Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Alonos Romanovienės, kolegijos teisėjų Žydrūno Bertašiaus, Rimvidos Zubernienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės RUAB „Vėtrūna“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-05-17 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės RUAB „Vėtrūna“ ieškinį atsakovei BĮ Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai dėl palūkanų priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu, taip pat patikrinti, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl nagrinėja bylą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

Tarp šalių kilo ginčas, ar atsakovė tinkamai ir laiku įvykdė pinigines prievoles pagal statybos rangos sutartį. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovė tinkamai įvykdė rangos sutartį, gavusi finansavimą laiku atsiskaitė už atliktus darbus su ieškove, todėl piniginės prievolės įvykdymo termino nepraleido ir pagrindo priteisti ieškovės prašomas palūkanas nėra. Teisėjų kolegija su tokia teismo išvada neturi pagrindo sutikti.

Rangos sutartis, taip pat viena jos rūšių – statybos rangos sutartis yra atlygintinė sutartis. Statybos rangos sutartimi rangovas įsipareigoja pastatyti statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas įsipareigoja priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą (CK 6.681 str. 1 d.). Pagal rangos sutartį įgyvendinama rangovo pareiga atlikti statybos rangos darbus ir jų rezultatą perduoti užsakovui atitinka šio pareigą atsiskaityti su rangovu, sumokant sutartyje nurodytą kainą. Jeigu pagal rangos sutartį nenumatyta atliekamų darbų ar atskirų jų etapų apmokėti iš anksto, užsakovas rangovui privalo apmokėti už atliktus statybos darbus statybos rangos sutartyje nustatytais terminais ir tvarka (CK 6.687 str. 1 d.), jeigu darbų rezultatas yra priimtas, su sąlyga, kad darbai atlikti tinkamai ir laiku (CK 6.655 str.1 d.). Taigi užsakovui priėmus tinkamai ir laiku atliktą darbų rezultatą, atsiranda prievolė visiškai atsiskaityti su darbus atlikusiu rangovu.

Nagrinėjamu atveju pagal statybos rangos sutartį rangovas (ieškovė) įsipareigojo per sutartyje nustatytą terminą atlikti Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus pastato, palėpių ir sandėlio kapitalinio remonto darbus pagal konkurso sąlygose nustatytą darbų kiekį ir mastą už sutarties 2 punkte suderintą darbų kainą, o užsakovas (atsakovė) įsipareigojo priimti rangovo atliktus darbus ir už juos atsiskaityti sutarties VI skyriuje nustatyta tvarka ir terminais. Kartu rangovas (ieškovė) įgijo teisę gauti mokėjimą už tinkamai atliktus ir užsakovo (atsakovės) priimtus darbus. Taigi, šia sutartimi tiek rangovas, tiek užsakovas įgijo priešpriešines teises ir pareigas. Kaip matyti iš sutarties turinio, bendra sutarties objekto kaina – 848 487 Lt su PVM (CK 6.563 str.), mokėjimo už darbus šaltinis – savivaldybės biudžeto lėšos – 409 354,59 Lt ir ES lėšos – 439 132,41 Lt. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė laiku ir tinkamai atliko darbus, atsakovė priėmė atliktus darbus ir pretenzijų dėl darbų atlikimo ieškovei nepareiškė, todėl jai atsirado prievolė už juos atsiskaityti sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka. Atsakovė iš dalies atsiskaitė su ieškove už jos atliktus darbus, likusi skolos suma pagal ieškovės pateiktas ir atsakovės priimtas PVM sąskaitas faktūras: 2011-11-30 Nr. RUN 5858, 2011-12-23 Nr. VET 6289, ir pagal 2012-03-13 šalių tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktą sudarė 32 786,94 Lt. Atsakovė už atliktus darbus visiškai atsiskaitė tik 2013-02-15 sumokėdama 18 729,12 Lt, 2013-02-19 sumokėdama 14 057,82 Lt ir teigia, kad termino piniginei prievolei įvykdyti nepraleido, nes visas mokėjimas už atliktus darbus buvo susietas su finansavimo skyrimu iš ES fondų, todėl kol negautas finansavimas iš ES fondų, tol jai neatsiranda pareiga atlikti galutinį mokėjimą ieškovei už atliktus darbus. Tuo tarpu ieškovė teigia, kad atsakovė likusią sutarties kainos dalį – 32 786,94 Lt – besąlygiškai turėjo sumokėti per 20 dienų po statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto patvirtinimo dienos, kadangi skola sumokėta tik 2013-02-15 ir 2013-02-19, todėl atsakovė, praleidusi prievolės mokėjimo terminą, privalo atlyginti nuostolius, t. y. sumokėti 2 634,43 Lt palūkanų.

Rangos sutarties 14 punkte numatyta, kad užsakovas (atsakovė), skyrus finansavimą, sumoka rangovui (ieškovei) už faktiškai atliktus darbus pagal šalių pasirašytus atliktų darbų aktus ir sąskaitą faktūrą per 20 dienų, tačiau ne daugiau kaip 95 proc. sutartyje numatytos darbų vertės. Likusi 5 proc. suma, kuri sulaikoma iš paskutinių mokėjimų, sumokama per 20 kalendorinių dienų po statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto patvirtinimo. Kadangi tarp šalių kilo ginčas dėl rangos sutarties 14 punkte įtvirtintos sąlygos dėl darbų apmokėjimo tvarkos ir terminų aiškinimo, teisėjų kolegija sprendžia, kad ji turi būti išaiškinta vadovaujantis bendromis sutarčių aiškinimo nuostatomis, įtvirtintomis CK 6.193–6.195 straipsniuose. Aiškindamas CK 6.193 straipsnyje išdėstytą teisinį reglamentavimą, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą konstatavo, kad, esant ginčui dėl sutarties turinio bei jos sąlygų, sutartis aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, o ne vien remiantis pažodiniu sutarties tekstu. Be to, sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes. Pagal CK 6.193 straipsnio 5 dalį aiškinant sutartį taip pat turi būti atsižvelgiama į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo, sutarties vykdymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Kartu sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004-09-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2004; 2007-05-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2007; 2010-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-288/2010, 2011-12-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-532/2011).

Atsakovė teigia, kad pagal sutarties 14 punktą visas mokėjimas už darbus buvo susietas su finansavimo skyrimu, todėl ieškovė sutikusi gauti apmokėjimą, kai tik bus gautas finansavimas iš ES fondų, prisiėmė riziką, kad finansavimo skyrimas gali dėl įvairių priežasčių užtrukti. Teisėjų kolegijos nuomone, aiškinant šalių susitarimą tik atsakovės nurodytu būdu reikštų, kad šalys sutarė tik dėl tikėtinos galimybės atsiskaityti už atliktus darbus pagal sutartį, t. y. atsakovės prievolės, kylančios iš rangos sutarties, įvykdymas sietinas su aplinkybe, kuri gali įvykti arba neįvykti, iš to išplaukia, kad atsakovei pareiga atlyginti rangovui už atliktus darbus gali neatsirasti, pavyzdžiui, neskyrus finansavimo, o tai paneigtų rangovo teisę gauti atsiskaitymą už atliktus darbus. Tačiau toks sutarties sąlygos aiškinimas paneigtų pačios rangos sutarties, kaip atlygintinės, esmę, taip pat prieštarautų ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams – rangovui tinkamai įvykdžius savo prievolę – atliktus rangos sutartyje numatytus darbus ir užsakovui darbus priėmus ir įvertinus juos kaip tinkamai atliktus, teisinga ir protinga tikėtis, kad užsakovas taip pat sąžiningai įvykdys savo prievolę ir sumokės rangos sutartyje nustatytą likusią nesumokėtą darbų atlikimo kainą. Pažymėtina, kad rangos santykiuose, kuriems būdingas atlygintinumas, prievolė atsiskaityti atsiranda priėmus darbus. Tokių sutarčių šalys paprastai susitaria dėl prievolės įvykdymo termino, o ne dėl prievolės atsiradimo. Sutarties 14 punkte numatytas 20 kalendorinių dienų terminas, skaičiuojant termino pradžią po statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto patvirtinimo, atsiskaityti už atliktus darbus, yra aiškus terminuotos prievolės atsiskaityti suformulavimas sutartyje. Nustačius šios terminuotos prievolės įvykdymą priklausomą ne nuo darbų perdavimo ir priėmimo, o nuo sutarties sąlygos, kad užsakovas atsiskaitys su rangovu tik kai gaus finansavimą, paneigiama užsakovo rangovui atsiskaitymo prievolė, nes tokios sąlygos gali ir neatsirasti. Užsakovo (atsakovės) prievolės įvykdymas neturi ir negali priklausyti nuo trečio asmens, su kuriuo rangovas (ieškovė) pagal rangos sutartį nesusijusi teisiniais santykiais ir kurio veiksmams ar neveikimui negali daryti jokios įtakos. Rangos sutartis yra dvišalė, joje, kaip jau buvo minėta, priešpriešines prievoles turi dvi ją pasirašiusios šalys, t. y. rangovas (ieškovė) ir užsakovas (atsakovė). Tiek pagal įstatymą, tiek ir pagal sutartį už prievolės atsiskaityti už tinkamai atliktus darbus įvykdymą atsakinga tik atsakovė. Ta aplinkybė, kad tarp atsakovės ir VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūra kilęs ginčas dėl finansavimo ir galutinio sumokėjimo, nepaneigia atsakovės pareigos tinkamai vykdyti prisiimtus įsipareigojimus ieškovei pagal rangos sutartį. Be to, pažymėtina ir tai, kad pati atsakovė 2012-11-07 rašte, adresuotame ieškovei, nurodė, kad nepaisant kilusio ginčo su VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūra, atsakovė įsipareigoja iki 2012 m. gruodžio mėnesio visiškai atsiskaityti su ieškove pagal jos išrašytas sąskaitas faktūras. Apibendrinant tai, kas pasakyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad ginčijama rangos sutarties 14 punkto nuostata aiškintina taip, kad likusią 5 proc. sumą, kuri sulaikoma iš paskutinių mokėjimų, atsakovė privalo sumokėti per 20 kalendorinių dienų po statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto patvirtinimo.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovei pareiga įvykdyti piniginę prievolę atsirado po to, kai ji pasirašė 2012-03-13 deklaraciją apie statybos užbaigimą, per 20 kalendorinių dienių, t. y. 2012-04-02, todėl nėra teisinio pagrindo priteisti ieškovės prašomas 2 634,43 Lt palūkanas už laikotarpį nuo 2011-12-20 pagal sąskaitą faktūrą RUN5858 ir 2012-01-12 pagal sąskaitą faktūrą VET6289 iki darbų pabaigos deklaracijos pasirašymo. Atsakovė už atliktus darbus visiškai atsiskaitė tik 2013-02-15 sumokėdama 18 729,12 Lt, 2013-02-19 sumokėdama 14 057,82 Lt. Esant nurodytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovė nepraleido piniginės prievolės įvykdymo terminą. Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais (CK 6.38 str. 1 d., 6.200 str. 1 d.). Praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymo nustatytas palūkanas, kurios laikytinos minimaliais nuostoliais, patirtais dėl laiku negrąžintos skolos ir kurių kreditoriui nereikia įrodinėti (CK 6.261 str.). Kompensuojamųjų palūkanų tikslas yra kompensuoti dėl prievolės neįvykdymo patirtus nuostolis. Dėl to nuo termino piniginei prievolei įvykdyti praleidimo dienos iki kreipimosi į teismą ir bylos iškėlimo teisme dienos skolininkui skaičiuotinos CK 6.210 straipsnyje nurodytos palūkanos, jeigu įstatymuose ar sutartyje nenustatyta kitokio palūkanų dydžio. Ieškovė prašo skaičiuoti palūkanas vadovaujantis LR mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymu (1 str. 2 d.). Šis įstatymas numato palūkanas už pavėluotus mokėjimus pagal komercinius sandorius – vieno mėnesio VILIBOR palūkanų norma, padidinta 7 procentiniais punktais (Įstatymo 2 straipsnio 3 dalis), taip pat šių palūkanų mokėjimo terminus. Tai – specialusis įstatymas, turintis pirmenybę prieš CK 6.210 straipsnį nustatant palūkanas už atliekamus pagal komercinius sandorius pavėluotus mokėjimus (CK 1.3 str. 3 d.). Nagrinėjamu atveju rangos sutartis, dėl kurios yra kilęs ginčas tarp šalių, atitinka LR mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatyme nurodytus komercinių sandorių požymius, tiek ieškovė, tiek atsakovė yra ūkio subjektai, sudarę komercinį rangos sandorį, todėl ieškovės prašymu taikytinos minimame įstatyme nustatytas palūkanas, kurios remiantis teismui pateiktais rašytiniais įrodymais sudaro 1 945,39 Lt (CK 6.210 str. 1 d., Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 3 str. 4 d.). Atsakovė taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d.), nes per bylinėjimosi laiką atsakovė naudojosi ieškovei priklausančiomis lėšomis, gavo iš to naudos, taip pažeidė ieškovės interesus, todėl iš atsakovės priteistinos 7,51 procento dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str., Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 3 str. 4 d.), šios procesinės palūkanos pagal įstatymą prilyginamos minimaliems kreditoriaus nuostoliams.

Priėmus naują sprendimą atitinkamai keistinas šalių bylinėjimosi išlaidų, turėtų pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme, paskirstymas (CPK 93 straipsnio 3, 5 dalys). Pagal byloje esančius įrodymus, ieškovė sumokėjo 266 Lt žyminio mokesčio (b. l. 4), kadangi ieškovės ieškinys tenkintas iš dalies, tai ieškovei iš atsakovės priteistina 194 Lt žyminio mokesčio (CK 93 str. 2 d.). Iš dalies tenkinus ieškovės apeliacinį skundą, valstybei iš atsakovės priteistina 58 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą (CPK 93 str. 2 d. 5 d.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-05-17 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei RUAB „Vetrūna“ iš atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 1 945,39 Lt palūkanų, 7,51 procento metinių palūkanų nuo priteistos sumos (1 945,39 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme (2013-01-11) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 194 Lt žyminio mokesčio.

Priteisti valstybei iš atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 58 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą.