti, jog šį klausimą iš esmės išsprendus apeliacinės instancijos teismui, proceso dalyviai nebetektų galimybės šio teismo sprendimą skųsti apeliaciniu skundu, tokiu būdu negalėtų tikėtis, kad bus apeliacine tvarka patikrintos nustatytos bylos faktinės aplinkybės, paliekant jiems galimybę savo teises ginti tik kasacinės instancijos teisme teisės taikymo aspektu pagal pagrindus, numatytus BPK 369 straipsnyje. Todėl apeliacinės instancijos teismas mano, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog nukentėjusiosios M. Š. atžvilgiu konkrečiu atveju teismas nepasirūpino, kad byla būtų nagrinėjama užtikrinant pakankamas objektyvaus nešališkumo garantijas, t. y. bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas objektyviuoju aspektu buvo šališkas. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nebuvo užtikrinta teisė į nešališką teismą ir šių pažeidimų nagrinėjant bylą apeliacine tvarka ištaisyti nėra galimybių, todėl nuosprendis naikintinas ir byla perduotina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nutaria:

Plungės rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 16 d. nuosprendį panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti Plungės rajono apylinkės teismui.

Kolegijos pirmininkas Savinijus KatauskasTeisėjai Eduardas MaškevičiusAurelija Sadauskaitė