Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Regina Bertašienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo E. V. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 16 d. nutarties, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Apelianto manymu, teismas neindividualizavo jo padaryto teisės pažeidimo, neatsižvelgė į bylos medžiagą, į tai, kad jis nesiekė padaryti teisės pažeidimo (alkoholį vartojo dieną prieš sėdant už vairo, vairuoti nusprendė, nes kitą dieną jautėsi gerai ir manė, kad jo kraujyje negali būti neleistino alkoholio kiekio), nustačius 0,48 promilės jo kraujyje jis nustebo, tačiau su padarytu teisės pažeidimu sutiko ir iki šiol gailisi. Apeliantas teigia, kad jis savo padarytą teisės pažeidimą suprato, pripažino ir labai gailisi dėl jo, nuo to momento iki šiol stengiasi būti atsakingas ir doras pilietis. Nuo nuobaudos paskyrimo iki prašymo pateikimo buvo praėję pusė specialios teisės atėmimo termino – 6 mėnesiai, nuo nuobaudos skyrimo iki šiol nėra padaręs jokių teisės pažeidimų, prašymo padavimo dieną baudą buvo sumokėjęs. Tačiau teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nevertino šių jo asmenybę apibūdinančių aplinkybių. Nurodo, kad jis niekada nebuvo piktybinis žmogus, niekada nedarė jokio teisės pažeidimo tyčia, šis teisės pažeidimas ir taikyta administracinė atsakomybė privertė permastyti gyvenimo prioritetus ir jo elgesį. Apeliantas yra įsitikinęs, kad prašymo teismui padavimo dieną administracinė nuobauda buvo atlikusi auklėjamąją ir prevencinę funkcijas, o jo elgesys atitinka ATPK 329 straipsnyje numatytas aplinkybes, kurių pagrindu gali būti sutrumpintas teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

ATPK 329 straipsnyje nustatyta, kad, jeigu asmuo, kuriam atimta teisė vairuoti transporto priemonę, teisės atėmimo laikotarpiu nepadarė teisės pažeidimo, nuobaudą paskyręs organas (pareigūnas), gavęs asmens prašymą, gali sutrumpinti nurodytos teisės atėmimo terminą, praėjus ne mažiau kaip pusei paskirtojo laiko, o kai tokia teisė atimta už tai, kad asmuo padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų, taip pat gavęs ir Vyriausybės įgaliotų atlikti medicininę ir švietėjišką atestaciją institucijų pažymą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad iš paminėtos teisės normos analizės darytina išvada, jog paskyrusi nuobaudą institucija, įvertinusi įstatymo nustatytas privalomas sąlygas bei kitas svarbias administracinei atsakomybei aplinkybes, gali, bet neprivalo sutrumpinti nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – termino. Be to, ATPK 329 straipsnyje nurodytos sąlygos negali būti taikomos formaliai, būtina įvertinti pažeidėjo asmenybę, įvertinti jo požiūrį į nuobaudą bei elgesį nuobaudos vykdymo metu. Svarstant galimybę sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą, taip pat būtina įvertinti ir tai, ar bus pasiekti ATPK 20 straipsnyje įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai.

Specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimas pagal ATPK 329 straipsnį vertintinas kaip išimtis iš bendros taisyklės, jog asmuo, kuriam paskirta administracinė nuobauda, privalo ją atlikti (įvykdyti). Visos aplinkybės, susijusios su pažeidimo pobūdžiu, pažeidėjo asmenybe, atsakomybę lengvinančiomis ir sunkinančiomis aplinkybėmis, turi būti įvertintos kaip ir sprendžiant švelnesnės nuobaudos skyrimo klausimą – pagal ATPK 30¹ straipsnį (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. P-756-91/2008, Nr. N-1-1571/2007).

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs administracinio teisės pažeidimo byloje surinktą medžiagą, sprendžia, kad byloje nėra aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos kaip ypatingai švelninančios E. V. atsakomybę ir sudarančios pagrindą taikyti ATPK 329 straipsnio nuostatas bei sutrumpinti paskirto teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Taigi, įvertinęs visas aplinkybes prašymą nagrinėjęs teismas padarė išvadą, kad patenkinus prašymą nebus pasiekti administracinės nuobaudos tikslai. Su tokia teismo pozicija negalima nesutikti: E. V. buvo nubaustas pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį, jo padarytas pažeidimas laikytinas vienas iš pavojingiausių, itin šiurkštus, nes transporto priemonę E. V. vairavo būdamas neblaivus (nustatytas lengvas girtumo laipsnis - 0,48 promilės). Toks jo elgesys rodo jo neatsakingą požiūrį į pavojų ne tik jam pačiam, bet ir kitiems asmenims keliančią ATPK uždraustą veiką. Apylinkės teismas, spręsdamas dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo, tyrė ne tik tai, ar egzistuoja formalios sąlygos (kurias nurodė apeliantas), bet vertino ir visumą byloje nustatytų aplinkybių. Iš skundžiamos nutarties matosi, kad teismas, įvertinęs pateiktą medžiagą, padarė išvadą, kad nėra pagrindo manyti, kad net ir nepasibaigus specialiosios teisės atėmimo terminui yra pasiekti administracinės nuobaudos tikslai.

Apeliantas skunde nurodo, kad teismas netenkindamas jo prašymo rėmėsi praeities faktais, kadangi netenkino jo prašymo dėl specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo vien dėl to, kad jis praeityje buvo baustas už analogiškus pažeidimus, nurodo, kad pažeidimai, už kuriuos buvo baustas administracine tvarka, nėra analogiški šiam pažeidimui. E. V. nuomone, ši aplinkybė negalėjo turėti esminės įtakos netenkinti prašymo. Toks apelianto argumentas yra nepagrįstas, kadangi susipažinus su teismui pateikta medžiaga nustatyta, kad E. V. jau ne vieną kartą už įvairius administracinius teisės pažeidimus buvo taikyta administracinė nuobauda – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas: 2010 m. sausio 12 d. E. V. pagal ATPK 124 straipsnio 6 dalį paskirta 1000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams (pažymėtina, kad 2010 m. rugsėjo 10 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutarimu šis terminas jam buvo sutrumpintas); 2012 m. lapkričio 2 d. E. V. pagal ATPK 125 straipsnį buvo skirta 500 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 mėnesiams. Šias aplinkybes apylinkės teismas vertino ne kaip pagrindą netaikyti ATPK 329 straipsnio, tačiau tik kaip E. V. ir jo asmenybę charakterizuojančią medžiagą. Nors minimi pažeidimai padaryti anksčiau, tačiau pažymėtina tai, kad E. V. jau buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones, ši teisė jau buvo sutrumpinta, tačiau E. V. iš to nepasimokė ir toliau darė administracinius teisės pažeidimus. Apygardos teismas sutinka su apylinkės teismo padaryta išvada, kad 2013 m. birželio 2 d. E. V. administracinis teisės pažeidimas nebuvo atsitiktinio pobūdžio, E. V. jau buvo praradęs teisę vairuoti transporto priemones, bet kritiškai savo elgesio nevertino ir iš to nepasimokė.

Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, apelianto nurodytos aplinkybės, kad jis sumokėjo jam paskirtą baudą, kad po nuobaudos paskyrimo administracinių teisės pažeidimų nepadarė, kad teisės vairuoti atėmimas sukelia didelius nepatogumus ne tik jam, bet ir jo šeimos nariams, savaime nėra laikytinos išskirtinėmis ir ypatingomis aplinkybėmis, dėl kurių būtų galima taikyti ATPK 329 straipsnio nuostatas. Šios aplinkybės negali būti pagrindu, leidžiančiu panaikinti skundžiamą Klaipėdos rajono apylinkės teismo nutartį. Tai, kad E. V., turėdamas teisę vairuoti transporto priemones, galėtų uždirbti savo šeimai pajamų, taip pat nėra išskirtinė aplinkybė, nes tai nesuteikia jokio esminio prioriteto svarstant administracinės atsakomybės švelninimą. Kitų aplinkybių, be patiriamų nepatogumų dėl prarastos teisės vairuoti transporto priemones, E. V. nenurodė. Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti, sukelti jam atitinkamas teisines pasekmes. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, kad E. V., padariusiam itin šiurkštų kelių eismo taisyklių pažeidimą, teismo buvo paskirta tik minimali straipsnio sankcijoje numatyta nuobauda. Skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturi būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Tai, kad E. V., nesilaikydamas visuomenėje priimtų normų, pablogino savo ir savo šeimos padėtį, yra tik netinkamo jo elgesio rezultatas.

Apeliantas nenurodė jokių išimtinių aplinkybių, kurios leistų taikyti specialios teisės atėmimo termino sutrumpinimą. E. V. nurodytos aplinkybės, kad jis nuobaudos vykdymo metu naujų pažeidimų nepadarė, išklausė privalomojo mokymo apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai programą, darbdavio yra charakterizuojamas teigiamai, iš paskirtos nuobaudos pasimokė, vertinamos kaip jo siekis pasitaisyti, bet ne kaip pakankamas pagrindas paskirtos nuobaudos termino sutrumpinimui.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus duomenis konstatuoja, kad prašymą dėl specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo tinkamai, ištyrė visus į bylą pateiktus duomenis bei padarė išvadas, atitinkančias įstatymo numatytus reikalavimus ir teismų praktiką, todėl skundžiama Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 16 d. nutartis yra teisėta, pagrįsta ir ją naikinti apelianto skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo. Aukštesnysis teismas pritaria pirmos instancijos teismo padarytai išvadai, kad sutrumpinus E. V. atėmimo teisės vairuoti transporto priemones terminą, nebus pasiekti ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinių nuobaudų tikslai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹⁵ straipsnio 6 dalies 1 punktu, teisėja

nutaria:

Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.