Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2010-10-21 · Byla Nr. 2KT-93/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-10-21
Bylos Nr.
2KT-93/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Atsakovas
Z. R., D. D.
Ieškovas
D. R.
Kategorijos
  • 93.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 94.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 98.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2KT-93/2010Procesinio sprendimo kategorijos 93.1; 94.4; 98.3 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTI S2010 m. spalio 21 d.Vilnius

L. e. Lietuvos apeliacinio teismo pirmininko pareigas Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkė Laima Garnelienė, susipažinusi su Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės Rimvidos Zubernienės 2010 m. spalio 13 d. raštu dėl Klaipėdos apygardos teisme gautos ir apeliacine tvarka paskirtos nagrinėti civilinės bylos Nr. 2A-1327-622/2010 pagal atsakovų Z. R. ir D. D. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. balandžio 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-121-642/2010 pagal ieškovės D. R. ieškinį atsakovams Z. R. ir D. D.dėl vaiko grąžinimo ir atsakovo Z. R. priešieškinį ieškovei D. R. dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo, nuolatinės globos nustatymo, globėjo paskyrimo ir išlaikymo priteisimo, perdavimo nagrinėti kitam apygardos teismui,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos apeliaciniame teisme 2010 m. spalio 15 d. gauta iš Klaipėdos apygardos teismo atsiųsta apeliacine tvarka paskirta nagrinėjama civilinė byla pagal atsakovų Z. R. ir D. D. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. balandžio 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-121-642/2010 pagal ieškovės D. R. ieškinį atsakovams Z. R. ir D. D. dėl vaiko grąžinimo ir atsakovo Z. R. priešieškinį ieškovei D. R. dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo, nuolatinės globos nustatymo, globėjo paskyrimo ir išlaikymo priteisimo. Šioje byloje Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė Rimvida Zubernienė 2010 m. spalio 13 d. raštu prašo spręsti klausimą dėl bylos perdavimo nagrinėti kitam teismui. Rašte taip pat prašoma tarpininkauti sprendžiant bylos paskyrimo datos klausimą kitame apygardos teisme, jeigu būtų nuspręsta šią bylą perduoti kitam teismui, t. y. kad kitame apygardos teisme posėdis būtų paskirtas ne vėliau negu byla buvo paskirta nagrinėjimui Klaipėdos apygardos teisme. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė pažymi, jog pasirengimo bylos nagrinėjimui metu paaiškėjo, kad byloje yra minimas Klaipėdos apygardos teismo posėdžių sekretorius A. L. Nors jis nėra dalyvaujančiu byloje asmeniu, tačiau akivaizdu, kad teismo sprendimas besąlygiškai įtakotų jį, kadangi A. L. gyvena tame pačiame bute su mergaite, dėl kurios grąžinimo byloje pareikštas ieškinys.

Motyvuojamoji dalis

Byla perduotina nagrinėti kitam apygardos teismui.

Procesas bus tinkamas tik tuomet, kai bylą (ieškinį, prašymą) išnagrinės pagal įstatymą įsteigtas nepriklausomas ir nešališkas teismas, kuris yra teisėtos sudėties (Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29, 109, 117 str.). Asmens konstitucinė teisė, kad jo bylą išnagrinėtų nešališkas teismas, reiškia, kad asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti pagrįstų abejonių: teisėjas, nagrinėjantis bylą, turi būti neutralus; teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija bei teisingo bylos išnagrinėjimo, pasitikėjimo teismu sąlyga (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. vasario 12 d. nutarimas).

Civilinio proceso kodekso 35 straipsnio ketvirtojoje dalyje nustatyta, kad jeigu teisme, kuriam teisminga byla, teisėju dirba byloje dalyvaujantis asmuo, jo artimieji giminaičiai arba sutuoktinis (sugyventinis), aukštesniosios pakopos teismo pirmininkas arba Civilinių bylų skyriaus pirmininkas perduoda tokią bylą nagrinėti kitam tos pačios pakopos teismui. Nurodyta norma įtvirtina asmens teisę į tinkamą procesą, o šią teisę įgyvendina aukštesniosios pakopos teismo pirmininkas ar Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, civilinę bylą, kurioje kaip dalyvaujantis byloje asmuo yra teisėjas ar jo artimasis giminaitis, perduodamas nagrinėti kitam tos pačios pakopos teismui. Teismų praktikoje vadovaujamasi nuostata, kad pagal šią normą byla perduodama iš teismo, kuriam ji teisminga, kitam teismui ne tik tuomet, kai dalyvaujantis byloje asmuo yra teisėjas ar jo artimasis giminaitis, bet ir tais atvejais, kai dalyvaujantis byloje asmuo yra teisėjo padėjėjas, o byla teisminga tam teismui, kuriame jis dirba (Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartis byloje Nr. 2KT-68; Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. gruodžio 6 d. nutartis byloje Nr. 2KT-88). Tuo atveju, kai dalyvaujantis byloje asmuo yra teismo darbuotojas, kuris su teisingumo vykdymu nėra susijęs tiesiogiai, t.y. ne teisėjas ar teisėjo padėjėjas, teismo nu(si)šalinimo nuo bylos nagrinėjimo klausimas sprendžiamas atsižvelgiant į bylos faktines aplinkybes (CPK 66 str.).

Lietuvos apeliaciniame teisme gauta civilinė byla, kurios perdavimo kitam teismui klausimą prašoma išspręsti, turi viešąjį interesą. Joje sprendžiama dėl vaiko grąžinimo motinai, taip pat klausimai dėl motinos valdžios apribojimo bei kiti su tuo susiję klausimai. Iš bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas A. L. neįtraukė į bylą dalyvaujančiu byloje asmeniu (t. 4, b.l. 29-34). Nepaisant to, byloje esantys duomenys patvirtina, kad E. R., kurią ieškiniu susigrąžinti siekia jos motina, nuo gimimo gyvena kartu su A. L., jo seneliui dalinės nuosavybės teise priklausančiame bute (t. 2, b.l. 107-108, 133). Be to, rašytiniai įrodymai (E. R. pokalbiai su jos motina) patvirtina, kad E. R. yra prisirišusi prie A. L., jų santykiai artimi (t. 2, b.l. 80, 91). A. L. Klaipėdos apygardos teisme, kuriame pagal bendrąsias teismingumo taisykles apeliacine tvarka turėtų būti nagrinėjama ši byla, dirba teismo posėdžių sekretoriumi.

Esant tokioms faktinėms aplinkybėms, civilinė byla, kurioje sprendžiamas socialiai itin jautrus klausimas (vaiko tolesnis likimas) ir kurioje vaiko motina prašo jai sugrąžinti vaiką, gyvenantį su teismo, kuriam teisminga byla, darbuotoju, kai bylą nagrinėti turintis teismas abejoja galimumu nešališkai ir objektyviai išspręsti bylą, turi būti perduota kitam teismui. Siekiant proceso operatyvumo ir ekonomiškumo, byla apeliacine tvarka perduotina nagrinėti artimiausiam – Šiaulių apygardos teismui (CPK 3 str. 6 d., 35 str. 2 ir 4 d.). Tuo pačiu pažymėtina, kad tokios bylos turi būti sprendžiamos itin operatyviai, nes bet koks delsimas gali padaryti nepataisomą žalą vaikui. Todėl Šiaulių apygardos teismas, gavęs šią bylą, turi ją paskirti nagrinėti teismo posėdyje ne vėliau negu ji buvo paskirta nagrinėjimui Klaipėdos apygardos teisme, t. y. iki 2011 m. vasario 3 d. (CPK 62 str., t. 4, b.l. 72).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi CPK 3 straipsnio šeštąja dalimi, 35 straipsnio antrąja bei ketvirtąja dalimis, L. e. Lietuvos apeliacinio teismo pirmininko pareigas Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkė

n utaria:

Atsakovų Z. R. ir D. D. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. balandžio 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-121-642/2010 pagal ieškovės D. R. ieškinį atsakovams Z. R. ir D. D. dėl vaiko grąžinimo ir atsakovo Z. R. priešieškinį ieškovei D. D. dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo, nuolatinės globos nustatymo, globėjo paskyrimo ir išlaikymo priteisimo, perduoti nagrinėti Šiaulių apygardos teismui.

L. e. Lietuvos apeliacinio teismo pirmininko pareigasBaudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkė Laima Garnelienė