- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2015-12-07
- Bylos Nr.
- 1-1557-818/2015
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Miroslavas Gvozdovičius
- Kaltinamasis
- P. J.
- Nukentėjusysis
- G. K.
- Civilinis ieškovas
- AB „Lietuvos draudimas“
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje P. J. a.k. (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, išsilavinimas - vidurinis, vedęs, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas:
1. 2008-11-17 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 str. 6 d. BK 306¹ str. 1 d., - 18 (aštuoniolikos) MGL dydžio baudos bausme. Bauda sumokėta;
2. 2013-07-11 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 300 str. 1 d. (2 epizodai), - 4 (keturių) mėnesių 21 (dvidešimt vienos) dienos laisvės atėmimo bausme. Laisvės atėmimo bausmė atlikta;
3. 2014-12-30 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 22 str. 1 d. 178 str. 2 d., - 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausme. Teistumas neišnykęs;
kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 1 dalyje ir 187 straipsnio 1 dalyje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
jis, 2014-11-14 laikotarpiu nuo 10 val. 30 min. iki 10 val. 45 min., automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje Antakalnio g. 61, Vilnius, turėdamas tikslą pagrobti 2 (du) automobilio „Lexus GS 300", v/n (duomenys neskelbtini) galinio matymo vaizdo veidrodžių stikliukus, pagrobė automobilio „Lexus GS 300", v/n (duomenys neskelbtini) vairuotojo pusės galinio matymo vaizdo veidrodžio stikliuką, kurio vertė 380,48 eurų (1313,71 litų), tuo nukentėjusiajam G. K. padarydamas 380,48 eurų (1313,71 litų) turtinę žalą.
Šiais savo veiksmais kaltinamasis P. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje.
jis 2014-11-14 apie 10 val. 33 min., automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje Antakalnio g. 61, Vilnius, pagrobdamas automobilio „Lexus GS 300", v/n (duomenys neskelbtini) vairuotojo pusės galinio matymo vaizdo veidrodžio stikliuką, apgadino automobilio „Lexus GS 300", v/n (duomenys neskelbtini) vairuotojo pusės galinio matymo veidrodį, kurio vertė 403,28 eurų (1392,44 litų), ko rezultate veidrodis turėjo būti pakeistas, tuo nukentėjusiajam G. K. padarydamas 403,28 eurų (1392,44 litų) turtinę žalą.
Šiais savo veiksmais kaltinamasis P. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje.
Teismo posėdžio metu kaltinamasis P. J. savo kaltę pripažino iš dalies. Jis parodė, kad dėl to, jog jis nuėmė stikliuką, pagrįstai surašyta, bet nieko negadino. Žala iš dalies draudimui atlyginta. Nuo P. J. automobilio buvo pavogti du stikliukai. Tuo metu jis turėjo pirkėją, kuris buvo davęs už automobilį užstatą, ir dėl to važiuodamas Antakalnio kelyje pastebėjo tą automobilį ir nuėmė stikliuką. P. J. labai gailisi, kad taip padarė. Jis tyrėjos prašė, kad leistų su žmogumi atsiskaityti ir nebūtų teismo posėdžių, o tyrėja atsakė, kad visa tai galima tik teismo posėdyje padaryti ir viskas. P. J. turėjo pirkėją. Jeigu laiku nebūtų pardavęs, būtų nuostolis. Buvo pagrindas paimti stikliuką. P. J. labai gailisi, padarytą žalą atlygins. Jis nežino, kaip galėjo būti apgadintas veidrodėlis. Kiek prisimena, kai tyrėja jam pristatė bylos kopiją, nuotraukose buvo matyti, kad veidrodėlis apibrėžtas. P. J. bendravo su Lietuvos draudimo ekspertu, buvo galima nustatyti pagal laidus, kad jie jau buvo oksidavęsi ir tai ne dėl P. J. kaltės. Jeigu tie laidai buvo pajungti, ar neseniai nukirpti, jie būtų šviesesni, matosi pagal laidus viskas. P. J. bendravo su „Toyota“ atstovais, tai iš tiesų turėjo mesti klaidą, bet dabar nenustatysi, nes automobilis buvo sutvarkytas. P. J. paėmė stikliuką su ranka, o dėl apgadinimo, tai beprasmiška. Jis prekiauja automobiliais ir technines charakteristikas, kompiuterines programas labai gerai žino. Kompiuterinė programa yra. Jeigu buvo gedimas, viskas yra nustatoma. Ginčas buvo nuo pirmos dienos. P. J. viską pasakė tyrėjai. Kodėl tas veidrodis nebuvo išsaugotas kaip įrodymas? Išorinis veidrodėlis susideda iš korpuso, kuris tvirtinamas prie durų, korpusas yra sudedamas iš trijų dalių: apatinė dalis, viršutinė dalis ir mechanizmas. Prie mechanizmo tvirtinamas varikliukas, kuris reguliuoja stiklo padėtį. Prie veidrodžių prijungti laidai, padarytos „fyškės“, kurios yra įstatytos į veidrodį. Jeigu veidrodis yra pajungtas, reikia nuimti „fyškes“, jeigu veidrodis buvo apkirptas, tuomet taip, galima nuimti nepažeidus. Veidrodis buvo nepajungtas, matosi pagal laidus. P. J. tyrėjos prašė neišmesti veidrodžio, nes pagal laidų oksidaciją matosi, kad jie buvo nepajungti. Yra tarpai, per kuriuos gali patekti drėgmė. Jeigu laidas apkirptas šiandien, jis ne oksidavęsis, o daiktas, kuris pavažinėja per drėgmę, pradeda oksiduotis ir tai parodo, kad jis ne tą pačią dieną apkirptas. Laidas neizoliuotas. Automobilis, kuris važinėja per drėgmę, oksiduojasi. Jeigu žmogus ką tik apkirpo, tai matosi. Laidai iš vario padaryti. Jeigu pavažinėji, iš karto matosi, kad seniai apkirptas laidas. Yra „fyškės“, pats laidas yra apdėtas plastmase, nėra apvyniotas. Pats laidas nėra apvilktas izoliacija. Jeigu laidą paimsi ir šiandieną apkirpsi, tai tas pats kas ir nagai, šiandien ir seniau apkirpti skiriasi, taip pat ir laidas, jis oksiduojasi, negali viduje oksiduotis, kai būna pajungtas. Pats stikliukas yra nepaprastas. Ant paties priekinio stiklo stovi daviklis ir pagal oro sąlygas jis keičia spalvą. Veidrodėlis yra šildomas ir neįprastas, nes jis yra reguliuojamas pagal oro sąlygas, keičia spalvą, patamsėja, pašviesėja. P. J. nežino, kokiu būdu tos funkcijos yra vykdomos, turbūt laidų pagalba, ir pagal viską paties automobilio sistema turėtų valdyti. Jeigu pažeistos jungtys, P. J. manymu, veidrodėlis negali veikti, viskas turėtų matytis automobilio kompiuterinėje programoje. Jis nežino, kurioje vietoje buvo pažeisti laidai. Jis tuo metu buvo Lukiškių TI-K. Apie laidų nukirpimą P. J. pirmą kartą girdi ir jam niekas nebuvo paaiškinta, nes pirmas kaltinimas buvo dėl veidrodžio pagrobimo. Dėl šio nusikaltimo P. J. prisipažino, bet kai buvo Lukiškėse ir kaltinimą pakeitė dėl svetimo turto gadinimo, jis tyrėjai pasakė, kad reikia veidrodį išsaugoti. P. J. klausė specialisto, su kuriuo bendravo Lietuvos draudime, kuris paklausė, kam jam mokėti. Jis seniai matė bylą, o dabar nelabai gali pakomentuoti, nes į teismo posėdį jį atvedė žmogus. Tuo metu, kiek P. J. atsimena, nuimdamas veidrodį jis pirma jį ranka buvo atjungęs. Pagal viską turėtų būti vaizdo įrašas iš „Maximos“ parduotuvės. P. J. pirma buvo priėjęs prie to veidrodžio ir tik su ranka atjungė juos, o antras dalykas, tas veidrodis buvo pritvirtintas su viela, ar dar su kuo ten ir P. J. po to nuėjo. Iš vaizdo medžiagos būtų galima nustatyti, kad P. J. jokių laidų nekirpo ir veidrodžio negadino. Veidrodėlis tik keičia spalvą. P. J. 100 procentų žino, kad jie prieš tai buvo apgadinti, jis veidrodėlį paėmė. Jis bendravo su Lietuvos draudimo ekspertu. Jie negali nustatyti, prieš kiek laiko buvo apgadinta. Pats laidas negali oksiduotis prieš mėnesį, prieš dieną. P. J. galvoja, kad turi oksiduotis pusmetį. Jis žino, kad laidas buvo apkirptas anksčiau. Jis pardavinėjo „BMW X5“, buvo uždėti paprasti stikliukai ir vaizdą galima matyti. Lietuvos draudimui žalą P. J. yra apmokėjęs, o nukentėjusiajam žalą sutinka atlyginti, dėl jo kaltės atsirado nuostolis, jis turi atlyginti. Jis nežino, iš kur prokuroras ištraukė 380 eurų. Jis nuvažiavo pas ekspertą. Jeigu jis gerai atsimena, už stikliuką - 910 litų plius PVM ir už darbą Lietuvos draudimas buvo sumokėjęs 50 eurų. P. J. paskaičiavo, kad stikliuko įstatymas kainuoja 20 eurų. Jis gali iš Lietuvos draudimo paimti sąskaitas faktūras, kurios buvo apmokėtos. Iš „Lexus“ yra faktūros už patį stikliuką - 910 litų plius PVM, tai čia iš paties kompiuterio ištraukti duomenys. Civilinį „Lietuvos draudimo“ ieškinį jis pripažįsta iš dalies. 380 eurų suma yra nepagrįsta. P. J. nematė, kas tuo automobiliu į aikštelę atvažiavo. Jis vaikščiojo aplink automobilį, buvo priėjęs prie antro veidrodžio, norėjo pažiūrėti, kas iš tiesų atvažiavo tuo automobiliu. P. J. nematė moters, jis jau buvo išvažiavęs. Tuo metu buvo blaivus, sąmoningas, nebuvo problemų su akimi, tik dešinės akies aklumas buvo.
Teismo posėdžio metu nukentėjusysis G. K. paaiškino, kad girdėjo tai, ką teismo posėdyje pasakė kaltinamasis. Visų pirma, veidrodis nebuvo pažeistas. Šiuo automobiliu naudojosi žmona. Reikia dokumentuose pažiūrėti, bet prieš kažkiek laiko buvo pereita techninė apžiūra. Techninė apžiūra visa buvo atliekama pavasarį. G. K. tiksliai negali pasakyti, namuose turėtų būti pažymėjimas išsaugotas. Veidrodžio laidai nebuvo atjungti, ar pririšta, ten jokių pažeidimų nebuvo. Šis automobilis visuomet aptarnaujamas „Lexus“ autoservise ir visa apžiūra vyksta. Net jeigu G. K. važiuotų tepalo keisti, apžiūra vyksta, ir jie turbūt būtų pastebėję, ar jis pats būtų skundęsis, kad tas veidrodis neveikia. Dėl laidų nukirpimo G. K. nėra specialistas, bet su technika susipažinęs. Kadangi namuose jie iš garažo išvažinėja atbuli, veidrodžiai turi savybę nusileisti žemyn, ir jeigu veidrodėlis būtų pažeistas, jis neatsistotų atgal. Išvažinėjant automobiliui iš garažo, veidrodėliai pasilenkia žemyn, kad matytum pagrindą ir po to, kai įjungi priekinę pavarą, tie veidrodėliai atsistato į pirminę padėtį. Jeigu visa tai būtų įvykę, G. K. žmona būtų skundusis, kad jai veidrodėliai rodo žemyn ir ji nemato kelio. Kai įjungi atbulinę pavarą, veidrodėliai automatiškai atsilenkia ir rodo, kas yra apačioje. Kai išvažiuojate ir įjungiate pirmą pavarą, tada atsistato į pirminę padėtį. 2008 metų automobilis. Prižiūrima tik „Lexus“ specializuotame servise. Juo iš pradžių važinėjo G. K., paskui žmona. Pastabų dėl automobilio techninės būklės žmona neturėjo. Jeigu kas nors atsitiktų, ji jam pasakytų, nes taip priimta šeimoje. Ji į autoservisą niekada nevažiuoja, ji pasako G. K.. Jis gali tvirtai pasakyti, kad abiejų pusių veidrodėliai buvo veikiantys. Žmonos vairavimo stažas didelis, gal apie 20-30 metų. Žmona pasakė, kad neveikia, nes žmona tuo metu važiavo į polikliniką ir grįžusi į automobilį pamatė, kad tas veidrodėlis užlenktas ir visiškai nėra stiklo. Tada ji paskambino G. K., o jis pasakė skambinti draudėjui. Draudėjas nurodė sulaukti policininkų, nes tai yra vagystė. Žmona sulaukė policininkų, surašė protokolą ir ji parvarė tą automobilį namo. Buvo pavogtas vienas veidrodėlis. Atvažiavo policija, įformino įvykį, žmona parvarė automobilį į namus. G. K. susiskambino su draudėju ir klausė, ką daryti. Draudėjas pasakė, kad važiuoti į autoservisą, jog jie nustatytų žalą. Jis nuvažiavo į autoservisą. Ten apžiūrėjo ekspertas, paprašė sumokėti 400 litų avansą ir tuomet užsakė tą veidrodėlį, kadangi sandėlyje jo nebuvo. Po to, atrodo, savaitės bėgyje jie paskambino, pasakė, kad veidrodėlis yra. G. K. nuvažiavo ir jie pakeitė. Pastatė naują veidrodėlį ir jis veikia. Ten jeigu galvojant logiškai, tai yra mechanizmas, stiklas ir korpusas. G. K. keitė visą veidrodėlį. Laidai buvo nukirpti, nes kai žmona grįžo namo, G. K. matė automobilį. Laidai lygiai nukirpti, jie kabėjo ir galai nukirpti. G. K. taip atrodė, kad laidai buvo nukirpti per vidurį. Kadangi laidai iš lauko izoliuoti ir per vidurį matosi truputis vario, tai matėsi, kad mechaniniu būdu nukirpta, jam taip atrodė. Civilinis ieškinys - 400 litų. Tai yra Lietuvos draudimo franšizės dalis, bet aš draudimas kompensavo tai, kadangi yra vagystė ir šiandien finansinės žalos jis nėra patyręs. Tegul 400 litų lieka kaip neturtinė žala už sugaištą laiką, tą važinėjimą. Neeksploatuojamas automobilis buvo savaitę, žmona nevažinėjo, nes šiuo metu ji neprivalo eiti į drabą, o jeigu reikėdavo, jie turi dar kitą automobilį. G. K. matė tuos laidus ir kad kažkurioje vietoje korpusas buvo nubrauktas. Korpusas apibraižytas, jį G. K. pastebėjo po vagystės. Matyt, tas apibraižymas padarytas vagystės metu, gal norėdamas prie laidų palysti tą darė, tik belieka spėlioti. G. K. nėra technikas, reikia klausti autoserviso.
Liudytoja S. K. teismo posėdžio metu paaiškino, jog 2014-11-14 apie 09:40 val. ji atvažiavo į Antakalnio polikliniką, užtruko apie valandą. Automobilį priparkavo aikštelėje prie „Maximos“ parduotuvės ir už valandos grįžusi pamatė, kad iš vairuotojo pusės veidrodėlio yra išlupti laidai, subraižyta. S. K. pasiskambino vyrui, kuris pasakė skambinti draudimo agentui. S. K. jam paskambino ir jis pasakė, kad reikia kviesti policiją. S. K. sulaukė policijos, jie surašė viską kaip buvo, o tada ji labai sunkiai parvažiavo namo, nes negalėjo net į kitą juostą persirikiuoti. Jai sudėtinga buvo parvažiuoti. Automobilis kokius 6-7 metus eksploatuojamas. Iki paminėto įvykio veidrodėlis veikė, tas veidrodėlis buvo išplėštas. Kai S. K. atėjo, korpusas buvo užlenktas. S. K. jį atsilenkė ir pamatė, kad nėra veidrodžio, ir laidai buvo nukirpti, nupjauti. Teismui parodžius liudytojai bylos I tomo 9 lapą, ji patvirtino, kad tuos laidus ir matė. Veidrodėlis buvo nusuktas, išorinis korpusas įbrėžtas, S. K. nežino kuo. Vizualiai buvo matoma, iki įvykio to nebuvo. „Lexuse“ yra kompiuteris, langai visi automatiškai atsidaro, užsidaro, veidrodėlis šildomas. S. K. gal nemoka tų veidrodėlių visų funkcijų keisti. Automobilis buvo laikomas garaže, jų mašina stovi viena už kitos. Įvažiuoji priekiu, tada išvažiuoji atbuliniu. Kai įjungi atbulinę pavarą, galinio stiklo užsidaro užuolaidėlės, o šoniniai veidrodėliai nejuda. Tie laidai nebuvo iki įvykio apgadinti, buvo sudėtinga grįžti namo be veidrodėlio. Viskas tvarkoje buvo su mašina, techninė apžiūra buvo pereita gal prieš kokius metus. Automobilis „Lexus“ servise buvo prižiūrimas. Kemekliai turi brokerį Lietuvos draudime. Kai S. K. išėjo, ji buvo užėjusi į „Drogo“ parduotuvę gal kokioms 5 min., įvykio vietoje nieko nematė. Su keleivio pusės veidrodėliu buvo viskas tvarkoje.
Teismo posėdžio metu liudytojas M. M. paaiškino, kad jis yra serviso priėmėjas - konsultantas. Iš dalies į darbo funkcijas įeina automobilio apžiūra, tokiuose smulkiuose apgadinimuose užtenka žinių ir įgūdžių. Automobilį teko jam priimti. Klientas atvažiavo su nusiskundimais, kad buvo pavogti stikliukai ir to įvykio metu buvo korpusas apgadintas. Tie stikliukai yra šildomi ir nuo saulės spindulių patamsėja, ten eina elektros instaliacija. Šildymas valdomas kompiuteriu, o užtamsėja todėl, kad specialia medžiaga padengta. Veidrodėliai pajungti gamykliniais laidas, o stikliukas prijungiamas specialia jungtimi. Gamyklinis laidas yra izoliuotas. Jeigu yra veidrodėlis, jis turi savo jungtį ir iš veidrodėlio ateina laidas su kita jungtimi. Apgadinimai buvo tokie, kad buvo nukirpti laidai ir užsakius kitą stikliuką jo jau negalima pajungti, o laidus sulitavus gamintojas nenumato garantijos. Laidai buvo nukirpti, matosi. M. M. buvo pridėjęs nuotraukas. Liudytojui parodžius bylos I tomo 9 lapą, jis paaiškino, kad vienoje pusėje yra 4 laidai ir visi jie buvo nukirpti. Korpusas buvo pažeistas, nes korpusas yra viena detalė. Didesnių žymių nebuvo. Yra borto kompiuteris. Esant tokiems pažeidimams, kompiuteris nerodo gedimo. Techninės apžiūros be stikliuko negalima pereiti. Liudytojui atrodo, kad automobilis buvo nuolat prižiūrimas pas juos servise. Kadangi buvo vagystės atvejis, sąmatą teko derinti su draudimu ir gavus atsakymą, kad draudimas leidžia remontuoti, užsakytos reikiamos dalys ir po 2-3 dienų dalys atvyko, automobilis buvo suremontuotas. Sąskaitoje yra detalių kaina surašyta pagal įkainius. Sugadintas vienas veidrodis. Teismui pagarsinus byloje esančią nurodytą žalos sumą, liudytojas ją patvirtino. Jis mano, kad jeigu būtų anksčiau laidai nukirpti, tai klientas būtų pastebėjęs, kad veidrodėlis nešildo ir viena pusė nuo kitos skirtųsi. Lapkričio mėnesis, vairuotojas pastebėtų skirtumą. Vizualiai matėsi laidų kirpimas. Veidrodėlį galima lengvai išimti rankomis. Atbuline eiga veidrodėliai šiuose modeliuose pakrypsta žemyn, kad matytų vairuotojas bordiūrus. Šiuo atveju leistųsi veidrodėliai žemyn. Veidrodis susideda iš korpuso, dangtelio, stikliuko ir posūkio. Buvo laidai pažeisti, korpusas sveikas buvo. Jeigu pakeičiama detalė, ji 30 dienų saugoma. Jeigu nepareikalaujama, ji utilizuojama. Draudimas dažniausiai iš karto įspėja, kad dalis saugoti reikia. Jie mėnesį saugo bet kokiu atveju. Šiuo atveju nebuvo jokio reikalavimo pateikti detales. Veidrodis yra automobilio spalvos, jis yra dažytas, o užsakant kitą irgi yra dažytas, jo dažyti nereikia.
Civilinio ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ atstovas V. P. teismo posėdžio metu paaiškino, jog jo atstovaujamos bendrovės apdrausto automobilio „Lexus GS300", v/n (duomenys neskelbtini) veidrodėlis buvo apgadintas. Draudimo darbuotojas lapkričio 17 dieną apžiūrėjo automobilį ir nustatė, kad veidrodėlio laidai buvo perkirpti arba perpjauti mechaniniu būdu. Mechaniniai pažeidimai aiškiai matomi bylos medžiagoje esančiose nuotraukose. Veidrodėlis be laidų nebeatlieka tų funkcijų, kurias turėtų atlikti: šildyti stikliuką, keisti poziciją. Yra praktika civilinėse bylose, jog jeigu nustatyta, kad reikia detalę keisti, ji yra bevertė.
Remiantis BRIT ataskaitų žiūryklės duomenimis, 2014-11-14 10.54 val. Bendrajame pagalbos centre gautas pranešimas, jog kelių valandų laikotarpyje nuo pranešėjos automobilio „LEXUS“, v.n. (duomenys neskelbtini) buvo pavogtas šoninis veidrodėlis (I t., b.l. 3).
2014-11-14 įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, jog apžiūrėta, aprašyta ir nufotografuota automobilių stovėjimo aikštelė, esanti Antakalnio g. 61, Vilnius, bei aikštelėje stovėjęs automobilis „Lexus GS300", v/n (duomenys neskelbtini) nuo kurio kaltinamasis P. J. pagrobė kairės pusės šoninio matymo veidrodėlio stikliuką (I t., b.l. 8-9).
2014-12-02 duomenyse apie transporto priemonę nurodyta, kad automobilis „Lexus GS300", v/n (duomenys neskelbtini) priklauso nukentėjusiajam G. K. (I t., b.l. 10).
2014-12-12, daiktų, dokumentų pateikimo protokole nurodyta, jog nukentėjusysis G. K. pateikė tyrimui baudžiamojoje byloje Nr. 12-1-03792-14, reikšmingus dokumentus: transporto priemonės draudimo liudijimo kopiją, 2014-11-21 PVM sąskaitos-faktūros serija MOT Nr. 065265, kopiją, kurioje nurodyti automobiliui „Lexus GS300", v/n (duomenys neskelbtini) reikalingų detalių ir atliktų darbų vertės, ir kiti dokumentai (I t., b.l. 22-26).
2014-11-18 daiktų, dokumentų pateikimo protokole nurodyta, jog buvo pateikta tyrimui baudžiamojoje byloje Nr. 12-1-03792-14 reikšminga laikmena su vaizdo medžiaga (I t., b.l. 27).
2014-11-19 vaizdo įrašo apžiūros protokole nurodyta, jog apžiūrėta pateikta laikmena su tyrimui baudžiamojoje byloje Nr. 12-1-03792-14, reikšmingu vaizdo įrašu. Protokole aprašytos esminės vaizdo įraše užfiksuotos kaltinamojo P. J. įvykdytos vagystės aplinkybės (I t., b.l. 28-29).
2014-11-19 Vilniaus AVPK Vilniaus miesto 1 PK KPS 1-ojo poskyrio vyr. tyrėjo O. B. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad peržiūrėjus vaizdo įrašą prie ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. 12-1-03792-14, nustatyta, jog vagystę įvykdė P. J. (I t., b.l. 30).
2015-02-19 įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje protokole nurodyta, jog P. J. parodė namą Antakalnio g. 61, Vilniuje, šalia kurio stovėjo automobilis „LEXUS GS 300“, kurio galinio vaizdo veidrodėlio stikliuką jis pagrobė. P. J. taip pat parodė, kur minėtas automobilis tiksliai stovėjo. Prie protokolo pridėtos fotolentelės (I t., b.l. 118-120).
Motyvuojamoji dalis
Įrodymų vertinimas, teismo išvados
Nenustatyta, kad nukentėjusysis G. K. ir liudytojai dėl kokių nors priežasčių galėjo apkalbėti kaltinamąjį P. J.. Jų paaiškinimai nuoseklūs, išsamūs, vieni kitus papildydami patvirtina kaltinime nurodytas aplinkybes, todėl teismas jais tiki ir jie yra kaltinamojo P. J. kaltės įrodymai.
Be to, aukščiau paminėtuose rašytiniuose dokumentuose esantys duomenys patvirtina kaltinime nurodytas aplinkybes. Šie duomenys neprieštarauja aukščiau nurodytiems įrodymams ir juos papildo. Šiais duomenimis netikėti, abejoti nėra priežasčių. Todėl šie duomenys yra kaltinamojo P. J. kaltės įrodymai.
Pagal BK 178 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pagrobė svetimą turtą. Pagal formuojamą teismų praktiką vagystės objektas – visų rūšių ir formų nuosavybė. Turtas pagal BK 178 straipsnį – tai turintys vertę bei fizinius parametrus (gabaritus, svorį, skaičių, kiekį) daiktai, taip pat pinigai ir vertybiniai popieriai. Svetimas turtas – tai daiktai, kurie grobimo momentu priklauso ne kaltininkui, o kitam asmeniui. Pagrobimas – tai tyčinis, neteisėtas ir neatlygintinas svetimo turto fizinis užvaldymas, atimantis iš asmens galimybę valdyti, naudotis ir disponuoti jam priklausančiu turtu. Neteisėtas turto užvaldymas yra tada, kai kaltininkas neturi jokios tikros, ginčijamos ar tariamos teisės į grobiamą turtą ir turtas pagrobiamas veiksmais, numatytais BK 178 straipsnyje. Taigi, vagystė yra tyčinė nusikalstama veika, kuri padaroma tik tiesiogine tyčia, tai yra grobdamas svetimą turtą vagystės būdu, kaltininkas suvokia, kad veikia prieš turto savininko valią, numato nusikalstamos veikos padarinius ir jų nori.
Tuo tarpu pagal BK 187 straipsnio 1 dalį numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą. Turtas laikomas sunaikintu, kai jis netenka savo ekonominės ir ūkinės vertės bei jo nebegalima naudoti pagal funkcinę paskirtį. Turto sugadinimas – toks turto savybių praradimo laipsnis, kai jo vertė sumažėja ir jis iš dalies tampa netinkamas naudoti pagal tikslinę paskirtį, bet vartojamosios šio turto savybės gali būti atkurtos. Turto sunaikinimas ar sugadinimas yra materiali nusikalstama veika, todėl jai būtini įstatyme numatyti padariniai, t. y. turi būti sunaikintas ar sugadintas konkretus turtas. Be to, turi būti nustatomas ir priežastinis ryšys tarp kaltininko padarytos veikos bei kilusių padarinių. Svetimo turto sunaikinimo ar sugadinimo subjektyvioji pusė pasireiškia tiesiogine arba netiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia savo veikos pavojingumą, numato, kad bus sunaikintas ar sugadintas svetimas turtas ir šių pasekmių nori arba jei ir nenori, sąmoningai leidžia pasekmėms atsirasti.
Kaltinamasis P. J. teismo posėdyje savo kaltę dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo pripažino iš dalies. Jis pripažino savo kaltę dėl BK 178 straipsnio 1 dalyje nurodyto nusikaltimo padarymo, bet neigė savo kaltę dėl BK 187 straipsnio 1 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos padarymo. Kaltinamojo teigimu, jis iš tiesų pagrobė automobilio „LEXUS GS 300“ vairuotojo pusės galinio vaizdo veidrodėlio stikliuką, tačiau jis nežino, kaip buvo apgadintas pats veidrodėlis. Jis jokių laidų nekirpo ir veidrodėlio negadino.
Aukščiau nurodyta kaltinamojo P. J. versija dėl automobilio „LEXUS GS 300“ vairuotojo pusės galinio vaizdo veidrodėlio apgadinimo aplinkybių vertintina kritiškai, kaip siekis išvengti baudžiamosios atsakomybės už šios nusikalstamos veikos padarymą. Šią versiją paneigia teismo posėdžio metu ištirtų įrodymų visuma.
Teismo posėdžio metu nukentėjusysis G. K. patvirtino, kad iki įvykio dienos – 2014-11-14 - jam priklausančio automobilio „LEXUS GS 300“ vairuotojo pusės galinio vaizdo veidrodėlis nebuvo pažeistas. Automobiliui prieš kurį laiką buvo atlikta techninė apžiūra ir veidrodėlio apgadinimų nebuvo nustatyta, transporto priemonė atitiko techninius reikalavimus (II t., b.l. 72-73). G. K. priklausančiu automobiliu naudojosi jo žmona S. K., kuri teismo posėdžio metu taip pat nurodė, kad veidrodėlis iki įvykio nebuvo apgadintas, o jei ir būtų, tai ji iškart praneštų vyrui apie pastebėtą gedimą. S. K. įvykio dieną buvo nuvykusi į Antakalnio polikliniką, o automobilį maždaug valandai priparkavo šalia parduotuvės „Maxima“ esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje. Grįžusi iš poliklinikos ji pastebėjo, jog yra išlupti automobilio vairuotojo pusės galinio vaizdo veidrodėlio laidai. Ji paskambino savo vyrui, kuris patarė susisiekti su draudėju. Draudėjas S. K. nurodė kviesti policijos pareigūnus. S. K. sulaukė policijos pareigūnų, kurie užfiksavo automobilio apgadinimus ir surašė protokolą. Tada S. K. parvarė automobilį į namus. Kaip teismo posėdžio metu paaiškino nukentėjusysis G. K., iš namų garažo jo žmona turėjo išvažiuoti atbuline eiga. Automobilio veidrodėliai tuo metu pasilenkia žemyn, kad būtų galima matyti kelio nelygumus. Kai įjungiama priekinė pavara, automobilio veidrodėliai atsistato į pirminę padėtį. Jeigu veidrodėliai įvykio dieną būtų neveikę, nukentėjusiojo žmona būtų tai pastebėjusi ir pranešusi G. K..
Nukentėjusiojo G. K. ir liudytojos S. K. parodymai iš esmės sutampa su teismo posėdžio metu duotais liudytojo M. M. parodymais, pagal kuriuos nukentėjusiojo G. K. automobilis buvo nuolat prižiūrimas servise, kuriame jis dirba. Buvo nukirpti veidrodėlio laidai. Užsakius naują veidrodėlio stikliuką jo jau nebebūtų galima pajungti, o jeigu laidai būtų sulituojami, gamintojas nebesuteiktų garantijos, todėl teko keisti visą veidrodėlį. M. M. patvirtino, kad automobilio veidrodėliai nusileidžia žemyn tam, kad būtų galima matyti bordiūrus ir kitus kelio nelygumus, o vėliau vėl atsistato į pradinę padėtį. Kaltinamajame akte nurodytas įvykis įvyko lapkričio mėnesį, todėl S. K. vairuojant automobilį tikrai būtų galima pastebėti, kad veidrodėlis nejuda, o jo stikliukas šąla. M. M. aiškiai matė, jog veidrodėlio laidai buvo mechaniniu būdu nukirpti. Liudytojas patvirtino atliktų automobilio remonto darbų sąmatą.
Kaltinamojo P. J. kaltę dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo įrodo ne tik teismo posėdžio metu apklaustų nukentėjusiojo ir liudytojų parodymai, bet ir bylos medžiagoje esantys rašytiniai įrodymai: nukentėjusiojo G. K. pateikta jo automobiliui reikalingų detalių ir atliktų remonto darbų PVM sąskaita-faktūra; 2014-11-14 įvykio vietos apžiūros protokolas su fotolentelėmis, kuriose matoma stovėjimo aikštelė šalia „Maxima“ parduotuvės ir nukentėjusiajam priklausančiam automobiliui „Lexus GS300“, v.n. (duomenys neskelbtini) padaryti apgadinimai; vaizdo įrašas, kuriame matoma, kaip įvykio dieną P. J. vaikšto aplink automobilį „Lexus GS300“, v.n. (duomenys neskelbtini) o vėliau kelioms sekundėms prieina prie vairuotojo pusės galinio vaizdo veidrodėlio ir atlieka tam tikrus veiksmus rankomis; 2015-02-19 įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje protokolas, kuriame nurodyta, jog P. J. parodė namą Antakalnio g. 61, Vilniuje, šalia kurio stovėjo automobilis „LEXUS GS 300“, kurio galinio vaizdo veidrodėlio stikliuką jis pagrobė (prie protokolo pridėtos ir fotolentelės).
Ištyręs ir įvertinęs aukščiau paminėtų įrodymų visumą teismas daro išvadą, kad kaltinamasis P. J. nuo pat savo veiksmų pradžios suvokdamas pavojingą nusikalstamų veikų pobūdį, tyčia pagal kaltinime nurodytas aplinkybes pagrobė svetimą turtą ir sugadino svetimą turtą. Teismas konstatuoja, kad kaltinamojo P. J. veikos teisingai kvalifikuotos pagal BK 178 straipsnio 1 dalį ir 187 straipsnio 1 dalį. Kaltinamasis P. J. suvokė, kad daro neteisėtas veikas, ir norėjo taip veikti, todėl jo veikose yra tyčia padaryti jam inkriminuojamus nusikaltimus. Surinktoje bylos medžiagoje yra pakankamai duomenų, pagrindžiančių kaltinamojo P. J. kaltę dėl minėtų nusikalstamų veikų padarymo.
Bausmės skyrimas
BK 41 straipsnyje nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Jos paskirtis yra ne tik nubausti asmenį už atitinkamos nusikalstamos veikos padarymą, bet užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą ir taip paveikti asmenį, kad pastarasis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, į BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus bei į BK 61 straipsnyje numatytus reikalavimus skiriant bausmę, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių.
Kaltinamasis P. J. padarė du tyčinius nesunkius nusikaltimus, teistas (I t., b. l. 46-51); administracine tvarka baustas (I t., b. l. 103); VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas (I t., b. l. 107); VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre nesigydė (I t., b. l. 108); Vilniaus priklausomybės ligų centre į narkologinę įskaitą neįrašytas (I t., b. l. 109).
Kaltinamojo P. J. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, jog jis savo noru visiškai atlygino nukentėjusiajam padarytą žalą ir iš dalies atlygino padarytą žalą draudimo bendrovei (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam P. J. skiriant BK 178 straipsnio 1 dalies ir 187 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytas laisvės atėmimo bausmes, kurios yra lygios jų vidurkiui. Šios bausmės bendrintinos ir paskirtina bausmė, kuri taip pat bendrintina su 2014-12-30 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu kaltinamajam P. J. paskirta bausme. Šios galutinės subendrintos bausmės vykdymas atidėtinas 2 metams, paskiriant įpareigojimus. Nustatydamas bausmės dydį teismas atsižvelgia į nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis (teistas, baustas administracine tvarka), byloje nustatytą kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę.
Kaltinamasis P. J. buvo laikinai sulaikytas 2014-12-02 11.40 val., o paleistas – 2014-12-04 09.55 val. (I t., b.l. 122, 133).
2014-12-04 kaltinamajam P. J. buvo paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti (I t., b. l. 134-135).
Šioje baudžiamojoje byloje nukentėjusysis G. K. pareiškė 400 litų (115,84 eurų) civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti (I t., b.l. 19-20). Teismo posėdžio metu nukentėjusysis nurodė, jog patirtą turtinę žalą jam atlygino draudimo bendrovė, bet jis neatsisako pareikšto civilinio ieškinio, nes dėl neteisėtos kaltinamojo P. J. veikos jis taip pat patyrė ir neturtinės žalos. Bylos duomenimis, 2015-11-23 kaltinamasis P. J. atlygino nukentėjusiajam G. K. padarytą 115,84 eurų neturtinę žalą (II t., b.l. 71). Nukentėjusysis nurodė, kad pretenzijų kaltinamajam neturi. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, laikytina, kad atlyginus nusikalstama veika padarytą žalą nukentėjusysis-civilinis ieškovas civilinio ieškinio atsisakė ir jo baudžiamojoje byloje neliko.
Be to, šioje baudžiamojoje byloje civilinis ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ pateikė 668,39 eurų civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti (I t., b.l. 168). Ieškinys tenkintinas visiškai. Teismo išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje yra įrodyta, jog turtinė žala nukentėjusiajam padaryta kaltinamojo P. J. nusikalstamomis veikomis. Civilinis ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ civilinio ieškinio dydį pagrindė dokumentais, kuriuos pateikė kartu su ieškiniu: nukentėjusiojo G. K. prašymu atlyginti turtinę žalą, duomenimis apie transporto priemonę, PVM sąskaita-faktūra, pranešimu apie žalos atlyginimą, fotolentelėmis, mokėjimo nurodymais (I t., b.l. 168-180). Remdamasis tuo, kas nurodyta, teismas daro išvadą, jog AB „Lietuvos draudimas“ civilinis ieškinys yra realus, pagrįstas ir todėl tenkintinas visiškai. Bylos duomenimis, P. J. dalį turtinės žalos atlygino savo noru – pervedė į AB „Lietuvos draudimas“ sąskaitą 335,44 eurus (II t., b.l. 57), todėl AB „Lietuvos draudimas“ civilinio ieškinio dydis mažintinas šia suma ir laikytina, kad iš kaltinamojo P. J. priteistini 332,95 eurai AB „Lietuvos draudimas“ patirtai turtinei žalai atlyginti.
Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - kompaktinis diskas su vaizdo įrašu, saugomas su bylos medžiaga (I t., prisegtas prie viršelio).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis BPK 297 str., 298 str., 301 str., 302 str., 303 str. 2 d., 304 – 307 str.,
nusprendžia:
dėl nusikaltimo, numatyto BK 178 straipsnio 1 dalyje, padarymo ir paskirti jam bausmę – 1 (vienerius) metus ir 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose;
dėl nusikaltimo, numatyto BK 187 straipsnio 1 dalyje, padarymo ir paskirti jam bausmę – 1 (vienerius) metus laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis ir 5 dalies 1 punktu, paskirtas laisvės atėmimo bausmes subendrinti, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir paskirti P. J. subendrintą bausmę - 1 (vienerius) metus ir 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis ir 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto „b“ papunkčiu šiuo nuosprendžiu paskirtą 1 (vienerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę iš dalies sudedant subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-12-30 nuosprendžiu P. J. paskirta 1 (vienerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausme (dvi laisvės apribojimo dienas prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai) ir paskirti jam galutinę subendrintą bausmę – 2 (dvejus) metus laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.
Į bausmės laiką įskaityti bausmės laiką, kurį P. J. jau atliko pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-12-30 nuosprendį, ir šia dalimi sumažinti jam paskirtą bausmę.
Taip pat į bausmės laiką įskaityti laiką, kurį P. J. išbuvo laikinajame sulaikyme nuo 2014-12-02 11.40 val. iki 2014-12-04 09.55 val. (atitinka dvi paras), ir šia dalimi sumažinti jam paskirtą bausmę.
Vadovaujantis BK 75 straipsniu P. J. paskirtos 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, įpareigojant jį neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, ir neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo.
Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
P. J. paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti - palikti galioti, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
AB „Lietuvos draudimas“ pareikštą civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir išskaičiavus P. J. atlygintą turtinės žalos dalį priteisti iš P. J. AB „Lietuvos draudimas“ naudai 332,95 (tris šimtus trisdešimt du eurus ir devyniasdešimt penkis centus) eurus turtinei žalai atlyginti.
Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - kompaktinį diską su vaizdo įrašu – nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti su bylos medžiaga.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.