Marijampolės apylinkės teismo nutartis

Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėjas Raimundas Krušinys, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo A. B. skundą dėl Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo Nr. 81/04-117, susipažinęs su skundo medžiaga, nuteistojo asmens byla,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Nustatytu terminu Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūra atsiliepimo į skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo skundas atmestinas.

Teismas nustatė, kad A. B. teistas: 1) 1995-01-30 Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo pagal LR BK 146 str. 2 d. 2 metų laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis LR BK 54² str., 1995-07-31 paleistas lygtinai 1 metams 10 dienų; 2) 1996-11-22 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo pagal LR BK 271 str. 2, 4 d., taikant LR BK 42 str., 6 metų laisvės atėmimo bausme su turto konfiskavimu, LR BK 43 str. pagrindu, prie paskirtos bausmės prijungus dalį neatliktos bausmės pagal 1995-01-30 nuosprendį, galutinė bausmė paskirta 6 metai 2 mėnesiai laisvės atėmimo. Pritaikius 1995-12-21 įstatymo „Dėl amnestijos“ 4 str., neatliktos bausmės dalis sumažinta 1/3 ir galutinė bausmė paskirta 4 metai 5 mėnesiai 12 dienų laisvės atėmimo; 3) 2001-09-06 Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo pagal LR BK 271 str. 2 d. 10 mėnesių laisvės atėmimo bausme, pritaikius malonę, paleistas 2002-07-26; 4) 2003-09-17 Utenos rajono apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 2 d. 2 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausme; 5) 2003-10-13 Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo pagal LR BK 180 str. 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme; 3) 2003-11-18 Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 2 d. 1 metų 5 mėnesiu laisvės atėmimo bausme; 4) 2004-04-16 Vilniaus apygardos teismo pagal LR BK 129 str. 2 d. 9 p. 15 metų laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis LR BK 63 str. 8 d., paskirta bausmė iš dalies sudėta su 2003-09-17 Utenos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu ir 2003-11-18 Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis ir galutinė subendrinta bausmė paskirta 16 metų laisvės atėmimo.

2017-02-02 Komisija priimtu nutarimu Nr. 81/04-117 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam, 7 Komisijos nariams vienbalsiai balsavus „prieš“, nutarė nuteistajam netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Komisija nurodė, jog nuteistasis 2016-08-02 trečią kartą buvo pristatytas Komisijai, tačiau prašymas buvo atmestas su šiais įpareigojimais – tęsti pataisą pagal individualų socialinės reabilitacijos planą; gerai elgtis, nepažeidinėti rėžimo reikalavimų; pradėti dirbti; dengti ieškinį. Nuteistasis nepilnai įvykdė Komisijos numatytas priemones, nes neįsidarbino pataisos namuose. Komisija, spręsdama lygtinio paleidimo klausimą, atsižvelgė į tai, jog nuteistasis bausmės atlikimo metu 10 kartų pažeidė vidaus tvarkos taisykles, nors nuobaudos nėra galiojančios, tačiau tai rodo, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu negali būti vertinamas kaip nepriekaištingas. Nutarime pažymėta, jog šiuo metu A. B. atlieka bausmę už labai sunkų nusikaltimą, kurio pasekmės yra nesugrąžinamos. Nuteistasis nesugeba atpažinti visų jo nusikalstamam elgesiui įtakos turėjusių veiksnių, o nusikalstamo elgesio pažanga mažinat nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

LR BVK 8 str. 1 d. numatyta, kad lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos kaip pataisos priemonė nuteistajam taikytina, atsižvelgiant ne tik į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bet ir į nuteistojo asmenybę, padarytos veikos pavojingumą, pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimą.

LR BVK 157 str. 1 d. numatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Pažymėtina, kad lygtinio paleidimo instituto taikymas nėra imperatyvus įpareigojimas teismui jį taikyti kiekvienam nuteistajam, atitinkančiam formaliuosius reikalavimus. Lygtinis paleidimas nuteistajam taikomas tik tuo atveju, jeigu, atlikus įstatyme numatytų vertinimo kriterijų analizę, nustatomi ne tik formalieji lygtinio paleidimo pagrindai, bet ir materialusis lygtinio paleidimo pagrindas, t. y., atsižvelgus į visas nuteistojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, kurios gali būti reikšmingos priimant sprendimą dėl tikslingumo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą ir kurioms esant galima daryti išvadą, kad nuteistasis ateityje laikysis įstatymų ir nenusikals. Šiuo aspektu akcentuotina, jog probacijos klausimai svarstomi, remiantis tik itin palankiomis ir teigiamomis aplinkybėmis.

Teismas, vertindamas skundo argumentus dėl komisijos nutarimo panaikinimo, visapusiškai įvertina ne tik nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bet ir atsižvelgia į kitų aplinkybių visumą: nusikalstamos veikos pavojingumą, jos pobūdį, nuteistojo asmenybę, teistumų skaičių, ar anksčiau nuteistojo atžvilgiu taikytas lygtinis paleidimas, kaip nuteistasis elgėsi lygtinio paleidimo metu. Iš nuteistojo asmens byloje esančių duomenų matyti, kad nuteistasis buvo anksčiau teistas 6 kartus, amžius pirmojo teistumo metu buvo 16 metų, vyrauja nusikaltimai nuosavybei. Anksčiau vieną kartą buvo paleistas lygtinai, tačiau lygtinio paleidimo laikotarpiu padarė naują nusikaltimą. Šiuo metu atlieka bausmę dėl labai sunkaus nusikaltimo, t. y., dėl tyčinio nužudymo iš savanaudiškų paskatų, veikiant bendrininkų grupėje. Paskutinis nusikaltimas sunkesnis už ankstesnius. Iš nuteistojo asmens byloje esančių duomenų matyti, kad A. B. buvo taikyta amnestija, lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos, tačiau išvadų iš ankstesnių teistumų nepadarė ir vėl nusikalto. Nuteistasis teigia, jog nusikaltimo metu nusikaltimo vietoje nebuvo, todėl savo kaltės nepripažįsta. Ankstesnius, o taip pat ir paskutinįjį nusikaltimą įvykdė vartoję alkoholio. Būdamas laisvės atėmimo vietoje 2 kartus vartojo narkotines medžiagas, iš viso net 10 kartų pažeidė vidaus tvarkos taisykles. Nors nuobaudos šiuo metu negaliojančios, tačiau tai rodo, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu negali būti vertinamas kaip nepriekaištingas. Nuteistasis nesugeba atpažinti visų, jo nusikalstamam elgesiui įtakos turėjusių veiksnių. Iš socialinio tyrimo išvadoje esančių duomenų matyti, jog atlikus nuteistojo pakartotinį nusikalstamumo rizikos įvertinimą, naudojant „OASys“ metodiką, 2017-01-26 nustatyta, kad A. B. priklauso vidutinei rizikos grupei – 61 balas. Pažymėtina, jog 2015-08-31 atlikus nuteistojo nusikalstamumo rizikos įvertinimą buvo nustatyti 57 balai, 2016-03-01 – 69 balai, o 2016-07-15 – 62 balai. Tai rodo, jog nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika per daugiau nei dvejus metus nesumažėjo iki žemos, bet išliko vidutinė. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, jog nustatyta nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką didinantys kriminogeniniai veiksniai yra ankstesni nusikalstami veiksmai, pasiduoda kriminalinių kompanionų įtakai, nusikaltimus daro kartu su draugais.

Nuteistasis nurodo, jog Komisija pateikė nesuprantamą ir praktiškai neįgyvendinamą rekomendaciją pradėti dirbti, tačiau nepaaiškino, kaip tai reikia daryti. Šiuo metu jis mokosi profesinės technikos mokykloje ir bando įgyti dar vieną specialybę, o vienu metu dirbti ir mokytis įkalinimo įstaigoje yra neįmanoma. Teismas mano, jog nurodytas skundo argumentas yra nepagrįstas dėl kelių priežasčių. Visų pirma, pažymėtina tai, jog Komisija 2016-08-04 nutarimu „Dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo“ buvo nustačiusi A. B. rekomendaciją pradėti dirbti, tačiau nuteistasis minėtos rekomendacijos nevykdė. 2017-01-26 socialinio tyrimo išvadoje pažymėta, jog nuteistasis neparodė iniciatyvos įsidarbinti įkalinimo įstaigoje. Taigi nuteistasis neatitinka LR BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – nevykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių bei Komisijos paskirtų rekomendacijų, todėl Komisijos nutarimas yra pagrįstas ir priimtas atsižvelgiant į teisės normas, reglamentuojančias formalias lygtinio paleidimo taikymo sąlygas. Antra, teisės aktai Komisijai nenustato pareigos nuteistajam paaiškinti, kaip jis turi įgyvendinti nutarime nurodytas rekomendacijas. Trečia, tai, jog nuteistasis mokosi, nesudaro pagrindo kategoriškai teigti, jog vienu metu mokytis ir dirbti yra neįmanoma. Toks nuteistojo teiginys yra formalus, deklaratyvus ir visiškai niekuo nepagrįstas.

Nuteistasis nurodo, jog rekomendacija gerai elgtis ir nepažeidinėti rėžimų reikalavimų yra nemotyvuota, formali ir pateikta tik „dėl akių“, kadangi jis ir taip laikosi pataisos namų vidaus tvarkos taisyklių, jų nepažeidinėja jau beveik 5 metai, per minėtą laikotarpį buvo skatintas 5 kartus. Teismas nesutinka su šiuo A. B. argumentu, kadangi tai, kad jis šiuo metu elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo, nėra pakankamas pagrindas konstatuoti nuteistojo akivaizdžią pažangą mažinant jo nusikalstamo elgesio riziką ir taikyti jam įstatymo numatytą išimtį – sušvelninti bausmės atlikimo sąlygas. Be to, vien nuteistojo nesutikimas su nutarime esančiomis rekomendacijomis, nesuponuoja Komisijos nutarimo neteisėtumo.

Nuteistasis nesutinka su Komisijos nustatytu maksimaliu įstatymo leidžiamu terminu, kuriam atidėtas jo prašymo taikyti lygtinį paleidimą pakartotinis svarstymas. Mano, jog vieninteliu motyvu, dėl kurio nuteistojo prašymo svarstymas galėtų būti atidedamas terminui, yra itin sudėtingos ir didelės apimties rekomendacijos, kurių per trumpą laiką būtų neįmanoma įvykdyti, o šiuo atveju taip nėra. Pažymėtina, jog teisės aktai nenumato taisyklių, kad antrą kartą ar dar vėliau skiriant rekomendacijas nuteistajam, jų terminas turėtų būti trumpesnis nei 6 mėnesiai ir kokie kriterijai tam turi įtakos. LR BVK 164 str. 5 d. reglamentuoja tik ilgiausią pakartotinio svarstymo terminą, t. y. jis negali būti vykdomas vėliau kaip po 6 mėnesių nuo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos arba šioje dalyje nurodytos teismo nutarties nepatvirtinti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo priėmimo. Kitų terminų įstatymas nenumato, kas reiškia, kad Komisijai suteikta prerogatyva spręsti, koks turėtų būti nustatytas paskirtų rekomendacijų įgyvendinimo terminas ir pakartotinio svarstymo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos datos nustatymas, neviršijant įstatyme numatyto 6 mėnesių termino. Teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, mano, jog Komisijos nutarime nustatytos nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo rekomendacijos bei jo pakartotinio svarstymo dėl lygtinio paleidimo terminas, atitinka įstatyme numatytus reikalavimus, todėl teismas neturi pagrindo pripažinti, kad Komisijos nutarimas šioje dalyje yra neteisėtas.

Teismas, įvertinęs nuteistojo asmenybę, jo elgesį bausmės atlikimo metu, atsižvelgęs į Komisijos nutarime esančius argumentus bei socialinio tyrimo išvadoje nurodytus tyrimo duomenimis, daro išvadą, jog Komisijos nutarimas teisėtas ir pagrįstas bei sutinka su Komisijos padaryta išvada, jog šiuo metu nėra pagrindo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, nes nėra pagrindo manyti, jog nuteistasis A. B. būdamas laisvėje šiuo metu laikysis įstatymų ir nenusikals.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR BVK 157 str. ir LR BPK 360 str. 4 d. 1 p., teismas

nutarė:

Nuteistojo A. B. skundą dėl 2017 m. vasario 2 d. Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo Nr.81/04-117 panaikinimo atmesti.

Nutartis per 7 dienas (nuteistajam šis terminas skaičiuojamas nuo nutarties kopijos gavimo dienos) gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Marijampolės rajono apylinkės teismą.