- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-01-18
- Bylos Nr.
- N-756-14-07
- Teisėjai
- Virgilijus Valančius (pirm.), Edvardas Sinkevičius, Vaida Urmonaitė (pran.)
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Edvardo Sinkevičiaus, Vaidos Urmonaitės (pranešėja) ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2006 m. rugpjūčio 31 d. nutarties R. P. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
2005 m. gruodžio 28 d. R. P. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 331/96 už tai, kad jis 2005 m. rugsėjo 22 d., būdamas UAB „Andiva“ direktoriaus pavaduotoju, vadovaudamasis bendrovės direktoriaus 2004 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. 45, bendrovės teritorijoje vadovavo naftos atliekų pakrovimui į autocisterną ir šiais veiksmais pažeidė Pavojingų atliekų tvarkymo taisyklių 2, 3, 4, 5 punktų reikalavimus bei Atliekų tvarkymo taisyklių 7, 13, 15, 19, 40, 44, 58 punktų reikalavimus.
2005 m. gruodžio 30 d. nutarimu Nr. 331/96 Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Kėdainių rajono agentūra (toliau – ir Institucija) nubaudė R. P. už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 51³ straipsnio 8 dalies pažeidimą 800 litų bauda.
II.
R. P. skundu kreipėsi į Panevėžio apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti nutarimu paskirtą nuobaudą ir bylą nutraukti. Paaiškino, kad jis dirba UAB „Andiva“ direktoriaus pavaduotoju, pagrindinė bendrovės veikla – mazuto išsiurbimas ir prekyba. Pagal sutartį Vainuto kaime išsiurbė mazutą iš katilinės, prieš tai patikrinę esamą naftos produktą ir nustatę, kad tai – tikrai mazutas, o ne mazuto atlieka. Visa tai nustatė iš AB „Durpėta“ bei AB „Panevėžio energija“ pateiktų tyrimo rezultatų. Institucija, paskyrusi nuobaudą, nepateikė įrodymų, kad jis vadovavo ne mazuto, o naftos produktų atliekų pakrovimui.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio apygardos administracinis teismas 2006 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi pareiškėjo skundą patenkino – Institucijos nutarimą panaikino ir bylą nutraukė. Teismas konstatavo, kad R. P. veika neatitinka pažeidimo, numatyto ATPK 51³ straipsnio 8 dalyje, sudėties. Remdamasis bylos medžiaga, teismas konstatavo, kad R. P. nurodytu metu jokių atliekų, o ypač pavojingų, netvarkė. Teismas, remdamasis Lietuvos teismo ekspertizės centro 2006 m. birželio 8 d. ekspertizės aktu Nr. 11-1625(06), padarė išvadą, kad skystis, pateiktas ištirti Lietuvos teismo ekspertizės centrui, yra tas pats skystis, kuris ir buvo perkraunamas į autocisterną, ir tai yra mazutas, o ne mazuto atlieka. R. P., atstovaudamas UAB „Andiva“, vykdė sutarties sąlygas su AB-F „Šilutės Rambynas“, t. y. vykdė mazuto išsiurbimą iš rezervuarų. Jo veikoje nėra pažeidimo, numatyto ATPK 51³ straipsnio 8 dalyje, sudėties.
III.
Apeliaciniu skundu Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Kėdainių rajono agentūra prašo panaikinti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2006 m. rugpjūčio 31 d. nutartį ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti teisme.
Žemesnės instancijos teismas
Institucija nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog R. P. netvarkė jokių atliekų, kadangi Aplinkos apsaugos agentūros Aplinkos tyrimų departamento 2005 m. spalio 6 d. tyrimo išvada patvirtina, jog tai – žibalo su kitais naftos produktais mišinys, t. y. naftos produktų atlieka. Remdamasis Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2005 m. sausio 17 d. raštu Nr. (10-4)-D8-705, nurodo, kad R. P. pateikti tvarkomos medžiagos kokybės pažymėjimai neatitiko LST 1956 2004 standarto kontroliuojamų rodiklių reikalavimų, todėl privalėjo tvarkyti kaip atlieką. Be to, R. P. 2005 m. gruodžio 6 d. paaiškinime nurodyta, kad vandens kiekis jo tvarkomame mazute – 3,45 procentai, nors standartas reikalauja ne daugiau 1 procento. Taip pat apeliantas nurodo, jog Lietuvos teismo ekspertizės centro išvadoje neatsakyta į klausimą, ar ekspertizei pateiktas skystis atitinka minėto standarto reikalavimus, be to, pateiktai medžiagai nesuteiktas prekės kodas 2710. Remdamasis Atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 4 dalimi, apeliantas taip pat aiškina, kad AB-F „Šilutės Rambynas“ atsikratė naftos produktų atliekų. AB-F „Šilutės Rambynas“ nepateikė mazuto kokybės pažymėjimo, o UAB „Andiva“ kokybės pažymėjimų ieškojo nelicencijuotose šiems tyrimams laboratorijose. Apeliantas taip pat pažymi, kad pažeidėjas teismui nepateikė nei vieno dokumento, įrodančio, kad jo tvarkomas mazutas yra kokybiškas, t. y. prekė.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą R. P. prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime R. P. nurodo, kad apeliacinis skundas neatitinka keliamų reikalavimu – pasirašytas ne Kėdainių agentūros vadovo, o kito nežinomo asmens. Apeliacinio skundo motyvai yra nepagrįsti ir neteisingi. Be to, Aplinkos apsaugos agentūra kišasi ne į jai patikėtą sritį – bando perimti kokybės inspekcijos funkcijas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Vadovaujantis ATPK 259, 260 straipsnių nuostatomis, administracinio teisės pažeidimo protokole turi būti aiškiai formuluojamas asmeniui reiškiamas kaltinimas ir tuo pačiu apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos. R. P. jam surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole kaltinamas padarius ATPK 51³ straipsnio 8 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą. Protokole nėra aiškiai suformuluotas žodinis kaltinimas pareiškėjui, tik iš protokolo turinio galima spręsti, jog jis kaltinamas tuo, kad eidamas bendrovės direktoriaus pavaduotojo pareigas vadovavo naftos atliekų pakrovimui į cisterną.
ATPK 51³ straipsnio 8 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už pavojingų atliekų tvarkymo, gabenimo, naudojimo ar laikymo taisyklių pažeidimus (2000 m. vasario 17 d. įstatymo Nr. VIII-1543 redakcija). Atsižvelgiant į tai, kad šio straipsnio norma yra blanketinė, traukiant asmenį atsakomybėn už jame numatytą pažeidimą, būtina nustatyti kokio norminio akto kokį konkretų reikalavimą savo veika asmuo pažeidė (ATPK 260 straipsnio 1 dalis). Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, kad R. P. veika kvalifikuojama pagal ATPK 51³ straipsnio 8 dalį, tačiau joks kitas teisės aktas nenurodytas. Institucijos nutarime, kuriuo R. P. nubaustas už pažeidimą, numatytą ATPK 51³ straipsnio 8 dalyje, nurodyta, jog jis pažeidė Pavojingų atliekų tvarkymo taisyklių 2, 3, 4 ir 5 punktų bei Atliekų tvarkymo taisyklių 7, 13, 15, 19, 40, 44 ir 58 punktų reikalavimus.
Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. 684 patvirtintų ,,Pavojingų atliekų tvarkymo licencijavimo taisyklės“ reglamentuoja pavojingų atliekų tvarkymo licencijų išdavimą, jų koregavimą, galiojimo sustabdymą, galiojimo sustabdymo panaikinimą bei licencijų panaikinimą. Tačiau žodinėje kaltinimo formuluotėje R. P. nėra inkriminuotas tokios licencijos neturėjimas ar kiti šių taisyklių 2-5 punktuose įtvirtintų normų pažeidimai.
Aplinkos ministro 1999 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 217 patvirtintos ,,Atliekų tvarkymo taisyklės“ nustato atliekų surinkimo, saugojimo, vežimo, naudojimo, šalinimo <...> tvarką. Taisyklių 7, 13, 15, 19, 40, 44, 58 punktuose, už kurių pažeidimą buvo nubaustas R. P., įtvirtintos šios nuostatos: leidimo, pavojingų atliekų tvarkymo licencijos būtinumas, norint verstis atliekų tvarkymo veikla; įmonių, užsiimančių atliekų surinkimo, vežimo veikla, registravimasis; tokių įmonių atitikimas nustatytiems reikalavimams; pirminės atliekų apskaitos žurnalų pildymas; atliekų naudojimo ar šalinimo techninio reglamento tvirtinimas; būtinumas atliekas rinkti, saugoti ir rūšiuoti nekeliant pavojaus žmonių sveikatai ir aplinkai; pavojingų atliekų lydraščio turėjimas jas vežant. Nei vienos iš išvardintų nuostatų pažeidimu pareiškėjas taip pat nebuvo kaltinamas.
Dėl išdėstyto teisėjų kolegija konstatuoja, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas ir Institucijos nutarimas surašyti nesilaikant ATPK 259, 260, 286 straipsniuose jiems keliamų reikalavimų ir tokiu būdu pažeidžiant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisę žinoti kuo yra kaltinamas ir tinkamai pasirengti gynybai. Vien šie procesiniai pažeidimai yra laikomi esminiais ir yra besąlygiška vada Institucijos nutarimui panaikinti.
Patikrinusi bylą įrodymų vertinimo aspektu, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu byloje esančių įrodymų vertinimu ir padarytomis išvadomis.
Esant byloje prieštaringiems duomenims, teismas nutartyje motyvuotai nurodė priežastis, kodėl vienais įrodymais tiki ir juos laiko patikimais, o kitus atmeta. Kaip ir nurodyta ATPK 257 straipsnyje, pirmosios instancijos teismas byloje esančius įrodymus įvertino pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Teismas tinkamai įvertino byloje esančią Lietuvos teismo ekspertizės centro 2006 m. birželio 8 d. ekspertizės išvadą, kurioje nurodyta, kad tyrimui pateiktas skystis yra mazutas, o ne mazuto atlieka ar pavojinga atlieka. Šiame ekspertizės akte yra aiškiai aprašytas skysčio tyrimo metodas ir atlikta analizė, kurių pagrindu padarytos atitinkamos išvados. Šito negalima pasakyti apie Aplinkos apsaugos agentūros Aplinkos tyrimų departamento 2005 m. spalio 6 d. išvadą, todėl teismas pagrįstai ja suabejojo. Mazuto kokybė jokios reikšmės nagrinėjamai bylai neturi, nes R. P. kaltinimas dėl mazuto kokybės reikalavimų kokių nors pažeidimų nepareikštas. Teisėjų kolegija atmeta ir apeliacinio skundo argumentą, kad R. P. nepateikė dokumento, įrodančio, jog jis organizavo prekybą kokybiškais naftos produktais, o ne vykdė atliekų tvarkymą. Institucija, surašiusi administracinio teisės pažeidimo protokolą ir paskyrusi nuobaudą privalo neabejotinai įrodyti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, o ne asmuo turi įrodinėti savo nekaltumą. Nagrinėjamoje byloje abejonių nekeliančių ir patikimų įrodymų, patvirtinančių, kad R. P. organizavo pavojingų atliekų gabenimą, nėra.
Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nutraukdamas administracinę bylą, priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą, kurio naikinti nėra pagrindo.
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento apeliacinio skundo nepatenkinti.
Panevėžio apygardos administracinio teismo 2006 m. rugpjūčio 31 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.