- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-12-09
- Bylos Nr.
- 1S-844-491/2009
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Valdas Petras Meidus
- Advokatai
- Ramūnas Vilimavičius
Teisėjas Kęstutis Venckus Procesinio sprendimo kategorija: 2.1.16.1.2.2.
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2009 m. gruodžio 9 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo teisėjas Valdas Petras Meidus,
sekretoriaujant Editai Marcinkevičienei,
dalyvaujant :
prokurorei Nidai Grunskienei,
teismo posėdyje išnagrinėjęs įtariamojo T. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečio, lietuvio, turinčio specialųjį vidurinį išsilavinimą, vedusio, nedirbančio, anksčiau teisto du kartus,
gynėjo advokato padėjėjo Ramūno Vilimavičiaus skundą dėl 2009 m. lapkričio 26 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nutarties, kuria T. M. pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo, terminas,
Aprašomoji dalis
NUSTATĖ:
Skundžiama nutartimi apylinkės teismas pratęsė įtariamajam T. M. suėmimo terminą dviems mėnesiams Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 122 str. 1 d. 1 p. ir 3 p. numatytais pagrindais – pagrįstai manant, jog jis, būdamas laisvėje, gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo ir daryti naujus labai sunkius, sunkius ar kitus BPK 122 str. 4 d. numatytus nusikaltimus.
Šalies argumentai
Skundu gynėjas prašo skundžiamą nutartį panaikinti ir įtariamąjį T. M. iš suėmimo paleisti, nes nutartis nepagrįsta. Gynėjas teigia, kad teismas, spręsdamas kardomosios priemonės paskyrimo klausimą, privalo patikrinti, ar pateiktoje medžiagoje yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad būtent įtariamasis padarė nusikalstamą veiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-12-30 nutarimo Nr. 50 4 punktas). Šiuo metu įtariamojo kaltė įrodinėjama tik nukentėjusiosios parodymais. Tačiau byloje yra duomenų, prieštaraujančių nukentėjusiosios parodymams, todėl jos parodymai turi būti vertinami kritiškai, o nesant kitų duomenų, pagrindžiančių T. M. kaltę, negalima teigti, jog byloje pakanka duomenų, leidžiančių manyti, kad būtent T. M. padarė nusikalstamą veiką. Taip pat teismas neįvertino, kad įtariamasis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, yra susaistytas šeiminiais ryšiais, byloje yra pažyma, jog būdamas laisvėje jis būtų priimtas į darbą, kas patvirtina, jog kardomųjų priemonių tikslai gali būti pasiekti parenkant kitas, švelnesnes kardomąsias priemones. Vien tik nusikalstamos veikos sunkumas ir bausmės griežtumas nerodo T. M. rengimosi pabėgti (pasislėpti). Taip pat iš nukentėjusiosios parodymų matyti, kad T. M. vaidmuo jam inkriminuojamoje nusikalstamoje veikoje nebuvo pagrindinis, jo teistumas išnykęs, o tai, kad jis įtariamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, negali būti pagrindu manyti, jog jis toliau darys naujus nusikaltimus, todėl šis suėmimo pratęsimo pagrindas taip pat turi būti pašalintas.
Teismo posėdyje prokurorė prašo įtariamojo gynėjo skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmetamas.
T. M. pagal BK 157 str. 1 d. įtariamas tuo, kad 2008 m. rugpjūčio 27 – 28 dienomis, (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrininkų grupėje su R. M., R. V. ir V. S., panaudodamas psichologinį smurtą ir pasinaudodamas nukentėjusiojo asmens pažeidžiamumu, įgijo vaiką – L. B., nuvežė ją į (duomenys neskelbtini), kur, siekdamas pelnytis iš jos prostitucijos, laikė ją nelaisvėje ir iš jos pelnėsi.
Iš baudžiamojoje byloje esančių duomenų matyti, kad įtariamasis neigia padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, tačiau baudžiamojoje byloje, priešingai nei kad gynėjas tvirtina savo skunde, yra pakankamai duomenų – nukentėjusiosios ir liudytojų parodymai, asmens parodymo atpažinti, kratos ir kiti protokolai, slapto sekimo pažyma, pagal teisinės pagalbos pavedimą gauta medžiaga, duomenys, gauti iš banko „Swedbankas“ ir kiti byloje esantys duomenys, kurie leidžia teigti, kad ikiteisminio tyrimo įstaigos pareigūnai turėjo pagrindą pareikšti T. M. byloje esantį įtarimą.
BPK 122 str. 1 d. 1 p. ir 3 p. numatytais pagrindais įtariamajam gali būti pratęstas suėmimo terminas, jeigu jis įtariamas bent vieno iš BPK 122 str. 4 d. nurodytų nusikaltimų padarymu ir pagrįstai manoma, jog įtariamasis, būdamas laisvėje, gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo ir padaryti naują, BPK 122 str. 4 d. nurodytą, nusikaltimą. Vertinant tokio manymo pagrįstumą būtina atsižvelgti į duomenis apie įtariamojo darbo santykius, ankstesnį jo teistumą, ryšius užsienyje, pragyvenimo lėšų gavimą iš nusikalstamos veiklos ir kitas svarbias aplinkybes.
Gynėjo skunde nurodytos aplinkybės, jog įtariamasis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, yra susaistytas šeiminiais ryšiais, kad T. M. vaidmuo jam inkriminuojamoje nusikalstamoje veikoje nebuvo pagrindinis, be abejo, yra svarbios sprendžiant suėmimo pratęsimo klausimą. Tačiau ne mažiau svarbios aplinkybės yra tos, jog T. M. įtariamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, už kurį numatyta žymiai didesnė, nei vienerių metų laisvės atėmimo bausmė. Anksčiau jis teistas du kartus, niekur nedirba ir neturi oficialaus nuolatinio pragyvenimo šaltinio. Šiuo metu T. M. inkriminuojama nusikalstama veika yra savanaudiška, susijusi su pajamų gavimu nusikalstamu būdu, kas pagrįstai leidžia manyti, jog įtariamasis pajamas pragyvenimui gauna būtent iš savo nusikalstamos veiklos. Kaip įtariama, ši nusikalstama veika buvo pradėta Lietuvoje ir tęsiama Jungtinėje Karalystėje. Be to, apylinkės teismo posėdžio metu T. M. parodė, kad jo giminaičiai gyvena užsienyje. Tai tik patvirtina, jog įtariamasis turi pakankamai tvirtų ryšių užsienyje. Atsižvelgęs į šias bei kitas bylos aplinkybes ir įvertinęs T. M. gręsiančios laisvės atėmimo bausmės griežtumą, apylinkės teismas pagrįstai pratęsė jam suėmimo terminą dviem mėnesiams BPK 122 str. 1 d. 1 p. ir 3 p. numatytais pagrindais.
BPK 119 str. nustato, kad kardomosios priemonės gali būti skiriamos šalia kitų pagrindų, siekiant užtikrinti įtariamojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, bei užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Atsižvelgęs į aukščiau išdėstytas aplinkybes, skundą nagrinėjantis teismas taip pat konstatuoja, kad įtariamajam paskirtos griežčiausios kardomosios priemonės pagrindai neišnykę, o dabartinėje ikiteisminio tyrimo stadijoje švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis pasiekti, jog T. M. dalyvautų procese ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų, negalima.
Tiek BPK 121 str. 2 d., tiek ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-12-30 nutarimo Nr. 50 4 punkte įtvirtinta nuostata dėl duomenų, leidžiančių manyti, jog įtariamasis padarė nusikalstamą veiką, pakankamumo, reiškia, kad teismui pateiktoje medžiagoje turi būti duomenys apie tai, ką įtariamasis galėjo būti padaręs, t.y. duomenys apie pačią nusikalstamą veiką. Akivaizdu, kad tokių duomenų nagrinėjamu atveju byloje yra pakankamai. Taigi, gynėjo skundo teiginys, jog šiuo metu įtariamojo kaltė įrodinėjama tik nukentėjusiosios parodymais ir duomenų, leidžiančių manyti, kad būtent T. M. padarė jam inkriminuojamą nusikaltimą, nepakanka, yra visiškai nepagrįstas. Atkreipiamas gynėjo dėmesys į tai, jog apie tokių duomenų pakankamumą byloje aukštesnės instancijos teismas jau konstatavo ankstesnėje, 2009-09-24 nutartyje.
Priimdamas atitinkamus procesinius sprendimus teismas vertina tik tas aplinkybes, kurios egzistuoja tuo metu ir negali vertinti aplinkybių bei jomis remtis, jeigu jų iš tiesų nėra, tačiau būtų ateityje. Taigi, byloje esančia pažyma, rodančia, jog būdamas laisvėje T. M. būtų priimtas į darbą, remtis šiuo metu nėra jokio pagrindo.
Gynėjas savo skunde taip pat pateikia ir byloje esančių įrodymų – nukentėjusiosios L. B. parodymų – vertinimą. Tačiau aukštesnės instancijos teismas, kaip jau minėta, patikrina tik suėmimo paskyrimo pagrįstumą. Įrodymų vertinimo klausimai šioje proceso stadijoje nesvarstomi.
Tokiu būdu, įvertinęs visus byloje esančius duomenis ir aukščiau paminėtas aplinkybes, skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, jog skundžiama apylinkės teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, suėmimo terminas pratęstas esant pagrindui, numatytam BPK 122 str. 1 d. 1 p. ir 3 p., kurie patvirtinti šiai dienai byloje surinktais duomenimis, kitomis kardomosiomis priemonėmis BPK 119 str. numatytų tikslų pasiekti negalima, todėl naikinti skundžiamą nutartį gynėjo skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 str., teismas
NUTARĖ:
Įtariamojo T. M. gynėjo advokato padėjėjo Ramūno Vilimavičiaus skundą atmesti.
Ši nutartis neskundžiama.