- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-02-06
- Bylos Nr.
- A-261-187-08
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Anatolijus Baranovas (pirm.), Stasys Gagys (pran.), Ričardas Piličiauskas
- Pareiškėjas
- H. J.
- Atsakovas
- Pravieniškių
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas), Stasio Gagio (pranešėjas) ir Ričardo Piličiausko
dalyvaujant apeliantui H. J., atsakovų atstovams Aurelijui Balčiūnui ir Mariui Vainauskui,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo H. J. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2007 m. gegužės 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo H. J. skundą atsakovams Pravieniškių 1-iesiems pataisos namams ir Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas H. J. kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Pravieniškių 1-jų pataisos namų direktoriaus 2006 m. gruodžio 29 raštą Nr. 12/05-9290, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) 2007 m. sausio 10 sprendimą Nr. 2S-38 dalyje, dėl pasimatymo nesuteikimo ir įpareigoti Pravieniškių 1-jų pataisos namų administraciją suteikti pareiškėjui priklausantį ilgalaikį pasimatymą su tėvais, vykdant 2006 m. lapkričio 21 d. pataisos namų direktoriaus sprendimą. Skundu paaiškino, kad 2006 m. lapkričio 7 d. nustatyta tvarka kreipėsi Pravieniškių 1-jų pataisos namų direktorių, prašydamas suteikti priklausantį ilgalaikį pasimatymą su tėvais. Pataisos namų direktoriaus 2006 m. lapkričio 21 d. sprendimu pasimatymą buvo leista suteikti, pasimatymas buvo įrašytas į 2006 metų gruodžio mėnesio suteikiamų pasimatymų grafiką. Ginčijamu 2006 m. gruodžio 29 d. raštu atsakovas pranešė, jog paskirtas pasimatymas nebus suteiktas, nes 2006 m. gruodžio 18 d. nutarimu H. J. buvo paskirta drausminė nuobauda - tęsti bausmės atlikimą drausmės grupėje. Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos pareiškėjo skundą atmetė. H. J. mano, kad atsakovų veiksmai nėra teisėti, nes pasimatymas jam buvo paskirtas Bausmių vykdymo kodekso 73 straipsnyje nustatyta tvarka, pasimatymas įrašytas į ilgalaikių pasimatymų suteikimo grafiką, jokio tokio sprendimo atšaukimo galiojantys teisės aktai nenumato.
Atsakovai Pravieniškių 1-jų pataisos namų ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos su skundu nesutiko ir prašė atmesti kaip nepagrįstus. Paaiškino, kad pareiškėjas sąmoningai nevykdė ankščiau paskirtos jam nuobaudos - pataisos įstaigos patalpų ir teritorijos tvarkymas be eilės, tuo pažeidė Bausmių vykdymo kodekso 12 straipsnio 2 dalies ir 110 straipsnio 1 dalies reikalavimus, dėl ko 2006 m. gruodžio 18 d. Pravieniškių 1-ųjų pataisos namų direktoriaus nutarimu jam buvo paskirta drausminė nuobauda - perkėlimas iš paprastosios grupės į drausmės grupę. Nuobaudos paskyrimas už pažeidimą sukėlė neigiamas pasekmes, pasikeitė pareiškėjo teisinė padėtis ir jis neteko teisės į numatytą pasimatymą su tėvais. Nuteistieji atliekantys bausmę pataisos namuose, priklausomai nuo to, kuriai pataiso įstaigos nuteistųjų grupei jie priskirti, turi teisę gauti pasimatymus, kurių suteikimo tvarką reglamentuoja bausmių vykdymo kodeksas ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės. Nuteistieji, bausmę atliekantys pataisos namuose, priskirti drausmės grupei neturi teisės gauti pasimatymų (Bausmių vykdymo kodekso 73-75 str.). Ši teisės norma imperatyvi, todėl jokių išimčių nėra ir negali būti taikoma.
II.
Kauno apygardos administracinis teismas 2007 m. gegužės 4 d. sprendimu pareiškėjo skundo netenkino. Teismas nustatė, kad byloje esančia medžiaga nustatyta, jog H. J. atliekant bausmę paprastojoje grupėje, jam buvo suteiktas ilgalaikis pasimatymas su tėvais (bl. 16-17). Pareiškėjas sąmoningai nevykdė ankščiau paskirtos jam nuobaudos - pataisos įstaigos patalpų ir teritorijos tvarkymas be eilės, tuo pažeidė Bausmių vykdymo kodekso 12 straipsnio 2 dalies ir 110 straipsnio 1 dalies reikalavimus, dėl ko 2006 m. gruodžio 18 d. Pravieniškių 1-ųjų pataisos namų direktoriaus nutarimu jam buvo paskirta drausminė nuobauda - perkėlimas iš paprastosios grupės į drausmės grupę (b.l. 18-22), o tuo pagrindu jis neteko teisės pasimatyti su tėvais, apie tai pareiškėjas buvo informuotas ginčijamu raštu (b.l. 34), kuris laikytinas Pravieniškių 1-jų pataisos namų direktoriaus sprendimu, atšaukiančiu numatytą suteikti pasimatymą.
Nuteistųjų pasimatymų tvarką reglamentuoja Bausmių vykdymo kodekso 94 str. Šio straipsnio 1 d. nurodyta, kad pasimatymų skaičių, rūšį nustato šio Kodekso 73, 74, 79, 80, 85, 91 ir 152 straipsniai.
Bausmių vykdymo kodekso 75 straipsnyje apibrėžiamos drausmės grupei priskirtų nuteistųjų laikymo sąlygos.
Aiškindamas šias teisės normas , teismas padarė išvadą, kad jokie pasimatymai drausmės grupėje atliekantiems bausmę nuteistiesiems nėra numatyti, šios aplinkybės neginčija ir pareiškėjas. Nėra įstatyme jokios nuorodos į tai, kad pataisos įstaigų administracijos yra įpareigojamos prieš nuteistojo perkėlimą į drausmės grupę kompensuoti jam ar kaip nors kitaip grąžinti jam priklausantį pasimatymą, kuris jam galėjo būti suteiktas ar buvo suteiktas atliekant bausmę paprastojoje grupėje.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nurodė, kad sprendimo dėl pasimatymo atšaukimo galiojantys teisės aktai nenumato, tačiau vien ši aplinkybė, negali sąlygoti, jog pasimatymo suteikimas nustatyta tvarka, vykdant Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių XVI skyriaus reikalavimus, turi būti vykdomas pasikeitus nuteistojo teisinei padėčiai, t.y. perkėlus pareiškėją iš paprastosios grupės į drausmės grupę, nes priešingu atveju netektų prasmės Bausmių vykdymo kodekso 9 straipsnyje numatytas principas, kuriame konstatuota, jog nuteistųjų teisinė padėtis atsižvelgiant į jų elgesį bausmės atlikimo metu, nustatytų pareigų ir draudimų laikymąsi, požiūrį į darbą ir mokymąsi, reagavimą į psichologinį poveikį ir socialinės reabilitacijos priemones Baudžiamojo kodekso, Baudžiamojo proceso kodekso ir šio Kodekso nustatyta tvarka gali būti švelninama arba griežtinama.
Teismas svarbia aplinkybe laikė tai, kad nesant sprendimo dėl pasimatymo atšaukimo mechanizmo, atsakovo 2006 m. gruodžio 29 d. raštas Nr. 12/05-9290, kuriuo pareiškėjui buvo pranešta apie numatyto pasimatymo nesuteikimą, atitinka Bausmių vykdymo kodekso 73, 74, 75, 79, 80, 85, 91 ir 152 straipsnių nuostatas, todėl skundas dėl Pravieniškių 1-jų pataisos namų direktoriaus 2006 m. gruodžio 29 d. rašto panaikinimo ir įpareigojimo Pravieniškių 1-jų pataisos namų administraciją suteikti pareiškėjui priklausantį ilgalaikį pasimatymą su tėvais, vykdant 2006 m. lapkričio 21 d. pataisos namų direktoriaus sprendimą, atmestinas (ABTĮ 88 str. l d. 1 p.).
Žemesnės instancijos teismas
Teismas padarė išvadą, kad ginčijamas Pravieniškių 1-jų pataisos namų direktoriaus 2006 m. gruodžio 29 d. sprendimas Nr. 12/05-9290 yra teisėtas ir pagrįstas, todėl pagrįstai Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos H. J. skundą atmetė.
III.
Pareiškėjas H. J. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2007 m. gegužės 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą patenkinti.
Bausmių vykdymo kodekso 75 straipsnis numato, tik tai, kad drausmės grupėje esančiam kaliniui pasimatymas yra neskiriamas. Apie tai kad paskirtas pasimatymas suteikiamas ši norma nenumato, todėl teismas privalėjo vadovautis Bausmių vykdymo kodekso 3 straipsnio 3 dalimi ir tenkinti pareiškėjo skundą. Teismas sutiko su tuo, kad paskirto pasimatymo atšaukti negalima, tačiau skundo vis vien netenkino. Teisė į pasimatymą yra nuteistųjų teisė. Ji priklauso nuo bausmės atlikimo sąlygų. Tačiau suteikus šią teisę, jos panaikinti negalima. Pasimatymas su šeima yra privalomai skatinama nuteistųjų socialinės reabilitacijos forma.
Atsiliepimas
Atsakovas Pravieniškių 1-ieji pataisos namai su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad sutinka su Kauno apygardos administracinio teismo sprendimo motyvais ir nurodė iš esmės tuos pačius argumentus kaip ir nagrinėjant bylą pirmos instancijos teisme Papildomai nurodė, kad pareiškėjas nepagrįstai nurodo, kad Kauno apygardos administracinis teismas vadovaudamasis Bausmių vykdymo kodekso 3 straipsnio 3 dalimi privalėjo tenkinti jo skundą, kadangi šis straipsnis numato kolizijos atvejį. Bausmių vykdymo kodekso 73 straipsnis aiškiai nustato paprastajai grupei priskirtų nuteistųjų laikymo sąlygas, o 75 straipsnis - drausmės grupei priskirtų nuteistųjų laikymo sąlygas. Šiame straipsnyje taip pat nėra nurodoma, kad nuteistajam, perkeltam į drausmės grupę, pasimatymas turi būti kaip nors kompensuojamas, ar kaip pareiškėjas nurodo, remdamasis analogija su darbo užmokesčiu, privalo būti suteiktas.
Bausmių vykdymo kodekso 94 straipsnis nustato pasimatymų organizavimo tvarką, kurią dar papildo Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės, tačiau ir šitame straipsnyje visiškai nekalbama apie galimybę drausmės grupėje esančiam nuteistajam pasimatyti su artimaisiais ar kitais asmenimis.
Pataisos namų administracija sutinka su pareiškėjo teiginiu, kad pasimatymai su šeima yra būtinybė, tačiau nuteistasis H. J., kaip ir kiti nuteistieji, turėjo elgtis taip, kad nepatektų į drausmės grupę, dėl ko neteko galimybės pasimatyti su artimaisiais. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad 1998 m. birželio 25 d. Lietuvos Respublikos Seimo nutarime „Dėl teisinės sistemos reformos metmenų (nauja redakcija) ir jų įgyvendinimo" IV dalyje teigiama:„Naujajame Bausmių vykdymo kodekse atsisakoma nereikalingų teisių ir laisvių (pvz., dėvėti nuosavus drabužius ir pan.) ribojimų ir numatoma daugiau pozityvių pareigų, kurios leistų nuteistiesiems daryti įtaką savo teisinei padėčiai pagal principą: geras elgesys-daugiau teisių ir lengvatų, blogas elgesys-mažiau lengvatų". Taigi, pats nuteistasis H. J. pažeidė šį principą, o ne pataisos namų administracija, todėl pasimatymas su tėvais jį perkėlus į drausmės grupę ir nebuvo suteiktas.
Nuteistasis H. J. įtakojo savo veiksmais savo teisinę padėtį neigiama linkme. Už padarytus pažeidimus bei jam Bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 1 dalyje nustatytų pareigų netinkamą vykdymą jis buvo perkeltas į drausmės grupę, tuo pačiu atimdamas galimybę artimiesiems, šiuo atveju - tėvams, jį aplankyti.
Šalies argumentai
Atsakovas Kalėjimų departamentas su pateiktu apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą, kadangi pirmos instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Paaiškino, kad apeliantui padarius pažeidimą, 2006 m. gruodžio 18 d. Pravieniškių l-ųjų pataisos namų direktoriaus nutarimu Nr. 1246, jam buvo paskirta drausminė nuobauda - perkėlimas iš paprastosios grupės į drausmės grupę. Apeliantas tuo pagrindu neteko teisės pasimatyti su tėvais, apie tai jis buvo informuotas ginčijamu raštu, kuris laikytinas Pravieniškių l-ųjų pataisos namų direktoriaus sprendimu, atšaukiančiu numatytą suteikti pasimatymą.
Nuteistieji atliekantys bausmę pataisos namuose, priklausomai nuo to, kuriai pataisos įstaigos nuteistųjų grupei jie priskirti, turi teisę gauti pasimatymus, kurių suteikimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės. Nuteistieji, bausmę atliekantys pataisos namuose, priskirti drausmės grupei, neturi teisės gauti pasimatymų (Bausmių vykdymo kodekso 73-75 str.). Ši teisės norma imperatyvi, todėl jokių išimčių nėra ir negali būti taikoma.
Mūsų nuomone, teismas, išanalizavęs teisės aktus, pagrįstai reziumavo, kad įstatymuose nėra nuorodų į tai, kad pataisos įstaigos administracija yra įpareigota prieš nuteistojo perkėlimą į drausmės grupę kompensuoti ar kaip nors kitaip grąžinti jam priklausantį pasimatymą, kuris jam galėjo būti suteiktas ar buvo suteiktas bausmę atliekant paprastoje grupėje.
Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu apeliantas paaiškino apeliacinio skundo argumentus ir prašė skundą patenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovų atstovai prašė apeliacinio skundo netenkinti ir palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas atmestinas.
H. J. kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą su skundu į teismą, prašydamas panaikinti Pravieniškių 1-jų pataisos namų direktoriaus 2006 m. gruodžio 29 raštą Nr. 12/05-9290, Kalėjimų departamento 2007 m. sausio 10 sprendimą Nr. 2S-38 dalyje, dėl pasimatymo nesuteikimo ir įpareigoti Pravieniškių 1-jų pataisos namų administraciją suteikti pareiškėjui priklausantį ilgalaikį pasimatymą su tėvais, vykdant 2006 m. lapkričio 21 d. pataisos namų direktoriaus sprendimą. Tai yra ginčas byloje kilęs dėl to, kad H. J. perkeltas į drausmės grupę neteko jam suteikto ilgalaikio pasimatymo.
Kauno apygardos administracinis teismas 2007 m. gegužės 4 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Apeliantas skundą grindžia tuo, kad teismas priimdamas sprendimą netinkamai įvertino faktines aplinkybes bei neteisingai taikė bei aiškino teisės aktus.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad tinkamas faktinių aplinkybių vertinimas bei teisės taikymas sprendžiant ginčą yra neatsiejamai susiję. Tik nustačius teisiškai reikšmingus faktus, kurie yra būtini tinkamam teisės taikymui, priimtas sprendimas gali būti pripažintas teisėtu ir pagristu. Todėl apeliacinio skundo argumentai dėl faktinių aplinkybių vertinimo ir teisės taikymo bei aiškinimo vertintini kartu.
Apeliantas atlieka bausmę Pravieniškių 1 – uosiuose pataisos namuose. Bausmių vykdymo ir atlikimo tvarką, sąlygas ir principus nustato bausmių vykdymo įstatymai, kurių paskirtis nustatyti tokią bausmių vykdymo tvarką, kad atlikęs bausmę nuteistasis savo gyvenimų tikslų siektų teisėtais būdais ir priemonėmis. Vienas iš kertinių bausmės vykdymo įstatymų – Bausmių vykdymo kodeksas, kurio normos suderintos su Europos Sąjungos teisės aktais.
Bausmes atliekantys Lietuvos Respublikos piliečiai turi visas Lietuvos Respublikos piliečiams įstatymų nustatytas teises, laisves ir pareigas su apribojimais, kuriuos numato Lietuvos Respublikos įstatymai ir teismo nuosprendis (Bausmių vykdymo kodekso 10 str. 1 d.). Bendrosios nuteistųjų teisės išvardintos Bausmių vykdymo kodekso 11 straipsnio 1 dalyje, o specialiąsias nuteistųjų teises nustato atskirų rūšių bausmių tvarką ir sąlygas reglamentuojantys to paties Bausmių vykdymo kodekso skyriai.
Bausmių vykdymo kodekso 73-75 straipsniai reglamentuoja paprastajai, lengvajai ir drausmės grupei priskirtųjų nuteistųjų laikymo sąlygas, t. y. kokios yra nuteistųjų, atliekančių bausmę pataisos namų tam tikroje grupėje, teisės. Bausmių vykdymo kodekso 73 straipsnio 2 dalis numato, kad nuteistasis priskirtas paprastajai nuteistųjų grupei per tris mėnesius turi teisę gauti vieną ilgalaikį ir vieną trumpalaikį pasimatymą. Tai yra objektyvioji nuteistųjų, atliekančių bausmę pataisos namuose, teisė. Teisė į pasimatymą priklauso tik tiems nuteistiesiems, kurie priskirtini paprastajai nuteistųjų grupei. Tokios teisės nuteistieji priskirti drausmės grupei pagal Bausmių vykdymo kodekso 75 straipsnį neturi. 2006 m. lapkričio 21 d. Pravieniškių 1-ųjų pataisos namų direktoriaus patvirtintu grafiku dėl ilgalaikių pasimatymų suteikimo gruodžio mėnesį, H. J. gruodžio 30-31 dienomis buvo suteiktas ilgalaikis pasimatymas. Dėl 2006 m. gruodžio 14 d. padaryto bausmės atlikimo rėžimo reikalavimų pažeidimo H. J. Pravieniškių 1-ųjų pataisos namų direktoriaus 2006 m. gruodžio 18 d. nutarimu buvo perkeltas iš paprastos grupės į drausmės grupę (b.l. 38). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad galiojantys teisės aktai sprendimo dėl pasimatymo atšaukimo nenumato. Toks sprendimas ir nebuvo priimtas. Pravieniškių 1-ųjų pataisos namų direktoriaus 2006 m. gruodžio 29 raštu pareiškėjas buvo informuotas, kad drausmės grupėje esantys nuteistieji neturi teisės į pasimatymus ir kad 2006 m. gruodžio 30-31 dienomis ilgalaikis pasimatymas su tėvais nebus suteiktas. Šiuo raštu pareiškėjui nebuvo atimta ar panaikinta teisė į pasimatymą, kadangi atlikdamas bausmę pataisos namų drausmės grupėje jis tokios teisės neturi.
Pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normas, nepadarė procesinės teisės pažeidimų, dėl kurių teismo sprendimas galėtų būti pripažintas neteisėtu. Sprendimas teisėtas ir pagrįstas, todėl jį keisti ar naikinti nėra pagrindo (Administracinių bylų teisenos įstatymo 86 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
H. J. apeliacinį skundą atmesti.
Kauno apygardos administracinio teismo 2007 m. gegužės 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.