Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

E. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ pakuotoju, faktiškai gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos nedeklaravęs, teistas:

1) 2021 m. lapkričio 5 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį, 138 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 1 dalį (3 nusikalstamos veikos). Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 4 dalimi, 64¹ straipsniu paskirta – 1 metų 4 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant jį per visą bausmės atlikimo laikotarpį tęsti darbą arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje; nesiartinti prie nukentėjusiojo arčiau kaip 50 metrų atstumu ir uždrausta lankytis jo gyvenamojoje vietoje. Paskirta intensyvi priežiūra – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis 3 mėnesių laikotarpiui. Vadovaujantis BK 72² straipsniu paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, šį įpareigojimą įvykdant per 6 mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

E. D. 2022 m. spalio 1 d., apie 21.40 val., prie (duomenys neskelbtini) numeriu pažymėto daugiabučio, Jonavoje, apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia dešine koja spyrė G. R. į pilvo sritį, ko pasėkoje jis nukrito nugara ant žemės, jam atsistojus, jis (E. D.) kumščiu sudavė G. R. vieną smūgį į kairę akį, ir ne mažiau kaip šešis smūgius kumščiu sudavė į galvos sritį, tuo padarė jam kraujosruvą kairės akies vokuose, kraujosruvą nosies pamato srityje, nubrozdinimą nosies pamato kairėje, nubrozdinimą kairės akies apatiniame voke – tokiu būdu nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo G. R. sveikatą.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

Apklaustas teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis E. D. kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad nukentėjusįjį G. R. pažįsta, jis jo pusbrolis, iki įvykio santykiai buvo geri. 2022 m. spalio 1 d. (duomenys neskelbtini) namo bute šventė brolio panelės K. O. gimtadienį. Pritrūkus alkoholio ėjo pirkti. Einant atgal pristojo jauni žmonės, jie pradėjo aiškintis. G. R. paskambino jo broliui A.. Brolis atėjo su draugu L., tuo metu tie jauni asmenys buvo pasišalinę. Brolis A. šaukė ant jo. Su juo apsistumdė. Po to grįžo į butą pasiimti telefono ir elektroninės cigaretės. Bute dar kilo konfliktas su A., jie vėl apsistumdė ir jam pasakė išeiti iš buto. Išėjęs iš buto pamatė sesę ir šalia einantį kitą asmenį. Jis pasakė pasitraukti tam vaikinui. Jam pasirodė, kad tas vaikinas jį puola ir spyrė jam koja į pilvą. Vaikinas pašoko. Jis išsigandęs, kad gali gauti nuo to vaikino, pirmas sudavė jam į kairę akį. Vaikinui pradėjus dengtis veidą, nesusitvardė ir sudavė kaltinime nurodytą smūgių skaičių į galvos sritį. Išgirdęs: „E. baik“ liovėsi. Nematė kas tas asmuo, kuriam sudavė. Kitą dieną iš paties G. R. sužinojo, kad jis sumušė G. R.. Jo brolis A. patvirtino, kad jis sumušė G. R.. Buvo išgėręs, grįžęs po naktinės pamainos, jautė nuovargį. Per apsvaigimą galėjo neatpažinti nukentėjusiojo. Kai sudavinėjo smūgius, G. R. jam nieko nesakė. Anksčiau su nukentėjusiuoju G. R. nėra buvę konfliktų. Po to įvykio nebuvo susitikęs su nukentėjusiuoju. Anksčiau yra sumušęs sesers draugą. Būtų atpažinęs G. R., jei jis būtų pasakęs, kad čia jis. Po šio įvykio nori ramaus gyvenimo. Atsiribojo nuo kompanijos, kad kur nors neįsiveltų. Išsikėlė iš Jonavos, kad nekiltų problemų. Labai gailisi, kad savo veiksmais sužalojo nekaltą asmenį. Labai blogai vertina savo elgesį. Kauno teritorinės ligonių kasos 108,39 eurų ieškinį pripažįsta, jo neatlyginęs, pasiryžęs atlyginti. Yra pasiryžęs pakeisti savo gyvenimo būdą.

Kadangi kaltinamasis visiškai prisipažino kaltu, padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, veikos padarymo aplinkybės yra aiškios, prokurorė, kaltinamasis sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, todėl byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, teismo posėdyje buvo išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą. Kaltinamojo E. D. kaltė ir faktinės nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės be visiško kaltinamojo prisipažinimo, įrodytos BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka paskelbtais įrodymais.

2022 m. spalio 1 d. Įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta įvykio vieta prie (duomenys neskelbtini) namo, Jonavoje, tyrimui reikšmingų pėdsakų nerasta. Vieta vaizdo kameromis nestebima (b. l. 25-30).

2022 m. spalio 3 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu nustatyta, kad G. R. parodė, jog 2022 m. spalio 1 d. tikslaus laiko nurodyti negali, prie daugiabučio namo laiptinės adresu (duomenys neskelbtini) jį sumušė pusbrolis E. D.. E. D. spyrė iš dešinės kojos jam į pilvo sritį, bei dešine ranka – kumščiu vieną smūgį sudavė jam į kairę akį, apie šešis smūgius kumščiu sudavė į galvos sritį. Po šio įvykio buvo pristatytas LSMUL Kauno klinikų Skubios pagalbos skyrių, kur jam nustatė kairės akies obuolio kraujosruvą (b. l. 1-6).

Nukentėjusysis G. R., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2022 m. spalio 1 d., jis su artimaisiais ir draugais šventė pusbrolio T. D. draugės K. O. gimtadienį, šventė bute, adresu (duomenys neskelbtini). Vakare visi vartojo alkoholinius gėrimus. Pritrūkus alkoholio (kiek buvo valandų, neatsimena), ėjo iki parduotuvės (duomenys neskelbtini), Kulviečio g., Jonavoje. Ėjo jis, A. D., T. D. ir E. D., kiek pamena gatvėje įvyko žodinis konfliktas su kažkokiais nepažįstamais jaunuoliais, su jais konfliktavo E. D.. Konflikto metu jis paskambino A. D., kad jis ateitų ir išskirtų konfliktuojantį E. D. su tais nepažįstamais jaunuoliais. Kol iki jų atėjo A. D. su jo draugu L. K., tai tie nepažįstami jaunuoliai pasišalino. Kai atėjo A. D., tai E. D. pradėjo su juo konfliktuoti, jie tarpusavyje susiginčijo, tuo metu T. D. nuėjo pirmas link namų, paskui jį nuėjo E. su A. ir L., o jis su pussesere A. D. po truputi ėjo link T. namų. Priėjus prie (duomenys neskelbtini) numeriu pažymėto daugiabučio, pamatė, kad jo pusbrolis E. D. spardo paskutinės laiptinės duris, jis buvo labai agresyviai nusiteikęs. A. paklausė jo, ką jis čia daro, bet jis nieko neatsakė, tik atsisuko ir staiga atbėgo link jo. Jis tuo metu stovėjo tarp namo pirmos ir antros laiptinės, ant šaligatvio, buvo maždaug apie 20 metrų atstumu nuo tos laiptinės, kurios duris spardė E. D.. E. D. atbėgęs prie jo, dešine koja vieną kartą spyrė į pilvo sritį, dėl ko juto stiprų fizinį skausmą, nuo smūgio nugriuvo nugara ant asfalto. Atsistojęs klausė E., už ką jis jam sudavė smūgį, o E. nieko nesakė ir iš karto jam dešinės rankos kumščiu sudavė vieną smūgį į veido sritį, tiksliau į kairę akį, jam labai skaudėjo. Abiem rankomis dengėsi galvą, o tada E. D. abiejų rankų kumščiais jam sudavė ne mažiau kaip 6 smūgius į galvos sritį, jam labai skaudėjo. Tuo metu, kai E. jam sudavė smūgius, jis traukėsi eidamas atgal nuo jo ir atsirėmė į kažkokį aikštelėje stovėjusį automobilį. Jis smūgių E. D. nesudavė. Tuo metu kai E. jam sudavė smūgius į galvos sritį, jo pusseserė A. D. bandė atitraukti E. nuo jo, bet jai nepavyko. Kažkas iš (duomenys neskelbtini) daugiabučio atsidaręs langą pradėjo šaukti, kad baigtų muštis. Jis nepamena, bet lygtais buvo taip, kad atbėgo A. D. su jo draugu L. K. ir jie atitraukė nuo jo E. ir tada E. D. pabėgo. Įvykio metu jis buvo neblaivus. Jam į įvykio vietą buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba, jis buvo apžiūrėtas ir GMP jį pristatė į Kauno klinikas, kur jį apžiūrėjo ir išleido į namus. Pas šeimos gydytoją nesilankė. Po šio įvykio su savo pusbroliu E. D. jis daugiau nebendravo, jie nekalbėjo, jis jo neatsiprašė. Kodėl su jo pusbrolis taip pasielgė, jis nežino, įvykio metu E. D. buvo neblaivus ir labai agresyviai nusiteikęs jo atžvilgiu. Anksčiau jokių konfliktų su juo neturėjo, sutardavo visada gerai. Šio įvykio metu jis patyrė baimę, stresą, jam padaryta fizinė ir moralinė žalos, bet byloje civilinio ieškinio jis nepateiks (b. l. 33-36).

2022 m. spalio 4 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad G. R. konstatuota: kraujosruva kairės akies vokuose, kraujosruva nosies pamato srityje, nubrozdinimas nosies pamato kairėje, nubrozdinimas kairės akies apatiniame voke. Sužalojimų vaizdas, lokalizacija, pobūdis rodo, kad sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis. Sužalojimai padaryti dėl ne mažiau kaip vieno trauminio poveikio. Sužalojimai laikomi nežymiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 49-50).

Liudytoja A. D., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2022 m. rugsėjo 30 d., adresu Jonava, (duomenys neskelbtini) (tikslaus buto nežino, galimai (duomenys neskelbtini) butas), visi rinkosi pas brolį T. D., ten šventė jo draugės K. O. gimtadienį. Šventėje buvo T. D., K. O., A. D., G. R., E. D. ir L. (pavardės nežino), bei ji. G. R., T. ir E. D. apie 21.00 val., ėjo į parduotuvę, esančią adresu Jonava, (duomenys neskelbtini) (pavadinimo nežino), o ji nuėjo namo pasiimti mobilaus ryšio įkrovimo laidą. Grįždama pas brolį T. D. į namus tarp daugiabučių namų pastebėjo tamsoje (tikslaus laiko nurodyti negali ,tačiau galimai apie 22.00 val.), einantį vieną G. R. ir jie kartu ėjo link jos brolio T., bei jo draugės K. namų. Priėję (duomenys neskelbtini) namą pastebėjo prie paskutinės daugiabučio namo laiptinės stovintį jos brolį E. D., kuris spardė kojomis daugiabučio namo laiptinės duris. Ji su G. R. klausė, ką jis čia daro. E. staiga atsisuko į jų pusę, pradėjo bėgti link jų, be žodžių jokių spyrė koja G. į pilvo sritį, tuomet G. jam atgal bandė trenkti, tačiau neišlaikęs pusiausvyros nukrito ant automobilio kapoto. E. tuomet pradėjo G. trankyti kumščiais į galvos sritį. Kiek sudavė smūgių, ji neskaičiavo, tačiau jų buvo nemažai. Ji G. su E. bandė skirti, tačiau nepavyko. Tada ji nubėgo iki T. ir K. buto pakviesti pagalbos, tai yra A. ir L., šie atskyrė E. su G.. Atskyrus juos E. pabėgo link PC „Maxima“ pusės. Tuomet kažkas iškvietė pagalbą, atvykę medikai G. R. išsivežė. Įvykio metu visi buvo vartoję alkoholinių gėrimų. Kodėl jos brolis užpuolė pusbrolį G. R., ji nežino ir paaiškinti negali (b. l. 77-80).

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 140 straipsnį yra galima už žmogui padarytą fizinio skausmo sukėlimą, nežymų sužalojimą arba susargdinimą konkrečiais, straipsnio dispozicijoje nurodytais alternatyviais veiksmais: arba mušimu, arba kitokiu smurtavimu. Mušimas ar kitoks smurtavimas BK 140 straipsnio prasme reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną: smogiant ranka, koja, kietu daiktu, stumiant, tempiant ir panašiai.

Iš surinktų, ištirtų ir įvertintų įrodymų visumos darytina išvada, kad E. D. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje. Savo kaltę jis pripažino visiškai ir teisiamojo posėdžio metu nurodė nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, t. y. pripažino, kad 2022 m. spalio 1 d., apie 21.40 val., prie (duomenys neskelbtini) numeriu pažymėto daugiabučio, Jonavoje, apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia dešine koja spyrė G. R. į pilvo sritį, ko pasėkoje jis nukrito nugara ant žemės, jam atsistojus, jis (E. D.) kumščiu sudavė G. R. vieną smūgį į kairę akį, ir ne mažiau kaip šešis smūgius kumščiu sudavė į galvos sritį, tuo padarė jam kraujosruvą kairės akies vokuose, kraujosruvą nosies pamato srityje, nubrozdinimą nosies pamato kairėje, nubrozdinimą kairės akies apatiniame voke. Kaltinamojo nurodytas aplinkybes patvirtina nukentėjusiojo paaiškinimai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Iš nukentėjusiojo parodymų matyti, jog 2022 m. spalio 1 d. konflikto metu E. D. atbėgęs prie jo, dešine koja vieną kartą spyrė į pilvo sritį, vėliau jam dešinės rankos kumščiu sudavė vieną smūgį į veido sritį, į kairę akį, o po to abiejų rankų kumščiais sudavė ne mažiau kaip 6 smūgius į galvos sritį. Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuoti duomenys, iš kurių matyti, kad E. D. nusikalstamais veiksmais G. R. padaryti sužalojimai, kurie vertintini kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Faktą, jog nusikaltimas buvo padarytas kaltinime nurodytoje vietoje bei nurodytu laiku ir, kad jį padarė kaltinamasis E. D., patvirtina ir pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką, ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuoti duomenys, liudytojos parodymai ir kita rašytinė bylos medžiaga.

Teismas neabejoja, kad smūgiai nukentėjusiajam suduoti konflikto metu, nesant priežasties naudoti smurtinio pobūdžio veiksmus ir jėgą. Nustatyta, kad kaltinamasis sudavė nukentėjusiajam smūgius į pilvo ir galvos sritis. Pagal veiksmų pobūdį, akivaizdu, kad kaltinamojo tyčia buvo sutrikdyti nukentėjusiajam sveikatą, bei neabejotinai apėmė atsiradusias pasekmes – nežymų sveikatos sutrikdymą.

Atsižvelgiant į nurodytą, kaltinamojo nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, kadangi įvertinus įrodymų visumą nustatyta, jog jis tyčia, smurtaudamas padarė E. D. nežymų sveikatos sutrikdymą.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

Kaltinamojo E. D. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra tai, kad veiką padarė asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), bei kad veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Už nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, numatyta sankcija – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

BK 41 straipsnis numato, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Sprendžiant bausmės skyrimo klausimą, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, t. y. teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

E. D. padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą, veikdamas tiesiogine tyčia, nusikaltimas baigtas. Jis ankščiau teistas už analogiškos tyčinės nusikalstamos veikos padarymą (b. l. 147-152), kas neigiamai charakterizuoja kaltinamąjį, kaip linkusį smurtauti. Administracine tvarka nebaustas (b. l. 199-200), dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 194-195), VŠĮ Jonavos Pirminės sveikatos priežiūros centro Psichikos sveikatos centre pas gydytoją psichiatrą dėl psichikos ir priklausomybės ligų nesilankė, nesigydė (b. l. 201).

Įvertinus veikos padarymo motyvus ir aplinkybes, pavojingumą ir pobūdį, asmenybę, E. D. pagal BK 140 straipsnio 1 dalį skirtina laisvės apribojimo bausmė, be intensyvios priežiūros. Skirtinas bausmės dydis parinktinas mažesnis, nei sankcijoje numatytas šios bausmės vidurkis – 1 (vieneri) metai. Vietoje intensyvios priežiūros E. D. skirtini įpareigojimai: 1) tęsti darbą, netekus darbo dėl pateisinamų priežasčių registruotis Užimtumo tarnyboje; 2) dalyvauti elgesio pataisos programoje, nustatant šį įpareigojimą įvykdyti per 4 mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios.

Kadangi baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, taikytinas BK 64¹ straipsnis, skirtiną bausmę kaltinamajam mažinant vienu trečdaliu.

V. Civilinis ieškinys ir kiti nuosprendžiu spręstini klausimai

BPK 109 straipsnis numato, kad asmuo dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltininkui ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

Civilinė ieškovė Kauno teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo iš E. D. priteisti 108,39 Eur turtinę žalą (b. l. 68-69). Kauno teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys pagrįstas ir įrodytas. Byloje nustatyta, jog G. R. buvo sužalotas tyčiniais, nusikalstamais kaltinamojo veiksmais, todėl už žalą, patirtą apmokant nukentėjusiosios gydymo išlaidas, atsakingas kaltas asmuo – E. D.. Civilinio ieškinio dydis įrodytas civilinio ieškovo pateiktais rašytiniais duomenimis (b. l. 72), kurių teisėtumu ir pagrįstumu teismas neturi pagrindo abejoti. Esant šioms aplinkybėms, Kauno teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintinas visiškai ir iš kaltinamojo E. D. turtinei žalai atlyginti priteistina Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto naudai 108,39 Eur, pinigus pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos sąskaitą Nr. LT21 7300 0100 0248 4333, „Swedbank“, AB.

VI. Kiti klausimai

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus bausmės vykdymą – panaikintina.

Daiktų, turėjusių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti nėra.

Proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 302 straipsnio 1-2, 4 dalimis, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsniu, 307 straipsniu, 310 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

E. D. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant:

1) tęsti darbą, netekus darbo dėl pateisinamų priežasčių registruotis Užimtumo tarnyboje;

2) dalyvauti elgesio pataisos programoje ir šį įpareigojimą įvykdyti per 4 mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti E. D. 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant:

1) tęsti darbą, netekus darbo dėl pateisinamų priežasčių registruotis Užimtumo tarnyboje;

2) dalyvauti elgesio pataisos programoje, nustatant šį įpareigojimą įvykdyti per 4 mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios.

Tenkinti Kauno teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį ir priteisti iš E. D. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto naudai turtinei žalai atlyginti 108,39 Eur (vieną šimtą aštuonis eurus 39 ct), pinigus pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos sąskaitą Nr. LT21 7300 0100 0248 4333, „Swedbank“, AB.

E. D. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus bausmės vykdymą – panaikinti.

Išaiškinti E. D., jog laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai.

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmams (jei bus teikiamas skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjama rašytinio ar žodinio proceso tvarka).