Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lilija Tarčevskaja, sekretoriaujant Ninai Kolesnikovai, dalyvaujant prokurorei Alai Petrwenko, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje L. G. I., a.k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), išsituokęs, nedirbantis, teistas du kartus: 2012-10-29 Ignalinos rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – Baudžiamasis kodeksas) 140 str.1 d., 2 mėnesiams viešųjų darbų; 2018-03-02 Visagino m. apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Baudžiamojo kodekso 140 str. 2d. laisvės apribojimu 8 mėnesiams, kaltinamas nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

L. G. I. mušdamas nežymiai sutrikdė sveikatą savo šeimos narei:

jis 2019-03-22 apie 14 val. bute, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto su tuometine sugyventine J. M. metu griebė jai už abiejų žastų ir kelis kartus juos suspaudė, tada smogė jai kumščiu į dešinįjį petį, tempė už plaukų. Šiais veiksmais, mažiausiai aštuoniais trauminiais poveikiais, L. G. I. nežymiai sutrikdė J. M. sveikatą, kas pasireiškė poodinėmis kraujosruvomis rankose.

Apklaustas kaltinamuoju L. G. I. kaltu prisipažino ir parodė, kad apie 14 metų gyveno kartu su sugyventine J. M. šios 3-jų kambarių bute, adresu (duomenys neskelbtini). 2019-03-22 dienos metu garaže tvarkydamas automobilį jis su draugu išgėrė butelį degtinės, po to, eidamas namo, pakeliui dar išgėrė alaus. Grįžus į namus sugyventinė J. M. iškart pradėjo priekaištauti, kad jis girtas ir jie susipyko. Jis mažajame kambaryje pradėjo rinkti savo daiktus, nes ketino išeiti, bet sugyventinė to padaryti jam neleido. Ji atėmė iš jo maišą ir užrakino buto duris. Surinkęs daiktus į kitą maišą jis jau norėjo išeiti, tačiau (duomenys neskelbtini) jo neišleido. Tada jis abiem rankomis stipriai paėmė ją už žastų, suspaudė ir stūmė nuo savęs. (duomenys neskelbtini) galbūt buvo nukritusi. Kraujosruvos ant (duomenys neskelbtini) rankų galėjo atsirasti dėl to, kad jis jas suspaudė. Taip pat pripažįsta, kad kumščiu sudavė (duomenys neskelbtini) į petį ir tampė už plaukų. Grįžusi į savo kambarį (duomenys neskelbtini) iškvietė policiją. Gailisi dėl savo veiksmų. Po šio įvykio jis išsikraustė gyventi į (duomenys neskelbtini), su (duomenys neskelbtini) ryšių nebepalaiko, šiuo metu grįžo į (duomenys neskelbtini) ir laikinai – kol išsinuomos butą, gyvena pas seserį, adresu (duomenys neskelbtini).

Esant Baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnyje numatytiems pagrindams ir sąlygoms baudžiamoji byla nagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo L. G. I. kaltė įrodyta jo paties kaltės prisipažinimu ir parodymais, taip pat rašytiniais bylos duomenimis. Visi šie duomenys gauti įstatymo nustatyta tvarka, teismo pripažįstami įrodymais, jie vieni kitus papildo, nėra tarpusavyje prieštaringi.

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu kaip liudytoja nukentėjusioji J. M. parodė, kad su L. G. I. kartu gyveno apie 15 metų jai nuosavybės teise priklausančiame bute (duomenys neskelbtini). Kaltinamasis beveik visą laiką piktnaudžiavo alkoholiu, apie 10 kartų yra smurtavęs prieš ją, girtas jis visuomet tapdavo agresyvus. Ji kreipdavosi į policiją, vieną kartą sugyventinis dėl to buvo nuteistas. 2017 metais ji nupirko sugyventiniui butą (duomenys neskelbtini), kadangi šis neturėjo jokios savo pastogės ir jis išvyko ten gyventi, tačiau vis grįždavo į (duomenys neskelbtini) ir apsistodavo pas ją. Ji leisdavo jam apsistoti su sąlyga, jog jis nevartos alkoholio, tačiau sugyventinis vis tiek gerdavo namuose arba sugrįždavo jau girtas. 2019-03-17 paskambinęs kaltinamasis pasakė, kad jam reikia atvažiuoti į (duomenys neskelbtini) pasikeisti automobilio padangas. Jai leidus, kaltinamasis pas ją buvo iki 2019-03-22. Minėtą dieną ryte jis išėjo keisti automobilio padangų ir po kurio laiko grįžo jau girtas, pradėjo reikalauti atiduoti jam jo mobiliojo ryšio telefoną. Ji pasakė, kad telefono neėmė, norėjo apžiūrėti kaltinamojo vilkėtos striukės kišenes bei surasti ten telefoną, tačiau jai stovint priešais sugyventinį ir tiesiant rankas link jo, šis abejomis rankomis griebė jai už abiejų žastų juos spaudė ir tai kartojo ne mažiau penkių kartų, dėl to ji kaskart juto skausmą. Po to, spausdamas jai rankas, sugyventinis stūmė ją nuo savęs ir kumščiu smogė jai į dešinį petį, dėl ko ji taip pat juto fizinį skausmą. Stumdoma ji nukrito prieškambaryje ant grindų ant kilimo. Tada jai gulinčiai sugyventinis ranka dar sudavė nestiprų smūgį į kaktos dešinę pusę, po to sugriebė ją už paleistų plaukų ir apie 3 metrus tempė prieškambariu per grindis, dėl to ji jautė fizinį skausmą. Sugyventiniui ją paleidus, ji nedelsiant paskambino bendruoju pagalbos telefonu ir iškvietė policiją. Pareigūnų laukė gulėdama savo lovoje. Jos sugyventinis negalėjo išeiti iš buto, kadangi ji užrakino viršutinę buto durų spyną, nuo kurios jis neturėjo raktų. Iškart po įvykio ji buvo pristatyta į VšĮ Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę, o 2019-03-26 ji kreipėsi į Valstybinę teismo medicinos tarnybą. Su L. G. I. susitaikyti nenori, po šio įvykio jie nebendrauja (b.l. 22).

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytoju policijos pareigūnas A. V. parodė, kad 2019-03-22 apie 14 val. 12 min. patruliavimo metu gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), pranešėjos sugyventinis stumdosi. Atvykus į įvykio vietą į juos kreipėsi pranešėja J. M., kuri paaiškino, kad neblaivus jos sugyventinis prieš ją smurtavo, tampė suėmęs ją už žastų, sudavė smūgius jai į rankas, tampė už plaukų, tuo sukėlė fizinį skausmą. Pranešėja buvo susijaudinusi, pageidavo medikų pagalbos, todėl jai buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba ir ji buvo išvežta į VšĮ RVUL. Įvykio vietoje nenustatyta jokių įvykiui reikšmingų požymių, butas atrodė tvarkingai, bendra tvarka jame pažeista nebuvo. Pranešėja parodė paraudimus ant abiejų rankų tarp alkūnių ir pečių - tą jis (liudytojas) pažymėjo savo tarnybiniame pranešime. Pranešėjos sugyventinis buvo akivaizdžiai neblaivus, neigė smurtavęs prieš pranešėją, jis buvo sulaikytas ir perduotas kitam pareigūnų ekipažui (b.l. 28).

Byloje apžiūrėtas vaizdo įrašas iš įvykio vietos. Jame matyti, kaip laiptinėje policijos pareigūnas atidaro buto duris ir įeina į butą, kur jį pasitinka moteris. Girdimas foninis triukšmas. Moteris (J. M.) paaiškina kas atsitiko, nurodo, kad jos sugyventinis krovėsi daiktus ir paėmė jos maišus, be to jis jai skolingas 15 €, pasakė, kad sugyventinis puolė ją mušti. Policijos pareigūnui pasitikslinus kaip jis ją mušė, moteris parodė į vietas ant abiejų žastų ir pasakė, kad sugyventinis ją griebė ir tampė. Moteris teigė, kad jos sugyventinis yra teistas, jis girtas nekartą yra ją sumušęs. Policijos pareigūnas teiraujasi moters, kodėl ji įsileidžia savo sugyventinį, ši paaiškina, kad bute likę jo daiktai. Moteris nurodo, kad turi sugyventiniui pretenzijų, parodo kairiąją ranką tarp alkūnės ir peties, į policijos pareigūno klausimą atsako, kad nori pradėti bylą, paaiškina, kad dėl sugyventinio veiksmų patyrė fizinį skausmą, vėl parodė kairiąją ranką, tačiau iš vaizdo įrašo nėra akivaizdžiai matyti smurto žymės ant jos rankos. Moteris sako, kad sugyventinis ją stumdė ką tik, parodo, kad viskas įvyko prieškambaryje, aiškina, kad sugyventinis ją stumdė abiem rankomis: ir griebė, ir smūgiavo, ir suėmė už plaukų. Aiškina, kad jis smūgiavo jai į abi rankas, rodo vietas tarp alkūnių ir pečių, teigia, kad nežino kiek smūgių jai buvo suduota. Tada moteris atsisėda ant kėdės prieškambaryje ir pasako, kad jai labai bloga, sutinka su policijos pareigūno siūlymu iškviesti jai greitąją medicinos pagalbą. Vaizdo įraše matyti L. G. I., kuris paklaustas apie įvykį aiškina, kad prieš sugyventinę nesmurtavo, jos netampė, teigia, kad ji jį provokavo, paklaustas kodėl J. M. rankos raudonos, nieko neatsako. Bute nematyti jokių grumtynių požymių, butas atrodo tvarkingas. Policijos pareigūnas paaiškina L. G. I., kad jis yra sulaikomas ir bus pristatytas į pirmąjį policijos komisariatą (b.l. 35). Byloje buvo apžiūrėtas Bendrojo pagalbos centro garso įrašas (padaryta stenograma), kuriame užfiksuotas policijos iškvietimas į butą (duomenys neskelbtini) (b.l. 33).

Iš 2019-03-26 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. G988/2019(01) matyti, kad J. M. kietu buku daiktu (daiktais) mažiausiai 8-iais trauminiais poveikiais buvo padaryti nežymiu sveikatos sutrikdymu vertinami sužalojimai - poodinės kraujosruvos rankose ir kairiame kelyje (b.l. 19).

Pagal Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėties būtinasis požymis yra specialusis subjektas, t.y. smurtą pavartojęs asmuo su nukentėjusiuoju turi būti siejamas artimos giminystės ar šeimyniniais santykiais. Kitu atveju veika kvalifikuojama pagal Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį.

Kaltinamasis L. G. I. yra inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos būtent Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje subjektas, nes tiek iš jo paties, tiek ir iš nukentėjusiosios J. M. parodymų yra žinoma, kad juodu, nors nesusituokę, apie penkiolika metų kartu gyveno nukentėjusiosios bute, turėjo bendrą buitį, nagrinėjamo įvykio metu jie gyveno kartu. Tai aplinkybės, rodančios jųdviejų šeiminių santykių buvimą.

Nusikalstamos veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje objektyvioji pusė pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu, dėl kurio asmeniui, prieš kurį smurtaujama, sukeliamas fizinis skausmas arba jis nežymiai sužalojamas ar trumpam susargdinamas. Tam, kad asmeniui kiltų baudžiamoji atsakomybė pakanka nustatyti, jog kaltininko tyčiniai veiksmai pasireiškė bent vienu iš objektyviųjų požymių - mušimu arba kitokiu smurtavimu, ir sukėlė bent vieną iš padarinių – fizinį skausmą arba nežymų sužalojimą arba trumpą susargdinimą.

Kaltinamajam inkriminuojama, kad jis mušdamas J. M. nežymiai sutrikdė jos sveikatą, tai yra konflikto metu mažiausiai aštuoniais trauminiais poveikiais, jis nežymiai sutrikdė J. M. sveikatą, kas pasireiškė poodinėmis kraujosruvomis rankose ir kairiame kelyje. Teismas šalina iš kaltinimo kaltinamajam inkriminuojamą nukentėjusiosios kairiojo kelio sužalojimo požymį, nes byloje nėra visiškai jokių duomenų apie tai, kad pastarasis sužalojimas būtų kaltinamojo smurtavimo pasekmė.

L. G. I. kaltę įrodo jo paties kaltės prisipažinimas, taip pat proceso metu buvę nuoseklūs nukentėjusiosios J. M., liudytojo A. V. parodymai, vaizdo įrašas, teismo medicinos specialisto išvada. Nusikalstamos veikos kvalifikacija pagal Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį teisinga.

L. G. I. padarė nusikalstamą veiką, priskiriamą prie nesunkių nusikaltimų, jis savanoriškai atlygino turtinę žalą Vilniaus teritorinei ligonių kasai ir tai pripažintina kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Atsakomybę sunkinančios aplinkybės – kad nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos jos padarymui, taip pat, kad jis yra recidyvistas.

L. G. I. praeityje teistas du kartus už tokių pačių, kaip ir nagrinėjamas šioje byloje nusikaltimų padarymą, taip pat jis 9 kartus buvo trauktas administracinėn atsakomybėn, nusikalstamos veikos padarymo metu turėjo vieną galiojančią administracinę nuobaudą už leistino greičio viršijimą.

Psichikos, priklausomybių ar asmenybės sutrikimai kaltinamajam nediagnozuoti, jis nebuvo gydomas šio profilio sveikatos priežiūros įstaigose, tačiau tiek iš paties kaltinamojo, tiek iš nukentėjusiosios paaiškinimų, o ir iš kaltinamojo praeityje buvusių teisės pažeidimų pobūdžio galima įtarti, kad jis piktnaudžiauja alkoholiu.

Taigi kaltinamasis savo elgesio nukentėjusiosios atžvilgiu iš esmės nekeičia, gyvendamas su pastarąja jis nesiliovė smurtavęs. Antra vertus, vertinama, kad būdamas jau pensinio amžiaus po ilgamečio bendro gyvenimo išsiskyręs su nukentėjusiąja kaltinamasis savarankiškai kuriasi (duomenys neskelbtini), uždarbiauja statybose, pastaruoju metu jokių teisės pažeidimų nepadarė. Tai aplinkybės, rodančios, kad kaltinamasis nėra degradavęs kaip asmenybė, todėl bausmės tikslų įgyvendinimo kaltinamajam teismas siekia skiriamų įpareigojimų pagalba kontroliuojant jo elgesį atidedant laisvės atėmimo bausmės vykdymą.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas, proceso išlaidų ir tyrimui reikšmingų duomenų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas nusprendžia:

pripažinti L. G. I. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir nuteisti laisvės atėmimu devyniems mėnesiams.

Taikyti Baudžiamojo kodekso 64-1 straipsnio nuostatas ir paskirtąją bausmę sumažinti vienu trečdaliu – iki šešių mėnesių laisvės atėmimo.

Taikyti Baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatas ir bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams bei įpareigoti L. G. I.:

visą šio nuosprendžio vykdymo laiką neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be jo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;

pirmus šešis šio nuosprendžio vykdymo mėnesius nevartoti alkoholinių gėrimų.

Bausmės vykdymo atveju į bausmės laiką įskaityti L. G. I. laikinojo sulaikymo trukmę – vieną dieną nuo 2019-03-22 iki 2019-03-23, o likusią bausmę paskirti atlikti pataisos namuose. Kardomąją priemonę nuteistajam iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti rašytinį pasižadėjimą neišvykti. Nuosprendžiui įsiteisėjus kardomąją priemonę panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per nuosprendį priėmusį teismą, paduodant apeliacinį skundą.