- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-01-23
- Bylos Nr.
- 1S-28-870/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-13352-2018-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Virginija Liudvinavičienė
- Kategorijos
- 2.12.4Aukštesniojo teismo sprendimų rūšys jų galiojimas (BPK 442 str.)
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Liudvinavičienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Pirmojo skyriaus prokuroro Šarūno Šimonio skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutarties, kuria baudžiamoji byla su pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu J. J. ir K. S. atžvilgiu perduota prokurorui,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Vilniaus miesto apylinkės teisme 2018 m. gruodžio 14 d. gautas Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Pirmojo skyriaus prokuroro Šarūno Šimonio pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje J. J. ir K. S. kaltinamos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymu.
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. gruodžio 20 d. nutartimi baudžiamąją bylą su pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu perdavė prokurorui pareiškimo trūkumams pašalinti. Teismas nurodė, kad viena iš kaltinamųjų – K. S. Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro 2018 m. kovo 19 d. nutarimu, patvirtintu ikiteisminio tyrimo teisėjo, ikiteisminis tyrimas nutrauktas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 40 straipsnio nuostatomis. Tuo tarpu, K. S. yra kaltinama laidavimo laikotarpiu padariusi naują tyčinę veiką, todėl, pirmosios instancijos teismo vertinimu, nepagrįstai neatnaujintas ankstesnis ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-06237-17 pastarosios atžvilgiu, ikiteisminiai tyrimai nesujungti, dėl ko teismui pateikto pareiškimo dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu turinys neatitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 419 straipsnio reikalavimų.
Šalies argumentai
3. Skundu Vilniaus apygardos teismui prokuroras prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartį, perduodant bylą nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui. Prokuroras sutinka su skundžiamos nutarties argumentais, pagrįstais kasacinių nutarčių (2K-9-429/2007, 2K-7-266-511/2018) analize, kad šios nutartys gali būti taikomos baudžiamosiose byloje, kuriose asmuo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės tiek BK 38 straipsnio, tiek BK 40 straipsnio pagrindu. Tačiau prokuroras nesutinka su teismo vertinimu, kad aptariamose kasacinėse nutartyse suformuota praktika taikytina ir aptariamoje baudžiamojoje byloje. Pačioje skundžiamoje teismo nutartyje nurodyta, kad LAT praktika suformuota tik tose baudžiamosiose bylose, kai asmuo yra atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ankstesniu teismo nuosprendžiu ir per vienerius metus padarė naują tyčinį nusikaltimą. Tuo tarpu, iki 2018 m. gruodžio mėnesio joks teismas nenagrinėjo baudžiamosios bylos dėl K. S. galimai padarytos nusikalstamos veikos, nesprendė jos kaltės klausimo, ji nebuvo atleista nuo baudžiamosios atsakomybės teismo nuosprendžiu, todėl nėra pagrindo taikyti aptariamas LAT nutartis.
4. Prokuroras sutinka su skundžiamos nutarties argumentu, kad teismo pareigos tame pačiame nuosprendyje išspręsti baudžiamosios atsakomybės klausimą tiek pagal naują kaltinimą, tiek ir už veiką, dėl kurios anksčiau kaltinamasis buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės nepaneigia ir tai, kad jis buvo atleistas pagal BK 40 straipsnį ikiteisminio tyrimo metu prokuroro nutarimu, o ne teismo nuosprendžiu, tiek kiek tai neprieštarauja imperatyvioms BPK 255 straipsnio nuostatoms, reikalaujančioms, kad byla teisme būtų nagrinėjama tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji buvo perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje, ir kad kaltinamasis negali būti nuteistas dėl nusikalstamos veikos, kurios faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo išdėstytų kaltinamajame akte. Kaip minėta, byla kaltinant K. S. teismui nagrinėti perduota nebuvo. Jei teismas pripažintų K. S. kalta 2018 m. gegužės 4 d. padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje, įsiteisėjus teismo sprendimui prokuroras inicijuotų nutraukto ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-06237-18 atnaujinimą. Tuo tarpu, jei teismas kaltinamąją išteisintų dėl minėtos veikos, nutrauktas procesas atnaujintas nebūtų.
5. Prokuroras akcentuoja aplinkybę, jog nėra draudžiama perduoti teismui nagrinėti baudžiamąją bylą, jei asmeniui nėra inkriminuota atitinkama nusikalstama veika, už kurios padarymą jis vienerių metų laikotarpyje atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės. Kaip tokioje situacijoje turi pasielgti teismas bylos parengimo nagrinėti teisme stadijos metu ir vėliau, nurodyta jau minėtose LAT nutartyse, kuriose, beje, nenumatytas baudžiamosios bylos grąžinimas prokurorui. Kaip, gavęs bylos medžiagą ir pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, turėtų elgtis teismas, praktika nėra susiformavusi.
6. Prokuroras nesutinka su teismo sprendimu taikyti įstatymo analogiją (nurodant Kauno apygardos teismo nutartį Nr. 1-457-579/2015), kadangi jam nėra žinomos šios baudžiamosios bylos aplinkybės, ir kodėl būtent toje byloje buvo nutarta perduoti bylą prokurorui BPK 234 straipsnio 2 dalyje numatyta tvarka. Prokuroras akcentuoja, kad teismas nenurodė nei vieno pareiškimo trūkumo. Tuo tarpu, teismo argumentai dėl ankstesnio ikiteisminio tyrimo neatnaujinimo yra nepagrįsti, kadangi pareiškime nėra aprašyta ir inkriminuota K. S. nusikalstama veika, dėl kurios jai ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas BK 40 straipsnio pagrindu, kad nustatytas pareiškimo trūkumas trukdo teismui išnagrinėti bylą supaprastinto proceso tvarka. Prokuroras skunde pažymėjo ir tai, kad teismas neturėjo įstatyminio pagrindo grąžinti bylą prokurorui.
Atsiliepimas
7. Atsiliepimų negauta.
8. Skundą nagrinėjantis teismas, susipažinęs su skundžiama nutartimi, bylos medžiaga, Prokuroro skundo argumentais, konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis, kuria baudžiamoji byla su prokuroro pareiškimu dėl baudžiamojo įsakymo išdavimo perduota prokurorui, yra teisėta ir pagrįsta. Pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino BK 40 straipsnio 8 dalies, BPK 217 straipsnių nuostatas, pagrįstai, nagrinėjant šį klausimą, vadovavosi nurodytomis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimis, todėl naikinti skundžiamą nutartį prokuroro skunde nurodomais motyvais nėra teisinio pagrindo.
9. Bylos medžiaga nustatyta, kad 2018 m. gruodžio 12 d. prokuroras perdavė bylą Vilniaus miesto apylinkės teismui su pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinant K. S. 2018 m. gegužės 4 d. padarius BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Bylos duomenys patvirtina tai, kad 2018 m. kovo 19 d. Vilniaus apygardos prokuratūros nutarimu ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-06237-18 pagal BK 259 straipsnio 1 dalį K. S. nutrauktas, vadovaujantis BPK 212 straipsnio 6 dalimi, BK 40 straipsnio 2 dalimi. Nutarimas patvirtintas ikiteisminio tyrimo teisėjo (t. 2, b.l. 38).
10. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika dėl BK 38 straipsnio 4 dalies nuostatų taikymo, vertindamas, kad iš esmės analogiškos nuostatos, kuomet per vienerių metų laikotarpį yra padaromas naujas tyčinis nusikaltimas, yra iš esmės analogiškos ir numatytoms BK 40 straipsnio 8 dalyje. Aukštesnės instancijos teismas sutinka, kad šios paminėtos nuostatos, kuomet asmuo yra atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiu asmeniu, bei kai yra perduodamas teismo pasitikėjimo vertam asmeniui pagal laidavimą, yra iš esmės identiškos, todėl kasacinio teismo išaiškinimai taikytini ir šiuo atveju. Su tokiais teismo argumentais sutiko ir prokuroras. Vis dėlto, prokuroro įsitikinimu, asmens baudžiamosios atsakomybės klausimas dėl ankstesnės padarytos nusikalstamos veikos, gali būti sprendžiamas tik tuo atveju, kai asmuo dėl naujos tyčinės veikos yra pripažįstamas kaltu teismo nuosprendžiu. Be to, šiuo atveju, minima kasacinio teismo praktika netaikytina, nes K. S. nuo baudžiamosios atsakomybės buvo atleista ne teismo nuosprendžiu, o prokuroro nutarimu. Tokia prokuroro pozicija, aukštesniojo teismo vertinimu yra nepagrįsta, ji prieštarauja lingvistiniam BK 40 straipsnio 8 dalyje įtvirtintos nuostatos aiškinimui.
Motyvuojamoji dalis
11. BK 40 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Kaip matyti, aptariamoje teisės normoje nėra įsakmiai nurodyta, kokios institucijos priimtu procesiniu sprendimu kaltininkas yra atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės taikant laidavimą – teismo ar prokuratūros, apsiribojama tik fraze „ankstesnis sprendimas“. Be to, aukštesniojo teismo vertinimu, BK 40 straipsnio taikymo pasekmės niekaip nėra diferencijuojamos pagal normos taikymo subjektą. Todėl šiuo atveju, nustačius, kad asmuo įtariamas ar kaltinamas padaręs naują tyčinę veiką, nustoja galioti tiek ankstesnis teismo, tiek prokuratūros priimtas procesinis sprendimas atleisti kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės.
12. Prokuroro pateiktas aptariamos normos aiškinimas, kad pirmiausia asmuo turėtų būti teismo nuosprendžiu pripažįstamas kaltu dėl naujos veikos, kurios padarymu jis yra kaltinamas, ir tik po to sprendžiamas jo atsakomybės už ankstesnę veiką klausimas, prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotai pozicijai, kad /.../ „sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas“ aiškinama kaip įpareigojimas teismui, nagrinėjančiam bylą dėl naujo tyčinio nusikaltimo padarymo, tame pačiame nuosprendyje (jeigu dėl naujo nusikaltimo priimamas apkaltinamasis nuosprendis) išspręsti baudžiamosios atsakomybės klausimą ir už veikas, dėl kurių anksčiau kaltinamasis, vadovaujantis BK 38 straipsniu, buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės“. Kad vienu nuosprendžiu būtų sprendžiamas atsakomybės klausimas ir už ankstesnę veiką, yra aiškiai įvirtina ir pačioje normoje, todėl negalima sutikti su prokuroro pozicija, kad ikiteisminis tyrimas atnaujintinas tik tuo atveju, jei teismas priimtų apkaltinamąjį nuosprendį už 2018 m. gegužės 4 d. galimai padarytą veiką. Be to, vadovaujantis prokuroro logika, susidarytų tokia situacija, kad žmogus tiek už naują tyčinę veiką, tiek ir už ankstesnę būtų nuteisiamas skirtingais nuosprendžiais, kas ne tik blogintų kaltininko teisinę padėtį, tačiau, kaip minėta, prieštarautų ir aptariamos teisės normos aiškinimui. Taigi be pagrindo prokuroras nagrinėjamą klausimą sieja su BPK 255 straipsnio nuostatomis.
13. Prokuroras nesutinka su skundžiamos nutarties motyvais, kad pareiškimas dėl baudžiamojo įsakymo išdavimo turi trūkumų, be kita ko, akcentuodamas, kad baudžiamojo proceso įstatyme nėra numatyta teisė teismui grąžinti bylą prokurorui. Su tokia prokuroro taip pat nėra pagrindo sutikti.
14. Iš skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties motyvų matyti, kad teisėja, grąžindama baudžiamąją bylą prokurorui pareiškimo trūkumams pašalinti, akcentavo, kad tokio trūkumo pats teismas ištaisyti negali, t.y. negali atnaujinti įrodymų tyrimo ankstesnėje byloje. Aukštesniojo teismo vertinimu, tokie nutarties motyvai yra pagrįsti. Esant tokiai situacijai, kuomet ikiteisminis tyrimas yra nutraukiamas BPK 212 straipsnio 3-9 punktuose numatytais pagrindais, nustačius, kad asmuo galimai padarė naują nusikalstamą veiką, ankstesnis ikiteisminis tyrimas turi būti atnaujinamas prokuroro nutarimu, o ne teismo nutartimi (BPK 212 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamu atveju, prokuroras, kreipdamasis į teismą su pareiškimu dėl teismo baudžiamojo įsakymo išdavimo, nesilaikė BPK 217 straipsnio 5 dalies nuostatų, ir teismas pats šio procesinio pažeidimo ištaisyti negali. Visiškai pagrįstai aplinkybės, kad ankstesnis ikiteisminis tyrimas K. S. atžvilgiu nebuvo atnaujintas, šie tyrimai nebuvo sujungti, įvertintos kaip esminiai pareiškimo dėl teismo baudžiamojo įsakymo išdavimo trūkumai. Kadangi tai iš esmės trukdo nagrinėti baudžiamąją bylą teisme, teismas veiksmų, priskirtų prokuroro kompetencijai, atlikti negali, pagrįstai baudžiamoji byla buvo grąžintas prokurorui nurodytiems trūkumams pašalinti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutarė:
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Pirmojo skyriaus prokuroro Šarūno Šimonio skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.