- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-11-15
- Bylos Nr.
- 1A-628-312/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-51346-2017-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė (pirm.), Aiva Survilienė, Artūras Šumskas
- Nuteistasis
- A. M.
- Advokatai
- Jevgenija Savčenkas
- Kategorijos
- 1.1.4.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės (kolegijos pirmininkė), Aivos Survilienės, Artūro Šumsko,
viešame teismo posėdyje žodinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 16 d. nuosprendžio, kuriuo A. M. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirta šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Ši bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir A. M. paskirta keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Ši bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 12 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir A. M. paskirta galutinė subendrinta keturių mėnesių ir dvidešimt keturių dienų laisvės atėmimo bausmė, šią bausmę atliekant pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaitytas A. M. laikinojo sulaikymo laikas bei Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 12 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės atlikta dalis. Tuo pačiu nuosprendžiu kaltu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį pripažintas ir E. T., tačiau jo atžvilgiu nuosprendis neskundžiamas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. A. M. nuteistas už tai, kad jis ir E. T. laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 18 d. 08.00 val. iki 2017 m. rugsėjo 22 d., baudžiamojo proceso metu tiksliau nenustatytu laiku, iš anksto susitarę ir veikdami kartu, turėdami tikslą pagrobti 100 eurų vertės M. S. priklausantį automobilį „Volkswagen Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) automobilių stovėjimo aikštelėje prie pastato, esančio Debesijos g. 2A, Vilniuje, atidarę neužrakintas minėto automobilio dureles, pateko į vidų ir, sukdami vairą, sulaužė vairo užraktą. E. T. ištraukus užvedimo laidus, A. M. tuos laidus sujungė, tačiau užvesti variklio nepavyko, tuomet jie abu kartu automobilį nustūmė į automobilių stovėjimo aikštelę, esančią Vinco Grybo g. 21, Vilniuje, o kitą dieną, užvedę minėtą automobilį, juo išvažiavo. Tokiais savo veiksmais A. M. padarė BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą.
II. Apeliacinių skundų argumentai ir proceso dalyvių prašymai
2. Apeliaciniu skundu nuteistasis A. M. prašo peržiūrėti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 16 d. nuosprendį ir priimti teisingą ir nešališką sprendimą.
3. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra per griežtas. Nuteistasis nepagrįstai laikomas recidyvistu. Nusikaltimas padarytas 2017 m. rugsėjo 18 d., o recidyvistu A. M. buvo pripažintas 2018 m. gegužės 29 d. Taip pat nuteistasis nesutinka su pirmosios instancijos teismo teiginiu, kad jis prarado valstybės pasitikėjimą, išreikštą jį paleidžiant lygtinai. Apelianto teigimu, lygtinio paleidimo laikotarpiu jis nepadarė jokių pažeidimų (lygtinio paleidimo terminas suėjo 2016 m. gruodžio 27 d.). Šios dvi aplinkybės, nuteistojo manymu, turėjo įtakos neteisingo nuosprendžio priėmimui.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikta.
Šalies argumentai
5. Teismo posėdžio metu prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti, nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas
6. Nuteistojo apeliacinis skundas atmestinas.
7. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatas, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Iš apeliacinio skundo argumentų pobūdžio matyti, kad iš esmės jame yra keliamas klausimas dėl paskirtos bausmės rūšies ir dydžio pagrįstumo.
8. Pažymėtina, kad bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. BK 41 straipsnyje įstatymo leidėjo įtvirtinti bausmės skyrimo tikslai sudaro vieningą bausmės paskirtį. Minėtas straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti nusikaltusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė būtų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. BK 178 straipsnio 2 dalis numato, kad tas, kas pagrobė automobilį, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų.
9. BK 61 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias, aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.
10. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam bausmę, minėtų įstatymo nuostatų nepažeidė, tinkamai jomis vadovavosi.
11. Apelianto kaltė padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, įrodyta A. M. ir E. T. parodymais, liudytojų parodymais, duomenimis, užfiksuotais parodymų patikrinimo vietoje metu, tarnybiniuose pranešimuose, apžiūrų protokoluose bei kitoje rašytinėje baudžiamosios bylos medžiagoje esančiais duomenimis. Padaryta nusikalstama veika yra tyčinė, baigta, įstatymo priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Nuteistasis oficialiai niekur nedirba, kaip pats nurodo – darbo santykių neįteisina tam, kad antstoliai negalėtų vykdyti išieškojimo, duomenų apie legaliai gaunamas pajamas baudžiamojoje byloje nėra, nusikaltimą padarė iš savanaudiškų paskatų. A. M. per penkerius metus administracine tvarka buvo baustas šešioliką kartų, po nusikalstamos veikos padarymo savo elgesio nekeitė – toliau darė administracinius nusižengimus, administraciniai nusižengimai buvo padaryti ir naudojantis pavogtu automobiliu „Volkswagen Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) administracinių nuobaudų nevykdo, anksčiau teistas septynis kartus, taip pat ir už analogiškas nusikalstamas veikas, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas, po nusikalstamos veikos padarymo jis yra nuteistas dar penkis kartus, kas rodo nuteistojo nusikalstamo elgesio modelio kartotinumą, taip pat patvirtina, kad jis jokių išvadų dėl savo ankstesnio neteisėto elgesio nedaro. Byloje nustatyta viena nuteistojo atsakomybę lengvinanti ir dvi atsakomybę sunkinančios aplinkybės. Atsižvelgus į šių aplinkybių visetą, darytina išvada, kad A. M. paskirta šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri yra mažesnė už BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmės vidurkį. Ši bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – keturi mėnesiai laisvės atėmimo. Tokia bausmės rūšis ir jos dydis atitinka BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus.
12. BK 27 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, ir jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Toks asmuo yra recidyvistas. Pažymėtina, jog tam, kad asmuo būtų laikomas recidyvistu, nereikalingas atskirtas teismo pripažinimas. Toks pripažinimas reikalingas, norint asmenį laikyti pavojingu recidyvistu.
13. Nagrinėjamu atveju A. M., būdamas teistas už tyčinio nusikaltimo, numatyto BK 180 straipsnio 1 dalyje, padarymą, už kurį teistumas nebuvo išnykęs ar panaikintas, padarė naują tyčinį nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje. Tai reiškia, kad asmuo atitinka visus recidyvisto požymius, numatytus BK 27 straipsnio 1 dalyje. Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas pagrįstai tai laikė A. M. atsakomybę sunkinančia aplinkybe kaip tai numatyta BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte.
14. Atsižvelgiant į apeliacinio skundo argumentus, svarbu pažymėti, kad nepaisant to, jog lygtinio paleidimo laikotarpiu A. M. nepadarė naujų nusikalstamų veikų, pasibaigus lygtinio paleidimo terminui jis nusikalto šešis kartus, kas vienareikšmiškai patvirtina, kad jis nepateisino valstybės pasitikėjimo, teigiamų savo elgesio korekcijų nepadarė ir toliau rinkosi nusikalstamą gyvenimo būdą.
15. Taigi, apeliacinį skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė BK 41 straipsnyje įtvirtintų bausme siekiamų tikslų ir BK 54 straipsnyje nustatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, teismo išvados dėl asmens laikymo recidyvistu yra pagrįstos, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 12 d. nuosprendis paliekamas nepakeistas, o A. M. apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Nuteistojo A. M. (A. M.) apeliacinį skundą atmesti.