- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-05-31
- Bylos Nr.
- 2S-695-343/2007
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rūta Palubinskaitė (pirm.), Evaldas Burzdikas, Albinas Čeplinskas
- Pareiškėjas
- AB Ūkio banko
- Kategorijos
- 128.11pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens antstolio Roberto Vaitkevičiaus atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. balandžio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr.2-00738-199/2007 pagal pareiškėjo AB Ūkio banko skundą suinteresuotiems asmenims antstoliui Robertui Vaitkevičiui, UAB „Gikoma“, B UAB „Aketa“ dėl antstolio veiksmų, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas AB Ūkio bankas skundu (b.l. 3-4) prašė pripažinti antstolio Roberto Vaitkevičiaus veiksmus, kuriais 2006-07-20 patvarkymu vykdomojoje byloje Nr. 0147/06/01439 jis įpareigojo AB Ūkio banką kiekvieną kartą areštuojant skolininko lėšas per 3 dienas nuo šių piniginių lėšų arešto momento iki visiško šio patvarkymo įvykdymo momento raštu informuoti antstolį R.Vaitkevičių, neteisėtais ir panaikinti šio patvarkymo 3 punkto dalį šios redakcijos: „...įpareigojant kredito įstaigą kiekvieną kartą areštuojant UAB „Gikoma“, į.k. 110495419, lėšas per 3 dienas nuo šių piniginių lėšų arešto momento iki visiško patvarkymo įvykdymo momento raštu informuoti antstolį Robertą Vaitkevičių“, prašė priteisti iš antstolio 235,13 Lt už paskelbimą apie teismo posėdį spaudoje. Pareiškėjas nurodė, jog CPK normos nenumato pareigos bankui pranešti raštu apie kiekvieną pinigų įplauką skolininko sąskaitoje. Bankui tai yra fiziškai neįmanoma, nes jis turi labai daug klientų bei įplaukų. Antstolis turėtų užsiklausti banką apie esančias sąskaitoje lėšas, o bankas visada į tokius paklausimus atsako.
Žemesnės instancijos teismas
2007 m. balandžio 2 d. Kauno miesto apylinkės teismas nutartimi pareiškėjo skundą patenkino. Teismas nurodė, jog LR CPK 689 straipsnis bei Sprendimų vykdymo instrukcija, patvirtinta LR Teisingumo ministro 2005-10-27 Nr.1R-352, nenumato bankui pareigos pranešinėti antstoliui apie skolininko pinigines įplaukas raštu kas tris dienas. Pagal minėtą instrukciją piniginių lėšų areštą turi įvykdyti antstolis, o ne bankas. Tokiu būdu, antstolis Robertas Vaitkevičius, įpareigodamas pareiškėją 2006-07-20 patvarkymu vykdomojoje byloje Nr. 0147/06/01439 kiekvieną kartą areštuojant UAB „Gikoma“ lėšas per 3 dienas nuo šių piniginių lėšų arešto momento iki visiško šio patvarkymo įvykdymo momento raštu informuoti antstolį Robertą Vaitkevičių, pažeidė LR CPK 689 straipsnio reikalavimus, LR Antstolių įstatymą bei Sprendimų vykdymo instrukciją.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu (b.l. 80-83) suinteresuotas asmuo antstolis Robertas Vaitkevičius prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. balandžio 2 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjo skundo netenkinti. Skunde nurodoma, jog teismas, patenkinęs skundą, gali antstolio veiksmą panaikinti arba antstolį įpareigoti veiksmą atlikti (LR CPK 513 str.1d.). Ši norma yra imperatyvi, todėl pirmosios instancijos teismas, nagrinėjęs skundą dėl antstolio veiksmų, negalėjo išskirti pareiškėjo reikalavimo pripažinti antstolio veiksmus neteisėtais ir nagrinėti tokį reikalavimą kaip atskirą. Atitinkamai turėjo būti formuluojamas skundo dalykas, kurį numato LR CPK 513 straipsnio 1 dalis, t.y. reikalavimas panaikinti antstolio veiksmą arba antstolį įpareigoti veiksmą atlikti. Kiti reikalavimai, nagrinėjant bylą dėl antstolių veiksmų apskundimo ypatingąja teisena nenagrinėjami (LR CPK 443 str. 1 d., 510 str. ir 513 str.). Apelianto nuomone, antstolio veiksmų neteisėtumas nustatinėjamas kaip civilinės atsakomybės sąlyga, todėl pareiškėjas turėjo pareikšti reikalavimą pripažinti antstolio veiksmus neteisėtais ne skunde dėl antstolio veiksmų (LR CPK XXXI skyrius), o galėjo kreiptis į teismą dėl antstolio veiksmų padarytos žalos atlyginimo (LR CPK 510 str. 4 d.) bendra tvarka. Apelianto nuomone, tai, kad Sprendimų vykdymo instrukcija nenumato bankui pareigos informuoti antstolį kiekvieną kartą per 3 dienas apie pinigines įplaukas skolininko sąskaitoje, nereiškia, kad tokį reikalavimą antstolis negali pareikšti, nes Lietuvos Respublikos Antstolių įstatymo 22 straipsnio 1 dalis ir LR CPK 688 straipsnio 2 dalis suteikia antstoliui teisę pareikšti tokį reikalavimą, o LR CPK 585 straipsnio 1 dalis ir 688 straipsnio 2 dalis įpareigoja banką tokį antstolio reikalavimą įvykdyti per antstolio nustatytą terminą. Sutinkamai su Lietuvos Respublikos Antstolių įstatymo 22 straipsnio 1 dalimi, atlikdamas šio įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje nurodytas funkcijas, tame tarpe vykdant vykdomuosius dokumentus, antstolis turi teisę neatlygintinai gauti iš bankų ir kitų kredito bei finansų įstaigų reikalingus duomenis apie skolininko turtą, lėšas bei kitus duomenis, reikalingus antstolio funkcijoms atlikti. Todėl antstolis, pareikalavęs, kad AB Ūkio bankas informuotų jį apie jo patvarkymo areštuoti skolininko pinigines lėšas banko sąskaitoje vykdymo eigą iki visiško šio patvarkymo įvykdymo momento, jokių Lietuvos Respublikos Antstolių įstatymo nuostatų nepažeidė, jokių įgalinimų antstolis neviršijo. Sutinkamai su LR CPK 585 straipsnio 1 dalimi, antstolio reikalavimai pateikti turimą informaciją apie skolininko turtinę padėtį privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą (LR CPK 585 str. 1 d.). Kadangi antstolio patvarkyme nurodytas reikalavimas buvo susijęs su skolininko turtine padėtimi, t.y. su piniginėmis lėšomis skolininko banko sąskaitoje, kuriuos sutinkamai su LR CPK 689 straipsnio 6 dalimi saugojo bankas, antstolio reikalavimas pateikti turimą informaciją apie skolininko turtinę padėtį, t.y apie įplaukas į jo banko sąskaitą per antstolio nustatytą terminą, bankui buvo privalomas. Pateikiant tokį reikalavimą, antstolis vadovavosi Lietuvos Respublikos Antstolių įstatymo 22 straipsnio 1 dalimi ir LR CPK 688 straipsnio nuostatomis, todėl jokių įgalinimų neviršijo. Sutinkamai su LR CPK 688 straipsnio 2 dalimi, bankas antstolio reikalavimu privalėjo per antstolio nustatytą terminą pranešti ar pas jį, skolininko banko sąskaitoje, yra skolininko piniginių lėšų. Todėl antstolis ne tik turėjo teisę reikalauti, kad bankas informuotų antstolį apie skolininko banko sąskaitoje esančias pinigines lėšas, bet ir nustatyti terminą, per kurį bankas privalėtų informuoti antstolį apie skolininko pinigines lėšas nuo to momento, kai jos įplauktų į skolininko banko sąskaitą, kurią sutinkamai su LR CPK 689 straipsnio 6 dalimi nuo arešto momento saugojo bankas. Antstolis savo patvarkyme jokia forma neįpareigojo banką areštuoti skolininko lėšų, o tik paskyrė banką saugoti skolininko sąskaitoje esančias lėšas, kaip tai numato LR CPK 689 straipsnio 6 dalis, ir nurodė bankui pateikti duomenis, reikalingus antstolio funkcijoms atlikti. Lėšos skolininko banko sąskaitoje ir būsimos įplaukos į šią sąskaitą buvo areštuotos antstolio patvarkymu, ką įrodo skundžiamo patvarkymo turinys. O įpareigojimas bankui pateikti duomenis buvo siejamas ne su banko pareiga areštuoti lėšas, o su pareiga informuoti antstolį apie antstolio patvarkymu areštuotas skolininko lėšas, kurias pagal LR CPK 689 straipsnio 6 dalį turėjo saugoti bankas. Antstolio reikalaujami duomenys yra būtini antstolio funkcijoms atlikti, nes paliekant areštuotą turtą, t.y. pinigines lėšas, esančias banko sąskaitoje, valdyti asmeniui, pas kurį jis tą turtą areštavo, t.y. bankui: antstolis neturi kitų galimybių sužinoti, kokia apimtimi buvo patenkintas antstolio pareikštas reikalavimas dėl lėšų arešto ir įvykdyta teismo nutartis taikyti laikinąsias apsaugos priemones; antstolis, areštuodamas skolininko pinigines lėšas, esančias skirtinguose bankuose, ar kitą skolininko turtą, neturi pažeisti skolininko teisių bei įstatymų saugomus interesus (LR CPK 634 str. 2 d.), todėl turi kontroliuoti kokia apimtimi yra patenkinti antstolio pareikšti reikalavimai skolininko sąskaitose, esančiose skirtinguose bankuose, kad nepažeisti LR CPK 675 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos nuostatos, jog antstolis negali areštuoti skolininko turto iš esmės daugiau, negu jo reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti.
Atsiliepimas
Atsiliepime į atskirąjį skundą (b.l. 87-88) pareiškėjas AB Ūkio bankas prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2007-04-02 nutartį palikti nepakeistą. Pareiškėjo nuomone, skunde keliama CPK 513 straipsnio l dalies taikymo problema nėra esminė šiai bylai ir neįtakojo teismo sprendimo panaikinti atitinkamą skundžiamą 2006-07-20 patvarkymo dalį pobūdžio. Teismas teisingai pagrindė sprendimą CPK 689 straipsniu, labai konkrečiai reglamentuojančiu antstolio veiksmus areštuojant pinigines lėšas kredito įstaigose. Pareigos kiekvieną kartą įplaukus lėšoms į skolininko sąskaitą raštu informuoti apie tai antstolį nereglamentuoja nei CPK, nei 2005-10-27 LR Teisingumo ministro įsakymu Nr.lR-352 patvirtinta Sprendimų vykdymo instrukcija, kurios nustatytos procesinių dokumentų formos yra antstoliui privalomos (instrukcijos 2 p.), todėl negali būti interpretuojamos. Bankas nepažeidė ir CPK 585 straipsnio l dalies, kadangi šioje normoje išdėstytų privalomų vykdyti antstolio reikalavimų sąrašas yra baigtinis, ir nėra reikalavimo kredito įstaigai pranešinėti antstoliui apie lėšų skolininko sąskaitoje judėjimą. Ši aplinkybė dar kartą patvirtina, kad antstolio 2006-07-20 patvarkymo dalies reikalavimas pranešinėti jam apie lėšų skolininko sąskaitoje judėjimą neteisėtas. Bankas laiko neteisėtu patį patvarkymą pranešinėti antstoliui apie skolininko sąskaitos judėjimą, o ne patvarkymo vykdymo terminą. Skundžiamu patvarkymu bankas verčiamas pagarsinti žinias, už kurių apsaugą atsako prieš savo klientą, šios bylos skolininką. CK 6.925 straipsnio 2 dalis įpareigoja banką suteikti informaciją atitinkamoms valstybės valdžios institucijoms, pareigūnams, kitiems asmenims tik įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka. Antstolis įstatymų nustatytos tvarkos, priimdamas skundžiamą patvarkymą, nesilaikė.
Atskirasis skundas dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. balandžio 2 d. nutarties netenkintinas. Kolegija išnagrinėjo atskirąjį skundą neperžengdama jame nustatytų ribų, patikrino ir nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų. Kolegija sprendžia, jog Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. balandžio 2 d. nutartis teisėta ir pagrįsta, todėl paliktina galioti.
Teisėjų kolegija laiko nepagrįstu atskirojo skundo motyvu, jog pareiškėjas turėjo pareikšti reikalavimą pripažinti antstolio veiksmus neteisėtais ne skunde dėl antstolio veiksmų (LR CPK XXXI skyrius), o galėjo kreiptis į teismą dėl antstolio veiksmų padarytos žalos atlyginimo (LR CPK 510 str. 4 d.) bendra tvarka.
Skundai dėl antstolių veiksmų pirmiausia yra skirti tam, kad būtų galima teismo tvarka panaikinti neteisėto antstolio veiksmo sukeltus padarinius. Žalos priteisimas iš atitinkamo antstolio po to, kai jau yra konstatuotas veiksmų neteisėtumas, yra paprastesnis, nes procese jau nebereikia įrodinėti antstolio neteisėtų veiksmų. Esminis dalykas šiuo atveju yra tas, kad nepadavus per įstatymo nustatytą terminą skundo, teismas galės pripažinti antstolio veiksmus neteisėtais, tačiau negalės teismo sprendimu panaikinti šio veiksmo sukeltų civilinių teisinių padarinių. Nagrinėjamuoju atveju, AB Ūkio bankui nepateikus skundo pripažinti antstolio Roberto Vaitkevičiaus veiksmus 2006-07-20 patvarkymu vykdomojoje byloje Nr. 0147/06/01439 „...įpareigojant kredito įstaigą kiekvieną kartą areštuojant UAB „Gikoma“, į.k. 110495419, lėšas per 3 dienas nuo šių piniginių lėšų arešto momento iki visiško patvarkymo įvykdymo momento raštu informuoti antstolį Robertą Vaitkevičių“ neteisėtais, teismas negalėtų minėto patvarkymo 3 punktą pripažinti negaliojančiu. Apeliantas atskirajame skunde nurodė, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinėjęs skundą dėl antstolio veiksmų, negalėjo išskirti pareiškėjo reikalavimo pripažinti antstolio veiksmus neteisėtais ir nagrinėti tokį reikalavimą kaip atskirą. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismas antstolio veiksmus panaikina nutartimi (CPK 513 str.), būtent kai konstatuoja, jog antstolio atlikti procesiniai veiksmai yra neteisėti. Kauno miesto apylinkės teismas 2007-04-02 nutartimi pripažino, jog antstolis Robertas Vaitkevičius, įpareigodamas pareiškėją 2006-07-20 patvarkymu vykdomojoje byloje Nr. 0147/06/01439 kiekvieną kartą areštuojant UAB „Gikoma“ lėšas per 3 dienas nuo šių piniginių lėšų arešto momento iki visiško šio patvarkymo įvykdymo momento raštu informuoti antstolį Robertą Vaitkevičių, pažeidė LR CPK 689 straipsnio reikalavimus, LR Antstolių įstatymą bei Sprendimų vykdymo instrukciją.
Apelianto nuomone, tai, kad Sprendimų vykdymo instrukcija nenumato bankui pareigos informuoti antstolį kiekvieną kartą per 3 dienas apie pinigines įplaukas skolininko sąskaitoje, nereiškia, kad tokį reikalavimą antstolis negali pareikšti, nes Lietuvos Respublikos Antstolių įstatymo 22 straipsnio 1 dalis ir LR CPK 688 straipsnio 2 dalis suteikia antstoliui teisę pareikšti tokį reikalavimą, o LR CPK 585 straipsnio 1 dalis ir 688 straipsnio 2 dalis įpareigoja banką tokį antstolio reikalavimą įvykdyti per antstolio nustatyta terminą.
Šį atskirojo skundo motyvą teisėjų kolegija taip pat laiko nepagrįstu. Antstolio patvarkymas dėl piniginių lėšų arešto priimamas laikantis Sprendimų vykdymo instrukcijos, patvirtintos LR teisingumo ministro 2005-10-27 įsakymu Nr.1R-352 „Dėl sprendimų vykdymo instrukcijos patvirtinimo“, septintame priede nurodytos formos reikalavimų. Minėtu patvarkymu yra areštuojamos skolininkui priklausančios lėšos vadovaujantis CPK 689 straipsnio 4 dalimi. LR CPK 689 straipsnio 4 dalis numato, jog patvarkyme nurodoma: piniginių lėšų arešto pagrindas, kredito įstaigos ar kito asmens pavadinimas, areštuotų piniginių lėšų suma, antstolio depozitinės sąskaitos rekvizitai ir antstolio veiksmų apskundimo tvarka. Tokios pareigos, kaip kiekvieną kartą įplaukus lėšoms į skolininko sąskaitą, raštu informuoti apie tai antstolį, nereglamentuoja nei CPK 689 straipsnis, nei Sprendimų vykdymo instrukcija, kurios nustatytos procesinių dokumentų formos antstoliui yra privalomos. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, jog Kauno miesto apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, jog antstolis Robertas Vaitkevičius, įpareigodamas pareiškėją 2006-07-20 patvarkymu vykdomojoje byloje Nr. 0147/06/01439 kiekvieną kartą areštuojant UAB „Gikoma“ lėšas per 3 dienas nuo šių piniginių lėšų arešto momento iki visiško šio patvarkymo įvykdymo momento raštu informuoti antstolį Robertą Vaitkevičių, pažeidė LR CPK 689 straipsnio reikalavimus bei Sprendimų vykdymo instrukciją.
Dėl antstolio teisės gauti informaciją, reikalingą antstolio funkcijoms vykdyti pagal LR Antstolių įstatymo 22 straipsnio 1 dalį, LR CPK 585 straipsnio 1 dalį ir LR CPK 688 straipsnio 2 dalį, teisėjų kolegija pažymi, jog tiek Antstolių įstatymas, tiek CKP numato teisę antstoliui gauti informaciją apie skolininko banko sąskaitoje esančias pinigines lėšas, kadangi minėti duomenys yra reikalingi antstolio tiesioginėms funkcijoms vykdyti. Tokiu būdu antstolis turi teisę pateikti kredito įstaigoms užklausimus apie duomenis, reikalingus antstolio funkcijoms atlikti, ir kredito įstaiga privalo suteikti informaciją per antstolio nustatytą terminą. Tačiau nagrinėjamuoju atveju, antstolis pareiškėjui AB Ūkio bankui nustatė pareigas kiekvieną kartą, areštuojant UAB „Gikoma“, į.k. 110495419, lėšas per 3 dienas nuo šių piniginių lėšų arešto momento iki visiško patvarkymo įvykdymo momento raštu informuoti antstolį Robertą Vaitkevičių, t.y. pranešinėti antstoliui apie lėšų skolininko sąskaitoje judėjimą. Tokie antstolio veiksmai laikytini viršijančiais jam suteiktus įgaliojimus.
Dėl aukščiau išdėstytų aplinkybių teisėjų kolegija daro išvadą, jog Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. balandžio 2 d. nutartis, kuria teismas patenkino pareiškėjo AB Ūkio banko skundą dėl antstolio veiksmų, yra teisėta ir pagrįsta, ir naikinti jos atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio pirmosios dalies pirmu punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. balandžio 2 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.