- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-08-27
- Bylos Nr.
- 2-938/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alė Bukavinienė, Marytė Mitkuvienė, Gintaras Pečiulis
- Pareiškėjas
- UAB „Smiltainis ir ko“
- Kategorijos
- 126.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Marytės Mitkuvienės (pirmininkė ir pranešėja) ir Gintaro Pečiulio teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo UAB „Smiltainis ir ko“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gegužės 8 d. nutarties, kuria atmestas UAB „Smiltainis ir ko“ prašymas jį įtraukti į bylą trečiuoju asmeniu civilinėje byloje Nr. B2-2762-431/2009 BUAB „Vilnita“ bankroto byloje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas UAB „Smiltainis ir ko“ teismui pateikė prašymą dėl įtraukimo į BUAB „Vilnita“ bankroto bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų. Prašyme pareiškėjas nurodė, kad tarp atsakovo BUAB „Vilnita“ ir AB „Swedbank“ 2007 m. kovo 21 d. buvo sudaryta kredito sutartis, pagal kurią BUAB „Vilnita“ buvo suteiktas 9831000 Lt dydžio kreditas. Tą pačią dieną tarp pareiškėjo UAB „Smiltainis ir Ko“ ir AB „Swedbank“ buvo sudaryta laidavimo sutartis, pagal kurią pareiškėjas laidavo bankui už UAB „Vilnita“ ir įsipareigojo atsakyti bankui visu savo turtu už tai, kad UAB „Vilnita“ įvykdys visus savo įsipareigojimus pagal minėtą kredito sutartį. Pareiškėjas nurodo, kad jo, kaip solidariai su UAB „Vilnita“ atsakingo prieš banką asmens, teisėms ir pareigoms turės tiesioginės įtakos BUAB „Vilnita“ bankroto procedūros vykdymo metu BUAB „Vilnita“ kreditoriui AB „Swedbank“ išmokėtos sumos ir likusi neišmokėta suma, ir nuo to priklausys pareiškėjo prievolės bankui dydis. Pareiškėjui sumokėjus visą ar dalį skolos už BUAB „Vilnita“ AB „Swedbank“, pereis visos kreditoriaus teisės pagal šią prievolę, t.y. pareiškėjas turėtų teisę tapti BUAB „Vilnita“ kreditoriumi. Tokiu būdu atsakovo BUAB „Vilnita“ bankroto bylos eiga ir baigtis turi ir turės tiesioginės įtakos pareiškėjo teisėms ir pareigoms, todėl pareiškėjas turi teisę įstoti ir turėtų būti įtrauktinas į šią bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2009 m. gegužės 8 d. nutartimi prašymą atmetė ir nurodė, kad pagal LR Įmonių bankroto įstatymą trečiaisiais asmenimis pripažintini įmonės kreditoriai. Trečiųjų asmenų teises šie asmenys įgyja tik nuo teismo nutarties, kuria išspręstas jų reikalavimų įtraukimo į kreditorių reikalavimų sąrašą klausimas, priėmimo dienos. Iš pareiškėjo UAB „Smiltainis ir ko“ prašyme išdėstytų aplinkybių matyti, jog tarp BUAB „Vilnita“ ir AB „Swedbank“ buvo sudaryta kredito sutartis, o UAB „Smiltainis ir ko“ laidavimo sutartimi, sudaryta tarp AB „Swedbank“ ir UAB „Smiltainis ir ko“, įsipareigojo atsakyti bankui visu savo turtu už tai, kad UAB „Vilnita“ įvykdys visus savo įsipareigojimus pagal kredito sutartį. Tai reiškia, kad kai prievolė dar nėra įvykdyta, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai, jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis. Tokiu būdu, iki UAB „Vilnita“ arba UAB „Smiltainis ir ko“ neįvykdys savo prievolių pagal kredito ir (ar) laidavimo sutartis, pareiškėjas (laiduotojas) laikytinas banko skolininku. Kol pareiškėjas yra banko skolininkas pagal laidavimo sutartį, jis gali ir turi atsakyti kreditoriui pagal įstatymo ir sutarties reikalavimus kaip atsakovas, kuriam nenumatyti pagrindai būti dalyvaujančiu byloje asmeniu bankroto byloje. Kol laiduotojas nėra įvykdęs prievolės kaip solidariąją prievolę turintis bendraskolis, jis netrauktinas trečiuoju asmeniu į pagrindinio skolininko bankroto bylos nagrinėjimą, nes bankroto byloje trečiaisiais asmenimis laikytini įmonės kreditoriai - fiziniai ir juridiniai asmenys, turintys teisę reikalauti iš įmonės vykdyti prievoles ir įsipareigojimus, kurių finansinius reikalavimus bankrutuojančiai įmonei patvirtina teismas. Asmenys, kurie nėra teismo nutartimi įtraukti į kreditorių sąrašą, nėra laikomi bankroto byloje dalyvaujančiais asmenimis, tai yra trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų. Teismas taip pat nurodė, kad laiduotojui įvykdžius visą ar dalį prievolės, jis įgys finansinį reikalavimą į bankrutuojančią įmonę bei atitinkamai jam pereis teisės į reikalavimo patenkinimą iš įkeisto turto vertės. Kreditoriui pareiškus LR Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka kreditorinį reikalavimą bankrutuojančios įmonės administratoriui ir teismui jį patvirtinus, jis taps įmonės kreditoriumi – trečiuoju asmeniu bankroto byloje, kurio teisėms ir pareigoms turės įtakos bankroto bylos išsprendimas. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių jo finansinį reikalavimą įmonei, o apibendrinant aukščiau išdėstytus argumentus darytina išvada, jog pagal LR Įmonių bankroto įstatymo nuostatas asmuo, neturintis finansinių reikalavimų įmonei negali tapti trečiuoju asmeniu bankroto byloje, nes neturi procesinio teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėjas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gegužės 8 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – įtraukti UAB „Smiltainis ir ko“ trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų į civilinę bylą Nr. B2-2762-431/2009. Atskirąjį skundą pareiškėjas grindžia šiais motyvais:
1. ĮBĮ nėra normų, draudžiančių trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, į bankroto bylą įtraukti laiduotojų (solidarių bendraskolių), t.y. ĮBĮ nenustato išimčių ar draudimų dėl laiduotojo įtraukimo trečiuoju asmeniu į bankroto bylą. Be to, CPK 47 straipsnis nereikalauja tiesioginio finansinio reikalavimo turėjimo teisės, bankrutuojančios įmonės laiduotojui norinčiam tapti trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų.
Žemesnės instancijos teismas
2. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog pareiškėjo teisės ir pareigos priklauso nuo atsakovo bankroto bylos. Taigi, jis pripažino atsakovo ir pareiškėjo tiesioginį ryšį dėl bendro solidaraus įsipareigojimo jų kreditoriui ir, jog vieno iš jų (atsakovo ar pareiškėjo) prievolės įvykdymas bendram kreditoriui turės tiesioginės įtakos kito prievolėms ir jų dydžiui. Tačiau net pripažinęs šį faktą, teismas vis tiek nustatė, jog pareiškėjas neturi teisės būti trečiuoju asmeniu atsakovo bankroto byloje.
3. CK 6.14 straipsnio 1 dalis numato, kad teismo sprendimas dėl kreditoriaus ir vieno iš bendraskolių ginčo turi įtakos kitiems bendraskoliams, o CK 6.83 straipsnio norma sako, jog įvykdžiusiam prievolę laiduotojui pereina visos kreditoriaus teisės pagal šią prievolę. Taigi, BUAB „Vilnita“ bankroto bylos baigtis ir eiga turi tiesioginės įtakos pareiškėjo teisėms ir pareigoms, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai apelianto į bylą neįtraukė trečiuoju asmeniu.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 338 str., 320 str. 1 d.), t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta (CPK 263 str. 1 d., 338 str.). Teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio antrojoje dalyje (CPK 338 str.) nurodytų absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų.
Įmonių bankroto teisinius santykius reguliuoja Įmonių bankroto įstatymas, kuriame nustatyta, kad bankroto bylos teisme nagrinėjamos bendra Civilinio proceso kodekso nustatyta ginčo teisenos tvarka, išskyrus šiuo įstatymu nustatytas išimtis (Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 1 dalis). Klausimų, susijusių su trečiųjų asmenų statusu bankroto byloje, Įmonių bankroto įstatymas specialiai nereglamentuoja.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 8 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-228/2008 nurodyta, kad civilinio proceso teisės trečiųjų asmenų instituto tikslas - užtikrinti proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą. Tiek tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus (CPK 46 straipsnis), tiek tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų (CPK 47 straipsnis), turi teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi ir įstatymo įtvirtintą galimybę šį interesą ginti įstodami į prasidėjusį teisminį ginčą. Esminiai trečiųjų asmenų su savarankiškais reikalavimais ir trečiųjų asmenų be savarankiškų reikalavimų teisinio statuso skirtumai yra nulemti skirtingo jų teisinio santykio su bylos dalyku: tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus, turi savarankišką, ginčo šalims priešpastatomą, materialinę teisę į ginčo dalyką, todėl ją gali ginti naudodamiesi visomis šalių procesinėmis teisėmis, tarp jų - ir teise pasirinkti teisių gynimo būdą (pareikšti ieškinį jau prasidėjusiame procese ar pradėti naują procesą). Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, nėra tiesioginiai tarp šalių atsiradusio materialinio teisinio santykio subjektai, tačiau jie yra susiję materialiniais teisiniais santykiais su viena iš šalių taip, kad priimtas teismo sprendimas daro įtaką jų teisių apimčiai, jie dalyvauja byloje vienos iš ginčo šalių pusėje tam, kad išvengtų savo teisinės padėties pablogėjimo, ir gali būti įtraukiami į prasidėjusį procesą ne tik savo pačių iniciatyva, bet ir kitų dalyvaujančių asmenų ar teismo valia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1042/2002; 2004 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-81/2004).
Apeliantas nurodo, kad jo teisės ir pareigos priklauso nuo atsakovo bankroto bylos baigties, nes bankroto byloje nuo atsakovo prievolės įvykdymo kreditoriui AB „Swedbank“ priklausys apelianto prievolės dydis AB „Swedbank“ pagal laidavimo sutartį.
Tačiau iš bylos medžiagos matyti, jog AB „Swedbank“ dar nėra patvirtintas BUAB „Vilnita“ kreditoriumi ir neįtrauktas į bylą trečiuoju asmeniu, todėl teisėjų kolegijos nuomone, negalima teigti, jog nuo bankroto bylos baigties priklausys apelianto teisės ir pareigos. Pagal apelianto ir AB „Swedbank“ sudarytą laidavimo sutartį apelianto atsakomybė yra solidari ir jis laikytinas tik AB „Swedbank“ skolininku. Kol prievolė pagal laidavimo sutartį nėra įvykdyta, apeliantas neturi reikalavimo teisės atsakovui BUAB „Vilnita“.
Teisėjų kolegija pažymi, jog UAB „Smiltainis ir ko“ į bankroto bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, būtų galima įtraukti tuo atveju, jeigu jis turėtų kokį nors finansinį reikalavimą atsakovui, tačiau iš bylos medžiagos matyti, jog tokių reikalavimų nepateikė. UAB „Smiltainis ir ko“ neturi procesinio teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai apelianto neįtraukė į bankroto bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų.
Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija daro išvadą, kad skundžiama nutartis yra iš esmės pagrįsta ir teisėta, o atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo ją naikinti (CPK 337 str. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu ir 338 straipsniu,
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gegužės 8 d. nutartį palikti nepakeistą.