Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lilija Tarčevskaja supaprastinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

L. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvoje, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) Vilniuje, pagrindinio išsilavinimo, vedęs, pensininkas, teistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-06-25 teismo baudžiamuoju įsakymu pagal už nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 140 straipsnio 2 dalyje, 10 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant visą bausmės atlikimo laiką nuo 23 iki 6 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu ar lankymusi gydymosi įstaigose bei dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje, ją įvykdant per 6 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-08-24 nuosprendžiu už nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, vienerių metų laisvės atėmimo bausme, atidedant bausmės vykdymą 1 metams 6 mėnesiams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu atsiprašyti nukentėjusiosios, dalyvauti elgesio pataisos programoje ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

L. P. sukėlė fizinį skausmą savo šeimos narei ir nežymiai ją sužalojo:

jis 2020-03-29 14.55 val. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai nustatytas 2,43 promilės neblaivumas, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, bute (duomenys neskelbtini), Vilniuje, tyčia pastūmė ranka į galvą savo žmoną J. P., o jai dėl to nugriuvus, tyčia spyrė jai į sėdmenis, tuo sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą ir padarydamas kairio klubo kraujosruvas, vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamuoju L. P. paaiškino, kad gyvena (duomenys neskelbtini), Vilniuje, dviese su žmona J. P.. 2020-03-29 abu buvo namuose, nuo 12 val. abu pradėjo vartoti alkoholį, išgėrė 0,7 l butelio degtinės. Begeriant kilo žodinis konfliktas, priežasties neprisiminė. Neneigė, kad konflikto metu dėl jo veiksmų ant jo žmonos rankų ir sėdmenų galėjo atsirasti kraujosruvos, bet kaip tai atsitiko, paaiškinti negalėjo, neatsiminė dėl girtumo. Atmintį atgavo jau būdamas areštinėje. Papildomai apklaustas kaltinamuoju L. P. nurodė, kad konflikto metu pastūmė žmoną, ji neišlaikė pusiausvyros ir nugriuvo, jis jai spyrė koja lyg į sėdmenis, kiek kartų – neprisiminė, atrodo, viskas vyko virtuvėje. Žmona po to išėjo, o jis pabudo jau areštinėje. Dėl įvykio labai gailisi, žmonos atsiprašė, grįžo namo ir jie susitaikė. Šiaip gyvena taikiai, konfliktai retai būna. (40, 50 b. l.)

Motyvuojamoji dalis

Be L. P. kaltės pripažinimo ir paaiškinimų, jo kaltė įrodyta Policijos registruojamų įvykių registro duomenimis (1 b. l.), tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo (2-3 b. l.), Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūno G. Č. tarnybinio pranešimo (4 b. l.) duomenimis, pranešimu apie smurtą artimoje aplinkoje (9 b. l.), liudytojos J. P. parodymais (14-15 b. l.), nutarimu pripažinti nukentėjusiąja (16 b. l.), greitosios medicinos pagalbos kortelės (21 b. l.) duomenimis, specialisto pasižadėjimu ir apžiūros protokolu (23, 24 b. l.), bendrojo pagalbos centro Vilniaus skyriaus informacija ir kitų objektų apžiūros protokolu (26, 27-29 b. l.), alkoholio matuoklio Alcotest 6810 Nr. ARAA-0133 užfiksuotais rodmenimis (54 b. l.).

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šeimos nario sąvoka pateikta BK 248 straipsnyje, esančiame BK XXXIV skyriuje „Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai teisingumui“, tačiau teismų praktikoje BK 248 straipsnyje pateikta šeimos nario sąvoka remiamasi ir bylose dėl nusikaltimų žmogaus gyvybei ir sveikatai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-381/2013, 2K-487/2013). BK 248 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai, o šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. Kaltinamasis L. P. ir nukentėjusioji J. P. yra sutuoktiniai, tad J. P. yra nusikalstamą veiką padariusio asmens šeimos narė.

Visuma ikiteisminio tyrimo metu surinktų faktinių duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, visiškai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vieni kitus, tad teismas, jais remdamasis ir detaliau neanalizuodamas, nusprendžia, kad kaltinime nurodytos faktinės aplinkybės visiškai pasitvirtino, jas teismas pripažįsta įrodytomis. Aptartais įrodymais byloje įrodyta, kad L. P., tyčia ranka į galvą pastumdamas nukentėjusiąją, o šiai nukritus – įspirdamas į sėdmenis, sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą ir padarė nukentėjusiosios kairiajame klube kraujosruvas, taip nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios J. P. sveikatą, todėl jo veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip nesunkus nusikaltimas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Paskelbus L. P. apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis pareiškė, kad su prokuroro kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu sutinka, dėl siūlomos bausmės nuomonės nepareiškė. (62, 64 b. l.)

Skirdamas bausmę L. P. teismas atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas, kuriuo panaudotas smurtas ir padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas kitam asmeniui – šeimos narei. Atsižvelgtina ir į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat į atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus, kas turėjo įtakos šios veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį L. P. – senyvo amžiaus, pensininkas, baustas administracinėmis nuobaudomis (59-60 b. l.), teistas (55-56 b. l.), psichikos ir priklausomybės ligos jam nediagnozuotos. Dėl šių aplinkybių teismas kaltinamajam bausmės tikslų, numatytų BK 41 straipsnyje, siekia už padarytą nusikaltimą paskirdamas įstatymo sankcijoje numatytą bausmę – laisvės apribojimą.

Byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos, ir kaltinamajam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Nesutiktina su prokuroro siūlomais įpareigojimais kaltinamajam nuo 22 val. iki 06 val. būti namuose, jei tai nesusiję su jo darbu ar gydymusi, ir neatlygintinai išdirbti 30 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Teismas atkreipia dėmesį, kad nusikaltimą L. P. kaip tik ir padarė būdamas namuose, jo priešingi teisei veiksmai nesusiję su buvimu už namų ribų, tad toks įpareigojimas, atsižvelgus ir į kaltinamojo asmenybę, nebūtų logiškas. Tas pat pasakytina ir apie kitą prokuroro siūlomą įpareigojimą – neatlygintinai išdirbti 30 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, nes pats kaltinamasis jau yra senyvo amžiaus, pensininkas.

Teismas, vadovaudamasis BK 48 straipsnio 7 dalimi, sprendžia, kad L. P. skirtinas įpareigojimas visą laisvės apribojimo bausmės vykdymo laiką nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, alkoholio, o taip pat, vadovaujantis BK 72² straipsniu, kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – per pirmus tris įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytinas L. P. laikino sulaikymo laikas nuo 2020-03-29 18.34 val. iki 2020-03-30 12.04 val. (1 diena). (30, 42 b. 1.)

L. P. 2020-03-30 nutarimu paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti (43 b. l.) paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, šiam įsiteisėjus kardomoji priemonė naikintina.

Nukentėjusiajai apie proceso užbaigimą teismo baudžiamuoju įsakymu pranešta (63 b. l.), duomenų apie skundo pateikimą nėra.

Civilinis ieškinys nepareikštas, daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420, 421 straipsniais, teismas

nusprendžia:

L. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant visą laisvės apribojimo bausmės vykdymo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, alkoholio.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir L. P. skirti galutinę 12 (dvylikos) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant visą laisvės apribojimo bausmės vykdymo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, alkoholio.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, L. P. į paskirtą bausmę įskaityti jo laikino sulaikymo laiką nuo 2020-03-29 18.34 val. iki 2020-03-30 12.04 val. (1 dieną), kas, vadovaujantis BK 65 straipsniu, atitinka 2 laisvės apribojimo dienas.

Vadovaujantis BK 72² straipsniu, L. P. įpareigoti per pirmus tris įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje.

L. P. paskirtos laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

L. P. paskirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus šią kardomąją priemonę panaikinti.

Išaiškinti L. P., kad asmuo, nuteistas laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

2. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.

3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir gali paskirti naują bausmę.

4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.