- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-04-28
- Bylos Nr.
- e2S-668-924/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-20656-2020-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Edvardas Paliokas
- Atsakovas
- V. T.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Edvardas Paliokas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. T. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. vasario 24 d. nutarties civilinėje byloje pagal atsakovo V. T. prašymą dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Atsakovas V. T. kreipėsi į teismą prašydamas atidėti Kauno apylinkės teismo 2021 m. gegužės 28 d. sprendimo dalies vykdymą dėl atsakovo iškeldinimo su jam priklausančiu turtu iš pastato-gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), dešimties mėnesių terminui. Prašymas grindžiamas šiais argumentais: neatidėjus sprendimo vykdymo atsakovas patirtų labai didelius neproporcingus nuostolius, būtų iškeldintas žiemos metu į gatvę, o atidėjus sprendimo įvykdymą ieškovo interesai iš esmės nenukentės, nes atsakovas dengia visas namo išlaikymo išlaidas, be to ieškovui yra priteista piniginė kompensacija atitinkamiems nuostoliams padengti už laikotarpį iki atitinkamos sprendimo įvykdymo dienos, atsakovas negali įvykdyti teismo sprendimo dėl dabartinės sveikatos būklės. Atsakovas tikėjosi, jog teismai pripažins panaudos sutartį ir jis galės toliau gyventi name iki pat 2025 m. gruodžio 31 d., todėl nesiėmė jokių paruošiamųjų darbų dėl išsikraustymo, tačiau Kauno apygardos teismui priėmus galutinį procesinį sprendimą dėl šios sutarties, jis supranta, kad turės išsikraustyti. Pažymi, kad per ilgą gyvenimo laiką atsakovas užgyveno nemažą (tūrio ir daiktų skaičiaus prasme, bet ne verte) turtą (įvairūs baldai ir namo apstatymo daiktai), kurį turėtų dabar skubiai kažkur iškraustyti, tačiau neturi kur. Atsakovas jokio kito nekilnojamojo turto neturi į kurį galėtų atitinkamą turtą iškraustyti, be to, tai buvo ir yra vienintelė atsakovo gyvenamoji patalpa. Atsakovas neturi jokios kitos gyvenamosios patalpos, kurioje galėtų apsigyventi, tokiu būdu atsakovas šiuo metu turėtų iš esmės žiemos metu išsikelti į gatvę.
Atsiliepimas
2. Ieškovas R. R. atsiliepime prašo atsakovo prašymą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad atidėjus teismo sprendimo vykdymą būtų suteiktas nepagrįstas pranašumas atsakovui, iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir jo privalomas pobūdis, pažeisti bendrieji teisės principai – teisingumo, protingumo ir sąžiningumo. Naudodamasis gyvenamuoju namu atsakovas galėtų nemokėti jam priteisto 700,00 Eur per mėnesį nuostolių atlyginimo, gyvenamojo namo būklę tyčia bloginti, juo nesirūpinti, o priteistos sumos ir potencialių naujų nuostolių priverstinai išieškoti nebūtų jokios galimybės, nes atsakovas neturi jokio turto. Papildomai paaiškina, kad ieškovas iki šiol sprendimo nevykdo visa apimtimi, t. y. iš gyvenamojo namo nesikrausto, nemoka ir teismo priteistų 700,00 Eur per mėnesį nuostoliams už naudojimąsi turtu atlyginti, taip pat nėra sumokėtos bylinėjimosi išlaidos; atsakovas taip pat nemoka už suvartotą elektros energiją.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Kauno apylinkės teismas 2022 m. vasario 24 d. nutartimi atsakovo V. T. prašymą dėl sprendimo vykdymo atidėjimo atmetė bei priteisė iš atsakovo V. T. ieškovui R. R. 550,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.
4. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad atsakovas sveikatos būklę, kaip objektyvią negalėjimo ieškotis kito būsto, priežastį grindė medicinine pažyma dėl negalėjimo atvykti į ikiteisminio tyrimo įstaigą, prokuratūrą ar teismą laikotarpiu nuo 2021 m. spalio 20 d. iki 2021 m. lapkričio 20 d., tačiau ši pažyma neteikia pagrindo atsakovo sveikatos būklę vertinti nei sunkia, nei objektyviai trukdančia vykdyti kito būsto paiešką.
5. Teismas pažymėjo, jog atsakovas taip pat teigia, jog neturi kito gyvenamojo būsto, tačiau byloje nėra nustatyta jokių aplinkybių, objektyviai apsunkinančių atsakovui galimybę ieškotis kito būsto. Atsakovas įrodymų, kad ėmėsi nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo 2021 m. lapkričio 11 d. aktyvių veiksmų ir ieškojo naujo būsto, tačiau dėl kažkokių objektyvių priežasčių iki šiol jo nerado, nepateikė (CPK 12, 178 straipsniai).
6. Pirmosios instancijos teismas atmetė atsakovo argumentus, kad ieškovo interesai iš esmės nenukentės, kadangi ieškovui yra priteista piniginė kompensacija nuostoliams už atsakovo naudojimąsi ieškovo turtu padengti, nes duomenų, kad kompensacija yra mokama, atsakovas nepateikė. Teismas pažymėjo, jog ieškovas pateikęs prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo visoje teismo sprendimo apimtyje, o teismo posėdyje ieškovo atstovas paaiškino, kad atsakovas nėra sumokėjęs nei vienos teismo sprendimu priteistos kompensacijos įmokos, be to atsakovas nemoka už sunaudotą elektros energiją ir dėl to yra susidaręs įsiskolinimas. Atsižvelgęs į tai teismas sprendė, jog atsakovui nepateikus duomenų, jog yra vykdomas teismo spendimas kompensacijos ieškovui mokėjimo dalyje, nėra pagrindo sutikti su atsakovu, jog tenkinus prašymą ieškovo interesai nenukentės.
Šalies argumentai
7. Teismas pažymėjo, kad atsakovas prašyme nurodo, jog neatidėjus sprendimo vykdymo patirtų labai didelius neproporcingus nuostolius, tačiau šis argumentas jokiais įrodymais taip pat nėra pagrįstas. Atsakovo prašyme nurodytos sprendimo vykdymo atidėjimo aplinkybės, tarp jų ir žiemos sezonas, nevertintinos labai nepalankiomis, sudarančiomis pagrindą pripažinti išimtiniu teismo sprendimo vykdymo atidėjimo atveju. Teismo vertinimu, tenkinus atsakovo prašymą nepateikus teismo sprendimo vykdymo atidėjimo būtinybę pagrindžiančių įrodymų, situacija neatitiktų teismo sprendimo vykdymo atidėjimo instituto tikslų.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
8. Atskiruoju skundu atsakovas V. T. prašo panaikinti 2022 m. vasario 24 d. Kauno apylinkės teismo nutartį ir perduoti prašymą dėl sprendimo vykdymo atidėjimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Skundžiama nutartis yra nepagrįsta, nes atsakovas V. T. kreipėsi į Kauno apylinkės teismą prašydamas atidėti Kauno apylinkės teismo 2021 m. gegužės 28 d. sprendimo dalies dėl atsakovo V. T. iškeldinimo su jam priklausančiu turtu iš pastato-gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), dešimties mėnesių terminui. Kauno apylinkės teismas rašytinio proceso tvarka nepranešęs atsakovui 2021 m. lapkričio 25 d. priėmė nutartį, kuria atsakovo V. T. prašymą dėl sprendimo vykdymo atidėjimo tenkino iš dalies, prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmetė. Kauno apygardos teismas 2022 m. sausio 25 d. nutartimi panaikino Kauno apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 25 d. nutarties dalį dėl prašymo atidėti sprendimo vykdymą ir klausimą šioje dalyje perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Tos pačios sudėties Kauno apylinkės teismas pakarotinai išnagrinėjęs atsakovo prašymą skundžiama 2022 m. vasario 24 d. nutartimi atmetė atsakovo V. T. prašymą dėl sprendimo vykdymo atidėjimo. Tokiu būdu tos pačios sudėties teismui išnagrinėjus bylą pakarotinai buvo pažeistos imperatyvus Civilinio proceso kodekso 71 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas neleistinumo teisėjui pakartotinai dalyvauti nagrinėjant bylas principas.
8.2. Pirmosios instancijos teismas galimai buvo šališkas, nes paskyrė teismo posėdį, nors jam turėjo būti žinoma, jog atsakovo atstovas negalės dalyvauti teismo posėdyje atitinkamu metu. Būtent dėl to, jog atsakovo atstovas 2022 m. vasario 23 d. dalyvavo teismo posėdyje Kauno apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-146-638/2022 nuo 9 val. iki 12-13 val., atsakovo atstovas negalėjo dalyvauti ir nedalyvavo teismo posėdyje šioje byloje. Atsakovo atstovas iš anksto neteikė prašymo atidėti bylos nagrinėjimą, nes tikėjosi, jog atitinkamoje byloje teismas spės išnagrinėti bylą iki šioje byloje teismo paskirtos teismo posėdžio pradžios, tačiau teismo posėdis pasibaigė tik 12-13 val.
Atsiliepimas
9. Ieškovas R. R. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atmesti V. T. atskirąjį skundą bei priteisti iš V. T. R. R. naudai visas jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Atsakovas netinkamai interpretuoja CPK 71 straipsnio 1 dalies normą. Minėta norma taikytina tais atvejais, kuomet tas pats teisėjas bylą iš esmės nagrinėjo pirmosios instancijos teisme, o aukštesnės instancijos teismui panaikinus jo procesinį sprendimą jis pakartotinai nagrinėja tą pačia bylą iš esmės, t. y. neleistinumas teisėjui pakartotinai dalyvauti nagrinėjant civilinę bylą įstatymo yra siejamas su konkretaus ginčo išsprendimu iš esmės.
9.2. Nors atsakovo atstovas atskirajame skunde kelia abejones dėl teisėjos E. V. šališkumo, tačiau grąžinus klausimą nagrinėti teisėjai E. V. iš naujo, nepasinaudojo teise pareikšti nušalinimą teisėjai. Be to, atsakovo atstovo argumentai apie jo užimtumą yra prieštaringi: visų pirma, atskirajame skunde nurodoma, jog teismas privalėjo išsiaiškinti, jog atsakovo atstovas negalės dalyvauti teismo posėdyje, nes jis minėtą 2022 m. vasario 23 d. dalyvavo teismo posėdyje Kauno apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-146-638/2022, tačiau toliau atskirajame skunde atsakovo atstovas jau nurodo, kad pats nepateikė prašymo atidėti teismo posėdį šioje civilinėje byloje, nes tikėjosi, kad Kauno apygardos teisme nagrinėtoje byloje teismo posėdis baigsis iki teismo posėdžio pradžios pirmosios instancijos teisme. Akivaizdu, jog pats atsakovo atstovas, nepateikdamas prašymo atidėti teismo posėdį šioje byloje, prisiėmė riziką į jį nespėti atvykti.
9.3. Atskirajame skunde nurodydamas, jog byla buvo išnagrinėta galimai šališko teismo, nes teismo posėdis paskirtas tuo metu, kai atsakovo atstovas dalyvavo kitoje byloje, atsakovas nepateikia jokių papildomų paaiškinimų ar įrodymų, kuriuos jo manymu teismas turėjo gauti prieš priimdamas nutartį dėl sprendimo vykdymo atidėjimo. Taip pat atsakovo atstovas nenurodo jokių argumentų, kodėl teismo posėdyje nedalyvavo pats atsakovas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).
11. Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas atsakovo V. T. prašymas dėl sprendimo vykdymo atidėjimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
12. Nustatyta, kad Kauno apygardos teismui 2021 m. lapkričio 11 d. nutartimi išnagrinėjus apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. gegužės 28 d. sprendimo, 2021 m. lapkričio 12 d. atsakovas kreipėsi į teismą su prašymu dėl minėto sprendimo vykdymo atidėjimo, kartu prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki įsiteisės teismo procesinis sprendimas dėl prašymo atidėti sprendimo vykdymą, sustabdyti Kauno apylinkės teismo 2021 m. gegužės 28 d. sprendimo dalies dėl atsakovo iškeldinimo su jam priklausančiu turtu vykdymą ir tuo tikslu neišduoti vykdomojo rašto dėl šios sprendimo dalies priverstinio vykdymo. Pirmosios instancijos teismas 2021 m. lapkričio 25 d. rašytinio proceso tvarka išsprendė atsakovo prašymus – ir dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, ir dėl sprendimo vykdymo atidėjimo, prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetant, o dėl sprendimo vykdymo atidėjimo tenkinant iš dalies.
13. Kauno apygardos teismas 2022 m. sausio 25 d. nutartimi Kauno apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 25 d. nutartį dalyje dėl prašymo atidėti sprendimo vykdymą panaikino ir klausimą šioje dalyje perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinės instancijos teismas vertino, jog pirmosios instancijos teismas esminiai pažeidė CPK 153 straipsnio 2 dalies, 133 straipsnio nuostatas, taip pat ir CPK 284 straipsnio 2 dalį, kadangi, gavęs atsakovo prašymą dėl sprendimo vykdymo atidėjimo, šio prašymo nagrinėjimui nepaskyrė teismo posėdžio, neinformavo byloje dalyvaujančių asmenų apie teismo posėdžio datą, vietą ir laiką įstatymo nustatyta tvarka, prašymą išnagrinėjo nepranešęs byloje dalyvaujantiems asmenims, eliminuodamas jiems galimybę papildomai pasisakyti nagrinėjamu klausimu.
14. Grąžinus atsakovo prašymą dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, Kauno apylinkės teismas skundžiama 2022 m. vasario 24 d. nutartimi atsakovo V. T. prašymą dėl sprendimo vykdymo atidėjimo atmetė. Apeliantas su skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi nesutinka. Skundžiamą nutartį kvestionuoja šiais argumentais: pirma, pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 71 straipsnio 1 dalį, kadangi bylai grįžus iš apeliacinės instancijos teismo, skundžiamą nutartį priėmė ta pati teisėja; antra, byla buvo išnagrinėta galimai šališko teismo, nes teismo posėdis paskirtas tuo metu, kai atsakovo atstovas dalyvavo kitoje byloje.
15. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs civilinės bylos medžiagą, skundžiamos nutarties motyvus bei atskirojo skundo argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas procesinių teisės normų nepažeidė, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti apelianto atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo.
16. Minėta, vieną iš atskirojo skundo argumentų apeliantas nurodo tai, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį pažeidė CPK 71 straipsnio 1 dalį, kadangi bylai grįžus iš apeliacinės instancijos teismo, skundžiamą nutartį priėmė ta pati teisėja. Apeliacinės instancijos teismas šį argumentą atmeta kaip nepagrįstą.
17. Pažymėtina, kad CPK 71 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog teisėjas, dalyvavęs nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, negali dalyvauti nagrinėjant tą bylą apeliacinės instancijos teisme ir kasaciniame teisme, taip pat nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, jeigu panaikintas sprendimas, buvo priimtas jam dalyvaujant. Šiuo atveju skundžiamą 2022 m. vasario 24 d. nutartį priėmė teisėja E. V., kuri ankščiau, t. y. 2021 m. lapkričio 25 d. nutartimi sprendė atsakovo prašymus – ir dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, ir dėl sprendimo vykdymo atidėjimo, prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetant, o dėl sprendimo vykdymo atidėjimo tenkinant iš dalies (pastaroji nutartis Kauno apygardos teismo 2022 m. sausio 25 d. nutartimi buvo panaikinta ir klausimas dėl prašymo atidėti sprendimo vykdymą buvo perduotas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Kauno apygardos teismas išaiškino, kad pirmosios instancijos teismas esminiai pažeidė CPK 153 straipsnio 2 dalies, 133 straipsnio nuostatas, taip pat ir CPK 284 straipsnio 2 dalį, kadangi, gavęs atsakovo prašymą dėl sprendimo vykdymo atidėjimo, šio prašymo nagrinėjimui nepaskyrė teismo posėdžio, neinformavo byloje dalyvaujančių asmenų apie teismo posėdžio datą, vietą ir laiką įstatymo nustatyta tvarka, prašymą išnagrinėjo nepranešęs byloje dalyvaujantiems asmenims, eliminuodamas jiems galimybę papildomai pasisakyti nagrinėjamu klausimu). Taigi, nagrinėjamu atveju skundžiamos nutarties priėmimas negali būti laikomas pakartotiniu bylos išnagrinėjimu iš esmės. Akivaizdu, kad apeliantas, tvirtindamas, jog teisėja E. V. neturėjo teisės priimti skundžiamą nutartį, netinkamai interpretuoja CPK 71 straipsnio 1 dalies normą. Pažymėtina ir tai, kad apeliantas minėtai teisėjai nušalinimo nereiškė, nors turėjo tokią teisę, todėl darytina išvada, kad iki skundžiamos nutarties priėmimo neabejojo jos nešališkumu.
18. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atmeta apelianto argumentus, kad byla buvo išnagrinėta galimai šališko teismo, nes teismo posėdis paskirtas tuo metu, kai atsakovo atstovas dalyvavo kitoje byloje. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, kaip pagrįstai atsiliepime į atskirąjį skundą nurodė ieškovas, atsakovo atstovo argumentai apie jo užimtumą yra prieštaringi: visų pirma, atskirajame skunde nurodoma, jog teismas privalėjo išsiaiškinti, jog atsakovo atstovas negalės dalyvauti teismo posėdyje, nes jis minėtą 2022 m. vasario 23 d. dalyvavo teismo posėdyje Kauno apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-146-638/2022, tačiau atskirajame skunde atsakovo atstovas taip pat nurodo, kad pats nepateikė prašymo atidėti teismo posėdį šioje civilinėje byloje, nes tikėjosi, kad Kauno apygardos teisme nagrinėtoje byloje teismo posėdis pasibaigs iki teismo posėdžio pradžios šioje byloje, ir jis spės atvykti į klausimo dėl sprendimo vykdymo atidėjimo nagrinėjimą.
19. Apeliacinės instancijos teismas išaiškina, kad CPK 42 straipsnio 5 dalyje numatyta, jog šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai, privalo veikti siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirūpinti tinkamu atstovavimu, pateikti įrodymus, pranešti teismui apie ketinimą nedalyvauti teismo posėdyje ir nurodyti nedalyvavimo priežastis. Kai šalys teismo posėdyje dalyvauti pageidauja, bet negali dėl svarbių priežasčių, turi iš anksto teismui pateikti prašymą atidėti bylos nagrinėjimą, nurodyti svarbias priežastis ir pridėti tai patvirtinančius įrodymus. Nagrinėjamu atveju atsižvelgęs į byloje nustatytas aplinkybes ir aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas neturėjo pareigos išsiaiškinti, jog atsakovo atstovas negalės dalyvauti teismo posėdyje, tačiau atsakovo atstovas turėjo teisę ir pareigą iš anksto teismui pateikti prašymą atidėti bylos nagrinėjimą, nurodyti svarbias priežastis ir pridėti tai patvirtinančius įrodymus, jeigu teismo posėdyje šioje byloje dalyvauti pageidavo, bet negalėjo dėl svarbių priežasčių. Bylos duomenimis nenustatyta, jog atsakovo atstovas teikė teismui prašymą atidėti bylos nagrinėjimą, todėl atskirasis skundas laikytinas deklaratyviu bei nepagrįstu.
20. Esant nustatytoms aplinkybėms, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai įvertino bylos aplinkybes, padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas, todėl nėra jokio pagrindo atskirojo skundo argumentais panaikinti ar pakeisti skundžiamą teismo nutartį. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
21. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei.
22. Ieškovas R. R. prašo priteisti iš atsakovo V. T. 500 Eur bylinėjimosi išlaidas, prie prašymo pateikia 2022 m. balandžio 25 d. pinigų priėmimo kvitą 500 Eur sumai už atsiliepimo į atskirąją skundą parengimą.
23. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad nagrinėjamu atveju nekyla abejonių dėl suteiktų teisinių paslaugų fakto ir atsiskaitymo už jas, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) nurodytą maksimalų dydį, priteisia ieškovui iš apelianto 500 Eur už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą.
24. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, neviršija minimalios (5 Eur) valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos, todėl iš apelianto nepriteisiamos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ Nr. 1R-19/1K-2).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atsakovo V. T. atskirojo skundo netenkinti.
Palikti Kauno apylinkės teismo 2022 m. vasario 24 d. nutartį nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo V. T. ieškovui R. R. 500 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.