- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-01-23
- Bylos Nr.
- e2-404-206/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-25-3-01334-2019-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Raimonda Kulberkienė
- Atsakovas
- B. J.
- Kategorijos
Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų teisėja Raimonda Kulberkienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės daugiabučio namo savininkų bendrija (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovei B. J. dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės B. J. 3450,00 Eur daugiabučio namo savininkų bendrija (toliau – DNSB) (duomenys neskelbtini) padarytą žalą dėl atsakovės netinkamų pareigų vykdymo. Ieškinio pagrindu nurodė aplinkybes, kad atsakovė B. J. dirbdama DNSB (duomenys neskelbtini) buhalterės pareigose pagal 2015-11-05 sudarytą darbo sutartį Nr. 8 iš DNSB (duomenys neskelbtini) sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „Swedbank“, 2017 m. rugpjūčio 7 ir 8 dienomis pervedė po 1150,00 Eur į (duomenys neskelbtini) sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), o 2017 m. rugpjūčio 8 dieną iš DNSB (duomenys neskelbtini) sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“, pervedė 1150,00 Eur į (duomenys neskelbtini) sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), iš viso atsakovė iš DNSB (duomenys neskelbtini) priklausančių sąskaitų nurodytiems asmenims nepagrįstai pervedė 3450,00 Eur sumą.
Atsakovei procesiniai dokumentai įteikti tinkamai 2020-01-03 (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1 dalis), atsiliepimo per teismo nustatytą terminą atsakovė nepateikė, todėl esant ieškovės prašymui, priimtinas sprendimas už akių ((duomenys neskelbtini) straipsnio 4 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ieškinys tenkintinas.
Vadovaujantis CPK 285 straipsnio 2 dalies nuostatomis, teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.
Formaliai įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus nustatyta, kad DNSB (duomenys neskelbtini) 2015-11-05 sudarė Darbo sutartį Nr. 8 su atsakove B. J., pagal kurią B. J. buvo priimta dirbti DNSB (duomenys neskelbtini) buhalterės pareigose. Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo (toliau - Bendrijų įstatymas) 24 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog bendrijos turtas yra bendrijos lėšomis ar kitais teisėtais būdais įgytos materialinės, nematerialinės ir finansinės vertybės. Bendrijos turtas yra atskirtas nuo butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų turto (Bendrijų įstatymo 24 straipsnio 1 dalis). Bendrijos turtas valdomas ir juo disponuojama įstatymuose ir bendrijos įstatuose nustatyta tvarka (Bendrijų įstatymo 24 straipsnio 3 dalis). DNSB (duomenys neskelbtini) įstatų 52 punkte nustatyta, jog DNSB (duomenys neskelbtini) lėšas sudaro: tikslinės patalpų savininko įmokos, skirtos DNSB (duomenys neskelbtini) administravimo, bendrojo naudojimo objektų techninės priežiūros išlaidoms apmokėti; valstybės, savivaldybės paramos lėšos; pajamos, gautos disponuojant DNSB (duomenys neskelbtini) turtu ir kitos negrąžintinai gautos lėšos. DNSB (duomenys neskelbtini) įstatų 55 punkte nustatyta, jog DNSB (duomenys neskelbtini) disponuoja turtimu turtu ir lėšomis, naudoja juos DNSB (duomenys neskelbtini) tikslams ir uždaviniams įgyvendinti. Šiuo konkrečiu atveju pateikti duomenys įrodo, jog atsakovė 2017-08-07 iš DNSB (duomenys neskelbtini) sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „Swedbank", į (duomenys neskelbtini) sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 1150,00 Eur, 2017-08-08 iš DNSB (duomenys neskelbtini) sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „Swedbank", į (duomenys neskelbtini) sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 1150,00 Eur ir 2017-08-08 iš DNSB (duomenys neskelbtini) sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „Swedbank", į (duomenys neskelbtini) sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 1150,00 Eur. Iš viso atsakovė B. J. iš DNSB (duomenys neskelbtini) priklausančių sąskaitų nurodytiems asmenims, visiškai nesusijusiems su DNSB (duomenys neskelbtini), su DNSB (duomenys neskelbtini) atliktomis paslaugomis, parduotomis prekėmis ir pan., pervedė 3450,00 Eur sumą. Tokiais veiksmais atsakovė DNSB (duomenys neskelbtini) padarė 3450,00 Eur dydžio žalą.
Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros (Klaipėda-1) 2018-05-09 nutarimu nutrauktas ikiteisminis tyrimas dalyje B. J. atžvilgiu dėl nusikalstamos veikos numatytos Lietuvos Respublikos 184 straipsnio 1 dalyje, todėl ikiteisminis tyrimas nutrauktas. Dėl žalos atsiradusios nepakankamai rūpestingai vykdant atsakovei B. J. pasirašytus buhalterio pareiginius nuostatus, spręstina civilinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 178 straipsnis, Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau - DK) 151 straipsnis).
Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 151 straipsnyje nustatyta, jog kiekviena darbo sutarties šalis privalo atlyginti savo darbo pareigų pažeidimu dėl jos kaltės kitai sutarties šaliai padarytą turtinę žalą, taip pat ir neturtinę žalą bei įtvirtintas vienas iš galimų darbuotojo arba darbdavio pažeistų teisių gynimo būdų - teisė reikalauti žalos atlyginimo. Abi darbo sutarties šalys turi ir gali būti įpareigotos atlyginti jų pažeidimu padarytą žalą. Darbo sutarties šalies pareiga atlyginti žalą kyla esant atsakomybės sąlygoms, t. y. padaryta žala, žala padaryta neteisėta veika, yra priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir žalos atsiradimo, yra pažeidėjo kaltė, pažeidėjas ir nukentėjusioji šalis teisės pažeidimo metu buvo susiję darbo teisiniais santykiais, žalos atsiradimas susijęs su darbo veikla. Pažymėtina, jog pirmosios keturios sąlygos laikomos bendrosiomis turtinės atsakomybės sąlygomis, o paskutinės dvi, tai atsakomybę, kylančią iš darbo teisės normų, individualizuojančiomis sąlygomis. Darbdavio patiriama žala dažniau pasireiškia tiesioginiais nuostoliais: turto netekimu ar sugadinimu, išlaidomis naujo turto įsigijimui, ar jo taisymui ir pan. Netiesioginius nuostolius negautų pajamų forma darbdavys paprastai patiria konfidencialios informacijos atskleidimo, įsipareigojimo nekonkuruoti pažeidimo atvejais.
Žala padaroma neteisėta veika, t. y. tiek veikimu, tiek neveikimu, kai pažeidžiami įsipareigojimai pagal darbo sutartį pareigos. Darbo pareigų pažeidimas gali pasireikšti konkrečių įstatymuose, Vyriausybės nutarimuose, darbdavio įsakymuose, darbo tvarkos taisyklėse, pareiginiuose nuostatuose ar kituose vidiniuose įmonės dokumentuose nustatytų reikalavimų nevykdymu ar netinkamu vykdymu. Tačiau darbo pareigų pažeidimu bus laikomas ir bendro pobūdžio pareigų, principų nesilaikymas. Taigi priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir žalos atsiradimo yra tada, kai yra artima tiesioginė arba lemiama minėtųjų veiksnių sąsaja, o bet kuri darbuotojo kaltės forma yra pakankamas pagrindas atsirasti pareigai atlyginti darbdaviui padarytą žalą. Tačiau nuo kaltės formos (tyčia ar neatsargumas) ir laipsnio (neatsargumas ar didelis neatsargumas) priklauso darbuotojo atlygintinos žalos ribos (DK 153 straipsnio 1 dalis, DK 154 straipsnio 1 punktas).
Kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Atsakovė B. J. dirbo DNSB (duomenys neskelbtini) buhalterės pareigose. Buhalterinio pareiginių nuostatų, patvirtintų DNSB (duomenys neskelbtini) pirmininko 2016-01-04 įsakymu Nr. 1 (toliau - Nuostatai), 6 punkte nustatyta, jog pagrindinė buhalterio pareiga yra kontroliuoti, kad racionaliai būtų naudojami darbo, materialiniai ir finansiniai įstaigos ištekliai, garantuoti buhalterinių įrašų teisingumą bei tai, jog atskaitomybė būtų parengta tiksli ir laiku. Buhalteris privalo kontroliuoti, ar laikomasi nustatytų piniginių lėšų ir materialinių vertybių priėmimo bei išdavimo reikalavimų, ar vykdomos operacijos yra teisėtos, ar tiksliai ir laiku fiksuojamos bei kt. (Nuostatų 9 punktas). Buhalteris atsako už buhalterinių įrašų atitiktį ūkinių operacijų turiniui (Nuostatų 12.2 punktas), ūkinių operacijų teisėtumo, lėšų naudojimo teisės aktų nustatyta tvarka bei tinkamo apskaitos dokumentų įforminimo kontrolę (Nuostatų 12.6 punktas). Atsakovei, kaip juridinio asmens buhalterei, buvo patikėtos DNSB (duomenys neskelbtini) piniginės lėšos, esančios DNSB (duomenys neskelbtini) vardu atidarytose sąskaitose. Tik DNSB (duomenys neskelbtini) B. J. buvo suteikti AB „Swedbank" elektroninės bankininkystės duomenys, suteikta teisė atlikti pavedimus iš DNSB (duomenys neskelbtini) priklausančių sąskaitų. Pagal patvirtintus DNSB (duomenys neskelbtini) nuostatus bei buhalterių veiklą reglamentuojančius teisės aktus, reikalavimus B. J. turėjo pareigą kontroliuoti, kad racionaliai būtų naudojami materialiniai bei finansiniai DNSB (duomenys neskelbtini) ištekliai. Atsakovė neturėjo teisės daryti bankinius pavedimus asmenims, visiškai nesusijusiems su DNSB (duomenys neskelbtini) veikla, turėjo pareigą užtikrinti jai išduotų DNSB (duomenys neskelbtini) vardu elektroninės bankininkystės identifikavimo kodų nustatymo priemonių saugų laikymą. Taigi dėl atsakovės B. J. neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys bei kitos žalos atlyginimo sąlygos, todėl atsakovė privalo DNSB (duomenys neskelbtini) atlyginti padarytą žalą (DK 154 straipsnis).
CK 6.263 straipsnio 1 dalis numato, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos padarymo neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidus bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.245 straipsnio 4 dalis, 6.246 straipsnis). Prievolė atlyginti turtinę ir (ar) neturtinę žalą atsakovui kyla konstatavus, kad yra visos deliktinės atsakomybės sąlygos, būtinos tokiai prievolei atsirasti, t.y.: 1) ji neįvykdė įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas veikimas/neveikimas) arba atliko veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidė bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai, 2) yra padaryta turtinė ir (ar) neturtinė žala; 3) yra priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir kilusių neigiamų padarinių – žalos; 4) žalą padaręs asmuo yra kaltas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-09-20 nutartis Nr. 3K-3-351/2011).
CK 6.38 straipsnyje nustatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. Remiantis tuo, kas išdėstyta, ieškovei iš atsakovės priteistina 3450,00 Eur padarytai žalai atlyginti (CK 6.263 straipsnio 1 dalis, 6.283 straipsnio 1 dalis).
Atsižvelgiant į tai, jog ieškovė CPK 83 straipsnio 1 dalies 16 punkto ir Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 23 straipsnio 3 dalies, pagrindu nuo žyminio mokesčio mokėjimo yra atleista, vadovaujantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 7 dalimi, 96 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovės valstybės naudai priteistina 78,00 Eur žyminio mokesčio.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268 straipsniu, 270 straipsniu, 279 straipsniu, 285-287 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį visiškai tenkinti.
Priteisti iš atsakovės B. J., a. k. (duomenys neskelbtini) 3450,00 Eur (tris tūkstančius keturis šimtus penkiasdešimt eurų ir 00 ct) daugiabučio namo savininkų bendrija (duomenys neskelbtini) žalai atlyginti.
Priteisti iš atsakovės B. J., a. k. (duomenys neskelbtini) 78,00 Eur (septyniasdešimt aštuonis eurus ir 00 ct) žyminio mokesčio į valstybės biudžetą (įmokos kodas 5660).
Atsakovė šio sprendimo nei apeliacine, nei kasacine tvarka skųsti negali, tačiau per 20 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmams turi teisę paduoti pareiškimą dėl šio sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Ieškovė per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos sprendimą gali skųsti apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmus.