- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-08-31
- Bylos Nr.
- N-261-1667-07
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Virgilijus Valančius (pirm.), Vaida Urmonaitė, Stasys Gagys (pran.)
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Vaidos Urmonaitės ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo R. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. spalio 2d. nutarties R. P. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
2006-01-26 Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato Eismo priežiūros tarnybos pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą dėl R. P. padaryto pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau tekste ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje. Protokole nurodoma, kad R. P. 2006-01-05 apie 12.03 val. vairuodamas automobilį „Peugeot 405“ valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini) Vilniaus mieste Žirmūnų-Tuskulėnų-Šeimyniškių gatvių sankryžoje, keisdamas judėjimo kryptį neįsitikino, kad tai daryti saugu, susidūrė su greta važiavusiu automobiliu ir abu automobilius apgadino. Iš įvykio vietos pasišalino, policijai nepranešė tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau tekste KET) 53,145,269.3,269.4 punktų reikalavimus.
Dėl protokole nurodyto pažeidimo Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato Eismo priežiūros tarnybos vyresniojo inspektoriaus 2006-06-22 nutarimu R. P. pagal ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str.1d. buvo paskirta galutinė nuobauda-3000 Lt bauda.
R. P. nutarimą dėl administracinės nuobaudos paskyrimo 2006-07-01 apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui ir prašė nutarimą panaikinti, o bylą jo atžvilgiu nutraukti. Nurodė, kad priimant nutarimą buvo netinkamai įvertintos faktinės įvykio aplinkybės ir dokumentai, netinkamai buvo įvertinti automobilių apgadinimai. Nukentėjusiojo automobilio apgadinimai buvo padaryti anksčiau, o eismo įvykio metu dėl kurio buvo paskirta nuobauda automobiliai nebuvo sugadinti. Todėl abipusiu susitarimu ir paliko eismo įvykio vietą. Nesant apgadinimų įvykis negalėjo būti pripažintas eismo įvykiu ir pagal KET 271 punktą galima buvo palikti įvykio vietą. Taip pat nurodė, kad jei teismas pripažins jo kaltę dėl įvykio tai būtina taikyti ATPK 30¹ straipsnį ir sumažinti paskirtą baudą.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006-10-02 nutartimi R. P. skundas buvo nepatenkintas. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad institucija surinko pakankamai įrodymų patvirtinančių R. P. kaltę padarius pažeidimus, numatytus ATPK 127 straipsnio 1 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje. Teismas pripažino, kad mažinti paskirtos baudos nėra pagrindo. Atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatė.
II.
R. P. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. spalio 2d. nutartį.
Skunde nurodo, kad teismas netinkami įvertino eismo įvykio kilimo aplinkybes, nevertino kito vairuotojo dalyvavusio eismo įvykyje vairuoto automobilio sugadinimų. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nevertino ar buvo padarytas pažeidimas, ar jis, R. P. , kaltas dėl padaryto pažeidimo, ar yra priežastinis ryšys tarp jo veiksmų ir padarytos žalos. Nurodo , kad nuobauda paskirta nepagrįstai, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina. Kiti apeliacinio skundo argumentai atitinka argumentus nurodytus skunde pirmosios instancijos teismui.
Atsiliepimas
Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato viešosios policijos Eismo priežiūros tarnyba atsiliepime į skundą nurodo, kad R. P. skundas netenkintinas, nes teismas tinkamai įvertino pareiškėjo veiksmus ir priėmė teisingą sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
Apeliacinis skundas netenkinamas.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos įrodymus ir pagrįstai pripažino R. P. kaltu padarius pažeidimus, numatytus ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje, kadangi jis pažeidė KET 53 ir 145 punktų reikalavimus dėl ko kilo eismo įvykis, nulėmęs kitiems asmenims priklausančios transporto priemonės sugadinimą. Taip pat po eismo įvykio R. P. pasitraukė iš eismo įvykio vietos pažeisdamas KET 269.3 ir 269.4 punktų reikalavimus.
Apeliantas skundą grindžia netinkamu eismo įvykio aplinkybių vertinimų, nesutinka, kad įvykio metu automobiliai buvo apgadinti. Šie apeliacinio skundo argumentai nepagrįsti. Eismo įvykio vietos 2006-01-05 schemoje yra užfiksuoti automobilio dalyvavusio eismo įvykyje „Hyundai sonata“, numeris (duomenys neskelbtini) sugadinimai. Nurodyta, kad apgadintas kairės pusės bamperis, įlenktas priekinis kairės pusės sparnas. Apžiūrėjus R. P. vairuojamą automobilį „Peugeot 605“ 2006-01-06 Transporto priemonės techninės apžiūros akte užfiksuoti apgadinimai :įbrėžta apdailos juostelė ant dešinės pusės galinių durelių, įbrėžta dešinio galinio sparno arka aukščiau apdailos juostelės, ant galinio bamperio iš dešinės pusės ant iškilimo matosi šviesos spalvos objektai, nepriklausantis „Peugeot“ automobiliui. Automobilių sugadinimai buvo palyginti ir užfiksuoti fotonuotraukose iš kurių matyti, kad sugadinimai pagal jų aukštį sutampa. R. P. paaiškinimas patvirtina automobilių judėjimo trajektoriją. Kito eismo įvykio dalyvio nukentėjusiojo A. M. paaiškinimai patvirtina susidūrimo mechanizmą. Įvertinus šių įrodymų visetą pagrįstai buvo pripažinta, kad automobiliai susidūrė ir eismo įvykio metu buvo apgadinti. Institucijos 2006-06-22 nutarime tinkamai įvertinti ankstesni automobilio „Hyundai sonata“ numeris (duomenys neskelbtini) sugadinimai ir paneigta R. P. versija apie tai, kad automobiliai 2006-01-05 nebuvo susidūre. Taip pat pagrįsta įrodymais išvada, kad automobilių susidūrimas įvyko R. P. pažeidus KET 53 ir 145 punktų reikalavimus, nes jis sankryžoje keisdamas judėjimo kryptį neįsitikino, kad tai daryti saugu, susidūrė su greta važiavusiu automobiliu ir dėl to automobiliai buvo sugadinti. Veika teisingai kvalifikuota pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį, nes tarp R. P. pažeidimo ir pasekmių yra tiesioginis ryšys. Po eismo įvykio R. P. privalėjo vykdyti KET 269.3 ir 269.4 punktų, galiojusių pažeidimo padarymo metu, reikalavimus ir pranešti apie eismo įvykį policijai bei pasilikti eismo įvykio vietoje. Šių KET punktų reikalavimų R. P. nevykdė ir iš įvykio vietos pasitraukė, tuo padarė pažeidimą, numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje. Automobilių sugadinimai yra akivaizdus, todėl nėra pagrindo tikėti R. P. paaiškinimu, kad sugadinimų nematė ar jų nebuvo.
Pirmosios instancijos teismas pasisakė dėl R. P. paskirtos baudos dydžio ir jos mažinimo galimybės. Teisėjų kolegija taip pat konstatuoja, kad baudos mažinti nėra pagrindo, nes bauda paskirta minimali ir nesant atsakomybę lengvinančių aplinkybių taikyti ATPK 30¹ straipsnį ir skirti mažesnę baudą nei numatyta pažeidimo sankcijoje taip pat nėra pagrindo.
Teismas vertindamas skundžiamo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ATPK 297 straipsnis) neprivalėjo vertinti ar A. M. pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus. Šiuo atveju reikšminga šiam ginčui aplinkybė yra dėl kurio vairuotojo KET taisyklių pažeidimo įvyko susidūrimas. Teismas šią aplinkybę nustatė, todėl apelianto teiginys, kad nepilnai buvo ištirtos eismo įvykio aplinkybės yra nepagrįstas.
Esant šioms aplinkybėms pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta dėl ko nutartis paliktina nepakeista, o R. P. skundas netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutarė:
R. P. apeliacinio skundo netenkinti, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. spalio 2 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.