- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2009-11-25
- Bylos Nr.
- I-2077-95/2009
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00943-2009-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Liuda Arlauskienė, Petras Viščinis, Nijolė Šidagienė
- Pareiškėjas
- P. T.
- Trečiasis asmuo
- Vilniaus
- Kategorijos
- 1.2Aplinkos apsauga
- 11.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Liudos Arlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Nijolės Šidagienės ir Petro Viščinio, sekretoriaujant Tatjanai Baškir, vertėjaujant Violetai Marčiulionienei, dalyvaujant pareiškėjui P. T. (P. T.) ir jo atstovui E. N., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo P. T. prašymą trečiajam suinteresuotam asmeniui Vilniaus apskrities viršininko administracijai dėl praleisto termino atnaujinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas P. T. su prašymu (b. l. 3-4), kurį patikslino (b. l. 59, 69-71) (toliau – prašymas), kreipėsi į teismą prašydamas atnaujinti įstatymo nustatytą terminą nuosavybės teises ir giminystės ryšius patvirtinantiems dokumentams paduoti į buvusio savininko P. L. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdytą nekilnojamąjį turtą (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) k., Vilniuje.
Prašyme nurodė, kad P. L. mirė 1962 m. Teisę pateikti prašymą dėl jo valdytos nacionalizuotos žemės nuosavybės teisių atkūrimo turėjo jo duktė (pareiškėjo senelė), Lietuvos Respublikos pilietė J. T., kuri šia teise pasinaudojo ir įstatymo nustatytu terminu kreipėsi su prašymu į Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrių. Tačiau jai nuosavybės teisės nebuvo atkurtos, nes ji su prašymu nepateikė visų reikalingų giminystės ryšius patvirtinančių dokumentų. J. T. mirė (duomenys neskelbtini), o visą savo turtą testamentu paliko pareiškėjui. Pareiškėjas priėmė palikimą, gavo paveldėjimo teisės liudijimą ir šio dokumento pagrindu savo vardu įregistravo senelei priklausantį nekilnojamąjį turtą. Pažymėjo, kad senelė pareiškėjui nieko nebuvo sakiusi apie pateiktą prašymą dėl nuosavybės teisių į P. L. valdytą žemės sklypą atkūrimo, todėl jis apie šį prašymą nieko nežinojo ir neturėjo galimybės įstatymo nustatytu terminu kreiptis į žemėtvarkos skyrių ir pateikti paveldėjimo teisės liudijimą bei kitus trūkstamus dokumentus. Faktą, kad nuosavybės teisių atkūrimo byla buvo pradėta ir tęsiama J. T. vardu, liudija 2003-12-02 pranešimas, raginantis ją iki 2003-12-31 pateikti trūkstamus dokumentus. Tačiau tuo metu J. T. buvo jau mirusi ir minėto raginimo įvykdyti negalėjo. Apie J. T. pateiktą prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo, pareiškėjos sužinojo tik 2005 m. Tada jis kreipėsi į žemėtvarkos skyrių dėl nuosavybės teisių atkūrimo pareiškėjo, kaip P. L. įpėdinio, vardu. Žemėtvarkos skyrius pareikalavo pateikti trūkstamus archyvinius dokumentus, vėliau nurodė kreiptis į teismą dėl termino atnaujinimo. Mano, kad įstatymo nustatytas terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių, nes jis neturėjo jokios informacijos apie J. T. pateiktą prašymą bei apie P. L. iki nacionalizacijos valdytą žemės sklypą.
Teismo posėdyje pareiškėjas ir jo atstovas patvirtino prašyme išdėstytus argumentus, prašymą palaikė ir prašė jį tenkinti visiškai. Paaiškino, kad pareiškėjas kuri laiką gyveno Visagine, t. y. pakankami toli nuo Vilniaus, todėl kai tik jis 2005 m. gavo raštą iš Vilniaus apskrities viršininko administracijos, iš karto pradėjo ieškoti reikalingų dokumentų archyvuose. Į teismą iki 2009 m. jis nesikreipė, nes rinko reikalingus dokumentus, tačiau teismui negali pateikti tai patvirtinančių įrodymų. Teismo prašė atsižvelgti į tai, kad jo materialinė padėtis tuo metu buvo sunki. Be kita ko, tvirtino, kad pareiškėjas iš karto nebuvo informuotas, kad jis turi teisę kreiptis į teismą dėl termino atnaujinimo, 2005-04-18 rašte taip pat nebuvo nurodyta, kad reikia kreiptis į teismą, o pats to nežinojo, nes neturi tinkamo išsilavinimo (žr. teismo posėdžio protokolą).
Tretysis suinteresuotas asmuo Vilniaus apskrities viršininko administracija atsiliepimo į pareiškėjo pateiktą patikslintą prašymą nepateikė.
Atsiliepimas
Atsiliepime į pirminį prašymą (b. l. 30-32) nurodė, kad J. T. tuometinei Vilniaus miesto valdybai 1991-12-18 pateikė prašymą atkurti nuosavybės teises į 3 ha žemės (duomenys neskelbtini) k., Vilniuje, tačiau nenurodė buvusio savininko. Pareiškėjas nurodo savininką V. L., tačiau jis mirė 1927m., todėl negalėjo būti nacionalizuotos žemės savininku. Klausimą dėl termino atnaujinimo prašė spręsti teismo nuožiūra.
Į teismo posėdį trečiojo suinteresuoto asmens atstovas neatvyko, apie teismo posėdžio laiką ir vietą buvo pranešta įstatymo nustatyta tvarka, todėl byla išnagrinėta atstovui nedalyvaujant (b. l. 84).
Motyvuojamoji dalis
Prašymas netenkintinas.
Nagrinėjamos administracinės bylos dalykas yra termino pateikti dokumentams, patvirtinantiems nuosavybės teises bei giminystės ryšius į buvusio savininko P. L. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdytą nekilnojamąjį turtą ((duomenys neskelbtini)) k., Vilniuje, atnaujinimas.
Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – Įstatymas) 10 str. 1 d. (2004-10-12 įstatymo redakcija Nr. IX-2490) nustatyta, kad nuosavybės teisės atkuriamos piliečiams, kurių prašymai atkurti nuosavybės teises pateikti iki 2001-12-31, o piliečiams, praleidusiems nustatytą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Pagal Įstatymo 10 str. 4 d. (2004-10-12 įstatymo redakcija Nr. IX-2490), iki 2003-12-31 kartu su prašymu atkurti nuosavybės teises pateikiamas pilietybę patvirtinantis dokumentas ir pridedami nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinantys dokumentai, o piliečiams, praleidusiems nustatytą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas.
Įstatyme nėra nurodyta, kokios termino praleidimo priežastys laikytinos svarbiomis Įstatymo prasme, todėl būtina vadovautis bendraisiais Įstatymo pradmenimis, teisingumo ir protingumo principais (ABTĮ 4 str. 6 d.).
Teisminėje praktikoje svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikomos tik išskirtinės, objektyvios, nuo pareiškėjo valios nepriklausančios aplinkybės, sutrukdžiusios pareiškėjui laiku realizuoti tam tikras teises. Svarbiomis termino praleidimo priežastimis, sudarančiomis pagrindą praleistą įstatymo numatytą terminą atnaujinti, gali būti pripažįstamos tik įstatymo nustatyto termino eigos metu egzistavusios aplinkybės, kurios kliudė asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą įgyvendinti savo teises ir kurios nepriklausė nuo šio asmens valios. Pasirinktas pasyvus elgsenos variantas paprastai nėra pateisinamas.
Nagrinėjamu atveju sprendžiant termino atnaujinimo klausimą, atsižvelgtina ir į pačių Įstatymo nustatytų terminų trukmę. Įstatymų leidėjas nuo 1991-06-18 įstatymo Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų priėmimo nuosekliai pratęsinėjo terminą, per kurį asmenys galėjo realizuoti savo teises, ir paskutinį kartą terminas prašymams pateikti buvo pratęstas 2001-08-03 įstatymu Nr. IX-489, nustatant jį iki 2001-12-31, o 2003-06-19 įstatymu Nr. IX-1634 terminas nuosavybės teises ir giminystės ryšius su savininku patvirtinantiems dokumentams pateikti buvo pratęstas iki 2003-12-31. Taigi, terminas prašymams paduoti buvo nustatytas daugiau kaip 10 metų, o nuosavybės teises ir giminystės ryšius patvirtinantiems dokumentams pateikti – daugiau kaip 12 metų, todėl teisėjų kolegijos nuomone, toks ilgas terminas suteikė realias galimybes tinkamai ir laiku realizuoti savo teises visiems suinteresuotiems asmenims, kurie elgėsi pakankamai rūpestingai ir apdairiai.
Svarbių priežasčių įrodymus teismui turi pateikti terminus praleidusi šalis, nagrinėjamu atveju – pareiškėjas.
Pareiškėjas savo prašymą atnaujinti praleistą terminą pateikti nuosavybės teises ir giminystės ryšius su buvusiu savininku patvirtinančius dokumentus grindžia iki 2005 m. nežinojimu, kad jo senelė J. T. buvo pateikusi prašymą dėl nuosavybės teisių į P. L. valdytą žemės sklypą atkūrimo, neišprusimu, informacijos stoka, kad dėl termino atnaujinimo jis turi teisę kreiptis į teismą, gyvenimu Visagine ir sunkia materialine padėtimi.
Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiškėjo patikslintame skunde nurodytas žemės savininkas P. L., miręs (duomenys neskelbtini), buvo pareiškėjo prosenelis (b. l. 24, 36, 46). J. T., mirusi (duomenys neskelbtini), buvo pareiškėjo senelė (b. l. 36, 45, 55), kuri 1991-12-18 kreipėsi į Vilniaus miesto valdybą su prašymu atkurti jai nuosavybės teises į jos tėvo P. L. valdytą iki nacionalizacijos 3 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini) k., Vilniaus r. (b. l. 50, 51, 63).
Byloje, be kita ko, nustatyta, kad Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius 2003-12-02 raštu Nr. 31/03/22-3444 „Dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo“ informavo J. T., kad negalima išnagrinėti jos prašymo dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemės sklypą (9.8325 ha), buvusį (duomenys neskelbtini) k., Vilniuje, nes ji nepateikė visų giminystės ryšius su buvusiu savininku nustatančių dokumentų. Šiame rašte taip pat buvo nurodyta, kad J. T. turi teisę minėtus dokumentus pateikti iki 2003-12-31 (b. l. 44). Kaip minėta, byloje nustatyta, kad J. T. mirė (duomenys neskelbtini). Vadovaujantis Paveldėjimo pagal testamentą teisės liudijimu, pareiškėjas yra J. T. testamente paminėto turto įpėdinis (b. l. 36, 56).
Iš Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus 2005-04-18 rašto Nr. 31/05/22-1139 „Dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo“, adresuoto P. T. (pareiškėjui), matyti, kad jis buvo informuotas, kad tinkamus nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus jis turėjo teisę pateikti iki 2003-12-31, apie tai buvo jau informuota minėtu 2003-12-02 raštu. Šiame rašte taip pat buvo nurodyta, kad P. T., įsigaliojus Įstatymo 10 str. 1 ir 4 d. pakeitimams, tik teismine tvarka gali atnaujinti minėtą praleistą terminą nuosavybės teises ir giminystės ryšius įrodantiems dokumentams pateikti (b. l. 37-38).
Visapusiškai ir objektyviai ištyrusi byloje esančius rašytinius įrodymus, pareiškėjo ir jo atstovo prašyme bei teismo posėdyje nurodytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės: nežinojimas, kad jo senelė J. T. buvo pateikusi prašymą dėl nuosavybės teisių į P. L. valdytą žemės sklypą atkūrimo, neišprusimas, informacijos stoka, gyvenimas Visagine, sunki materialinė padėtimis, dėl kurių jis negalėjo laiku pateikti nuosavybės teises ir giminystės ryšius įrodančių dokumentų, nepripažintinos svarbiomis priežastimis, pateisinančiomis termino praleidimą, nes šios priežastys yra subjektyvaus pobūdžio, t. y. priklausančios tik nuo pareiškėjo valios.
Teisėjų kolegija pabrėžia, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (byla Nr. A261-505/2009), nežinojimas apie teisę pretenduoti į išlikusį nekilnojamąjį turtą gali būti traktuojamas kaip termino atnaujinimo pagrindas tik tokiu atveju, kai pretendentai savo valios veiksmais nuosavybės teisių atkūrimo siekė ir ėmėsi priemonių gauti informaciją apie išlikusį nekilnojamąjį turtą, tačiau negavo reikalingos ir teisingos informacijos dėl nuo jų valios nepriklausiusių priežasčių. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (byla Nr. A525-480/2009), aplinkybė, kad pareiškėjas neturi reikiamų teisinių žinių, nereiškia, kad egzistuoja svarbi ir objektyvi priežastis terminui atnaujinti. Pareiškėjui neturint galimybės pačiam tinkamai pasirūpinti savo teisių įgyvendinimu, jis galėjo kreiptis į kitus asmenis dėl kvalifikuotos pagalbos suteikimo.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad jis nuo 2005 m., t. y. kai jam tapo žinoma apie tai, kad J. T. buvo pateikusi prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į P. L. iki nacionalizacijos valdytą žemės sklypą, elgėsi pakankamai rūpestingai, buvo aktyvus, siekdamas išsiaiškinti visas, su nuosavybės teisių atkūrimu susijusias, aplinkybes ar atlikęs kokius nors aktyvius veiksmus, siekiant realizuoti savo teisę į teisminę gynybą ir/ar kokios objektyvios aplinkybės tokius veiksmus atlikti jam sutrukdė. Kad prašymų nuosavybės teises ir giminystės ryšius patvirtinantiems dokumentams pateikimas yra ribojamas įstatyme nustatytais terminais, o praleidusieji dėl terminų atnaujinimo turi teisę kreiptis į teismą, pareiškėjui buvo nurodyta minėtame 2005-04-18 rašte. Pareiškėjas į teismą su prašymu kreipėsi tik 2009-06-16, t. y. daugiau nei po keturių metų.
Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, vadovaudamasi teisingumo ir protingumo, teisėjų kolegija daro išvadą ir konstatuoja, kad pareiškėjas nebuvo pakankamai rūpestingas ir apdairus, siekdamas realizuoti įstatymų jam suteiktas teises, todėl jo nurodytos priežastys nepripažintinos svarbiomis Įstatymo prasme. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės nesuteikia pagrindo atnaujinti terminą pateikti nuosavybės teises bei giminystės ryšius su buvusiu savininku patvirtinančius dokumentus dėl nuosavybės teisių atkūrimo į buvusio savininko P. L. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdytą nekilnojamąjį turtą ((duomenys neskelbtini)) k., Vilniuje.. Pareiškėjo prašymas netenkintinas (ABTĮ 88 str. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi ABTĮ 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str. ir 129 str.,
n usprendė:
pareiškėjo P. T. (P. T.) prašymą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.