- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-11-24
- Bylos Nr.
- TS-106-753/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-30103-2023-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rasa Balsevičienė
- Nuteistasis
- G. P.
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo G. P. skundą, dėl Lygtinio paleidimo komisijos 2025 m. spalio 6 d. nutarimo Nr. LK-N-794 netaikyti nuteistajam G. P. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ajame kalėjime laisvės atėmimo bausmę atlieka G. P., gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2024 m. rugsėjo 26 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - ir BK) 259 straipsnio 2 dalį, 260 straipsnio 1 dalį, 63 straipsnį ir paskirta 2 metų 1aisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė 1 metai 4 mėnesiai 1aisvės atėmimo.
Bausmės pradžia – 2025 m. balandžio 29 d., pabaiga – 2026 m. rugpjūčio 28 d.
Anksčiau teistas.
Lygtinio paleidimo komisija (toliau – ir Komisija) 2025 m. spalio 6 d. priėmė nutarimą Nr. LK-N-794 netaikyti nuteistajam G. P. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Nutarimas motyvuojamas tuo, kad G. P. nustatyta vidutinė nusikalstamo elgesio rizika, nuteistasis atliko nedidelę bausmės dalį ir pernelyg išankstinis lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos instituto taikymas taip pat gali sąlygoti nebaudžiamumo jausmo formavimąsi bei nepakankamą savo neteisėto elgesio ir už tai kylančių teisinių pasekmių įvertinimą bei suvokimą. Dėl tos pačios priežasties nuteistasis nespėjo sudalyvauti nei vienoje programoje. Tam, kad būtų galima išlaikyti teigiamą dinamiką ir dirbti ties kriminogeniniais veiksniais, tikslinga tęsti resocializacijos priemones bausmės atlikimo įstaigoje.
Šalies argumentai
Nuteistasis G. P. pateikė teismui skundą, kuriuo prašo panaikinti Komisijos 2025 m. spalio 6 d. nutarimą Nr. LK-N-794 ir taikyti G. P. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, kadangi jis nuo pat atvykimo į įkalinimo įstaigą įsitraukia į resocializacijos procesus, vykdo nustatytas priemones, įvykdė resocializacijos planą, susirado darbą ir dirba, turi stiprius socialinius ryšius, mažamečių vaikų, savo noru dengia įsiskolinimus, per visą bausmės laikotarpį dirba su savimi, lavina kritinio mąstymo įgūdžius. Šiuo metu jis yra reikalingas šeimai. Turi darbo pasiūlymą galimo lygtinio paleidimo atveju, turi deklaruotą gyvenamąją vietą laisvėje. Teigia, kad tolimesnė resocializacija vyks efektyviau, būnant šalia šeimos. Be to būnant laisvėje turės didesnę galimybę išmokėti įsiskolinimus bei įsipareigojimus. Per bausmės atlikimo laikotarpį padarė akivaizdžią pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo G. P. skundas atmestinas.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Pagal galiojančią BVK 82 straipsnio 1 dalį, nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 82 straipsnyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę jam būti paleistam lygtinai, jeigu atitinka anksčiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal šį teisinį reguliavimą, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal jo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Nuteistas asmuo lygtinai paleidžiamas tik tada, kai išimtinai teigiamai jį charakterizuojančių aplinkybių visuma, akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, kad jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas.
Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, vertinama nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Sprendžiant dėl nuteistojo pažangos, mažinant nustatytų veiksnių įtaką nusikalstamo elgesio rizikai, vertinamas jo požiūris į izoliacijos sąlygas ir nustatytos tvarkos laikymąsi, taip pat atsižvelgiama į individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų rezultatus. Atkreipiamas dėmesys į tai, jog nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir taikoma ne bet kuriuo atveju. Tai išimtinė teisė, ir tik įvertinus visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgus į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimą, priimamas atitinkamas sprendimas. Lygtinio paleidimo institutas nėra bendrą bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems privalomą dalį bausmės, numatytos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnyje, ar kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami.
Nagrinėjamo skundo kontekste matyti, kad G. P. šiuo metu jau yra atlikęs BVK 82 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą bausmės dalį, kas iš esmės sudaro formalųjį pagrindą sprendžiant dėl lygtinio paleidimo taikymo. Tačiau, kaip matyti iš aukščiau nurodyto teisinio reguliavimo, vien formalaus pagrindo lygtinio paleidimo taikymui nepakanka, reikalinga nustatyti ir materialiojo pagrindo egzistavimą, tai yra įvertinti ar nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip žema, o jei ne, ar nuteistojo elgesys atspindi akivaizdžias pastangas nustatytąją riziką mažinant.
Nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad G. P. nesusidūrė su pastovios gyvenamosios vietos problemomis, turi deklaruotą gyvenamąją vietą. Atvykęs į bausmės atlikimo vietą sutiko dirbti įstaigos siūlomą darbą, dirba pagalbiniu darbininku. Gautas sutikimas, kad nuteistasis bus įdarbintas išėjęs į laisvę arba galimo lygtinio paleidimo atveju. Iš atlyginimo įsiskolinimai nėra nuskaičiuojami, tačiau nuteistasis savanoriškai perveda dviem antstolėms kas mėnesį po 20 Eur, taip pat 20 Eur perveda vaiko išlaikymui. Nuteistasis palaiko ryšius ir bendrauja su motina, sugyventine ir jų bendru vaiku gimusiu 2023 m. gruodį. Santykius su dabartine sugyventine asmuo apibūdina kaip palaikančius, yra lankomas įkalinimo įstaigoje. Laisvės atėmimo bausmės metu geba užmegzti ir puoselėti pozityvius ryšius darbo vietoje ir su kitais nuteistaisiais. Vertinimo metu nuteistasis save apibūdina kaip ramų ir linkusį kitiems padėti žmogų. Nors konkrečiai savo neigiamų savybių neįvardija, tačiau tokių turintis supranta ir perdėtai aukšta nepagrįsta saviverte nepasižymi. Nuteistasis turi realistiškus gyvenimo tikslus susijusius su darbine veikla, būsto remontu, šeimos gerovės kūrimu ir galbūt laikinu išvykimu į užsienį. Įkalinimo įstaigoje nuteistasis geba laikytis nustatytos tvarkos, nuo atvykimo pradžios (2025 m. gegužės 12 d.) jokių pažeidimų nepadarė, vieną kartą skatintas 2025 m. rugsėjo 19 d. Nuteistasis lankėsi individualiose psichologo konsultacijose, baigė 4 konsultacijų ciklą, dalyvavo grupiniuose užsiėmimuose dėl piktnaudžiavimo narkotinėmis medžiagomis. Grupėje dalyvavo reguliariai, aktyviai, gebėjo daryti išvadas ir savireflektuoti. Aktyviai dalyvavo pozityvaus užimtumo veiklose: dailės ir menų, anglų kalbos, odos būreliuose, knygų klube, sportinėje veikloje, dalyvavo edukaciniuose, sielovados užsiėmimuose, nardų turnyre. Dalyvavimas pozityvaus užimtumo veikose yra reguliarus ir aktyvus. Su įstaigoje dirbančiais specialistais nuteistasis bendrauja mandagiai, yra linkęs bendradarbiauti. Nuteistasis geba įvardinti savo kriminogeninius veiksnius, vykdo visas individualiame resocializacijos plane numatytas priemones nukreiptas į šių veiksnių valdymą ir geba papasakoti apie lankytų užsiėmimų turinį bei gautą naudą. Atkreiptinas dėmesys, kad pozityvus nuteistojo elgesys jau buvo įvertintas laisvės atėmimo vietų įstaigos administracijos – kaip jau buvo minėta, nuteistasis bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis. Teismo nuomone, G. P. šiuo metu elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Pagal „OASys“ metodiką, nuteistajam nustatyta vidutinė rizika, o nuteistojo elgesyje vis dar nustatomi dinaminiai kriminogeniniai veiksniai – turi nestabilią darbo patirtį; turi skolų, ieškinių ir / ar piniginių baudų ir menkas jų apmokėjimo galimybes; dažnai užsiima veikla, skatinančia nusikalstamumą; buvo arba yra įtakojamas asocialios grupės; būdingas rizikingas / pavojingas elgesys; piktnaudžiavimas narkotikais; ankstesnis piktnaudžiavimas alkoholiu; mažas atsparumas stresui; būdingas impulsyvus elgesys; būdingas agresyvus / kontroliuojantis elgesys; stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių; negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių; būdingos neigiamos nuostatos priežiūros ir apribojimų atžvilgiu; išreiškia neigiamas nuostatas visuomenės / bendruomenės atžvilgiu – kurie pataisos proceso metu ne tik, kad dar gali, bet ir privalo būti koreguojami siekiant išskirtinai pozityvaus pokyčio nusikalstamą elgesį kreipiant teigiama linkme, tik tokiu atveju, teigiama ilgalaikė nuteistojo elgesio dinamika leistų teismui spręsti, dėl galimo lygtinio paleidimo. Pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip vidutinė, BVK 82 straipsnio prasme nesudaro pagrindo spręsti dėl lygtinio paleidimo taikymo, tokiu atveju reikalinga nustatyti ar nuteistasis asmuo deda akivaizdžias pastangas šią riziką mažinant ir ar tokios rizikos mažinimas jau yra pakankamas ir įtikinamas, jog asmuo yra pasirengęs toliau būti taisomas neizoliuotas. Visa tai daro įtaką nuteistojo elgesiui, todėl nuteistasis, vykdydamas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Lygtinio paleidimo komisijos rekomendacijas, šią riziką dar gali mažinti. Teismas atkreipia dėmesį, kad nuteistajam tiek 2025 m. liepos 23 d., tiek 2025 m. rugsėjo 18 d. atlikus pakartotinį nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimas, taikant OASys metodiką ir nustatyta vidutinė pakartot nusikalstamo elgesio rizika, t. y. per visą bausmės atlikimo laiką nusikalstamo elgesio rizika išliko vidutinė – nekito. Todėl nors nuteistojo elgesyje egzistuoja teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių, tačiau vyraujančių dinaminių kriminogeninių veiksnių kontekste, nuteistojo daroma pažanga nėra tokia akivaizdi ir teismą įtikinanti, jog nuteistojo pataisos procesas gali būti tęsiamas neizoliuotam nuo visuomenės, kadangi, kaip jau minėta, šiuo metu nuteistasis elgiasi būtent taip kaip privalo elgtis bet kuris laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Akivaizdu, kad nuteistojo mąstymas ir elgesys vis dar reikalauja tęstinių, tikslingų nuteistojo veiksmų, siekiant kurti tolesnes prielaidas nusikalstamo elgesio rizikos valdymo / mažinimo procese. Teismas taip pat pažymi, kad lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje, todėl bet kokia vis dar galima tokio asmens elgesio korekcija turi būti analizuojama itin atidžiai. Pažymėtina, jog minėti kriminogeniniai veiksniai nustatyti vertinant tiek nuteistojo praeitį, tiek ir elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Būtent nuteisto asmens praeities įvertinimas, jo elgesio jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu kontekste, teismui, sprendžiančiam tokio asmens lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimą, leidžia pagrįstai konstatuoti pakankamą/nepakankamą nuteistojo elgesio korekciją, todėl tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai ar jiems artimi rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Aptarti duomenys teismui neleidžia spręsti, kad nestebimas asmens nusikalstamo elgesio pokytis, jau leistų daryti išvadą, jog nuteistasis jau yra pasiruošęs sėkmingai reintegracijai visuomenėje.
Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad G. P. anksčiau yra teistas 8 kartus, atlieka savo trečiąją laisvės atėmimo bausmę (2 kartus atliko arešto bausmes). Ne vieną ankstesnį teisės pažeidimą asmuo įvykdė veikdamas kartu su bendrininkais ir apsvaigęs nuo alkoholio. Šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę dėl disponavimo narkotikais (savo reikmėms ir turint tikslą platinti). Atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis ir anksčiau buvo teistas už nusikaltimus susijusius su disponavimu narkotikais nustatyta, kad dabartinis nusikaltimas yra nuteistajam būdingo nusikaltimų modelio dalis. Vertinimo metu nuteistasis pasakoja, kad maždaug prieš 3 metus dėl vartojančių draugų įtakos ir pats pradėjo vartoti narkotines medžiagas, iš pradžių amfetaminą vartojo kartą per mėnesį, tačiau intensyviausiu laikotarpiu iki sulaikymo vartodavo kasdien. Teigia, kad savaitę vartodavo tada kelias dienas „padarydavo pertrauką“ ir vėl savaitę vartodavo. Asmuo pripažįsta, kad buvo priklausomas nuo narkotikų ir tai stipriai veikė įvairias jo gyvenimo sritis. Dėl priklausomybės gydymo nuteistasis niekada niekur nesikreipė, vartojimą nutraukė tik patekęs į įkalinimo įstaigą 2025 m. gegužės mėnesį. Apibendrinant turimą informaciją pažymima, kad nors nuteistojo elgesys nebuvo išskirtinai orientuotas tik į narkotikų įsigijimą ir vartojimą, tačiau piktnaudžiavimo narkotikais sritis yra betarpiškai susijusi su nuteistojo nusikalstamu elgesiu. Nuteistasis kalbėdamas apie savo alkoholio vartojimo įpročius pripažįsta, kad jo vartojimas buvo ilgalaikis ir problematiškas. Mano, kad alkoholį vartojo dėl aplinkinių įtakos ir negebėjimo spręsti emocinių problemų kilusių dėl nesėkmingų santykių. Maždaug prieš 3 metus nuteistasis nustojo vartoti alkoholį, tačiau vieną priklausomybę pakeitė kita - pradėjo vartoti narkotikus. Naujausias nusikaltimas nėra susijęs su piktnaudžiavimu alkoholiu, tačiau atsižvelgiant į ilgalaikę vartojimo istoriją būtų tikslinga dalyvauti prevencinėse veiklose. Vertinimo metu nuteistasis paaiškina, kad piktnaudžiavimas psichiką veikiančiomis medžiagomis, buvo ne tik jo gyvenimo būdo pasekmė, tačiau ir metodas padedantis pamiršti problemas ir emocinius išgyvenimus dėl nesėkmingų asmeninių santykių. Ši aplinkybė suponuoja prielaidą, kad nuteistajam trūksta krizinių situacijų įveikos ir problemų sprendimo įgūdžių. Atkreiptinas dėmesys, kad nusikaltimai susiję su narkotinėmis medžiagomis sudaro itin didelį pavojų visuomenei, jos saugumui, kelia didelį pavojų žmonių sveikatai, gyvybei, padeda plisti narkomanijai. Ši aplinkybė neabejotinai atskleidžia netinkamą nuteistojo požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas ir rodo, jog vertinamu atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusių neigiamų vertybių, kas neabejotinai didina nuteistojo pavojingumą visuomenei. Pabrėžtina, jog nors nusikalstamų veikų, už kurias nuteistasis atlieka bausmę, pobūdis ir pavojingumas negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau šios aplinkybės sudaro prielaidas griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes. Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą.
Be aukščiau aptartų duomenų visumos, pažymėtina ir tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokios įtakos nuteistojo elgesiui neturi. Vienas iš bausmės tikslų yra teisingumo principo įgyvendinimas, kuris be kita ko reiškia, kad skiriant bausmę asmeniui turi būti pasiekta pusiausvyra tiek tarp nubaudimo, tiek tarp visuomenės ir nukentėjusiųjų asmenų interesų užtikrinimo. Nedidelės paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas ir lygtinio paleidimo taikymas, jei ir atitinkantis įstatymo nuostatas dėl privalomos atlikti laisvės atėmimo bausmės dalies, nors ir mažos pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos kontekste, nuteistajam asmeniui gali sudaryti klaidingas prielaidas dėl nebaudžiamumo. Be to bausmė yra valstybės prievartos priemonė, kuri nėra savitikslė, o teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu paskirta bausmė nuteistam asmeniui natūraliai turi sukelti tam tikrus suvaržymus. Šiuo atveju nuteistojo G. P. neatliktos bausmės dalis – kitų nutartyje aptartų aplinkybių visumoje, neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas pataisos įstaigoje jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti. Šią aplinkybę įvertinus ir aukščiau aptartų duomenų kontekste, spręstina, kad dabartiniame etape pataisos procesas izoliuotai nuo visuomenės, dar nėra baigtas, nors nuteistojo elgesyje stebimi ir teigiami veiksniai, tačiau jie dar nėra tokie įtikinantys, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs savo tikslų siekti nestruktūruotoje aplinkoje.
Atsižvelgus į aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog nuteistojo nusikalstamas elgesys dar nėra tiek pozityviai pakitęs, kad būtų galima spręsti, jog lygtinio paleidimo instituto taikymas, šiuo metu, jau būtų efektyvus, todėl nuteistojo G. P. skundas, dėl Lygtinio paleidimo komisijos 2025 m. spalio 6 d. nutarimo Nr. LK-N-794 netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 5 dalimi, teismas
nutaria:
nuteistojo G. P. skundą, dėl Lygtinio paleidimo komisijos 2025 m. spalio 6 d. priimto nutarimo Nr. LK-N-794 netaikyti jam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, atmesti.
Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus Kaišiadoryse.