Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

sekretoriaujant Karolinai Venslovaitytei, Odetai Ruzienei, Vidai Dambrauskienei, Amandai Viktoravičiūtei,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, išsiskyręs, dirbantis privačiai, deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2013-06-07 Kaišiadorių rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 178 str. 1 d., 182 str. 1 d., 215 str. 1 d., 63 str. 1, 2 ir 5 d. 1 p., 63 str.1 d. ir 4 d. - laisvės atėmimu 1 m. 5 mėn. Vadovaujantis BK 75 str. bausmės vykdymas atidėtas 1 m.;

2) 2013-10-11 Kauno apylinkės teismo pagal BK 189 str. 1 d. – laisvės atėmimu 2 m. Vadovaujantis BK 75 str. bausmės vykdymas atidėtas 1 m.;

3) 2013-11-18 Kauno apylinkės teismo pagal BK 178 str. 2 d. - laisvės atėmimu 1 m. 8 mėn. Vadovaujantis BK 75 str. bausmės vykdymas atidėtas 1 m., 2014-01-08 Kauno apylinkės teismo nutartimi pagal 2013-11-18 ir 2013-10-11 teismo nuosprendžius paskirtos bausmės, pritaikius BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., dalinai sudėtos ir paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 3 metams. Vadovaujantis BK 75 str. bausmės vykdymas atidėtas 1 m. 6 mėn.; 2014-04-07 Kauno apylinkės teismo nutartimi nutarta panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas ir vykdytina 2014-01-08 Kauno apylinkės teismo nutartimi paskirta 3 m. laisvės atėmimo bausmė.

4) 2017-01-13 Kauno apylinkės teismo pagal BK 294 str. 2 d., 284 str. 1 d., 180 str. 1 d., 180 str. 2 d., 63 str. – laisvės atėmimu 4 metams. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 3 d., 9 d., prie šiuo nuosprendžiu paskirtos ir trečdaliu sumažintos laisvės atėmimo bausmės pridėta dalis 2014-01-08 Kauno apylinkės teismo nutartimi nustatytos laisvės atėmimo bausmės ir paskirta galutinė subendrinta 4 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Įrodytomis pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės.

A. P., laikotarpiu nuo 2020 m. spalio 2 d. iki 2021 m. gegužės 30 d., įgijęs nukentėjusiosios G. S. pasitikėjimą, siekdamas apgaule iš nukentėjusiosios išvilioti kuo didesnę dalį pinigų, tariamoms skoloms padengti, neva tai problemoms jo įmonėje sutvarkyti, tariamiems jo verslo planams įgyvendinti, bei advokato pagalbai už tariamai suteiktas teisines paslaugas apmokėti dėl paleidimo iš areštinės (duomenys neskelbtini) mieste, o vėliau iš įkalinimo įstaigos (duomenys neskelbtini), įvairiais būdais – susitikimų metu, SMS žinutėmis, pokalbių telefonu metu, laiškais socialiniuose tinkluose, nurodydamas, kad ketina sudaryti su ja santuoką ir bendrai vesti šeimos ūkį, apgaule pažadėjo G. S. užtikrinti lėšų grąžinimo garantą turtu, tariamai turimu nuosavybės teise priklausančiu nekilnojamuoju turtu - butu (duomenys neskelbtini) mieste ir palikimu gautu žemės sklypu, kuriuos realizavęs, gaus lėšų, jomis padengs nukentėjusiosios turėtas išlaidas. Taip aktyviai, sistemingai veikdamas ir realiai neketindamas vykdyti savo įsipareigojimų, įtikino G. S. 2020-10-02 pagal skolos raštelius paskolinti 1000 eurų. Tęsdamas savo nusikalstamą veiką 2020-10-07 pagal paprastąjį vekselį, jame įrašydamas neegzistuojantį savo adresą, paskolinti 400 eurų. Tęsdamas savo nusikalstamą veiką 2020-10-29 pagal paprastuosius vekselius, juose įrašydamas neegzistuojantį savo adresą, paskolinti 5500 eurų. Tęsdamas savo nusikalstamą veiką 2020-11-12 pagal paprastuosius vekselius, juose įrašydamas neegzistuojantį savo adresą, paskolinti 5000 eurų. Tęsdamas savo nusikalstamą veiką 2021-05-30 paskolinti 18000 eurų. Taip jis apgaule įgijęs G. S. pasitikėjimą ir melagingai nurodydamas faktines aplinkybes bei nepagrįstai žadėdamas vykdyti įsipareigojimus apgaule savo naudai įgijo didelės vertės nukentėjusiosios G. S. turtą – 29 900 eurų.

II. Įrodymai kuriais grindžiamos teismo išvados

Kaltinamasis A. P. kaltas prisipažino. Jis parodė, kad nuo 2020 m. spalio 2 d. iki 2021 m. gegužės 30 d., įgijęs G. S. pasitikėjimą ir melagingai nurodydamas faktines aplinkybes bei nepagrįstai žadėdamas vykdyti įsipareigojimus savo naudai įgijo 29 900 eurų. Dėl padarytos nusikalstamos veikos gailisi, nukentėjusiosios atsiprašė, pasižada atlyginti žalą.

Kaltinamajam visiškai pripažinus savo kaltę, visi bylos dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems bylos dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 straipsnis).

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo kaltė įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais ir teisme BPK 291 straipsnio 2 dalyje tvarka ištirtais kitais įrodymais:

Nukentėjusiosios G. S. pareiškime užfiksuota, kad A. P., įgijęs jos pasitikėjimą ir imituodamas nuoširdžius jų santykius, planuojamą šeimą, iš jos išviliojo 29 900 eurų. G. S. pareiškime nurodė, kad 2020 metais, rugsėjo mėnesį, internetiniame pažinčių portale susipažinusi su A. P., pradėjo bendrauti. Pabendravus savaitę, A. P. prašymu, ji pastarajam paskolino 800 eurų. Skolos raštelis pasirašytas nebuvo, nes pastarasis žadėjo skolą grąžinti, tačiau pinigų negrąžino. 2020 m. spalio 2 d. A. P. prašymu jam paskolino 200 eurų, o vėliau pasirašė skolos raštelį. 2020 m. spalio 7 d. ji paskolino A. P. 400 eurų ir pasirašė neprotestuotiną vekselį. 2020 m. spalio 29 d. A. P. prašymu, pastarajam paskolino 2500 eurų ir 3000 eurų, bei pasirašė paprastuosius vekselius. 2020 metų lapkričio 12 d. ji vėl susitiko su A. P., kuris paprašė paskolinti 9000 eurų. Pareiškėja tokios sumos neturėjo, tačiau įtikinta surinko mažesnę sumą, t. y. 5000 eurų. Dėl šios sumos lapkričio 12 d. buvo pasirašyti 2000 eurų ir 3000 eurų sumoms paprastieji vekseliai. 2021 m. gegužės 30 d., A. P., šio prašymu, paskolino 18000 eurų, skolos raštelis pasirašytas nebuvo. G. S. padaryta 29 900 eurų dydžio turtinė žala (1 t., b. l. 13–26).

Prie pareiškimo G. S. pateikė 2020-10-02 skolos raštelio, 2020-10-07 paprastojo vekselio, 2020-10-29 paprastojo vekselio, 2020-10-29 paprastojo vekselio, 2020-11-12 paprastojo vekselio, 2020-11-12 paprastojo vekselio, kopijas (1 t., b. l. 20–31).

G. S. atstovė elektroniniu paštu pateikė susirašinėjimų tarp G. S. ir A. P. socialiniuose tinkluose išrašus (2 t., b. l. 1–90).

G. S. pateikė SEB banko sąskaitos išrašą, laikotarpiu nuo 2021-05-30 iki 2021-06-01, kuriame užfiksuota, kad šiuo laikotarpiu G. S. pinigus grynino bankomatuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) miestuose (1 t., b. l. 92–94).

Iš nukentėjusiosios G. S. parodymų matyti, kad 2020 metų rugsėjo mėnesį pažinčių portale „Tinder“ susipažino su A. P.. Iš pradžių bendravo intensyviai, žinutėmis, susitikinėdavo. Bendro ūkio kartu nevedė, kartu negyveno. Po pirmos draugystės savaitės A. jai siūlė atsikraustyti gyventi pas jį į (duomenys neskelbtini). Mano, kad tai buvo bandymas sudaryti patikimo asmens įspūdį, kuriuo galima pasitikėti. A. nuo pat bendravimo pradžios demonstravo labai didelį susidomėjimą ja, teigė turintis nuoširdžius ketinimus ateičiai, tokius kaip šeima, namai ir t. t. A. gyrėsi, kad su draugu yra atsidaręs įmonę, prekiaujančią automobilių detalėmis, kurios akcininkas yra draugas, tačiau minėta įmonė tariamai priklauso ir pastarajam. Gyrėsi, kad turi nuosavą butą (duomenys neskelbtini) mieste. Jai pareiškus norą važiuoti į jo butą (duomenys neskelbtini), pastarasis sugalvodavo priežastį, kad negalintis jos priimti. A. rodė labai didelį susidomėjimą ja, sakė, kad ji jo moteris, kad ją mylintis, pirmoje pažinties savaitėje ji buvo šį pasikvietusi pas savo tėvus į svečius. A. jai patiko, ji juo tikėjo, jai atrodė, kad jo ketinimai rimti. Buvo sakiusi, kad dirba buhaltere. A. jai sakydavo, kad jie susituoks, gyvens kartu, turės vaikų. A. jai nesakė ir ji nežinojo, kad jis turi sugyventinę, vaikų. 2020 metų rugsėjo 29-30 dienomis A. jai parašė žinutę, kad jam skubiai reikalingi pinigai ir skubiai prašė paskolinti 1000 eurų. Tai buvo pirmas prašymas paskolinti jam pinigų. Jai nekilo minties, kad šis gali ją apgauti. Ji pasakė, kad gali paskolinti 800 eurų, kuriuos turi su savimi. Jis tada privažiavo su automobiliu prie jos darbovietės ir ji jam padavė 800 eurų. A. žadėjo grąžinti 800 eurų po savaitės. Po savaitės, A. pradėjo skųstis, kad yra problemos jo įmonėje, kad užblokuotos įmonės banko sąskaitos ir jis negalintis nuimti pinigų ir grąžinti skolos. Ji tada paprašė A. parašyti raštelį, kad jis pasiskolino tuos 800 eurų. A. savo ranka tokį raštelį parašė. Parašęs pirmąjį raštelį, tai buvo 2020-10-02, jis jos paprašė paskolinti dar 200 eurų pragyvenimui, nes jo įmonės sąskaitas užblokavo. Tada jam paskolino dar 200 eurų ir jis tą pačią dieną savo ranka surašė skolos raštelį ir pažadėjo grąžinti jau 1000 eurų kai susitvarkys reikalus su savo įmone. Praėjus 5 dienoms A. su ja susisiekė ir vėl guodėsi, kad su įmone nepavyksta sutvarkyti reikalų, galimai šis su draugu yra policijos sekami ir paprašė paskolinti dar 400 eurų pragyvenimui, nes neturintis net už ką pavalgyti. Tada ji internete susirado vekselio blanką ir 2020-10-07 davė A. jį užpildyti dėl skolinamų 400 eurų. Šis vekselį užpildė ir A. paskolino 400 eurų. A. vis žadėjo grąžinti skolą, detaliai jai pasakodavo kokių imsis veiksmų, kad gautų pinigų ir, kad tikrai atsiskaitys su ja greitu laiku. Po to, A. jai pasakė, kad turintis verslo planą ir jam įgyvendinti reikalingas pradinis kapitalas 5500 eurų. Verslo planas susijęs su automobilių prekyba. Įtikinėjo, kad pinigai uždirbs procentus ir tada pilnai su ja atsiskaitys. Pinigai, kuriuos ji paskolino A. yra jos asmeninės santaupos, išskyrus 18000 eurų, kurie buvo paskolinti užsienyje, kurias buvo sukaupusi iš savo pajamų, jas laikė namuose, apie šiuos pinigus galėtų patvirtinti jos tėvai, A. S., ir tėtis V. S.. Visus pinigus ji asmeniškai pastarajam paduodavo grynais į rankas. Pirmą kartą skolinant A. pinigų, ji paprašė šio, kad pasirašytų skolos raštelį. Pastarasis sutiko, jis buvo pasirašytas kitą dieną po pinigų davimo, toliau skolindamasis pinigus, pasiūlė pasirašyti skolos vekselius, todėl ji susirado vekselio formą internete ir jam po pinigų paskolinimo paduodavo pasirašyti, kad A. savo ranka įrašytų vekselio pasirašymo vietą ir savo rekvizitus. Aiškiai suvokė, kad pastarojo iniciatyva buvo pasirašomi vekseliai, kad sekantį kartą šiam būtų lengviau įkalbėti paskolinti pinigų ir vis didesnes sumas. A. P., sudarydamas įvaizdį, kad neva žada pinigus grąžinti, nors žinodamas, kad civiline tvarka jos galimybės iš pastarojo prisiteisti skolas yra niekinės. A., skolindamasis pinigus iš jos, vis sukurdavo kokią istoriją, pastarajam vis kas nutikdavo, ir susidariusių situacijų sprendimams, reikėdavo pinigų. Ji mano, kad visos jo pasakotos situacijos buvo išgalvotos. Paskutinį kartą paskolindama pastarajam 18000 eurų, nesusirašė vekselio, nes šis jai buvo žadėjęs, kad po savaitės grįš ir pinigus atiduos, be to neturėjo galimybės vekselio formos užsienyje atsispausdinti ir skubėjo namo. Ji grįžo į (duomenys neskelbtini) 2021-05-31. Toliau su A. bendravo per socialinius tinklus, jis liepė jai ieškoti buto nuomotis, kuriame jam grįžus jie gyvens. 2021-06-15 A. dingo iš socialinių tinklų, po to, kai ji pradėjo juo abejoti, pasakė, kad kreipsis į advokatus dėl jo negrąžinamų pinigų ir jo apgaulės. Po to, ji sužinojo, kad pastarasis ją klaidindamas ir apgaudinėdamas išviliojo iš jos 29 900 eurų, meluodamas, kad turi automobilius, butą (duomenys neskelbtini), palikimu jam paliktą žemę ir panašiai (1 t., b. l. 85–86, 89–94).

Iš liudytojos S. Č. parodymų matyti, kad jai nuosavybės teise priklauso automobilis „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Su A. P. ji susipažino per socialinį tinklą „Facebook“. Jis minėtame tinkle ją pakvietė draugauti 2019 metų liepos mėnesį. Po kurio laiko A. prisipažino, kad atlieka laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių pataisos namuose. Kadangi jis jai patiko, todėl ji po trijų mėnesių bendravimo nuvyko į pasimatymą įkalinimo vietoje. Jisai labai gražiai bendravo, ji tikėjosi, kad jų santykiai turi ateitį. Išėjęs iš įkalinimo įstaigos A. vis guosdavosi, kad tėvas jį spaudžia ieškotis darbo, o jis jo nerandantis, skundėsi, kad namuose jam blogai, kad su savo vaikų motina jis nebendrauja, nes ji gyvendama (duomenys neskelbtini), neva tai neleidžia jam matytis su vaikais. Jis neigiamai kalbėjo apie savo vaikų motina E. B., sakydavo, jog ji isterikė, kad jam su ja blogai ir jis jau su ja išsiskyręs. Jis visada galima sakyti buvo tokio kaip ir „aukos“ vaidmeny, jai sukeldavo gailestį. Jam išėjus iš įkalinimo įstaigos, po kurio laiko jis pasisiūlė gyventi kartu pas ją, nes ji turi nuosavą butą. Ji sutiko ir jie kartu gyveno maždaug nuo 2021 metų vasaros. A. jai gyrėsi, kad (duomenys neskelbtini) turi savo nuosavą namą, kuriame laikinai gyvenanti buvusi jo vaikų motina. Iš jos A. ženklesnių pinigų nesiskolindavo, nes ji atliekamų pinigų neturėjo. Ji leisdavo jam naudotis savo automobiliu „BMW“. A. automobiliu naudodavosi dažnai, kažkur vis važinėjo, nebūdavo namie savaitėmis. Ji tuo laikotarpiu į darbą ir savo reikalais važinėdavo viešuoju transportu, nes galvojo, kad jam automobilis reikalingas, kaip jis sakydavo, nuvažiuoti pas tėvus, ar šiaip kokiais darbo reikalais. Dabar jau supranta, kad visos jo šnekos buvo apgaulė, nes 2021 metų lapkričio mėnesį grįžusi į namus pastebėjo, kad nėra jo daiktų. Prieš kelias dienas jis iš kažkur buvo įsigijęs 2016 metų automobilį „Audi“ su raudonos spalvos valstybiniais numeriais, todėl jos automobilį paliko. Ji jam bandė skambinti, bet jis neatsiliepė. Po kažkiek dienų atsiliepęs trumpai pareiškė, kad neturintis laiko ir tada ji suprato, kad jų bendravimas baigtas. Dar po kurio laiko norėdama pasipuošti eidama į svečius pasigedo savo namuose turėtų dviejų auksinių grandinėlių ir keturių auksinių žiedų. Suprato, kad juos pavogė A., nes jie buvo bute, kuriame gyveno. Kadangi buvo praėję jau apie penkis mėnesius po A. išėjimo, ji į policiją nesikreipė, nes praėjo daug laiko, nenorėjo rašyti jokio pareiškimo, nes buvo morališkai sugniuždyta. Jai buvo labai sunku, nes ji jau A. buvo įsimylėjusi, netikėjo, kad jis gali taip pasielgti, buvo naivi. Dar po kurio laiko ji įėjo į socialinio tinklo privačią grupę „Neištikimi Lietuvos vyrai“, kur pamatė kažkokios moters įkeltą A. P. nuotrauką, su klausimu ar jį kas pažįsta. Ji atsakė, kad ji pažįsta, tada atsiliepė daugiau merginų, kurios rašė, kad jį pažįsta ir jis joms skolingas dideles sumas pinigų. Tada galutinai įsitikino, kokia ji buvo naivi, suprato, kad jam buvo galimai patogu pas ją gyventi, naudotis jos automobiliu. Apie G. S. jai nieko nežinoma, jis nieko apie merginas, kai kartu gyveno, nesakė. Atkreipė tik dėmesį, kad jis dažnai atlėkdavo kelioms minutėm, apsiprausdavo ir vėl kažkur išlėkdavo, būdavo, kad negrįždavo savaitėm. A. labai iškalbus, matomai geras psichologas, mokantis manipuliuoti moterimis ir būdamas išvaizdus, tvarkingas įjungdavo „aukos“ vaidmenį, neva tai jo vaikų motina E. vis prašo jo pinigų, nors jis leido jai (duomenys neskelbtini) gyventi jam priklausančiame name, kad jo tėvai juo netiki, kad jis pasitaisęs po pataisos namų, kad jis supratęs savo klaidas ir panašiai. Ji juo tikėjo, nesistebi, kad ir kitos merginos juo galėjo tikėti. Po to, kai A. galima sakyti dingo iš jos namų apsivogęs, ji daugiau su juo nebuvo susitikusi, nekontaktavo, ištrynė visus jo kontaktus ir neturi supratimo kur jis šiuo metu gyvena ar yra (1 t., b. l. 120–123).

Iš liudytojos J. R. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad 2019 metų kovo mėnesį ji pradėjo susirašinėti su A. P., su kuriuo ji susipažino per socialinį tinklą „Facebook“. A. parašė, kad jis atlieka laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių pataisos namuose. Rašė, kad ji jam labai patinka, pasiūlė draugauti, kvietė į pasimatymą. A. pasakė, kad atlieka bausmę atvirojoje kolonijoje ir gali laisvai išeiti susitikti su ja. Ji minėtų metų balandžio 12 ar 13 dienomis nuvažiavo prie Pravieniškių pataisos namų, kur jie susitiko. Po to, jie toliau bendravo per socialinius tinklus. A. ją įtikinėjo, kad ji jam be galo patinka, kad jis planuoja ją vesti, nes nori su ja sukurti šeimą, turėti vaikų. Jis rašė labai daug meilių žodžių ir ji juo tikėjo. Ji tikėjo, kad su juo sukurs šeimą ir kurs bendrą ateitį. Palaipsniui bendraujant jis pradėjo guostis, kad jam lygtai sesuo neperveda pinigų, kurių jam labai reikia ir paprašė jos 200 eurų jam pervesti. Ji dabar neprisimena į kokią banko sąskaitą ji pervedė minėtą sumą, bet ne į Pravieniškių pataisos namų sąskaitą, lygtai buvo moters banko sąskaita, daugiau duomenų neprisimena. 2019 m. balandžio mėnesį, jis pradėjo per socialinius tinklus jai skųstis, kad jam būtini pinigai advokatui, kad jį ištrauktų iš Pravieniškių pataisos namų, kur jis yra mušamas. Skundėsi, kad neišgyvens. Kadangi ji jau jautė jam jausmus, ji dėl jo išsigando. Ji santaupų neturėjo, dirbo pardavėja, tai nematė jokios išeities kaip paimti savo vardu greitąjį kreditą. A. jos prašė 4000 eurų, kas galėtų išgelbėti jo neva tai gyvybę. Susirūpinusi dėl jo sveikatos, ji 2019-04-25 paėmė savo vardu greitąjį kreditą 4625 eurų sumoje (tokio dydžio kreditą jai sutiko bendrovė suteikti, atsižvelgdama į jos pajamas). Paėmusi kreditą, ji nuvažiavo prie Pravieniškių pataisos namų ir Pravieniškių miestelyje jam į rankas padavė 4000 eurų. Ji suprato, kad A. tuo metu buvo Pravieniškių pataisos namuose, atvirojoje kolonijoje, kur galėjo laisvai vaikštinėti, bent jis jai taip sakė. Po savaitės laiko, jis vėl per socialinius tinklus pradėjo guostis, kad jam reikia dar 5000 eurų sumokėti prižiūrėtojams, kad jam padėtų, kad jo nemuštų kiti kaliniai, kad jį dažniau išleistų į laisvę. Jis ją paveikdavo, sukeldavo jai gailestį, sakydavo, kad tik ji galinti jį išgelbėti. Tuo pačiu jis ją patikino, kad jis greitu laiku gavęs jos pinigus išeis į laisvę, jie važiuos kartu į užsienį užsidirbti pinigų. Minėjo jai, kad su žmona yra išsituokęs, kad žmona su vaikais gyvena užsienyje, bet taip pat nepamiršdavo ją patikinti, kad ją ves ir jie laimingai gyvens augindami jų vaikus. Ji, dabar supranta, kad apgauta jo pažadų ir tais pažadais tikėdama, surado žmogų (duomenys neskelbtini) (daugiau iš įstaigų kreditą jai suteikti atsisakė), kuris sutiko paskolinti 7000 eurų, su sąlyga, kad ji užstatys kaip garantą savo nekilnojamąjį turtą (duomenys neskelbtini). Tada 2019-05-16 (duomenys neskelbtini) pas notarą surašė su minėta moterimi sutartinę hipoteką ir tokiu būdu pasiskolino iš jos 7000 eurų, užstatydama savo namą. Po to, iš karto, tą pačią dieną vyko vėl prie Pravieniškių pataisos namų ir susitikusi su A. jam į rankas atidavė 5000 eurų grynais. Ji tikėjo, kad gelbėja savo būsimą vyrą, buvo jo visiškai suklaidinta, juo aklai pasitikėjo, buvo jį įsimylėjusi, labai norėjo sukurti šeimą. Taigi ji įklimpo į skolas, jos atlyginimas yra kaip pardavėjos nedidelis, tada ji išvyko dirbti į (duomenys neskelbtini) fabriką, kad kažkaip atidavinėti paskolas, toliau su A. bendravo per socialinius tinklus. A. su ja susisiekdavo kiekvieną dieną, rodydavo begalinį rūpestį, tikino, kad dar atlieka bausmę ir, kad išėjus į laisvę gyvens kartu. Jai būnant (duomenys neskelbtini) po truputį bendravimas atlėgo. A. iš socialinių tinklų tai dingdavo, tai atsirasdavo. Po to, ji 2020 vasario mėn. grįžo iš (duomenys neskelbtini) ir minėtų metų vasarą, tikslaus laiko neprisimena, A. atvažiavo pas ją į namus (duomenys neskelbtini), prašė jos, kad ji savo vardu paimtų jam mobiliojo ryšio telefoną, neva tai gailėjosi, kad ji jo nemyli, bet ji jau jam jokio telefono nepirko. Po to, dar 2020 metų lygtai žiemą, A. vėl pasirodė, atvežė jai 200 eurų, galimai norėjo įsitikinti, ar ji nesikreipė į policiją, nes šis jo vizitas buvo keistas. Ji suprato jau tada, kad jis jai niekada pinigų neatiduos, ji skaito, kad pati yra kalta, todėl į policiją nesikreipė ir nesikreips. Ji atsisako būti pripažinta nukentėjusiąja, bet nori, kad jis būtų nubaustas (1 t., b. l. 126–131).

2022-07-29 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole nurodoma, kad J. R. atpažįsta nuotraukoje Nr. 2 A. P., tai būtent jis, žadėdamas ją vesti bei kurti šeimą ir auginti vaikus, išviliojo iš jos pinigus - 9000 eurų. Ji atpažįsta jį iš veido bruožų (1 t., b. l. 140–144).

III. Teisme įrodytų nusikalstamų veiksmų kvalifikacija.

Pagal BK 182 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę arba didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes arba išvengė didelės vertės turtinės prievolės, arba ją panaikino, arba sukčiavo dalyvaudamas organizuotoje grupėje. Sukčiavimo, kaip nusikaltimo, esmė yra apgaulės panaudojimas, dėl ko svetimas turtas ar turtinė teisė įgyjama, turtinė prievolė panaikinama ar išvengiama neteisėtai. Apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip asmens (turto valdytojo) suklaidinimo ir turto užvaldymo ar teisės į jį įgijimo būdas. Apgaulė – tai turto savininko, teisėto valdytojo ar asmens, kurio žinioje yra turtas, suklaidinimas dėl kaltininko turimos tariamos teisės į turtą arba dėl jo ketinimų, ir tokiu būdu „privertimas“ jį perduoti turtą kaltininko ar trečiųjų asmenų nuosavybei ar laikinam valdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-454/2012, 2K-462-2013, 2K-336/2014). Apgaulė sukčiavime turi būti esminė, t. y. suklaidinimas turi turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui dėl turto perdavimo kitam asmeniui. Apgaulė gali pasireikšti įvairiais veiksmais. Suklaidinimas gali pasireikšti tuo, kad kaltininkas nuslepia arba priešingai – praneša neteisingas aplinkybes ir faktus, pateikia klaidingą informaciją ir tai yra reikšminga nukentėjusiajam (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr.2K-117/2012).

A. P. iš anksto numatęs, jog pinigų negrąžins, piktnaudžiaudamas G. S. pasitikėjimu, skolos grąžinimo užtikrinimui surašydamas skolos raštelius ir vekselius – taip sudarydamas patikimo asmens įspūdį ir įsipareigodamas skolą grąžinti, iš jos per penkis kartus pasiskolino ir negrąžino 29 900 eurų.

Iš kaltinamojo A. P. teisme duotų parodymų matyti, kad jis prisipažįsta, kad piktnaudžiavo G. S. pasitikėjimu ir apgaule įgijo jos turtą.

Nukentėjusioji G. S. parodė, kad A. P. piktnaudžiavo jos pasitikėjimu ir apgaule įgijo jos turtą – 29 900 eurų.

Teismo vertinimu, nurodyti įrodymai sutampa tarpusavyje, atskirose detalėse vieni kitus papildo ir sudaro pagrindą išvadai konstatuoti, kad A. P. G. S. teikė melagingą informaciją apie save ir, iš anksto numatęs, jog pinigų negrąžins, piktnaudžiaudamas G. S. pasitikėjimu, skolos grąžinimo užtikrinimui surašydamas ir savo vardu pasirašydamas skolos raštelį ir paprastuosius vekselius – taip sudarydamas patikimo asmens įspūdį ir įsipareigodamas skolą grąžinti, iš jos per penkis kartus pasiskolino ir negrąžino 29 900 eurų.

BPK 20 straipsnyje nurodyta, kad įrodymų vertinimas priklauso teismo kompetencijai. Baudžiamojo proceso įstatymas reikalauja, kad teisėjai įrodymus vertintų pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu ir vadovaudamiesi įstatymu. Pagal šią normą teisėjai įrodymus vertina ne atskirai vienas nuo kito, o jų visumą, nustatydami, kiek jie tarpusavyje sutampa ir atitinka faktines bylos aplinkybes. Teismas privalo nustatyti nusikalstamos veikos sudėties tiek objektyviuosius, tiek subjektyviuosius požymius, nuodugniai ir tinkamai išanalizuoti surinktus įrodymus, kaip visumą, ir pasisakyti tiek apie kaltinamųjų kaltę įrodančius, tiek ją paneigiančius faktus. Taigi, apkaltinamasis teismo nuosprendis gali būti grindžiamas tik leistinais, BPK nustatytomis priemonėmis bei teisiamojo posėdžio metu ištirtais ir jų tikrumą patikrintais bei patikimais įrodymais, kuriuos išanalizavus ir įvertinus jų tarpusavio ryšį, padaroma išvada dėl įrodymų pakankamumo teismo apkaltinamosioms išvadoms pagrįsti.

Teismas neturi pagrindo G. S. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus vertinti kaip nepatikimus ir nenuoseklius, juo labiau, kad kiti bylos įrodymai A. P. parodymus ne paneigia, o patvirtina.

Taigi, įvertinus ankščiau aptartus teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, teismas pagrįstai mano, jog kaltinamojo A. P. padarytos nusikalstamos veikos objektyvieji ir subjektyvieji požymiai atitinka nusikaltimo, numatyto BK 182 straipsnio 2 dalies sudėtį ir kvalifikuoti teisingai bei įrodyti.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

BK 182 straipsnio 2 dalies sankcijoje yra numatytos baudos, laisvės apribojimo, arešto ir laisvės atėmimo iki šešerių metų bausmės.

BK 54 straipsnio 1 dalies pagrindu teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Pagal šio straipsnio 2 dalies 1-8 punktus skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Šių aplinkybių įvertinimas leidžia teismui parinkti bausmę, kuri atitinka BK 41 straipsnio 2 dalies 1-5 punktuose numatytą bausmės paskirtį: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

A. P. padarė apysunkį nusikaltimą, veikdamas tiesiogine tyčia, kuri susiformavo iš anksto, dėl savanaudiškų paskatų, siekdamas gauti iš to turtinę naudą. Nusikaltimas yra baigtas. Sukčiavimu padaryta turtinė žala. Jo atsakomybę lengvina tai, kad kaltu prisipažino. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

A. P. administracine tvarka baustas, anksčiau teistas, pažymėtina, kad nusikalstamas veikas padarė teistumui neišnykus, dėl to teismas priėjo prie pagrįstos išvados, kad kaltinamasis nėra linkęs keisti savo gyvenimo būdo bei yra linkęs į nusikaltimus. Šiuo metu jis dirba, buvo registruotas Užimtumo tarnyboje, yra išsiskyręs, turi nepilnamečių vaikų, kurie gyvena atskirai. Kaltinamasis Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikoje neregistruotas, Respublikiniame priklausomybės ligų centro Kauno filiale nesilankė.

Teismas priėjo prie išvadas, kad atsižvelgiant į kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, atsižvelgiant, jog kaltinamasis anksčiau teistas, jam už padarytą nusikalstamą veiką skirtina sankcijoje numatyta bausmė – laisvės atėmimas.

BK 75 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą būtina vertinti: nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, jo elgesį šeimoje ir visuomenėje, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo. Šie duomenys turi sudaryti prielaidas prieiti prie išvados, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo. Teismas taip pat turi įvertinti ir tai, kaip bausmės vykdymas paveiktų kaltininko teigiamus socialinius ryšius.

Teismas įvertinęs byloje esančius duomenis, mano, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas manyti, kad bausmės tikslai dar gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo.

Aptartos teismų praktikos kontekste, įvertinus A. P. nusikalstamos veikos pavojingumą, jos pobūdį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, jo elgesį, polinkius, teistumus, nusikalstamų veikų padarymo priežastis, elgesį po nusikalstamų veikų padarymo (vertinant ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų), atsižvelgiant ir į tai, kad po aptariamos nusikalstamos veikos padarymo kaltinamasis jokių kitų nusikalstamų veikų ar administracinių teisės pažeidimų neįvykdė, dirba, daro išvadą, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Motyvuojant šią išvadą pažymėtina, kad A. P. bando susitarti su nukentėjusiąja dėl žalos atlyginimo. Teismas sprendžia, kad kaltinamasis nesislapstė ir nevengė atvykti pas ikiteisminio tyrimo pareigūnus ir teismą, todėl remtis vien tik jo ankstesniais teistumais ir jų pagrindu netaikyti BK 75 straipsnio nuostatų nuteistajam nėra objektyvaus pagrindo. Pažymėtina, kad vienas iš BK 41 straipsnyje numatytų tikslų yra apriboti nuteistajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, siekti, kad ateityje nuteistasis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų.

Atsižvelgiant į nustatytų duomenų visumą, A. P. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidedamas, įpareigojant nuteistąjį per šį laikotarpį neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, pradėti dirbti ir tęsti darbą arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje, per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį atlyginti nukentėjusiajai padarytą turtinę žalą. Bausmės vykdymo atidėjimo terminas skaičiuotinas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (BPK 339 straipsnio 3 dalis).

V. Dėl civilinio ieškinio

BPK 115 straipsnio 1 dalies pagrindu priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Tenkindamas civilinį ieškinį, teismas gali nesilaikyti ieškinio ribų, jeigu ieškinio dydis neturi įtakos nusikalstamos veikos kvalifikavimui ir bausmės dydžiui.

Nukentėjusioji G. S. pareiškė 29 900 eurų civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti, kurį prašo priteisti iš kaltinamojo A. P. (3 t., b. l. 190–197).

Kaltinamasis A. P. su ieškiniu sutinka.

Pagal BPK 109 straipsnį asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

Kadangi nukentėjusiosios G. S. atžvilgiu buvo padarytas tyčinis nusikaltimas, dėl kurio ji patyrė žalą, įrodyta, kad nusikaltimą padarė būtent kaltinamasis, jo atlikti veiksmai yra priežastinis ryšys su civilinei ieškovei padaryta žala, todėl G. S. turi teisę reikalauti atlyginti jai nusikaltimu padarytą turtinę žalą. Įvertinęs pateiktus dokumentus, teismas konstatuoja, kad ieškinys tenkintinas, nes nustatyta, kad kaltinamasis A. P. apgaule, savo naudai, įgijo nukentėjusios turtą, todėl teismas nukentėjusios G. S. civilinį ieškinį pripažįsta įrodytu.

VI. Kiti klausimai

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam A. P. buvo paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Ši kardomoji priemonė panaikintina įsiteisėjus nuosprendžiui.

Teismas, vadovaudamasis BPK 297–299 straipsniais, 301-302 straipsniais, 303 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 304-305, 307 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje, ir nuteisti jį laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti A. P. sumažintą bausmę – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, paskiriant A. P. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu šias pareigas:

- be institucijos prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų,

- per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį atlyginti nukentėjusiajai padarytą turtinę žalą.

Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

A. P. paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti įsiteisėjus nuosprendžiui.

Civilinį ieškinį tenkinti ir G. S. iš kaltinamojo A. P. priteisti 29 900 (dvidešimt devynis tūkstančius devynis šimtus) eurų turtinei žalai atlyginti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos (suimtam nuteistajam šis terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio nuorašo jam įteikimo dienos), apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus ir nurodant dėl apeliacinės bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.