Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Reginos Gaudutienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios M. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 7 d. nuosprendžio, kuriuo M. S. nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą laisvės atėmimu keturiolikai metų, pagal BK 180 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu ketveriems metams, pagal BK 214 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu trejiems metams šešiems mėnesiams, pagal BK 182 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1, 2 punktais, bausmės subendrintos atėmimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas keturiolikai metų, bausmę atliekant pataisos namuose.

M. S. dėl kaltinimo pagal BK 302 straipsnio 1 dalį išteisinta, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. S. nuteista už tai, kad ji, veikdama bendrininkų grupe, padarė plėšimą, dėl savanaudiškų paskatų plėšimo metu nužudė kitą žmogų, pagrobė, laikė ir panaudojo svetimą mokėjimo instrumentą finansinei operacijai inicijuoti ir apgaule savo ir kito asmens naudai įgijo svetimą turtą, o būtent: M. S. 2006-01-26, apie 18 val., veikdama bendrininkų grupe kartu su asmeniu, dėl kurio baudžiamoji byla išskirta (toliau vadinamu bendrininku), turėdami tikslą pagrobti svetimą - V. S. turtą, atsiviliojo nukentėjusįjį V. S. į butą, esantį (duomenys neskelbiami). Šio buto kambaryje ji koja sudavė V. S. smūgį į petį, pastarajam parkritus, jam sudavė smūgį ir jos bendrininkas. Apžiūrėję nukentėjusiojo daiktus iš nukentėjusiojo palto kišenės pagrobė pastarajam priklausantį mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 3310“ - 299 Lt vertės, mobiliojo ryšio telefoną „Motorolla E395“ - 649 Lt vertės, piniginę, kurioje buvo: „Hansabankas“ mokėjimo kortelė, išduota V. S. vardu, „Tele2“ Sim kortelė, „Labas“ Sim kortelė, „Ežio“ Sim kortelė, darbovietės pažymėjimas, išduotas V. S. vardu, negaliojantis vairuotojo pažymėjimas (duomenys neskelbiami), išduotas 2005-11-18 (duomenys neskelbiami). Nukentėjusįjį apvynioję virve ir surakinę antrankiais, rastais jo atsineštoje kuprinėje, nutempė ir įkėlė į vonią. Nusikaltimo bendrininkui pasilikus saugoti V. S. , M. S. 2006-01-26 19 val. 01 min. ir 19 val. 20 min. bankomate, esančiame (duomenys neskelbiami), du kartus neteisėtai panaudojo pagrobtą V. S. vardu išduotą AB bankas „HANSABANKAS“ mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbiami) finansinei operacijai inicijuoti, nuėmė nuo nukentėjusiajam V. S. priklausančios sąskaitos 800 Lt ir tuo apgaule (sukčiaujant) savo ir bendrininko naudai įgijo svetimą turtą. Sugrįžusi į butą kartu su bendrininku gėrė nupirktą už įgytus pinigus alų, V. S. buvo sugirdytas butelis degtinės ir M. S. su bendrininku, užvynioję ant V. S. kaklo virvę, siekdami nužudyti, jį smaugė, jo galvą skandino, prileidę vandens, vonioje. V. S. dėl smaugimo nuo kaklo organų suspaudimo įvykusios asfiksijos mirė, M. S. ir jos bendrininkas plėšimo metu jį dėl savanaudiškų paskatų nužudė. Nužudę V. S. M. S. su bendrininku pasisavino likusius nukentėjusiajam V. S. priklausančius daiktus: paltą 300 Lt vertės, odinę kaukę (vibratorių) – 250 Lt vertės bei ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos vertės daiktus: kuprinę, 2 vnt. antrankių, virves, 2 vnt. odinių kaukių, du vibratorius, džinsines kelnes, megztinį, žieminius batus. V. S. lavoną rytojaus dieną, įdėję į krepšį, nuvežė į (duomenys neskelbiami) Nr.16 namo kiemą. Lavonas buvo surastas 2006-03-28.

Nuteistoji apeliaciniame skunde pripažįsta dalyvavusi jai inkriminuotų nusikaltimų padaryme, už kuriuos yra nuteista apygardos teismo nuosprendžiu pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą, 214 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, dėl jų padarymo nuoširdžiai gailisi, tačiau tvirtina, kad ji nusikaltimus padarė prieš savo valią ir ne viena, o kartu su V. I. , be to, nukentėjusiojo V. S. nežudė (tokio ūgio - 1, 57 m - moteris, kaip ji, negalėtų nužudyti 1, 80 m vyro), taip žiauriai pasielgė V. I. . Šis buvo tas asmuo, kuris nužudė V. S. ir žinodamas, jog ji turi potraukį alkoholiui, ją nugirdė ir išprovokavo dalyvauti nusikaltimų padaryme, dėl ko ji tapo nusikaltimų bendrininke. Apeliantė skunde prašo deportuoti V. I. iš Baltarusijos Respublikos, kur jis atlieka bausmę, ir atlikti jos ir V. I. akistatą, perskaityti pastarojo parodymus, taip pat atlikti naują ekspertizę. Apeliantės teigimu, neatlikus visų šių veiksmų, bylos tyrimas būtų nesąžiningas ir vienašališkas.

Apeliantė skunde atkreipia dėmesį ir į tai, kad ji vienuolika metų augo be tėvų, internatuose, nusikaltimus pradėjo daryti, nes jos šeima labai skurdžiai gyveno, jai būnant įkalinimo įstaigoje iš jos buvo atimti vaikai ir be jos sutikimo įvaikinti, mirė motina, dėl ko ji labai išgyveno. Apeliantės teigimu, ją visi šie įvykiai labai paveikė, tačiau ji padarė išvadas, nusprendė gyventi dorai, daugiau nenusikalti.

Teismo posėdyje apeliacine tvarka nuteistoji ir jos gynėjas prašė tenkinti nuteistosios apeliacinį skundą, prokurorė prašė nuteistosios skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistosios M. S. apeliacinis skundas atmestinas.

Nuteistoji M. S. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme prisipažino dalyvavusi V. S. apiplėšime ir nužudyme dėl savanaudiškų paskatų, kaip ir pagrobusi, laikiusi ir panaudojusi svetimą mokėjimo instrumentą finansinei operacijai inicijuoti bei apgaule savo ir kito asmens naudai įgijusi svetimą turtą. Iš nuteistosios apeliacinio skundo turinio galima suprasti, kad ji to neneigia ir dabar, tik mano, kad teismui neteisingai išsiaiškinus dėl jos vaidmens V. S. nužudyme, neatižvelgus į tai, jog ji V. S. mirties nenorėjo, šio nusikaltimo padaryme dalyvavo įtakota kito asmens – nusikaltimų padarymo bendrininko, be to, į jos sunkias gyvenimo sąlygas, jai buvo paskirta per griežta bausmė.

Kolegijos nuomone, M. S. paskirta bausmė atitinka BK 54 straipsnyje nustatytus bausmės skyrimo pagrindus. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas M. S. bausmę, atsižvelgė tiek į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumo laipsnį, tiek į kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje išvardintas aplinkybes - į nuteistosios asmenybę, į jos, kaip bendrininkės dalyvavimo darant nusikalstamas veikas, vaidmenį, pobūdį, atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes ir įvertino visas aplinkybes, nuo kurių priklauso bausmės dydis. Teismo nuosprendžiu motyvuotai parinkta M. S. tinkama bausmės rūšis bei dydis. M. S. nuteista už labai sunkaus tyčinio nusikaltimo, sukėlusio negrįžtamus padarinius ir ypač didelę žalą visuomenei – žmogaus gyvybės atėmimą, padarymą. Nustatyta, kad M. S. , veikdama bendrininkų grupe, kartu su asmeniu, dėl kurio baudžiamoji byla išskirta, tyčia dėl savanaudiškų paskatų nužudė kitą žmogų - V. S. . Be šio nusikaltimo M. S. teismo nuosprendžiu nuteista taip pat už plėšimo padarymą, mokėjimo instrumento pagrobimą, laikymą ir panaudojimą bei svetimo turto savo ir kito asmens naudai apgaule įgijimą. M. S. anksčiau jau buvo ne kartą teista, iki nusikaltimų padarymo, už kuriuos yra nuteista šiuo nuosprendžiu, niekur nedirbo, nors yra darbingo amžiaus. Visa tai rodo M. S. padidintą pavojingumą visuomenei, nenorą atsisakyti nusikalstamos veikos - ji dėl anksčiau padarytų nusikaltimų jokių išvadų nepadarė, anksčiau paskirtos bausmės jos nesulaikė nuo naujų nusikaltimų darymo, nepaveikė jos, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Nuteistosios M. S. antivisuomeninius polinkius liudija taip pat ne tik jos paties pasirinktas gyvenimo būdas – nedirbo, darė nusikaltimus, bet ir nusikalstamų veikų, už kurių padarymą ji nuteista, pobūdis, jos elgesys po nusikaltimų padarymo. Nusikalstamos veikos buvo iš anksto suplanuotos, neatsitiktinės (ji su bendrininku, turėdami tikslą užvaldyti svetimą turtą, nukentėjusįjį atsiviliojo į nusikaltimo padarymo vietą, tuoj pat pavartojo prieš jį fizinį smurtą, pagrobė dalį jo daiktų, banko kortelę), ji po V. S. nužudymo elgėsi ramiai, abejingai ir net ciniškai (ji su bendrininku pagrobė nužudytojo likusius daiktus, o nužudytojo lavoną įdėję į krepšį nuvežė į (duomenys neskelbiami) Nr. 16 namo kiemą ir paliko). Byloje nustatytos dvi M. S. atsakomybę sunkinančios aplinkybės – nusikaltimus padarė bendrininkų grupe, būdamas apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimų padarymui, bei viena jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padariusi nusikalstamas veikas, nuoširdžiai gailisi.

Neatitinka objektyvios tiesos ir nuteistosios M. S. teiginys, kad ji planavo panaudojus prieš nukentėjusįjį fizinį smurtą tik jį apiplėšti, tikslo jo nužudyti neturėjo. Tai paneigia pati nusikaltimų padarymo eiga ir nuteistosios M. S. bei jos bendrininko suderinti veiksmai: M. S. su bendrininku, turėdami tikslą pagrobti V. S. turtą, jį įsiviliojo į butą, esantį (duomenys neskelbiami). Nukentėjusiajam atėjus į butą, M. S. nuėjo į vonią taip apsimesdama, kad išėjo iš buto ir V. S. su jos bendrininku paliko vienus, tačiau bendrininkui davus ženklą, ji išbėgo iš vonios ir spyrė koja V. S. į petį, nuo kurio šis nukrito ant grindų. V. S. bandant atsikelti, pastarajam smūgį sudavė ir M. S. bendrininkas, liepė gulėti, surišo virve ir apieškojo nukentėjusiojo kišenes. M. S. su bendrininku nutempė V. S. į vonią, bandė išgauti iš pastarojo banko kortelės kodą. Nukentėjusiajam pasakius kodą, M. S. nuėjo iki bankomato ir bandė nuimti pinigus. Jai to nepavykus padaryti, grįžo atgal į butą, M. S. bendrininkas mušė nukentėjusįjį, reikalavo pasakyti tikslų kodą. V. S. užrašius kodą ant lapelio, M. S. vėl nuėjo iki bankomato ir nuėmė nukentėjusiojo sąskaitoje buvusius 800 litų, už tuos pinigus nupirko degtinės, alaus. Ji, grįžusi į butą, kartu su bendrininku gėrė už V. S. pinigus įsigytą alų, bendrininkas sugirdė butelį degtinės ir V. S. . Bendrininkui pasakius, kad jie V. S. turi užmušti (negali pastarojo palikti gyvo), M. S. su bendrininku, užvynioję virvę nukentėjusiajam ant kaklo, pradėjo šį smaugti: pirmas M. S. bendrininkas, po šio, M. S. – ji, pamačiusi, kad nukentėjusiojo pirštai dar virpa, paėmė už virvės galų ir tempdama juos į priešingas puses nukentėjusįjį smaugė apie dvi minutes. Po šių veiksmų, jie prileido į vonią vandens ir laikė nukentėjusiojo galvą įkišę į vandenį, kol šis neberodė gyvybės ženklų (su veidrodėliu įsitikino, jog šis nebegyvas). Kitą dieną, po V. S. nužudymo, M. S. kartu su bendrininku važiavo į turgų, pirko krepšį, į šį įdėjo V. S. lavoną ir paslėpė, pagrobė likusius nukentėjusiojo daiktus, pasidalino pinigus. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs M. S. veiksmus įsiviliojant nukentėjusįjį į butą, vartojant prieš šį fizinį smurtą, smaugiant, laikant galvą vandenyje, pagrobiant nukentėjusiojo turtą, slepiant nukentėjusiojo lavoną, po nužudymo dalijantis pinigais, likusiais nukentėjusiojo daiktais pagrįstai pripažino, kad M. S. norėjo ne tik pagrobti V. S. turtą, bet šį ir nužudyti, ir suprato, kad savo veiksmais prisideda prie pasekmių kilimo – V. S. mirties, tai yra, M. S. kartu su bendrininku V. S. nužudė bendrais veiksmais turėdami vieningą tiesioginę tyčią jį nužudyti dėl savanaudiškų paskatų, veikdami kaip nusikaltimų bendravykdytojai. Šis nuteistosios M. S. indėlis į bendrą nusikalstamą veiką negali būti pripažintas antraeiliu. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs M. S. ir jos bendrininko betarpiškai padarytus veiksmus realizuojant nusikalstamas veikas, padarė teisingas išvadas dėl M. S. vaidmens ir, laikantis BK 58 straipsnio reikalavimų, į tai atsižvelgė skiriant M. S. , kaip nusikaltimų bendravykdytojai, bausmę. Pirmosios instancijos teismo išvadų dėl M. S. vaidmens nusikaltimo padaryme nekeičia tai, kieno veiksmai (smaugimas virve) – ar M. S. , ar jos bendrininko buvo nukentėjusiojo mirties priežastimi, nes kai keli asmenys veikia kartu, turėdami tyčią nužudyti ir patys tiesiogiai dalyvauja atimant gyvybę, tai jie visi yra nužudymo bendravykdytojai. Nėra būtina, kad kiekvienas iš tokių vykdytojų padarytų mirtinus sužalojimus, pakanka, kad tai padarytų bent vienas iš jų. Kitų vykdytojų dalyvavimas gali pasireikšti tiek sutrikdant sveikatą, tiek atimant nukentėjusiajam galimybę priešintis (surišant jį, laikant už rankų ir pan.).

Nepagrįstas ir M. S. apeliacinio skundo teiginys, kad ji nusikaltimus padarė įtakota bendrininko. M. S. bendrininkas jokių veiksmų, kurie būtų, kaip nors paveikę M. S. apiplėšti, nužudyti V. S. , neatliko, jos neskatino, neįkalbinėjo, ją prieš jos valią alkoholiu neapsvaigino, tokių duomenų byloje nėra. Priešingai, byloje nustatyta, kad M. S. pati tiesiogiai savo noru ir aktyviai dalyvavo darant nusikalstamus.

Nėra teisinio pagrindo nuteistajai M. S. taikyti ir BK 62 straipsnio 1 dalį bei skirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę. Teismas gali nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui taikyti BK 62 straipsnio 1 dalį tiktai nustatęs, kad byloje yra visos būtinos šioje įstatymo normoje numatytos sąlygos: jeigu asmuo, padaręs nusikalstamą veiką, pats savo noru atvyko ar pranešė apie šią veiką, prisipažino ją padaręs ir nuoširdžiai gailisi, ir (ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui išaiškinti nusikalstamą veiką, ir visiškai ar iš dalies atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą. Visos šios aplinkybės sudaro vieną pagrindą, todėl teismas, skirdamas bausmę, turi atsižvelgti ne į kurią nors vieną iš jų, bet į šių aplinkybių visumą. Jeigu bent vienos iš jų nėra, tai BK 62 straipsnio 1 dalis negali būti taikoma. Nuteistoji nurodo, kad teisinis pagrindas skirti jai švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę yra, nes ji prisipažino padariusi nusikaltimus ir nuoširdžiai gailisi. Tačiau kolegija negali sutikti su šiuo apeliantės argumentu, jis yra nepagrįstas. Norint taikyti BK 62 straipsnio 1 dalį, be šių apeliantės paminėtų aplinkybių, būtina nustatyti ir tai, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo, pats savo noru atvyko ar pranešė apie šią veiką. Iš bylos medžiagos matyti, kad minėta sąlyga nėra įvykdyta. M. S. pati savu noru neatvyko ir nepranešė policijos pareigūnams apie nusikalstamas veikas, apie tai prisipažino tik tuomet, kai buvo sulaikyta ir apklausta policijos pareigūnų, o padaryti nusikaltimai buvo išaiškinti teisėsaugos institucijų pareigūnų pastangomis. Todėl, nesant visų BK 62 straipsnio 1 dalyje numatytų sąlygų, remiantis šiuo straipsniu, M. S. skirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta bausmę, nėra pagrindo.

Taip pat M. S. negali būti taikoma ir BK 62 straipsnio 2 dalis. Nagrinėjamoje byloje teismas nustatė, jog yra viena M. S. atsakomybę lengvinanti aplinkybė - jos prisipažinimas ir nuoširdų gailėjimasis padarius nusikaltimus. Ši aplinkybės yra nurodyta tarp kitų BK 62 straipsnio 2 dalies numatytų aplinkybių, kurias teismas privalo nustatyti, norėdamas taikyti minėtą BK straipsnį, tačiau jos dar nepakanka. Norint taikyti BK 62 straipsnio 2 dalį privalo būti nustatytos visos minėto straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos: iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta, ne mažiau kaip dvi atsakomybę lengvinančios aplinkybės, o taip pat dar bent viena iš 1-6 punktuose nurodytų alternatyvių sąlygų.

Kitos M. S. apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės – sunkios gyvenimo sąlygos, nepriteklius ir kt. – nėra pagrindas švelninti M. S. paskirtą bausmę.

M. S. taip pat buvo užtikrinta ir galimybė įstatymo numatytomis priemonėmis ir būdais gintis nuo kaltinimų, tame tarpe ir pateikti prašymus dėl įrodymų tyrimo. Teismas, vertindamas bei svarstydamas prašymus, vadovavosi kriterijumi, ar pateiktas prašymas turi reikšmės išsamiam ir nešališkam bylos aplinkybių ištyrimui. Daugelis nuteistosios ir jos gynėjo prašymų buvo patenkinti, o motyvuotai atmesti tie, kuriais buvo reikalaujama išaiškinti jau nustatytas aplinkybes ar ištirti faktus, neturinčius esminės reikšmės bylai. Todėl apeliacinio skundo teiginiai, kad teismas nemotyvuotai atmetė prašymus, yra nepagrįsti ir neatininka objektyvios tiesos.

Nuteistoji apeliaciniame skunde teisingai nurodo, kad nebuvo apklaustas jos bendrininkas, neatlikta jų akistata. Kaip matyti iš bylos medžiagos, M. S. bendrininkas į Lietuvą pateko neteisėtai ir dėl šios priežasties, dar iki išsiaiškinant, jog jis bendrininkavo kartu su M. S. darant nusikalstamas veikas, buvo deportuotas į Baltarusiją. Byla dėl jo 2006 m. gruodžio 19 d. iškirta ir artimiausiu metu bus perduota Baltarusijos teisėsaugos institucijoms. Tačiau, kolegijos nuomone, tai nepablogino nuteistosios M. S. padėties ir neturėjo įtakos nuosprendžio teisėtumui ir pagrįstumui, kadangi kitų byloje išnagrinėtų įrodymų visetas visiškai ir neabejotinai įrodo M. S. kaltę dėl jai inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo.

M. S. taip pat nepagrįstai mano, kad pirmosios instancijos teismas neišsamiai išnagrinėjo bylos aplinkybes, nes nepaskyrė naujos ekspertizės, siekiant išsiaiškinti kieno veiksmai – jos, ar bendrininko buvo V. S. mirties priežastimi. Apeliantė tvirtina, kad ekspertai galėjo nustatyti, kurio iš jų atvaizdas yra užfiksuotas V. S. akyse prieš pastarojo mirtį.

Būtina įrodymų vertinimo sąlyga yra vidinis įsitikinimas, pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Kolegija neturi pagrindo abejoti, kad pirmosios instancijos teismo, vertinusio įrodymus, vidinis įsitikinimas nebuvo pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Ekspertizės skyrimas nėra privalomas proceso veiksmas kiekvienoje baudžiamojoje byloje. Ekspertizė skiriama, kai ją atlikus gali būti nustatytos reikšmingos bylai aplinkybės. Nagrinėjamoje byloje nėra būtinybės skirti apeliaciniame skunde minimos ekspertizės, nes ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta ekspertizė, ekspertas atsakė į visus bylos proceso metu iškilusius klausimus. Kolegijai nėra jokio pagrindo manyti, kad, atlikus dar daugiau ekspertizių, būtų gauta bylai reikšmingos kitokios informacijos. Be to, kaip jau minėta anksčiau, pirmosios instancijos teismo išvadų dėl M. S. vaidmens nusikaltimo padaryme nekeičia tai, kieno veiksmai (smaugimas virve) – ar M. S. , ar jos bendrininko buvo nukentėjusiojo mirties priežastimi, nes kai keli asmenys veikia kartu, turėdami tyčią nužudyti ir patys tiesiogiai dalyvauja atimant gyvybę, tai jie visi yra nužudymo bendravykdytojai.

Esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nenustatyta, atsižvelgiant į nuteistosios apeliacinio skundo ribas pirmosios instancijos teismo nuosprendis pagrįstas ir teisėtas. Patenkinti nuteistosios apeliacinį skundą pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistosios M. S. apeliacinį skundą atmesti.