- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-12-10
- Bylos Nr.
- eI-5129-422/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00829-2019-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Janina Vitunskienė
- Pareiškėjas
- Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos
- Atsakovas
- A. J.
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėja rūmų teisėja Janina Vitunskienė
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir pareiškėja, NMA) prašymą atsakovui A. J. (toliau – ir atsakovas) dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja prašė priteisti iš atsakovo pareiškėjui 5 328,80 Eur susidariusią skolą bei 5 procentų metines palūkanas už pavėluotas grąžinti lėšas, skaičiuojamas nuo 2018 m. rugsėjo 12 d. nuo negrąžintos lėšų dalies iki tos kalendorinės dienos, kurią grąžintinos lėšos visiškai susigrąžinamos.
Paaiškino, kad atsakovas 2016 m. birželio 2 d. pateikė paramos už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus paraišką Nr. 16-1011741477-A1-1 (toliau – Paraiška). NMA pakartotinai įvertinusi 2016 m. Paraišką nustatė, kad atsakovui buvo išmokėta didesnė nei priklauso tiesioginių išmokų suma, todėl susidarė 5 374,49 Eur dydžio grąžintina išmokos suma. 2016 m. paraiškoje deklaruotas 36,06 ha žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotas, už kurį mokamos tiesioginės išmokos. Atsakovas deklaravo didesnį plotą nei tas, kuris buvo nustatytas nurodytam kontroliniam žemės sklype (toliau – KŽS), bei apima ir KŽS bl9 plotą. Pareiškėja paprašė pateikti visų 2016 m. Paraiškoje deklaruotų laukų žemės valdymo teisę įrodančius dokumentus. Atsakovas 2017 m. sausio 12 d. pateikė dokumentus, kuriuos įvertinus nustatyta, kad jis žemės valdymo teisę įrodančius dokumentus pateikė ne visam 2016 m. Paraiškoje deklaruotam plotui, t .y. pateiktais dokumentais neįrodyta valdymo teisė į laukų plotų dalis. NMA 2018 m. birželio 28 d. priėmė sprendimą dėl susidariusios skolos priteisimo. Vadovaujantis Reglamento (EB) Nr. 809/2014 7 straipsniu, negrąžinus skolos per nurodytą terminą, pradedamos skaičiuoti palūkanos.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime į pareiškėjos prašymą nurodė, kad su prašymu nesutinka. Nurodė, kad pareiškėjai pateikė dokumentus, kuriais įrodė, kad tam tikras žemės sklypo dalis jis valdo pavedimo pagrindu. 2016-04-22 vienerių metų laikotarpiui buvo pasirašyta pavedimo sutartis dėl 1,7000 ha ploto žemės sklypo Nr. 452, esančio (duomenys neskelbtini). 2016-04-22 buvo pasirašyta vienerių metų panaudos sutartis dėl 0,5300 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Atsakovas neprivalėjo registruoti sutarčių paramai gauti, kadangi jos buvo sudarytos tik vienerių metų laikotarpiui.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas 2016 m. birželio 2 d. pateikė pareiškėjai paraišką Nr. 16-1011741477-A1-1 (toliau – Paraiška) paramai už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus gauti, kurios pagrindu atsakovui iki 2016 m. gruodžio 1 d. buvo perduota išmokėti 2 140,88 Eur pagrindinė tiesioginė išmoka, 1 554,30 Eur išmoka už pirmuosius hektarus, 1 679,31 Eur žalinimo išmoka. Atsakovas, atsakydamas į gautą pareiškėjos pranešimą dėl papildomų duomenų pateikimo, 2017 m. sausio 12 d. pateikė dokumentus, kuriuos įvertinusi pareiškėja nustatė, kad atsakovas žemės valdymo teisę įrodančius dokumentus pateikė ne visam 2016 m. Paraiškoje deklaruotam plotui, t .y. pateiktais dokumentais neįrodyta valdymo teisė į laukus ar laukų plotų dalis:
- KŽS Nr. 098432-6164 laukas Nr. 1, kuriame deklaruotas pasėlis kodu DGP (1,7 ha), nustatytas faktinis plotas – 0,72 ha. Plotas, į kurį neįrodyta žemės valdymo teisė – 0,98 ha;
- KŽS Nr. 106431-3800 laukas Nr. 2, kuriame deklaruotas pasėlis kodu DGP (2,01 ha), nustatytas faktinis plotas – 0,75 ha. Plotas, į kurį neįrodyta žemės valdymo teisė – 1,26 ha;
- KŽS Nr. 106430-4541 laukas Nr. 1, kuriame deklaruotas pasėlis kodu NMI (4,45 ha), nustatytas faktinis plotas – 2,68 ha. Plotas, į kurį neįrodyta žemės valdymo teisė – 1,77 ha;
- KŽS Nr. 106431-2184 laukas Nr. 1, kuriame deklaruotas pasėlis kodu DGP (3,06 ha), nustatytas faktinis plotas – 2,8 ha. Plotas, į kurį neįrodyta žemės valdymo teisė – 0,26 ha;
- KŽS Nr. 106430-2244 laukas Nr. 3, kuriame deklaruotas pasėlis kodu DGP (9,5 ha), nustatytas faktinis plotas – 0 ha. Plotas, į kurį neįrodyta žemės valdymo teisė – 9,5 ha;
- KŽS Nr. 106430-2244 laukas Nr. 2, kuriame deklaruotas pasėlis kodu AVI (3,03 ha), nustatytas faktinis plotas – 0 ha. Plotas, į kurį neįrodyta žemės valdymo teisė – 3,03 ha;
- KŽS Nr. 106431-8968 laukas Nr. 1, kuriame deklaruotas pasėlis kodu GPŽ (4,03 ha), nustatytas faktinis plotas – 0 ha. Plotas, į kurį neįrodyta žemės valdymo teisė – 4,03 ha.
Pareiškėja 2018 m. birželio 28 d. priėmė sprendimą Nr. SP1-4038 (11.2.12E) dėl susidariusios skolos sugrąžinimo (toliau – Sprendimas) ir apie tai informavo atsakovą bei papildomais raštais atsakė atsakovui į jo paklausimus apie savo sprendimo motyvus.
Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl atsakovo prievolės grąžinti permoką, apskaičiuotą dėl neįrodytos valdymo teisės į dalį laukų plotų, deklaruotų Paraiškoje. Atsakovas nesutinka su prašymu, teigdamas, jog ginčo plotus valdė rašytinių panaudos bei pavedimo sutarčių pagrindu, kurių neprivalėjo įregistruoti viešajame registre.
Grąžintinų lėšų, susidariusių įgyvendinant Europos Sąjungos žemės ūkio fondų priemones, administravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. 137 (toliau – Grąžinimo taisyklės) (redakcija, galiojusi nuo 2018 m. rugpjūčio 1 d.) 7.1.1 bei 7.1.3 papunkčiuose nustatyta, kad vykdomoji institucija priima sprendimą dėl grąžintinų lėšų susidarymo, jeigu fizinis ar juridinis asmuo nesilaikė ES ir (arba) nacionaliniuose teisės aktuose ir (arba) paramos sutartyje nustatytų reikalavimų paramai gauti / gavo didesnę nei priklauso paramą.
Pareiškėja Sprendime nustatė, kad atsakovas neteisingai deklaravo dalį plotų paramai gauti, todėl turi pareigą grąžinti 5328,80 Eur. Nors atsakovas nesutiko grąžinti išmokų, ne kartą siuntė paklausimus pareiškėjai dėl Sprendimo motyvų, tačiau Sprendimo teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais neskundė bei negrąžino Sprendime nurodytų lėšų per nustatytą terminą.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2019 m. gegužės 29 sprendimu, priimtu administracinėje byloje Nr.eA-475-556/2019, buvo konstatuota, kad sprendimas dėl grąžintinų lėšų sugrąžinimo yra individualus administracinis aktas, galintis būti savarankišku administracinės bylos nagrinėjimo dalyku; būtent sprendimas dėl grąžintinų lėšų sugrąžinimo yra pagrindas iš skolininko susigrąžinti grąžintinas lėšas (Grąžinimo taisyklių 4 p.), o teismui pateiktas prašymas priteisti šias lėšas iš skolininko – tik vienas iš būdų administruojančiajai institucijai susigrąžinti aptariamame sprendime nurodytas grąžintinas lėšas (Grąžinimo taisyklių 17 p.). Minėtoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyje išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje neginčijant sprendimo dėl grąžintinų lėšų sugrąžinimo, šis atsakovo pareigą sugrąžinti ginčo lėšas nustatantis individualus administracinis aktas laikytinas galiojančiu ir nenuginčytu, todėl jo pagrįstumas nevertintinas.
Teismas, atsižvelgdamas į nurodytą teisminę praktiką, pažymi, kad atsakovo pareigą sugrąžinti ginčo lėšas nustatantis individualus administracinis aktas yra galiojantis ir nenuginčytas, todėl teismas jo teisėtumo ir pagrįstumo klausimo nagrinėjamoje byloje nevertina. Taip pat šiuo atveju nėra pagrindo Sprendime nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis bei įtvirtintomis atsakovo pareigomis nesiremti, sprendžiant šį ginčą.
Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad atsakovas buvo tinkamai informuotas apie priimtą Sprendimą (dėl priimto sprendimo atsakovas ne kartą kreipėsi į pareiškėją, prašydamas paaiškinimų), kuriame, be kita ko, aiškiai nurodyta jo apskundimo tvarka. Atsakovui Sprendimo neapskundus ir Grąžinimo taisyklėse nustatytu terminu nurodytų lėšų negrąžinus (nesikreipus dėl lėšų grąžinimo dalimis (Grąžinimo taisyklių 11, 19 p.), taip pat nesant galimybės šias lėšas susigrąžinti Grąžinimo taisyklių 17.2 punkte nurodytu būdu (taikant grąžintinų lėšų įskaitymą), atsakovui atsirado teisė išieškoti grąžintinas lėšas Europos Sąjungos arba Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka (Grąžinimo taisyklių 17.3 p.). Pažymėtina, kad aplinkybių, numatytų Grąžinimo taisyklių 28 punkte, kurioms esant, administruojančioji institucija nepradeda arba nebetęsia grąžintinų lėšų susigrąžinimo procedūros, byloje nenustatyta.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pripažintina, kad pareiškėjos reikalavimas priteisti 5 328,80 Eur skolą yra pagrįstas.
Pareiškėja prašo iš atsakovo priteisti ir 5 procentų metines palūkanas nuo negrąžintų lėšų sumos, jas skaičiuojant nuo 2018 m. rugsėjo 12 d. iki kalendorinės dienos, kurią grąžintinos lėšos visiškai susigrąžinamos.
Vadovaujantis Reglamento (EB) Nr. 809/2014 7 straipsniu, negrąžinus skolos per Grąžinimo taisyklėse nustatytą terminą, pradedamos skaičiuoti palūkanos.
Grąžintinų lėšų taisyklių 14 punkte numatyta, jog metinis palūkanų už pavėluotas grąžinti lėšas dydis yra 5 procentai, jeigu Europos Sąjungos teisės aktai nenustato kitaip. Šių taisyklių 15.1. punkte nustatyta, kad jeigu Europos Sąjungos teisės aktai nenustato kitaip, palūkanos skolininkui pradedamos skaičiuoti nuo kalendorinės dienos, kuri eina po grąžintinų lėšų grąžinimo termino, nurodyto Grąžintinų lėšų taisyklių 11 punkte, pabaigos ir skaičiuojamos nuo negrąžintos lėšų dalies iki tos kalendorinės dienos, kurią grąžintinos lėšos visiškai susigrąžinamos.
Atsakovui laiku negrąžinus 5 328,80 Eur paramos, pareiškėja pagrįstai, vadovaudamasi Grąžintinų lėšų taisyklių 14 ir 15 punktais, nuo 2018 m. rugsėjo 12 d. atsakovui pradėjo skaičiuoti 5 procentų palūkanas nuo negrąžintų lėšų sumos.
Remdamasis nustatytomis aplinkybėmis, teismas konstatuoja, kad pareiškėjos reikalavimai priteisti iš atsakovo 5 328,80 Eur skolą ir 5 procentų metines palūkanas, skaičiuojamas nuo negrąžintos lėšų dalies nuo 2018 m. rugsėjo 12 d. iki visos skolos grąžinimo dienos, yra teisėti ir pagrįsti, todėl prašymas tenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu ir 132 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
Prašymą tenkinti.
Priteisti pareiškėjai Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos iš atsakovo A. J. 5 328,80 Eur (penkių tūkstančių trijų šimtų dvidešimt aštuonių eurų ir 80 centų) skolą už neteisėtai gautas išmokas bei 5 procentų metines palūkanas už pavėluotas grąžinti lėšas, skaičiuojamas nuo 2018 m. rugsėjo 12 d. nuo negrąžintos skolos dalies iki tos kalendorinės dienos, kurią skola bus visiškai grąžinta (Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank", AB, banko kodas 73000, mokėjimo paskirtis – nurodant 2017 m. rugpjūčio 10 d. rašto numerį – Nr.BR6-8197).
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.