- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-01-29
- Bylos Nr.
- AN2-20-360/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-10-3-00078-2018-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Savinijus Katauskas
- Advokatai
- Nedas Šilaika
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Savinijus Katauskas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valtybinės priežiūros departamento (toliau – Institucija) apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmų 2018 m. lapkričio 16 d. nutarimo, kuriuo administracinio nusižengimo teisena UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ANK 353 straipsnio 7 dalį nutraukta.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2018 m. rugpjūčio 28 d. surašytas administracinio nusižengimo protokolas dėl to, kad statytojas UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliko nuomojamo neypatingojo pastato esančio (duomenys neskelbtini), Palangos m., kapitalinį remontą, mieste, kultūros paveldo teritorijoje „Palangos senojo miesto vieta“ (unikalus objekto kodas (duomenys neskelbtini) ), keičiant pastato išvaizdą neturėdamas statybą leidžiančio dokumento, nuo pastato pietinės stogo dalies nurinko čerpes, pakeitė stogo gegnių dalis, atliko pietinės stogo dalies grebėstavimą, išmontavo pastato pietinės pusės langų rėmus, nudaužė pietinio fasado tinką, pastato viduje demontavo šildymo, vandentiekio, buitinių nuotekų ir elektros bendrąsias inžinerines sistemas, aplinkybės fiksuotos 2018 m. birželio 12 d. patikrinimo aktu Nr. SPA-916(16.20) ir 2018 m. liepos 2 d. savavališkos statybos aktu Nr. SSA-30-180702-00050, minėtais veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 27 straipsnio 22 dalį, 27 straipsnio 1 dalies 4 punktą, 14 straipsnio 1 dalies 3 ir punktus, 24 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir 3 dalį, Statybos techninio reglamento 1.05.01:2017 (toliau – STR 1.05.01:2017) 3 priedo 3 punktą.
Žemesnės instancijos teismas
2. Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmų 2018 m. lapkričio 16 d. nutarimu administracinio nusižengimo teisena UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal ANK 353 straipsnio 7 dalį nutraukta (ANK 591 straipsnio 1 punktas).
Šalies argumentai
3. Institucija apeliaciniu skundu prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmų 2018 m. lapkričio 16 d. nutarimą ir priimti naują nutarimą - pripažinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ kalta padarius Statybos įstatymo 56 straipsnio 16 dalyje numatytą pažeidimą, paskiriant minėtame straipsnyje numatytą baudą. Teismas, priimdamas nutarimą, netinkamai įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus ir aplinkybes, konstatuodamas, jog nėra neginčijamų įrodymų, patvirtinančių administracinio nusižengimo, numatyto ANK 353 straipsnio 7 dalyje, sudėtį, o būtent kaltės.
Žemesnės instancijos teismas
.
3.1. Nurodo, kad Statybos įstatymo 2 straipsnio 46 dalyje įtvirtina, jog savavališka statyba - statinio ar jo dalies statyba neturint galiojančio statybą leidžiančio dokumento arba jį turint, bet pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius. Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodyta, jog statybą leidžiantis dokumentas yra leidimas atlikti statinio kapitalinį remontą - ypatingo ir neypatingo daugiabučio namo, viešojo pastato kapitaliniam remontui, atliekamam mieste, konservacinio prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, aplinkos ministro nustatytais atvejais - kitoje teritorijoje, kai keičiama pastato išvaizda, taip pat kai atliekant šių pastatų kapitalinį remontą įrengiamos, pertvarkomos, išmontuojamos pastato dujų, šildymo ar elektros bendrosios inžinerinės sistemos, išskyrus atvejus, kai būtina skubiai atlikti statybos darbus, reikalingus avarijos grėsmei, jos ar stichinės nelaimės padariniams pašalinti; kultūros paveldo statinio kapitaliniam remontui; statinio kapitaliniam remontui, kai keičiama statinio ar patalpų paskirtis; ypatingojo ir neypatingojo daugiabučio namo, viešojo pastato, nesudėtingojo statinio kapitaliniam remontui kultūros paveldo objekto teritorijoje arba kultūros paveldo vietovėje kultūros ministro ir aplinkos ministro nustatytais atvejais. Statybos patikrinimo metu, įvertinus atliktus statybos darbus, Inspekcija nustatė statybos rūšį - statinio kapitalinis remontas. Statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ (toliau - Reglamentas) 10 punkte nurodyta, jog statinio kapitalinio remonto tikslas - pertvarkyti statinio laikančiąsias konstrukcijas, nekeičiant statinio išorės matmenų - ilgio, pločio, aukščio, skersmens ir pan. Laikoma, kad statinio laikančiosios konstrukcijos pertvarkomos, kai jos stiprinamos (išskyrus esamų angų užtaisymą), silpninamos, pakeičiamos (dalinai ar visos) to paties ar kito tipo laikančiosiomis konstrukcijomis. Tuo tarpu Reglamento 6.18 punkte apibrėžiama laikančiųjų konstrukcijų sąvoka, nurodant, jog laikančiosios konstrukcijos - konstrukciniai statinio elementai, kurių svarbiausia paskirtis – laikyti apkrovas (konstrukcijų, įrenginių, sniego, vėjo, žmonių, grunto ir pan.) ir užtikrinti statinio mechaninį atsparumą ir pastovumą. Pabrėžtina, jog statybos patikrinimo metu buvo konstatuota, jog nuo pastato pietinės stogo dalies UAB „(duomenys neskelbtini)“ nurinko čerpes, pakeitė stogo gegnių dalis, atliko pietinės stogo dalies grebėstavimą. Visi šie statybos darbai priskirtini statinio kapitalinio remonto darbams, kadangi stogo laikančių konstrukcijų - gegnių savavališkas pakeitimas buvo atliktas neparengus projektinės dokumentacijos ir negavus statybą leidžiančio dokumento, kurio privalomumas įtvirtintas aukščiau nurodytame teisiniame reglamentavime. Pažymėtina, jog neatsakingas UAB „(duomenys neskelbtini)“ savavališkų veiksmų atlikimas ne tik prieštarauja ir pažeidžia įstatymų normas ir Reglamento nuostatas, bet ir kelia realų pavojų aplinkai, visuomenei. Laikančiųjų konstrukcijų paskirtis betarpiškai susijusi su statinio mechaniniu atsparumu ir pastovumu, todėl bet kokie pakeitimai konstrukcinių elementų privalo būti tiksliai apskaičiuoti ir įvertinti asmenų, turinčių teisę (atestatą/licenciją) atlikti tokius skaičiavimus. Pažymėtina, jog minėtus skaičiavimus turi teisę atlikti statinio projektuotojas, statinio projekto konstrukcinėje dalyje privalo būti nurodyti konkretūs konstrukcinių elementų matmenys, kuriais remiantis būtų patvirtintas statinio mechaninis atsparumas ir pastovumas, atsižvelgus į keičiamas laikančiąsias konstrukcijas. Atkreiptinas dėmesys, jog statybos patikrinimo metu atlikta fotofiksacija pastato viduje patvirtina, jog buvo pakeista itin didelė bei reikšminga laikančiųjų konstrukcijų dalis, neatsakingai, be jokių specialių atestuoto specialisto apskaičiavimų, kurie patvirtintų apkrovos atsparumą, nupjauta gegnių dalis bei varžtais prisuktos naujos gegnių dalys. Tokie neatsakingi statybos darbai vienareikšmiškai patvirtina, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ savavališkai, neturėdama parengto ir patvirtinto projekto bei statybą leidžiančio dokumento, atliko kapitalinio remonto darbus, numatytus Statybos įstatymo 56 straipsnio 16 dalyje, bet ir sukėlė realų pavojų aplinkai ir aplinkiniams.
3.2. Apeliaciniame skunde nesutinkama su nutarimo argumentu, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, remiantis sudarytos Rangos sutarties pagrindu, buvo įsitikinęs, jog bus atliekami būtini pastato remonto darbai ir jokie projektai ir leidimai nereikalingi. Visų pirma, tokia UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo pozicija yra ydinga, kadangi būdamas juridinio asmens vadovu, turi pareigą atsakingai, rūpestingai ir atidžiai įvertinti visus juridinio asmens įsipareigojimus. Be to, pažymėtina, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra statytojas, turintis atitinkamas pareigas, numatytas Statybos įstatymo 14 straipsnyje. Viena iš minėtame straipsnyje įtvirtintų pareigų (14 straipsnio 1 dalies 3 punktas) turėti nustatyta tvarka parengtą ir patvirtintą statinio projektą. Tokiu atveju, ne rangovas turi pareigą užtikrinti projektinės dokumentacijos turėjimą, o statytojas, šiuo konkrečiu atveju - UAB „(duomenys neskelbtini)“. Sudaryta rangos sutartis tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir rangovo apibrėžia minėtų šalių įsipareigojimus vienas kitam, bet neužtikrina statytojo pareigų atlikimo vadovaujantis privalomais teisės aktais, jog statybos darbai būtų atliekami teisėtai, laikantis privalomų teisės aktų. Akcentuojama, jog Statybos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtinta statytojo pareiga - įstatymo nustatyta tvarka gauti statybą leidžiantį dokumentą. Minėtas aiškus teisinis reglamentavimas paneigia UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo byloje pateiktą poziciją, kuria rėmėsi teismas, priimdamas nutarimą, t. y. UAB „(duomenys neskelbtini)“ - statytojas privalėjo parengti statinio projektą bei gauti statybą leidžiantį dokumentą prieš atlikdama savavališkos statybos darbus. Pažymima ir tai, kad Statybos įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodyta, jog statinio projektas rengiamas: kapitalinio remonto projektas - ypatingojo ar neypatingojo statinio kapitaliniam remontui, kultūros paveldo statinio kapitaliniam remontui.
3.3. Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys, kad STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 3 priedo 3 punkte nurodyta, jog be Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytų atvejų, leidimas atlikti statinio kapitalinį remontą privalomas atliekant ypatingojo ir neypatingojo daugiabučio namo, viešojo pastato, nesudėtingojo pastato kapitalinį remontą kultūros paveldo objekto teritorijoje arba kultūros paveldo vietovėje, - kai keičiama pastato išvaizda, išskyrus atvejus, kai būtina skubiai atlikti statybos darbus, reikalingus avarijos grėsmei, jos ar stichinės nelaimės padariniams pašalinti. Šiuo atveju statinio, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) paskirtis - viešbutis, kategorija - neypatingasis, Kultūros paveldo vietovė (duomenys neskelbtini), Palangos miesto istorinė dalis. Aptartas teisinis reglamentavimas vienareikšmiai patvirtina, jog buvo atliekami kapitalinio remonto darbai, kuriems privalu turėti parengtą ir patvirtintą kapitalinio remonto projektą bei gauti statybą leidžiantį dokumentą. Tačiau UAB „(duomenys neskelbtini)“ byloje išsakyta pozicija, jog buvo vykdomi paprastojo remonto darbai neatitinka nustatytų faktų bei prieštarauja teisiniam reglamentavimui. Be to, tikslinga nurodyti, jog, keičiant pastato išvaizdą (fasadų elementų keitimas) kultūros paveldo teritorijoje privalomas su Palangos miesto savivaldybės administracija ir Kultūros paveldo departamentu suderintas projektas, kuriame būtų numatyti suderinti atitinkami fasado sprendiniai. Remiantis STR 6.7 punktu, fasado elementai - langai, durys, balkonai, lodžijos. Tokiu būdu, UAB „(duomenys neskelbtini)“ savavališkai atlikti statybos darbai, kuriais buvo pakeista pastato išvaizda (išmontuoti pastato pietinės pusės langų rėmai, nudaužtas pietinio fasado tinkas) buvo atlikti nesuderinus su aukščiau nurodytomis institucijomis, pažeidžiant teisės aktų normas.
3.4. Apeliaciniame skunde pažymima, kad administracinio nusižengimo protokole nurodant, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ rėmėsi 2017-12-15 tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuriai bankroto byla iškelta 2017-08-29, sudaryta Nekilnojamojo turto nuomos sutarties Nr. 2017/12/15-01 nuostatomis bei 2018-01-01 priėmimo - perdavimo aktu, kuriuose nurodyti nuomininko - UAB „(duomenys neskelbtini)“ prisiimti sutartiniai įsipareigojimai, kuriais remiantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ patvirtino, jog apžiūrėjo minėtoje nuomos sutartyje nurodytas patalpas, dėl kurių būklės jokių pretenzijų neturi. Duomenų, jog būtų užfiksuota, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ perima statinį be inžinerinių sistemų, nurodytoje sutartyje ar priėmimo - pardavimo akte, nustatyta nėra. Be to, Nekilnojamojo turto registro išrašo duomenimis inžinerinės sistemos numatytos, todėl apeliantė nesutinka, jog protokole nepagrįstai buvo nurodytas šildymo, vandentiekio, buitinių nuotekų ir elektros bendrųjų inžinerinių sistemų demontavimo faktas. Inspekcija turi pareigą remtis oficialiais Nekilnojamojo turto registro išraše įtvirtintais duomenimis. Pabrėžtinas faktas, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“, prisiimdama atitinkamus įsipareigojimus numatytus nuomos sutartyje, prisiėmė įsipareigojimą, jog neteisingi duomenys būtų pakeisti Nekilnojamojo turto registre arba privalėjo šį faktą nurodyti sutartyje ir (ar) priėmimo - perdavimo akte. Sudarydama minėtą nuomos sutartį, kurios pagrindu perėmė nekilnojamąjį turtą, įskaitant ir visas prievoles, susijusias su minėtu turtu, UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo, kad nekilnojamasis turtas atitiktų teisės aktų reikalavimus. Vertinant byloje UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktą poziciją, jog inžinerinės sistemos jau buvo išmontuotos iki jai perimant minėtą nekilnojamąjį turtą, būtina akcentuoti, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesiėmė jokių veiksmų, kad inžinerinės sistemos būtų atstatytos, nors tokių veiksmų privalomumas kildinamas iš sutartinių įsipareigojimų.
3.5. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ byloje dėstoma pozicija, jog buvo imtasi skubių statybos darbų, atsižvelgus į Palangos miesto savivaldybės administracijos raštus, jog statinys galimai avarinės būklės, todėl būtina atlikti skubius statybos darbus, galimai suklaidino teismą, kadangi avarinė būklė konstatuojama, tik ekspertams atlikus ir surašius ekspertizės aktą. UAB „(duomenys neskelbtini)“ savavališkai ėmė vykdyti statybos darbus iki ekspertizės akto surašymo bei avarinės būklės konstatavimo. Pažymėtina, kad tik 2018-10-16 UAB „Statybinių konstrukcijų laboratorija“ surašė ekspertizės aktą. Aptariamame akte nustatyta, kad mechaniniu poveikiu neleistinai pažeistos pastato laikančiosios konstrukcijos: stogas, perdangos ir sienos. Taip pat nurodyta, kad stogo medinės gegnės ir lentų paklotas pažeisti puvinio ir mechaniškai. Ekspertizės akto išvadose konstatuota: būtina atlikti statinio konstrukcijų ekspertizę. Atsižvelgiant į tai, kad ekspertizės aktas atliktas tik 2018-10-16, t. y. po to, kai UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdė statybos darbus, ir įvertinus tai, kad nustatyti mechaniniai laikančiųjų konstrukcijų pažeidimai, darytina išvada, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ statybos darbus vykdė iki statinio pripažinimo avarinės būklės, todėl UAB „(duomenys neskelbtini) dėstoma pozicija neatitinka nustatytų aplinkybių bei šiuo atveju vertintina tik kaip gynybinė pozicija, siekiant išvengti administracinės atsakomybės.
Atsiliepimas
4. Administracinėn atsakomybėn traukiamos UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas advokatas Nedas Šilaika atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
5. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Teismo procesinis sprendimas (nutartis, nutarimas) laikomas teisėtu ir pagrįstu tokiu atveju, kai jame išdėstytos teismo išvados atitinka bylos nagrinėjimo metu nustatytas faktines bylos aplinkybes bei jų visumą.
Žemesnės instancijos teismas
6. Nagrinėjamu atveju UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo patraukta administracinėn atsakomybėn pagal ANK 353 straipsnio 7 dalį, Statybos įstatymo 56 straipsnio 16 dalies, 67 straipsnio pagrindu dėl to, jog atliko nuomojamo neypatingojo pastato kapitalinį remontą mieste, kultūros paveldo teritorijoje, keičiant pastato išvaizdą, neturint statybą leidžiančio dokumento, nuo pastato pietinės stogo dalies nurinko čerpes, pakeitė stogo gegnių dalis, atliko pietinės stogo dalies grebėstavimą, išmontavo pastato pietinės pusės langų rėmus, nudaužė pietinio fasado tinką, pastato viduje demontavo šildymo, vandentiekio, buitinių nuotekų ir elektros bendrąsias inžinerines sistemas. Pirmosios instancijos teismas nutarimu pripažino, jog šioje byloje nėra neginčijamų įrodymų, patvirtinančių administracinio nusižengimo, numatyto ANK 353 straipsnio 7 dalyje, sudėtį, o būtent – kaltės. Institucija apeliaciniame skunde tokiai pirmosios instancijos teismo išvadai nepritaria, ginčija įrodymų vertinimą. Apygardos teismas, patikrinęs byloje esančius duomenis, su apeliantės argumentais nesutinka.
7. Apeliaciniame skunde nemaža dalis argumentų skiriama įrodinėjimui, jog nagrinėjamu atveju buvo atliekami statinio kapitalinio remonto darbai, pažeidžiant teisės aktų nuostatas, t. y. neturint statybą leidžiančio dokumento, tačiau, kaip matyti iš skundžiamo nutarimo, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs teisinį reglamentavimą bei nustatytas faktines aplinkybes, proceso dalyvių paaiškinimus bei kitus duomenis, pripažino, kad šiuo atveju dalies gegnių keitimo darbai vertinami būtent kaip kapitalinis remontas ir tokiai teismo išvadai dėl statybos rūšies apeliaciniame skunde faktiškai pritariama. Taip pat byloje objektyviai yra nustatyta, jog pastato, esančio (duomenys neskelbtini), atitinkami statybos darbai buvo atlikti nesant juos leidžiančio dokumento.
8. Apeliaciniame skunde nesutinkama su skundžiamo nutarimo išvada, kad aplinkybės dėl šildymo, vandentiekio, buitinių nuotekų ir elektros bendrųjų inžinerinių sistemų demontavimo administracinio nusižengimo protokole nurodytos nepagrįstai, kadangi nėra pagrindo teigti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ šias sistemas ir demontavo. Apeliantė pažymi, jog aplinkybes dėl inžinerinių sistemų demontavimo administracinio nusižengimo protokole nurodė remdamasi UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ nekilnojamojo turto nuomos sutartimi, priėmimo – perdavimo aktu, kuriuose duomenų, jog UAB „Demicina“ perima statinį be inžinerinių sistemų nėra, o Nekilnojamojo turto registro išraše inžinerinės sistemos numatytos. Apygardos teismas apeliantės argumentams nepritaria. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltė administracinio nusižengimo procese nėra preziumuojama ir negali būti grindžiama prielaidomis. Priešingai, kaip jau ne kartą pažymėta ir teismų praktikoje, administracinių nusižengimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją turi paneigti institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio nusižengimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka būtent jai. Šiuo atveju byloje iš esmės objektyviai yra nustatyta tik faktinė aplinkybė, jog atitinkamų inžinerinių sistemų vietos pastate tuščios, tačiau kada ir kas jas demontavo, neaišku. Administracinėn atsakomybėn traukiamos UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovai apylinkės teisme pažymėjo, jog nevykdė jokių pastato inžinerinių sistemų demontavimo darbų ir duomenų, kurie leistų paneigti tokia gynybinę versiją, byloje nepakanka. Vien tai, kad pagal išrašą inžinerinės sistemos pastate turėtų būti, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ išsinuomodama bei priimdama pastatą apie jas nieko neužsiminė, savaime neįrodo bendrovės kaltės. Iš skundžiamo nutarimo matyti, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės vertino, kad neįrodyta, jog dėl inžinerinių sistemų demontavimo yra atsakinga ne kas kitas, o UAB „(duomenys neskelbtini)“, savo išvadą pakankamai motyvavo ir apygardos teismas neturi jokio objektyvaus pagrindo su šiais nutarimo motyvais nesutikti. Institucija nepateikė objektyvių ir patikimų duomenų, kurie paneigtų pirmosios instancijos teismo išvadas ir kurių pagrindu būtų galima vienareikšmiškai konstatuoti, jog ne kas kitas, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ demontavo atitinkamas pastato inžinerines sistemas.
9. Apeliaciniame skunde kritikuojama UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo pozicija, kad, remdamasis rangos sutartimi, jis buvo įsitikinęs, kad jokie projektai ir leidimai nereikalingi, pažymima, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra statytojas ir būtent jis, o ne rangovas pagal Statybos įstatymą privalo parengti statinio projektą bei gauti statybą leidžiantį dokumentą. Apygardos teismas sprendžia, jog tokie apeliantės argumentai skundžiamo nutarimo motyvų, kodėl tikima UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo aiškinimais apie tai, kad jis buvo įsitikinęs, jog atliekant būtinus pastato remonto darbus, jokie projektai ir leidimai nereikalingi, nepaneigia. Kiekvienu atveju, sprendžiant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės klausimą, atsižvelgiama ir į konkrečioje byloje nustatytas aplinkybes. Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas, laikydamasis ANK 569 straipsnio, reglamentuojančio įrodymų vertinimą, reikalavimų, išsamiai, objektyviai ištyrė, išanalizavo ir įvertino nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje esančius įrodymus bei nutarime pateikė jų visumos analizę aptarto reikšmingo teisinio reguliavimo kontekste. Nutarime teisingai pastebėta, kad Statybos įstatyme (27 straipsnio 1 dalies 4 punktas), STR 1.05.01:2017 (3 priedo 3 punktas) numatomos išimtys dėl leidimo statinio kapitaliniam remontui privalomumo ir tai yra būtinybė skubiai atlikti statybos darbus, reikalingus avarijos grėsmei, jos ar stichinės nelaimės padariniams pašalinti. Nagrinėjamu atveju reikšminga tai, kad Palangos miesto savivaldybė, kuri kontroliuoja netinkamai prižiūrimus arba naudojamus ne pagal paskirtį pastatus (b. l. 68-69), dar 2016 metais atkreipė dėmesį, kad pastato, esančio (duomenys neskelbtini), būklė galimai kelia grėsmę žmonių sveikatai, gyvybei bei aplinkai (b. l. 73), o 2018 m. vasario 14 d. rašte pastato savininkei bankrutavusiai UAB „(duomenys neskelbtini)“ pastatas tiesiogiai įvardijamas kaip avarinės būklės bei reikalaujama kuo skubiau imtis veiksmų dėl jo rekonstravimo, suremontavimo arba nugriovimo (b. l. 68-69). Nors apeliaciniame skunde pažymima, jog pastato avarinė būklė konstatuojama, tik ekspertams atlikus ir surašius ekspertizės aktą, o šiuo atveju toks buvo surašyta tik 2018 m. spalio 16 d., tad UAB „(duomenys neskelbtini)“ savavališkai ėmė vykdyti statybos darbus iki ekspertizės akto surašymo bei avarinės būklės konstatavimo, tačiau nutarime aptartos Statybos įstatymo ir STR 1.05.01:2017 nuostatos, kurios dėstomos ir apeliaciniame skunde, kapitalinio remonto darbus, neturint statybą leidžiančio dokumento, sieja ne avarinės būklės šalinimo, o su avarijos grėsmės ar jos padarinių šalinimo darbais. Minėti Palangos miesto savivaldybės raštai leidžia aiškiai spręsti, kad dar iki formalaus avarinės būklės konstatavimo, pastato faktinė būklė jau kėlė grėsmę ir netgi buvo vertinama kaip avarinė, o tokią išvadą tik patvirtina tolimesnis statinio avaringumo formalus pripažinimas, todėl bendrovės vadovo paaiškinimai, jog gavus savivaldybės raštą, kreiptasi į rangovą ir sudaryta statybos rangos sutartis, visiškai logiški ir rodantys, kad bendrovė ėmėsi racionalių veiksmų likviduoti avarinės būklės pastato keliamas grėsmes. Aptartų aplinkybių kontekste, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai tikėjo bendrovės vadovo aiškinimais, kad jis buvo įsitikinęs, jog, atliekant būtinus pastato remonto darbus, jokie projektai ir leidimai nereikalingi, juolab, jog pagal sudarytos statybos rangos sutarties Nr. R18/05/18/01 4.2. punktą rangovas įsipareigoja atlikti darbus, laikantis statybos techninių reglamentų, normų ir taisyklių bei kitų normatyvinių dokumentų reikalavimų, specialiųjų valstybės priežiūros reikalavimų, objekto statybos darbų techninio prižiūrėtojo nurodymų (b. l. 94-95). Taigi apeliacinio skundo argumentai nepaneigia to, jog nagrinėjamu atveju UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo realų pagrindą manyti, kad dėl pastato būklės yra kilusi avarijos grėsmė, todėl būtina imtis skubių statybos darbų ir kurie, kaip minėta, laikomi išimtimi dėl leidimo statybos darbams privalomumo.
10. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas, neturi pagrindo nesutikti su apylinkės teismo pateiktu įrodymų vertinimu ir padaryta išvada, kad byloje nėra surinkta pakankamai duomenų, kurie leidžia patikimai spręsti dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ kaltės padarius inkriminuotą administracinį nusižengimą. Naikinti Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmų 2018 m. lapkričio 16 d. nutarimą nėra pagrindo. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog apylinkės teismas išsamiai ištyrė reikšmingas bylos aplinkybes, tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu įvertino byloje esančius įrodymus (ANK 569 straipsnis) ir priėmė teisingą bei pagrįstą procesinį sprendimą. Išnagrinėjęs apeliacinį skundą, skundžiamą apylinkės teismo nutarimą bei administracinio nusižengimo bylos medžiagą, apygardos teismas pripažįsta, kad Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmų 2018 m. lapkričio 16 d. nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis ANK 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjas
nutaria:
Palikti Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmų 2018 m. lapkričio 16 d. nutarimą nepakeistą ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valtybinės priežiūros departamento apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.