Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2013-05-27 · Administracinė byla Nr. I-2492-168/2013

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2013-05-27
Bylos Nr.
I-2492-168/2013
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Ernestas Spruogis, Mefodija Povilaitienė, Nijolė Sušinskienė
Pareiškėjas
UAB Marijampolės atliekų tvarkymo centro
Atsakovas
Aplinkos projektų valdymo agentūros, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūros
Advokatai
Tomas Venckus
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS(S)SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. gegužės 27 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mefodijos Povilaitienės, Ernesto Spruogio ir Nijolės Sušinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), dalyvaujant pareiškėjos UAB Marijampolės atliekų tvarkymo centro atstovams Tautvydui Zaveckui ir advokatui Tomui Venckui, atsakovės Aplinkos projektų valdymo agentūros atstovei Rasai Štikonaitei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo atsakovės Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūros skundą (skundą padavusi institucija) administracinėje byloje pagal pareiškėjos UAB Marijampolės atliekų tvarkymo centro skundą atsakovei Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūrai dėl sprendimo panaikinimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–9), prašydama panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos (toliau – Komisija) 2013-01-28 sprendimą Nr. 3R-29 (AG-15/02-2013), kuriuo buvo panaikintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūros (toliau – APVA) direktoriaus 2012-12-10 įsakymas Nr. T1-248 „Dėl PVM lėšų dalies, apmokėtos bendrojo finansavimo lėšomis, vykdant projektą Nr. 2002/LT/16/P/PE/011 „Marijampolės regiono atliekų tvarkymo sistemos sukūrimas“ grąžinimo“ (toliau – Įsakymas) ir pareiškėjo UAB Marijampolės apskrities atliekų tvarkymo centro (toliau – ir pareiškėjas arba MAATC) skundą atmesti, o palikti galioti Įsakymą bei priteisti iš MAATC APVA naudai bylinėjimosi išlaidas.

APVA skunde paaiškino, kad MAATC įgyvendino projektą Nr. 2002/LT/16/P/PE/011 „Marijampolės apskrities atliekų tvarkymo sistemos sukūrimas“ (toliau – Projektas), finansuojamą Europos Sąjungos sanglaudos fondo (72 procentai) ir Lietuvos Respublikos biudžeto (28 procentai) lėšomis. APVA, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės (toliau – VK) vykdyto Projekto valstybinio audito ataskaita, atnaujino įtariamo pažeidimo tyrimą ir APVA direktorius Įsakyme nustatė, jog MAATC netinkamai panaudojo dalį Europos Sąjungos (toliau – ES) paramos bei bendrojo finansavimo lėšų, nes, apskaitoje registruodamas projekto vykdymo metu įsigytą įrangą, į šio ilgalaikio materialiojo turto įsigijimo savikainą įtraukė įrangos techninio aptarnavimo ir priežiūros išlaidas, taip pažeisdamas 2003-01-06 Europos Sąjungos Komijos reglamento Nr. 16/2003 (toliau – Reglamentas) 23 straipsnio 1 dalį. Įsakyme buvo 48 000 Lt išlaidos, susijusios su filtrato įrangos aptarnavimu ir priežiūra, bei pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) išlaidų dalis (18 proc.), kurią sudaro 8 640 Lt, pripažintinos netinkamomis finansuoti lėšomis. Komisija sprendimu pareiškėjo skundą tenkino ir Įsakymą panaikino.

Žemesnės instancijos teismas

APVA nesutinka su Komisijos sprendimu ir prašo jį panaikinti. APVA teigia, kad Komisija neteisingai aiškina defektinių ir eksploatacinių įsipareigojimų sąvokas bei 2007-09-04 tarp UAB „Baltijos technika“ (toliau – ir Tiekėjas), APVA (kaip perkančioji organizacija) ir MAATC (toliau – ir Užsakovas) sudarytos pirkimo sutarties Nr. A/2007/M/31 „Marijampolės apskrities atliekų tvarkymo sistemos sukūrimas: filtrato ir nuotekų valymo įrenginio (atvirkštinė osmozė) tiekimas ir įrengimas“ (toliau – Sutartis) dėl filtrato ir nuotekų valymo įrenginio projektavimo, gaminimo, tiekimo, montavimo, prijungimo, paleidimo-derinimo, bandymo, eksploatacijos, priežiūros ir aptarnavimo garantinio laikotarpio metu sąlygas. Atsakovė nesutinka su Komisijos sprendimo išvadomis ir teiginiais, kadangi aptarnavimo garantiniu laikotarpiu po pardavimo paslaugos faktiškai apėmė ne garantinius įsipareigojimus, susijusius su defektų šalinimu, kaip teigė pareiškėjas ir Komisija, o techninę priežiūrą ir aptarnavimą, kurios nėra būtinos objektui įsigyti. Paaiškino, kad garantiniai įsipareigojimai sudarė atskirus įsipareigojimus ir Sutarties 1 priedo Techninės specifikacijos (toliau – Techninės specifikacijos) 10 dalyje nurodytos paslaugos neturi nieko bendra su garantiniais įsipareigojimais, defektų šalinimu. Tiekėjas be garantinių įsipareigojimų pagal Techninės specifikacijos 4.8 punktą privalėjo reguliariai atlikti įrenginių aptarnavimą neatlygintinai, todėl šios paslaugos teikiamos atsižvelgiant ne į defektų egzistavimą, o į nustatytą periodiškumą, ir šios išlaidos negali būti laikomos garantinių įsipareigojimų, susijusių su defektų šalinimu, išlaidomis.

APVA nesutiko su pareiškėjo ir Komisijos argumentais, kad techninio aptarnavimo ir priežiūros paslaugos buvo būtinos, jog būtų atlikti derinimo darbai ir paleisti įrenginiai tinkamai veiktų. Techninės specifikacijos 7.1, 7.2, ir 7.3 punktuose numatyti darbai, kuriuos įsipareigojo atlikti Tiekėjas, rodo, kad buvo nustatyti įsipareigojimai, susiję su tinkamo įrenginių veikimo užtikrinimu ir atitinkamu testavimu. Techninės specifikacijos 10 punkte nustatytos paslaugos iš esmės nėra defektų šalinimo išlaidos, nes jos buvo įtrauktos į atskirą tiekėjo pasiūlymo ir įsipareigojimų dalį. Be to, Tiekėjas einamojo aptarnavimo ir priežiūros grafike nurodė, kad Užsakovo (pareiškėjo) operatorius gali nesunkiai atlikti techninio aptarnavimo ir priežiūros paslaugas, todėl Komisijos teiginiai, kad šias paslaugas buvo būtina įsigyti, yra neteisingi ir neatitinka įsigytų paslaugų pobūdžio. Nesutiko su Komisijos išvada, kad techninio aptarnavimo ir priežiūros paslaugos buvo būtinos, siekiant įsigyti tinkamus ir veikiančius įrenginius.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, kad defektų šalinimo bei techninės priežiūros paslaugų atskyrimas yra reglamentuotas 1999-05-25 Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos Nr. 1999/44/EB „Dėl vartojimo prekių pardavimo ir susijusių garantijų tam tikrų aspektų“ (toliau – Direktyva) 6 straipsnio 1 dalyje, Sutartyje buvo atskirtos dvejopo pobūdžio paslaugos, teikiamos pagal sutartį po įrenginių perdavimo: defektų šalinimas garantinių įsipareigojimų galiojimo laikotarpiu bei įrenginių aptarnavimas, kuriam nėra būtinas defektų atsiradimo faktas ir būdingas periodiškumas. Garantiniai įsipareigojimai, susiję su defektų šalinimu, yra nemokamai teikiamos paslaugos pagal sutartį. Reguliari įrenginio priežiūra turi būti laikoma eksploatacijos veikla, kuri turi būti vertinama atskirai nuo turto įgijimo išlaidų. Komisija nurodė, jog ginčo paslaugos yra priskirtinos defektinių įsipareigojimų nustatymo išlaidoms, tačiau tokia teisinė kategorija neegzistuoja, o Tiekėjo defektiniai įsipareigojimai yra nustatyti Sutartyje ir pirkimo dokumentuose, todėl neturi būti dar papildomai nustatomi.

Komisija sprendime padarė neteisingą išvadą, kad įrenginio priežiūrai ir aptarnavimui garantinio laikotarpio metu skirtos išlaidos turi būti vertinamos kaip garantinio laikotarpio metu pagal techninės specifikacijos reikalavimus patiriamos išlaidos, kurios yra tiesiogiai susijusios su turto įsigijimu ir tinkamos finansuoti.

Nesutinka su pareiškėjo ir Komisijos nuomone, kad ginčo išlaidos turi būti laikomos kapitalo sąnaudomis, jas grindžiant 12 – ojo verslo apskaitos standarto „Ilgalaikis materialusis turtas“, patvirtinto VŠĮ Lietuvos Respublikos apskaitos instituto standartų tarybos 2003-12-18 nutarimu Nr. 1 (toliau – Standartas), 12 punktu.

Pareiškėjo patirtos išlaidos dėl įrenginio aptarnavimo (taigi eksploatavimo) išlaidų yra priskirtinos veiklos sąnaudoms, kurios nėra ir negali būti laikomos kapitalo sąnaudomis. Komisija sprendime pripažįsta, kad pareiškėjo patirtos išlaidos buvo nesusijusios su realiai egzistuojančių defektų šalinimu, o buvo „skirtos siekiant išvengti galimų įrangos defektų“. Todėl, remiantis Direktyvoje ir VK pateiktu išlaidų bei paslaugų skirstymu, pareiškėjo patirtos išlaidos objektyviai negali būti vertinamos kaip atsiradusios dėl defektų šalinimo ir dėl to netinkamos finansuoti. Pareiškėjo patirtos išlaidos galėtų būti priskiriamos prie finansuojamųjų tik tokiu atveju, jei būtų įtrauktos į kapitalo sąnaudas. Tokiam įtraukimui yra būtina, jog išlaidos būtų susidariusios įgyjant ar sukuriant turtą. O pareiškėjo patirtos 48 000 Lt išlaidos susidarė, atliekant periodinę techninę įrenginio priežiūrą, kuri nelaikytina defektų šalinimu.

APVA teigia, kad Įsakymas yra teisėtas ir pagrįstas, jame aiškiai nurodytas teisinis pagrindas, pareiškėjui kartu su Įsakymu buvo pateikta ir 2012-12-10 išvada. Komisija sprendime nevertino kitų Įsakymo neteisėtumo pagrindų, o sprendimą grindė tik aplinkybėmis, susijusiomis su techninės priežiūros ir aptarnavimo paslaugų bei joms skirtų išlaidų tinkamu finansavimu.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje APVA atstovė (skundą padavusi institucija) palaikė skunde išdėstytas ir prašė jį tenkinti.

Pareiškėjas MAATC atsiliepime į APVA (atsakovės) skundą jį prašė atmesti kaip nepagrįstą bei priteisti visas bylinėjimosi išlaidas (b. l. 111–123).

Pareiškėjas paaiškino, kad, vykdant mokėjimus pagal Sutartį, nebuvo pažeisti jokie teisės aktų ar Sutarties reikalavimai. Pati APVA buvo atsakinga už Sutarties rengimo ir pasirašymo procedūras.

Komisija sprendime pagrįstai įrenginio garantinės priežiūros nelaiko jo eksploatavimo paslaugomis. MAATC vertinimu, nepagrįstais laikytini APVA teiginiai, kad Tiekėjo atlikti garantinio aptarnavimo darbai, numatyti Sutarties 10 skyriuje ir Techninės specifikacijos 10 skyriuje, laikytini turto (įrangos) eksploatavimo paslaugomis. Komisija sprendime pagrįstai konstatavo, kad įrenginio aptarnavimui garantinio laikotarpio metu skirtos išlaidos turėtų būti vertinamos kaip defektinių įsipareigojimų nustatymo išlaidos, o ne įrenginio eksploatavimo išlaidos. Pirkimo dokumentuose nurodytas reikalavimas užtikrinti įrangos garantinį remontą ir techninį aptarnavimą, tačiau ne eksploatavimą, yra svarbus, siekiant užtikrinti, kad nupirkta įranga būtų pasiektas viešojo pirkimo tikslas.

Filtrato įrenginys yra sudėtingas ir specifinis įrengimas, kurio veiklos parametrai gali svyruoti, kisti ir neatitikti minimalių taršos reikalavimų, o Užsakovui, neturinčiam specifinių žinių, susijusių su įrenginiu, būtų sudėtinga pačiam tinkamai sureguliuoti įrenginį taip, kad jo parametrai atitiktų Techninėje specifikacijoje nustatytuosius, todėl Sutarties 10.1 ir 10.2 punktuose buvo numatyta Tiekėjo pareiga garantinio laikotarpio metu šalinti įrenginio defektus, taip pat eksploatacinių parametrų (techninių, ekonominių) neatitiktis techninėms specifikacijoms. Ši garantija reiškė visos įrangos remontą arba jos dalių pakeitimą bet kokio gedimo arba eksploatacinių parametrų neatitikimo atveju. Sutarties 10.1 punkto nuostata patvirtina, kad, be kita ko, per visą garantinį laikotarpį Tiekėjas užtikrins, kad sumontuotos įrangos veiklos parametrai atitiks Techninėje specifikacijoje nustatytus reikalavimus, t. y. kad būtų ne tik išvalomos iš sąvartyno ištekančios nuotekos, bet kad po valymo proceso minėtose nuotekose esančių teršalų koncentracija neviršytų leistinų normų. Šiame skyriuje buvo detalizuota, kokius veiksmus Tiekėjas privalo atlikti garantiniu laikotarpiu tam, kad įranga tinkamai funkcionuotų, tačiau Tiekėjo įsipareigojimai neturi nieko bendra su kasdiene įrangos eksploatacija, atsarginių dalių tiekimu, susidėvinčių medžiagų keitimu ar kitokia įrangos kasdiene priežiūra ar jos valdymu. Priešingai, Techninės specifikacijos 10 skyriuje yra nurodyta, kad kasdienę įrangos eksploatacinę priežiūrą turi vykdyti Užsakovas, o Tiekėjas įrangos kasdienės eksploatacijos neatliko ir už ją jokio atlyginimo negavo. Tai, kad Tiekėjas, be kitų garantinių įsipareigojimų, privalėjo atlikti įrangos garantinį techninį aptarnavimą periodiškai, negali būti laikoma ir aiškinama kaip įrangos eksploatavimas.

Pažymėjo, kad atsarginių dalių, reikmenų ir specialių įrankių (įskaitant žaliavas) tiekimas buvo numatytas Tiekėjo finansinio pasiūlymo B dalies „Kainos“ 4.3 punkte. Dėl šiame punkte numatytų išlaidų tinkamumo finansuoti APVA 2011-06-23 priėmė įsakymą Nr. T1-160, kuriuo įpareigojo MAATC grąžinti į APVA sąskaitą 5 850 Lt PVM išlaidų dalį už šiame punkte numatytas išlaidas, kurias APVA pripažino netinkamomis finansuoti ES ir bendrojo finansavimo lėšomis. Nurodė, kad APVA neteisingai aiškina teisės aktų nuostatas, susijusias su išlaidų įrangai įsigyti pripažinimu tinkamomis.

MAATC teigia, kad APVA Įsakymas yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes jame nenurodyta priėmimo priežastis. Įsakymas nepagrįstai grindžiamas Finansinės paramos, išmokėtos ir (arba) panaudotos pažeidžiant teisės aktus, grąžinimo į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą taisyklių (toliau – Taisyklės), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005-05-30 nutarimu Nr. 590, 5.2.2 punktu, kadangi nebuvo būtinų sąlygų šiam punktui taikyti, t. y. pareiškėjas neatliko jokių neteisėtų veiksmų ir nebuvo jo kaltės. Įsakymas neatitinka ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje individualiam administraciniam aktui keliamų reikalavimų. Be to, neegzistuoja ir kitos faktinės aplinkybės, kuriomis remiantis pareiškėjas galėtų būti įpareigotas grąžinti lėšas, t. y. MAATC jokių lėšų, susijusių su Sutartimi ar pagal ją atliekamais mokėjimais Tiekėjui iš APVA negavo, į valstybės biudžetą buvo sumokėta 18 procentų dydžio PVM (8 640 Lt), taip nepagrįstai būtų įpareigotas antrą kartą jį mokėti. Pažymėjo ir tai, kad Sutartį rengė ir mokėjimo prašymą vykdyti teikė APVA, o ne MAATC. Sutarties nuostatos, reglamentuojančios jos kainą ir sudėtines dalis bei perkamą (tiekiamą) įrangą ir perkamas (tiekimas) paslaugas, numatytos ir įrašytos APVA iniciatyva. Pareiškėjo manymu, jei ir buvo nustatytas pažeidimas, tai tik dėl APVA netinkamų veiksmų ir kaltės. Pati APVA, anksčiau patvirtinusi, jog nei MAATC, nei kiti asmenys nepadarė jokių Lietuvos Respublikos ir (ar) ES teisės aktų pažeidimų, susijusių su Sutarties kainos dalies, nurodytos pažeidimo tyrime ir Įsakyme, finansuotinos iš Europos Sąjungos paramos ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų, išmokėjimo teisėtumo ir pagrįstumo, todėl šis Įsakymas prieštarauja jos ankstesniems sprendimams. APVA konstatavo pažeidimus dėl veiksmų, vykdant jos pačios parengtos sutarties bei pakeitimų nuostatas, o Taisyklių neigiamas pasekmes nepagrįstai taiko pareiškėjui. Pažymėjo, kad Sutartyje numatytas lėšas tiesiogiai gavo Tiekėjas, tai būtent jis arba APVA ir turėtų grąžinti minėtas lėšas, bet ne pareiškėjas.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje pareiškėjo atstovai palaikė atsiliepime į skundą išdėstytas aplinkybes ir prašė jį atmesti.

Skundas atmestinas.

Byloje kilęs ginčas dėl Komisijos 2013-01-28 sprendimo Nr. 3R-29 (AG-15/02-2013) teisėtumo ir pagrįstumo.

Žemesnės instancijos teismas

Remiantis rašytiniais bylos duomenimis nustatyta, kad Sutarties objektas yra „Filtrato ir nuotekų valymo įrenginio (atvirkštinė osmozė) projektavimas, gaminimas, tiekimas, montavimas, prijungimas, paleidimas-derinimas, bandymas, eksploatacija, priežiūra ir aptarnavimas garantinio laikotarpio metu, kurį atlieka Tiekėjas, atsarginės dalys, reikmenys ir įrankiai, Užsakovo personalo apmokymas, garantijos Užsakovui bei kiti Techninėje specifikacijoje išvardinti reikalavimai (1.1 punktas). Sutarties 2.1 punkte nurodyta, kad „žemiau nurodyti sutarties priedai yra neatsiejama sutarties dalis ir yra išvardinti prioriteto mažėjimo tvarka: techninė specifikacija (2.1.1), Tiekėjo finansinis pasiūlymas (2.1.2), Tiekėjo pasiūlymas neskelbiamoms deryboms (2.1.3), kvietimas ir sutikimas dalyvauti neskelbiamose derybose (2.14), Tiekėjo pasiūlymas atviram konkursui (2.15)“. Sutarties 10.1 punkte nustatyta, kad „Tiekėjas privalo garantuoti, kad pristatyta, sumontuota, paleista ir priduota Užsakovui įranga yra be defektų, sąlygotų projekto, darbo, medžiagų ar pristatymo kokybės. Ši garantija galioja visai įrangai 730 dienų (t. y. 2 metus), o valymo įrenginio membranoms 1 460 dienų (t. y. 4 metus) nuo Užsakovo perdavimo-priėmimo akto pasirašymo dienos.“ Sutarties 10.2 punkte nustatyta, kad „Tiekėjas privalo pašalinti visus garantinio laikotarpio metu pastebėtus defektus, įvykusius gedimus, eksploatacinių parametrų (techninių, ekonominių) neatitikimų techninėms specifikacijoms arba Tiekėjo pasiūlymui priežastis. Garantija reiškia pilną remontą arba įrangos arba jos dalių pakeitimą bet kokio gedimo arba eksploatacinių parametrų neatitikimo atveju be jokio papildomo apmokėjimo Tiekėjui.“ Sutarties 13.1 punkte nurodyta, kad „Perkančioji organizacija už įvykdytus šia sutartimi prisiimtus įsipareigojimus sumoka Tiekėjui 2 650 000,00 Lt ir PVM – 477 000,00 Lt“, 13.5 punkte nustatyta, kad mokėjimai vykdomi pagal pateiktą grafiką: 20 proc. (530 000,00 Lt) sumokama kaip avansinis mokėjimas, 70 proc. (1 855 000,00 Lt) sumokama pasirašius įrangos – prekių priėmimo ir perdavimo aktą, o likusi kainos dalis – 10 proc. (265 000,00 Lt) – sumokama Tiekėjui įvykdžius garantinius įsipareigojimus (b. l. 18–27).

Techninės specifikacijos 10 skyriuje „Aptarnavimas po pardavimo“ nurodytos suteikiamos papildomos paslaugos, kurias teikia Tiekėjas, greta garantinių įsipareigojimų, t. y. „Tiekėjas privalo suteikti filtravimo įrenginio garantinio aptarnavimo paslaugas: Tiekėjas privalo suteikti iškvietimo paslaugas, užtikrinančias, kad per dvi dienas nuo Užsakovo pranešimo gavimo kompetentingas darbuotojas atvyks apžiūrėti ir įvertinti bet kurios pagal Sutartį patiektos įrangos dalies gedimo bei operatyviai atliks visus reikiamus remonto darbus; Tiekėjas privalo vykdyti visos patiektos įrangos einamojo techninio aptarnavimo, o taip pat operatyviai atlikti visus išaiškintus būtinus remonto darbus. Einamojo aptarnavimo grafikas turi būti pateiktas konkursiniame pasiūlyme. Kasdieninę eksploatacinę priežiūrą vykdo Užsakovas; Tiekėjas privalo organizuoti apsilankymą instaliacijos vietoje, pasitelkęs pakankamai patyrusius darbuotojus, prieš baigiantis dvejų (2) metų garantiniam laikotarpiui, skirtą detaliai įrangos apžiūrai bei atitinkamos ataskaitos pateikimui. Rangovas privalo atlikti visų apžiūros metu aptiktų garantinių defektų remontą; Tiekėjas privalo atlikti visus nurodytus garantinius, nepertraukiamos eksploatacijos laiko ir tinkamumo bandymus.“ Be to, Techninės specifikacijos 10 skyriuje nurodyta, kad „iškvietimo paslaugų, einamojo techninio aptarnavimo ir įrenginio vietos aplankymo baigiantis garantiniam laikotarpiui kaina, įskaitant transporto išlaidas, turi būti įvertinta konkursiniame pasiūlyme. Jeigu šiais tikslais numatoma pasinaudoti subrangovo paslaugomis, turi būti nurodytas įmonės pavadinimas ir jos biuro, esančio arčiausiai Marijampolės miesto, adresas“ (Komisijos byla, b. l. 28–47).

2007-05-21 Pasiūlymo formoje B dalyje „Kainos“ (Komisijos byla, b. l. 181 – 182) Tiekėjo siūlomos įrangos ir jos diegimo paslaugų kaina išskaidyta lentelėje, kurios 4 skyriuje „Aptarnavimas“ numatytos šios Tiekėjo teikiamos paslaugos: „4. Aptarnavimas“, 4.1 Eksploataciniai bandymai, apmokymai, instrukcijos (1 kompl.) 78 700 Lt (suma be PVM); 4.2 Aptarnavimas garantiniu laikotarpiu po pardavimo (1 kompl.) 48 000 Lt (suma be PVM); 4.3 Atsarginės dalys, reikmenys ir specialūs įrankiai (įskaitant žaliavas) (1 kompl.) 32 500 Lt (suma be PVM), viso aptarnavimas 159 200 Lt (suma be PVM), PVM išskirtas atskiroje eilutėje.“

Pagal 2008-08-12 Filtrato ir nuotekų valymo įrenginio perdavimo ir priėmimo aktą Nr. 1 (Komisijos byla, b. l. 117–119) Rangovas (UAB „Baltijos technika“) perdavė Užsakovui (pareiškėjui) Sutartyje numatytą įrangą ir Užsakovas patvirtino, kad Sutarties įsipareigojimai įvykdyti 2008-08-12 ir ši data laikoma garantinio laikotarpio pradžia.

Pardavėjas UAB „Baltijos technika“ 2008-09-11 išrašė MAATC PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) „mokėjimas pagal filtrato ir nuotekų valymo įrenginio pirkimo perdavimo aktą Nr. 1, už atliktus darbus pagal sutartį Nr. A/207/M/31“ už 2 650 000,00 Lt sumą (be PVM), PVM 477 000,00 Lt (18 procentų), iš viso apmokėti 3 127 000,00 Lt (Komisijos byla, b. l. 126)

APVA 2008-10 22 rašte Nr. APVA-4240 informavo pareiškėją, kad už Sutarties vykdymą 2008-10-07 Tiekėjui pagal sąskaitą Nr. 2 ((duomenys neskelbtini), filtrato ir nuotekų įrenginio priėmimo-perdavimo aktą už atliktus darbus sumokėjo tokiomis dalimis: iš Sanglaudos fondo lėšų – 1 335 600,00 Lt už atliktus darbus, iš valstybės biudžeto lėšų – 519 400,00 Lt už atliktus darbus ir 477 000,00 PVM už Sanglaudos fondo ir valstybės biudžeto lėšomis apmokėtus atliktus darbus (Komisijos byla, b. l. 104).

APVA 2010-03-09 rašte Nr. APVA-1380 informavo pareiškėją, kad už Sutarties vykdymą 2010-03-05 Tiekėjui sumokėjo sulaikomus pinigus už atliktus darbus pagal sąskaitą Nr. 3 tokiomis dalimis: iš Sanglaudos fondo lėšų – 190 800,00 Lt, iš valstybės biudžeto lėšų – 74 200,00 Lt (Komisijos byla, b. l. 116).

Žemesnės instancijos teismas

VK 7-asis audito departamentas 2012-11-14 audito pastebėjimų suvestinėje Nr. 10 nurodė, kad „VK nuomone, garantiniai įsipareigojimai, susiję su defektų šalinimu, yra tinkamos finansuoti išlaidos, nes remiantis Reglamento 23 straipsniu pagal tipines apskaitos nuostatas yra laikomos kapitalo sąnaudomis, o įsipareigojimai, susiję su įrenginio eksploatacijos metu atliekama reguliaria priežiūra (valymai, praplovimai, techninis aptarnavimas) nėra tinkamos finansuoti išlaidos, nes tai yra veiklos sąnaudos, kurios pagal tipines apskaitos nuostatas nėra kapitalizuojamos. 13 901,76 EUR (48 000 Lt) išlaidos, susijusios su filtrato įrangos aptarnavimu ir priežiūra, yra netinkamos finansuoti. Išvada: EK deklaruotos 13 901,76 EUR įrangos techninio aptarnavimo ir priežiūros išlaidos, VK nuomone, yra netinkamos finansuoti“ (b. l. 56–59).

APVA 2012-12-10 pranešime apie pažeidimą Nr. 3 (Komisijos byla, b. l. 137–139) nurodė, kad, vykdant Projektą, dalis lėšų panaudotos netinkamai; Sutartyje buvo numatytos išlaidos trumpalaikiam turtui bei išlaidos filtrato įrenginio priežiūrai ir aptarnavimui garantinio laikotarpio metu, atsarginės dalys, reikmenys ir įrankiai, garantijos užsakovui; įsigyta įranga neatitinka Reglamento 23 straipsnio 1 dalies nuostatų, be to, MAATC, apskaitoje registruodamas projekto metu įsigytą įrangą, į šio ilgalaikio materialiojo turto įsigijimo savikainą nepagrįstai įtraukė įrangos techninio aptarnavimo ir priežiūros išlaidas, todėl išlaidos, skirtos minėtai įrangai įsigyti bei filtrato priežiūrai ir aptarnavimui, pripažintos netinkamomis finansuoti. Pranešime pažymėjo, kad grąžintina lėšų suma nenurodyta, nes Projekto Europos Komisijos sprendimą viršijančių lėšų sumos, kuri yra tinkama finansuoti, pakanka padengti nustatytą Projekto netinkamų finansuoti lėšų sumą; grąžintinų lėšų suma (80 500 Lt) įskaityta minėtą sprendimą viršijančių lėšų sumos dalimi. Nurodė, kad APVA direktorius 2011-06-23 priėmė įsakymą Nr. T1-160 dėl nuo netinkamomis finansuoti pripažintų išlaidų dalies (32 500 Lt) priskaičiuotos grąžintinos PVM išlaidų dalies (18 proc.), kurią sudaro 5 850 Lt, grąžinimo; 2012-12-10 atlikus pakartotinį tyrimą ir papildomai 48 000 Lt pripažinus netinkamomis finansuoti išlaidomis, nuo 48 000 Lt priskaičiuota ir papildoma PVM išlaidų dalis (8 640 Lt), apmokėta Lietuvos Respublikos biudžeto lėšomis, kuri negali būti įskaityta Europos Komisijos sprendimą viršijančių lėšų sumos dalimi, ir turi būti grąžinta į Lietuvos Respublikos biudžetą.

APVA 2012-12-10 surašė išvadą iš dalies keičiančią 2011-06-22 Agentūros išvadą dėl Projekto Sutartyje numatytų lėšų, skirtų trumpalaikio naudojimo įrangai bei garantiniams įsipareigojimams apmokėti tinkamumo (b. l. 62–65). Joje, be kita ko, nurodė, kad „2011-06-22 parengtoje tyrimo išvadoje visas sutartyje numatytas išlaidas įrenginio priežiūrai ir aptarnavimui garantinio laikotarpio metu, garantijoms užsakovui APVA pripažino tinkamomis finansuoti. VK, vykdydama Projekto valstybinį auditą, 2012 m. lapkričio mėn., pateikė didelės svarbos pastebėjimą dėl sutartyje numatytų (48 000,00 Lt) išlaidų, susijusių su filtrato įrangos aptarnavimu ir priežiūra, kurios, VK nuomone, yra netinkamos finansuoti, todėl APVA, atsižvelgdama į VK pastebėjimus, atnaujino įtariamo pažeidimo tyrimą. VK pastebėjo: „Finansinio memorandumo III.2 priedo VI skyriaus 1 dalyje nurodyta, kad išlaidos, skirtos pirkti ar statyti įrenginius ir įrangą, kurie turi būti įrengti ir sumontuoti projekte nuolatiniam naudojimui, yra tinkamos, jeigu jos įtrauktos į už įgyvendinimą atsakingos įstaigos ilgalaikio naudojimo įrangos aprašą ir pagal tipines apskaitos nuostatas yra laikomos kapitalo sąnaudomis. Finansinio memorandumo III.2 priedo IX skyriaus 4 dalyje nurodyta, projekto arba projektų grupės veiklos sąnaudos nėra tinkamos. Vykdančio personalo mokymo ir projekto bei jo įrangos bandymų išlaidos yra tinkamos bet kuriuo būtinu laikotarpiu, nurodytu Komisijos sprendime“. VK nustatė, kad perkančioji organizacija, pareiškėjas pirkimo dokumentų, techninės specifikacijos dalyje tiekėjams nurodė suteikti ir aptarnavimą garantiniu laikotarpiu po pardavimo – tiekėjai įvykdė visus sutartyje numatytus įsipareigojimus. Galutinis paramos gavėjas, apskaitoje įregistruodamas projekto įgyvendinimo metu įsigytą įrangą, į šio ilgalaikio materialiojo turto įsigijimo savikainą, VK nuomone, nepagrįstai įtraukė įrangos techninio aptarnavimo ir priežiūros, įskaitant susidėvinčias atsargines dalis garantinio laikotarpio metu, išlaidas. Atsižvelgus į Direktyvos 6 straipsnio 1 dalį, VK nuomone, garantiniai įsipareigojimai, susiję su defektų šalinimu, yra tinkamos finansuoti išlaidos, nes, remiantis finansinio memorandumo III.2 priedo VI skyriaus 1 dalimi, pagal tipines apskaitos nuostatas yra laikomos kapitalo sąnaudomis; įsipareigojimai, susiję su įrenginio eksploatacijos metu atliekama reguliaria priežiūra, nėra tinkamos finansuoti išlaidos, nes tai yra veiklos sąnaudos, kurios pagal tipines apskaitos nuostatas nėra kapitalizuojamos. Rašte nurodė ir tai, kad akivaizdu, jog dalį tariamos įrangos kainos faktiškai sudaro pirkimo dokumentuose numatytų sąlygų pagrindu įtrauktos aptarnavimo sąnaudos, kurios nėra būtinos ir nebūtų patiriamos, jei ta sutartimi būtų įsigyjama tik įranga, o aptarnavimo paslaugos būtų įsigyjamos atskirai. Šiuo atveju dalis išlaidų buvo patirta siekiant įsigyti įrangos eksploatacines medžiagas ir techninį aptarnavimą; tais atvejais, kad tam tikros išlaidos yra netinkamos finansuoti remiantis teisės aktais (pvz., PVM), tačiau būtinos tinkamam projekto įgyvendinimui ir įsipareigojimų vykdymui, jas turi prisiimti projekto galutinis paramos gavėjas; analogišku principu sprendžiamas ir techninio aptarnavimo išlaidų tinkamumo klausimas. Taigi, garantinio aptarnavimo įsipareigojimai numatyti sutartyje ir tiekėjo patiriamos išlaidos pagrįstai neturėtų būti laikomos turinčiais įtakos pagal sutartį patirtų išlaidų tinkamumui, kadangi garantinio aptarnavimo pareiga yra numatyta teisės aktuose ir tiekėjas privalo užtikrinti šios pareigos įgyvendinimą savo sąnaudomis (Civilinio kodekso 6.237, 6.335 str.); techninio aptarnavimo paslaugos siejamos ne su įrangos įsigijimu, o su įrangos naudojimu. Agentūra pacitavo verslo apskaitos standarto Nr. 12 „Ilgalaikis materialusis turtas“ 12, 15, 29 p., padarė prielaidą, kad Kontrolės pastebėjimas yra pagrįstas, ir nurodė, kad 2007-05-21 tiekėjo pasiūlymo B dalies „Kainos“ 4.2 punkte numatytos 48 000 Lt išlaidos bei PVM išlaidų dalis (8 640 Lt) pripažintinos netinkamomis finansuoti lėšomis. Bendrovė projekto įgyvendinimo metu prisidėjo didele viršijančia Europos Komisijos sprendimą lėšų suma, kuri yra tinkama finansuoti ir jos pakanka nustatytoms grąžintinoms lėšoms padengti, 48 000 Lt išlaidos bus įskaitytos Europos Komisijos sprendimą viršijančių lėšų sumos dalimi; PVM išlaidų dalis (8 640 Lt) negali būti įskaityta ir turi būti grąžinta į Lietuvos Respublikos biudžetą.

APVA direktorius Įsakyme, vadovaudamasis Taisyklių 5.2.2 punktu bei siekdamas susigrąžinti neteisėtai išmokėtas lėšas, 1 punkte nustatė, kad pareiškėjas, vykdydamas Sutartį, netinkamai panaudojo dalį finansavimo lėšų, nes apskaitoje, registruodamas projekto metu įsigytą įrangą, į šio ilgalaikio materialiojo turto įsigijimo savikainą nepagrįstai įtraukė įrangos techninio aptarnavimo ir priežiūros išlaidas, taip pažeisdamas Reglamento 23 straipsnio 1 dalį; 2 punkte nurodė, kad pareiškėjas per 60 kalendorinių dienų nuo šio įsakymo gavimo dienos privalo grąžinti nuo netinkamomis finansuoti pripažintų išlaidų (48 000 Lt) priskaičiuotą grąžintinų PVM išlaidų dalį (8 600 Lt), o, pavėlavus grąžinti, mokėti ir 0,03 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą grąžinti lėšas dieną (b. l. 66).

APVA 2012-12-12 rašte Nr. APVA-4421 „Dėl atnaujinto pažeidimo tyrimo“ nurodė, kad gavusi VK pastebėjimus dėl Projekto, 2012-11-14 atnaujino įtariamo pažeidimo tyrimą ir išdėstė aplinkybes, susijusias su nustatytu pažeidimu (Komisijos byla, b. l. 140–141).

MAATC nesutiko su Įsakymu ir 2013-01-14 pateikė skundą Komisijai (b. l. 67–78), prašydamas jį panaikinti.

Komisija, išnagrinėjusi MAATC skundą, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių ginčų komisijų įstatymo 14 straipsniu bei Administracinių ginčų komisijų darbo nuostatų 44.2 puntu, 2013-01-28 priėmė sprendimą Nr. 3R-29 (AG-15/02-2013), kuriuo patenkino MAATC skundą ir panaikino Įsakymą. Komisija sprendime konstatavo, kad „įrenginio priežiūrai ir aptarnavimui garantinio laikotarpio metu skirtos išlaidos (t. y. ginčo išlaidos) pagrįstai įtrauktos į įrangos įsigijimo sutartį, kadangi jos yra būtinos, kad įrenginys funkcionuotų tinkamai ir be defektų.“ Sutiko su pareiškėjo argumentu, kad šios išlaidos skirtos, siekiant išvengti galimų įrangos defektų ir jos turėtų būti vertinamos kaip defektinių įsipareigojimų nustatymo, o ne įrenginio eksploatavimo išlaidos, nes Techninėje specifikacijoje aiškiai nurodyta, kad kasdienę eksploatacinę priežiūrą vykdo Užsakovas, t. y. pareiškėjas, o ne Tiekėjas. Komisija pripažino, kad ginčo išlaidos vertintinos kaip garantinio laikotarpio metu pagal techninės specifikacijos reikalavimus patiriamos išlaidos, kurios yra tiesiogiai susijusios su turto įsigijimu, todėl, remiantis Reglamento 23 straipsnio 1 dalimi, nėra pagrindo konstatuoti, kad šios išlaidos laikytinos netinkamomis finansuoti (b. l. 11–17).

APVA nesutinka su Komisijos sprendimu ir teigia, kad jis yra neteisėtas ir nepagrįstas. Vertintina, ar Komisijos išvada, kad įrenginio priežiūrai ir aptarnavimui garantinio laikotarpio metu skirtos išlaidos pagrįstai įtrauktos į Sutartį, kadangi jos yra būtinos, kad įrenginys funkcionuotų tinkamai ir be defektų, yra pagrįsta.

APVA Įsakyme konstatavo, kad MAATC nepagrįstai į ilgalaikio materialiojo turto įsigijimo savikainą įtraukė įrangos techninio aptarnavimo ir priežiūros išlaidas, pažeisdamas Reglamento 23 straipsnio 1 dalį, kurioje nustatyta, kad „išlaidos, skirtos pirkti ar statyti įrenginius ir įrangą, kurie turi būti įrengti ir sumontuoti projekte nuolatiniam naudojimui, yra tinkamos, jeigu jos įtrauktos į už įgyvendinimą atsakingos įstaigos ilgalaikio naudojimo įrangos aprašą ir pagal tipines apskaitos nuostatas yra laikomos kapitalo sąnaudomis.“ Sanglaudos įgyvendinimo sutartis (Komisijos byla, b. l. 165 – 177) buvo pasirašyta, vadovaujantis, be kita ko, ir Reglamentu, kuris jos pasirašymo metu galiojo, todėl juo remiamasi nagrinėjant bylą.

Įvertinus šią nuostatą, matyti, kad išlaidos būtų pripažintos tinkamomis, jos turi būti įtrauktos į ilgalaikio naudojimo įrangos aprašą ir pagal tipines apskaitos nuostatas laikomos kapitalo sąnaudomis. Šiuo atveju taikytinas Standartas, kurio II skyriuje pateiktas sąvokų aiškinimas: „ilgalaikis materialus turtas – tai materialus turtas, kuris skirtas prekėms gaminti, paslaugos teikti, nuomoti ar administraciniams tikslams; numatomas naudoti ilgiau nei vienerius metus; jo įsigijimo (gaminimo) savikaina yra ne mažesnė už įmonės nustatytą minimalią ilgalaikio materialiojo turto vieneto vertę“, „įsigijimo savikaina – sumokėta ar mokėtina pinigų ar pinigų ekvivalentų suma ar kito mainais atiduoto ar sunaudoto turto vertė įsigyjant ar pasigaminant turtą“. Standarto 11 punkte nustatyta, kad ilgalaikis materialusis turtas apskaitoje registruojamas įsigijimo (pagaminimo) savikaina, kurią sudaro ir kitos tiesiogiai su turto įsigijimu susijusios išlaidos. Taigi, išlaidų, kurios sudaro ilgalaikio materialiojo turto įsigijimo savikainą, sąrašas nėra baigtinis ir 12.13 punktas parodo, kad gali būti patirtos ir kitos tiesiogiai su turto įsigijimu susijusios išlaidos. Vertintina, ar ginčo išlaidos buvo patirtos tiesiogiai su turto įsigijimu.

APVA, remdamasi Standarto 15 ir 29 punktu, teigia, kad pareiškėjo patirtos išlaidos priskirtinos veiklos sąnaudoms, kurios negali būti laikomos kapitalo sąnaudomis.

Standarto 15 punkte nustatyta, kad „veiklos sąnaudos į ilgalaikio materialiojo turto įsigijimo (pasigaminimo) savikainą neįtraukiamos“. Standarto 29 punkte nustatyta, kad „ilgalaikio materialiojo turto eksploatavimo išlaidos priskiriamos to ataskaitinio laikotarpio, per kurį jos buvo patirtos, veiklos sąnaudoms, jei pagal įmonės apskaitos politiką jos nepriskiriamos gaminamos produkcijos savikainą.“

Ginčo išlaidos Komisijos sprendime pripažintos kapitalo sąnaudomis, nes jos buvo būtinos, kad įrenginys funkcionuotų be defektų ir veiktų tinkamai. Taigi, jomis buvo siekiama išvengti galimų įrangos defektų, todėl APVA nepagrįstai jas vertino kaip įrenginio eksploatacines išlaidas.

Direktyvos 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad „garantija jos teikėją teisiškai įpareigoja garantijos dokumente ir su tuo susijusioje reklamoje nustatytomis sąlygomis.“ VK, remdamasi šia norma, išaiškino, kad „garantijos dokumente pirkėjas ir pardavėjas susitaria dėl sąlygų, kurias pardavėjas įsipareigoja įvykdyti. Direktyvoje minimus garantinius įsipareigojimus, susijusius su prekių įsigijimu, apskaitos požiūriu galima suskirstyti į: defektinius įsipareigojimus, susijusius su prekių trūkumais, atsiradusiais dėl gamintojo kaltės; su eksploatacija (veikla) susijusius įsipareigojimus, tai atsarginės dalys, natūraliai susidėvėjusių dalių keitimas, remontas ir pan.“

VK teismui pateikė nuomonę (b. l. 133–135), kad įsipareigojimai, susiję su įrenginio eksploatacijos metu atliekama reguliaria priežiūra (valymai, praplovimai, techninis aptarnavimas), nėra tinkamos finansuoti išlaidos, nes tai yra veiklos sąnaudos, kurios pagal Standarto nuostatas nėra kapitalizuojamos, todėl 13 901,76 EUR (48 000 Lt) išlaidos, susijusios su filtrato įrangos aptarnavimu ir priežiūra, VK nuomone, yra netinkamos finansuoti. VK nuomone, APVA skunde pagrįstai teigia, kad Techninės specifikacijos 10 dalyje nurodytos paslaugos iš esmės reiškia, kad tiekėjas be garantinių įsipareigojimų pagal Techninės specifikacijos 4.8 punktą taip pat privalėjo reguliariai atlikti įrenginių aptarnavimą. Vadinasi, šios paslaugos teikiamos atsižvelgiant visiškai ne į tai, ar yra defektai, bet į nustatytą periodiškumą. Pritarė Agentūros išvadai, kad jos negali būti laikomos garantinių įsipareigojimų, susijusių su defektų šalinimu, išlaidomis, įvertinant, kad pagal sutartį defektiniai gedimai turėjo būti šalinami neatlygintinai.

Vertintinos Sutarties ir Techninės specifikacijos nuostatos, ar pagrįstai APVA nustatė Reglamento 23 straipsnio 1 dalies pažeidimą.

Sutarties 1.1 punkte nustatyta, kad sutarties objektas yra filtrato ir nuotekų valymo įrenginio (atvirkštinė osmozė) projektavimas, gaminimas, tiekimas, montavimas, prijungimas, paleidimas-derinimas, bandymas, eksploatacija, priežiūra ir aptarnavimas garantinio laikotarpio metu, kurį atlieka Tiekėjas, atsarginės dalys, reikmenys ir įrankiai, Užsakovo personalo apmokymas, garantijos Užsakovui bei kiti Techninėje specifikacijoje išvardyti reikalavimai. Techninė specifikacija yra neatskiriama Sutarties dalis. Jos 1 skyriuje „Bendrieji reikalavimai“ nurodyta, kad turi būti patiektas vienas visas filtrato valymo įrangos komplektas, o į tiekimo sąvoką įeina ir aptarnavimas garantiniu laikotarpiu po pardavimo. Techninės specifikacijos 10 skyriuje „Aptarnavimas po pardavimo“ nurodyta, kokios garantinio laikotarpio metu greta garantinių įsipareigojimų Sutarties kainos ribose turi būti suteikiamos papildomos paslaugos. Taigi, akivaizdu, kad garantiniai įsipareigojimai (Techninės specifikacijos 4.8 punktas) ir Techninės specifikacijos 10 skyriuje „Aptarnavimai po pardavimo“ nurodytos paslaugos nėra tos pačios rūšies paslaugos ir nepatenka į garantinių įsipareigojimų, nustatytų Techninės specifikacijos 4.8 punkte, apimtį. Papildomai prie garantinių įsipareigojimų suteikiamos papildomos, t. y. aptarnavimo po pardavimo paslaugos. Sutarties 10 skyriuje „Garantiniai įsipareigojimai“ 10.2 punkte nustatyta, kad „Tiekėjas privalo pašalinti visus garantinio laikotarpio metu pastebėtus defektus, įvykusius gedimus, eksploatacinių parametrų (techninių, ekonominių) neatitikimų techninėms specifikacijoms arba Tiekėjo pasiūlymui priežastis. Garantija reiškia pilną remontą arba įrangos arba jos dalių pakeitimą bet kokio gedimo arba eksploatacinių parametrų neatitikimo atveju be jokio papildomo apmokėjimo Tiekėjui“, „Tiekėjas privalo pašalinti defektus arba gedimus savo sąskaita“ (10.3 punktas), „Garantinio laikotarpio trukmė nurodyta techninėse specifikacijose“ (10.6 punktas).

Techninės specifikacijos 10 skyriuje „Aptarnavimas po pardavimo“ išvardytos suteikiamos papildomos paslaugos, kurias teikia Tiekėjas, greta garantinių įsipareigojimų, t. y. „Tiekėjas privalo suteikti iškvietimo paslaugas, užtikrinančias, kad per dvi dienas nuo Užsakovo pranešimo gavimo kompetentingas darbuotojas atvyks apžiūrėti ir įvertinti bet kurios pagal Sutartį patiektos įrangos dalies gedimo bei operatyviai atliks visus reikiamus remonto darbus; Tiekėjas privalo vykdyti visos patiektos įrangos einamojo techninio aptarnavimo, o taip pat operatyviai atlikti visus išaiškintus būtinus remonto darbus. Einamojo aptarnavimo grafikas turi būti pateiktas konkursiniame pasiūlyme; Tiekėjas privalo organizuoti apsilankymą instaliacijos vietoje, pasitelkęs pakankamai patyrusius darbuotojus, prieš baigiantis dvejų (2) metų garantiniam laikotarpiui, skirtą detaliai įrangos apžiūrai bei atitinkamos ataskaitos pateikimui. Rangovas privalo atlikti visų apžiūros metu aptiktų garantinių defektų remontą; Tiekėjas privalo atlikti visus nurodytus garantinius, nepertraukiamos eksploatacijos laiko ir tinkamumo bandymus.“ Techninės specifikacijos 10 skyriuje nurodyta ir tai, kad „iškvietimo paslaugų, einamojo techninio aptarnavimo ir įrenginio vietos aplankymo baigiantis garantiniam laikotarpiui kaina, įskaitant transporto išlaidas, turi būti įvertinta konkursiniame pasiūlyme“. Techninės specifikacijos 10 skyriuje išskirta, kad kasdieninę eksploatacinę priežiūrą vykdo Užsakovas, t. y. MAATC. Be to, Techninėje specifikacijoje išskirta ir tai, kad jei apžiūros metu aptinkami garantiniai defektai, t. y. Techninės specifikacijos 4.8 punkte nustatyti gedimai, Rangovas atlieka garantinį defektų remontą. Toks suskirstymas rodo, kokias konkrečias paslaugas, kokiems darbams atlikti įsipareigojo atlikti Tiekėjas, Užsakovas ir Rangovas.

Įvertinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad garantiniu laikotarpiu numatytų techninio aptarnavimo darbų metu išaiškinami galimi defektai, būtini remonto darbai, tačiau tai nelaikytina kasdiene eksploatacine priežiūra, kaip teigia APVA. Šios išlaidos siejamos ne su įrenginio eksploatavimu, o su jo įsigijimu ir garantiniais įsipareigojimais. Akivaizdu, kad tokios išlaidos patenka į visos įrangos, būtinos įsigyti, tiekimo sąvoką. Teismas sutinka su Komisijos išvada, kad įrenginio priežiūrai ir aptarnavimui garantinio laikotarpio metu skirtos išlaidos, t. y. ginčo išlaidos, pagrįstai įtrauktos į Sutartį, kadangi jos yra būtinos, jog įsigytas įrenginys funkcionuotų tinkamai ir be defektų. Tokia komisijos išvada padaryta tinkamai įvertinus Sutarties ir Techninės specifikacijos nuostatas, kurių teismas neturi pagrindo vertinti kitaip.

Teismas nesutinka su APVA teiginiais, kad aptarnavimo garantiniu laikotarpiu po pardavimo paslaugos faktiškai apėmė ne garantinius įsipareigojimus, susijusius su defektų šalinimu, o techninę priežiūrą ir aptarnavimą, todėl jos nėra būtinos objektui įsigyti.

Kaip minėta, Standarte nurodyta, kad ilgalaikis materialusis turtas apskaitoje registruojamas įsigijimo (pasigaminimo) savikaina (11 punktas), kurią, be kita ko, sudaro ir kitos tiesiogiai su turto įsigijimu susijusios išlaidos (12.13 punktas). Taigi, standarto 12.13 punkte kalbama ne apie išlaidas, būtinas objektui įsigyti, o kitas tiesiogiai su turto įsigijimu susijusias išlaidas, t. y. išlaidas, kurios siejamos su įgyjamu turtu ir yra neišvengiamos. Todėl Komisijos išvada, kad ginčo išlaidos vertintinos kaip garantinio laikotarpio metu pagal Techninės specifikacijos reikalavimus patiriamos išlaidos, kurios yra tiesiogiai susijusios su turto įsigijimu, yra pagrįsta. Atsakovė kitų argumentų, paneigiančių šią Komisijos išvadą, teismui nepateikė.

Nepagrįsti APVA teiginiai, kad Techninės specifikacijos 10 dalis rodo, jog garantiniai įsipareigojimai sudarė visiškai atskirus įsipareigojimus ir Techninės specifikacijos 10 dalyje nurodytos paslaugos neturi nieko bendra su garantiniais įsipareigojimais, defektų šalinimu. Iš Techninės specifikacijos 10 dalies matyti, kad priešingai, nei teigia APVA, joje numatytos papildomos paslaugos garantinio laikotarpio metu kaip tik ir sudaro prielaidas išaiškinti galimus garantiniu laikotarpiu atsiradusius defektus ir juos pašalinti Tiekėjo sąskaita. Sutartis ir Techninė specifikacija rodo, kad šis įrenginys yra sudėtingas ir, suteikiant papildomas paslaugas, nustatytas Techninės specifikacijos 10 skyriuje, garantinio laikotarpiu metu bei atskiriant jas nuo garantinio aptarnavimo paslaugų, Tiekėjas gali pastebėti galimai esančius įrangos defektus. Todėl jos vertintinos kaip tiesiogiai su turto įsigijimu susijusios išlaidos. Tiekėjas įsipareigojo šalinti defektus ir gedimus be jokio apmokėjimo, tačiau aptarnavimas ir priežiūra per garantinį laikotarpį leidžia juos aptikti, jeigu jie egzistuoja, ir tai kaip tik ir sudaro prielaidas tinkamai ir laiku juos pašalinti. Priešingu atveju, t. y. defektams išryškėjus po garantinio laikotarpio, jų pašalinimo sąnaudos tektų Užsakovui, t. y. MAATC.

Teismas sutinka ir su Komisijos išvada, kad įrenginio priežiūrai ir aptarnavimui garantinio laikotarpio metu skirtos išlaidos pagrįstai įtrauktos į įrangos įsigijimo sutartį, kadangi jos yra būtinos, kad įrenginys funkcionuotų tinkamai ir be defektų. Akivaizdu, kad ginčo išlaidos skirtos siekiant išvengti galimų įrangos defektų, todėl jos ir turėtų būti vertinamos kaip defektinių įsipareigojimų nustatymo, o ne įrenginio eksploatavimo išlaidos, nes kasdieninę eksploatacijos priežiūrą vykdo Užsakovas (pareiškėjas), o ne Tiekėjas. Be to, Techninio aptarnavimo ir priežiūros grafike (Komisijos byla, b. l. 188) nurodyta, kad, norint, jog įrenginys visada puikiai veiktų, kai kuriems prietaisams, agregatams, esantiems filtrato valymo įrenginio konstrukcijoje, reikia įvykdyti tam tikrą einamąjį aptarnavimą (šiek tiek sudėtingesnį negu reguliarus techninis aptarnavimas) ir rekomenduojama naudotis UAB „Baltijos technika“ specialistų paslaugomis, kurie profesionaliai ir laiku atliktų įrenginio aptarnavimą priežiūrą.

Negalima sutikti su APVA nuomone, kad Techninės specifikacijos 10 skyriuje numatytos paslaugos yra tik einamojo techninio aptarnavimo ir remonto darbai, atliekami pagal Techninio aptarnavimo ir priežiūros grafiką, kurių esmę sudaro reguliari įrangos apžiūra, neturinti nieko bendra su gedimais ir defektais. Teismas daro išvadą, kad minėti Tiekėjo įsipareigojimai nesusiję su kasdiene įrangos eksploatacija, atsarginių dalių teikimu, susidėvinčių medžiagų keitimu ar kitokia kasdiene priežiūra, nes Techninės specifikacijos 10 skyriuje nustatyta, kad kasdienę priežiūrą vykdo Užsakovas. Tai, kad Tiekėjas įsipareigojo, be Sutartyje nustatytų garantinių įsipareigojimų, periodiškai suteikti kitas garantinio techninio aptarnavimo paslaugas, negali būti vertinama kaip įrangos eksploatavimas.

Taigi, anksčiau nustatytų aplinkybių visuma patvirtina, kad APVA nepagrįstai konstatavo, jog pareiškėjas pažeidė Reglamento 23 straipsnio 1 dalį bei netinkamomis finansuoti pripažino ginčo išlaidas, kadangi jos buvo būtinos turtui įsigyti ir pagrįstai laikomos kapitalo sąnaudomis. Teismas sutinka su Komisijos nuomone, kad, konstatavus, jog ginčo išlaidos (48 000 Lt) pripažintinos tinkamomis finansuoti, laikytina, jog APVA Įsakyme, kuris grindžiamas Taisyklių 5.2.2 punktu, nepagrįstai priimtas sprendimas dėl netinkamų finansuoti lėšų (PVM) susigrąžinimo. Nustačius faktą, kad ginčo išlaidos laikytinos tinkamomis finansuoti, negali būti konstatuotas Reglamento 23 straipsnio 1 dalies pažeidimas.

Įvertinus tai, kas išdėstyta, skundžiamas Komisijos 2013-01-28 sprendimas Nr. 3R-29 (AG-15/02-2013) yra teisėtas ir pagrįstas, jame išsamiai ištirtos ir tinkamai įvertintos nustatytos faktinės aplinkybės, pateiktas jų teisinis vertinimas, todėl nėra pagrindo jo naikinti, remiantis APVA skunde išdėstytomis aplinkybėmis.

APVA prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų netenkinamas, nes nėra pagrindo jų priteisti (Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 1 dalis).

MAATC prašė priteisti iš APVA bylinėjimosi išlaidas, tačiau teismui nepateikė detalaus prašymo su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu, todėl išaiškintina, kad MAATC ne vėliau kaip per 14 dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos, turi teisę teismui pateiti prašymą raštu su detaliu išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu (Administracinių bylų teisenos įstatymo 45 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87, 88 straipsnio 1 punktu, teismas

nusprendžia:

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūros skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Mefodija PovilaitienėErnestas SpruogisNijolė Sušinskienė