Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Erika Zablockaja rašytinio proceso tvarka, priimdama sprendimą už akių, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo „PlusPlus Capital“ AS ieškinį atsakovui T. J. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškinio, jo priedų kopijos ir teismo pranešimas atsakovui įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalies tvarka, darbovietės administracijai.

Per teismo nustatytą ir pranešime nurodytą terminą atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Teismas 2020-04-14 nutartimi skyrė civilinės bylos nagrinėjimą rašytinio proceso tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Apie teismo posėdį šalys informuotos CPK 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad UAB „mogo LT“ su atsakovu 2018-10-08 sudarė transporto priemonės valdymo ir naudojimosi sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria UAB „mogo LT“ suteikė atsakovui teisę valdyti ir naudotis automobiliu (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) o atsakovas įsipareigojo mokėti įmokas UAB „mogo LT“. Atsakovas nuomos mokesčio nemokėjo, todėl liko skolingas pradiniam kreditoriui 663,45 Eur nuomos mokestį, 907,50 Eur transporto priemonės vertės atstatymo išlaidų (2019-02-08 remonto sąmata Nr. (duomenys neskelbtini) 2019-02-08 transporto priemonės apžiūros aktas, sutarties 8.4.1., 8.4.5., 8.4.7., 12.7 punktai) ir 25 Eur transportavimo išlaidų pagal 2019-01-29 PVM sąskaitą-faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) 25 Eur sumai, 2018-11-12 Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato patrulių rinktinės raštą dėl transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priverstinio nuvežimo, 2019-02-15 mokėjimo nurodymą.

Pagal nuomos sutartį viena šalis (nuomotojas) įsipareigoja duoti nuomininkui daiktą laikinai valdyti ir naudotis juo už užmokestį, o kita šalis (nuomininkas) įsipareigoja mokėti nuomos mokestį (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.477 straipsnio 1 dalis). Kiekvienas asmuo privalo tinkamai vykdyti savo sutartines prievoles (CK 6.256 straipsnio 1 dalis). Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis).

Iš bylos duomenų nustatyta, jog atsakovui neįvykdžius įsipareigojimų pagal sutartį, UAB „mogo LT“ 2019-01-29 sutartį nutraukė.

Pradinė kreditorė UAB „mogo LT“ 2017-02-28 skolų perleidimo sutartimi perleido reikalavimo teisę į atsakovo įsiskolinimą naujam kreditoriui Risk Management Services OU. 2017-03-01 Reikalavimo perleidimo sutartimi kreditorius Risk Management Services OU perleido kreditorinio reikalavimo teises į atsakovo įsiskolinimą „PlusPlus Capital“ AS.

Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-29 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). CK 6.101 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, ar nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad skolininkui apie reikalavimo perleidimą, kai jam sudaryti skolininko sutikimo nereikia, gali būti pranešta bet kokia forma ir bet kokiu būdu, svarbu, kad pranešime būtų informacija apie pradinio kreditoriaus turimą ar būsimą reikalavimą ir jo perleidimą įvardintam naujajam kreditoriui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-04-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-168/2010).

Ieškovas teigia pranešimu informavęs atsakovą apie reikalavimo teisės į atsakovo įsiskolinimą perleidimą (CK 6.109 straipsnio 1 dalis). Taip pat apie reikalavimo teisės perleidimą atsakovui yra žinoma, nes procesiniai dokumentai jam yra įteikti tinkamai.

Teismo vertinimu, ginčo šioje byloje dėl prašomų priteisti sumų nėra, kadangi atsakovas teismo nustatytu terminu atsiliepimo nei į ieškinį, nors šis įteiktas tinkamai, nepateikė bei nenurodė jokių priežasčių, be to, nevykdė sutarties sąlygų, todėl vadovaujantis CK 6.38 straipsniu, kuris numato, jog prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų arba sutarties nurodymus, o byloje nesant įrodymų, kad atsakovas būtų visiškai atsiskaitęs su ieškovu (CPK 178, 185 straipsniai), todėl ieškovui iš atsakovo priteistina 1 595,95 Eur skola (sutarties 6.1. p., 6.3 p., 13.9.1.2. p.).

Ieškovas taip pat prašo priteisti 174,55 Eur baudą pagal sutarties 10.8 punktą. Sutarties 10.8 punktas numato, jog, jei sutartis nutraukiama dėl gavėjo kaltės nuo jo priklausančių priežasčių ar jam priklausančių rizikų gavėjas privalo mokėti davėjui 5 proc. dydžio netesybas nuo pagrindinėse nuostatose nurodytos transporto priemonės vertės konkrečiu laikotarpiu. Ieškovas paskaičiavo pagal sutarties 10.8 punktą baudą, t. y. 174,55 Eur (3 491,09 Eur x 5 proc.). Atsižvelgiant į tai, jog atsakovas nevykdė sutarties ir grąžino automobilį su defektais, kuriuos ieškovas turėjo pašalinti, be to, iš transporto priemonės priėmimo-perdavimo akto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog atsakovas priėmė minimą automobilį su kitais defektais (yra minimaliai rūdžių ant stogo, nėra diržo, kondicionieriaus) nei grąžino, tad teismas tenkina ieškovo prašymą priteisti 174,55 Eur baudą pagal sutarties 10.8 punktą.

Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta ar įvykdyta netinkamai (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnis). CK 6.71 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, jog netesybos, kaip prievolės užtikrinimo būdas, turi būti nustatytos sutartyje ar įstatyme.

Ieškiniu ieškovas prašo priteisti 143,64 Eur delspinigius už laikotarpį nuo 2019-07-21 iki 2020-01-17, už 180 dienų pagal sutarties 10.3 punktą. Kadangi atsakovas sutartinės prievolės tinkamai nevykdė, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo priskaičiuotus 143,64 Eur delspinigius už skolos grąžinimo termino praleidimą (už 180 dienų) yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.260 straipsnio 1, 2 dalys, 6.71 straipsnis, 6.73 straipsnio 1 dalis).

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Atsižvelgiant į tai, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (1 914,14 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020-02-07) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis).

Vadovaujantis CPK 93 str. 1 d., ieškovei iš atsakovo priteistinas 43 Eur žyminis mokestis (CPK 80 str. 1 d. 1 p.). Kitų prašymų priteisti bylinėjimosi išlaidas ieškovė iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nepareiškė.

Iš atsakovo valstybei priteistinos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos, t. y. 5,51 Eur (CPK 88 str. 1 d. 3 p.), nes iš šalies pagal CPK 96 str. 6 d. į valstybės biudžetą išieškotina bendra bylinėjimosi išlaidų suma yra didesnė, negu Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2014-09-23 įsakymu Nr. 1R-298/1K-290, keistu 2020-01-13 įsakymu Nr. 1R-19/1K-2) nustatyta minimali valstybei iš šalies priteistina bylinėjimosi išlaidų suma (5 Eur) (CPK 92 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 92, 93, 96 straipsniais, 142 straipsnio 4 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 285-286 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti ieškovui „PlusPlus Capital“ AS, j. a. k. 11919806, iš atsakovo T. J., a. k. (duomenys neskelbtini) 1 595,95 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų devyniasdešimt penkių eurų 95 ct) skolą, 174,55 Eur (vieno šimto septyniasdešimt keturių eurų 55 ct) baudą, 143,64 Eur (vieno šimto keturiasdešimt trijų eurų 64 ct) delspinigių, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos (1 914,14 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020-02-07) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 43 Eur (keturiasdešimt tris eurus) žyminio mokesčio.

Priteisti valstybei iš atsakovo T. J., a. k. (duomenys neskelbtini) 5,51 Eur (penkių eurų 51 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.

Išaiškinti atsakovui, kad sumos, priteistos valstybei, turi būti įmokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos sąskaitą: LT78 7290 0000 0013 0151 AB „Citadele“ banke, LT74 4010 0510 0132 4763 Luminor Bank AB (Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje), LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB banke, LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių banke, LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filiale, LT12 2140 0300 0268 0220 Luminor Bank AB (Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje), LT24 7300 0101 1239 4300 „Swedbank“, AB, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos banke. Įmokos kodas 5660. Sumokėjus išlaidas valstybės naudai, nedelsiant pateikti teismui tai patvirtinančius įrodymus.

Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.